Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-1626-2024 A. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 2 dalį skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 2000 Eur bauda bei 2 kg vandens pypkių tabako konfiskavimas, nustačius, kad 2024 m. gegužės 2 d. apie 13.30 val. Vilniaus teritorinės muitinės Oro uosto poste, adresu Rodūnios kelias 10A, reisu Nr. HN2312 iš Tuniso į Vilnių atvykusi keleivė Lietuvos Respublikos pilietė A. U., gim. (duomenys neskelbtini), pasirinko žaliąjį kanalą, šiuo veiksmu deklaruodama muitinei, kad negabena prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ir apribojimai. Muitinės pareigūnams detaliai patikrinus minėtos keleivės bagažą buvo rasti nedeklaruoti ir nuo muitinės kontrolės nuslėpti įvairių rūšių 2 kg tabako, skirto vandens pypkėms, „111 HOOKAH TOBACCO“. Šios prekės sulaikytos, surašytas PSP Nr. 4VA1000520. Tyrimo metu nustatyta, kad bendra visų sulaikytų prekių muitinė vertė įskaitant privalomus mokesčius yra 375 Eur. Siekdama išvengti muitinės kontrolės, neteisėtai gabendama per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nepateikdama muitinei minėtų prekių A. U. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento ES Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a) punkto nuostatas (b. l. 11-12).
Administracinėn atsakomybėn patraukta A. U. per savo įgaliotąją atstovę advokatę Astą Jakštienę padavė teismui skundą dėl aukščiau minėto nutarimo, kuriuo prašo jį panaikinti, nutraukiant jos atžvilgiu administracinę teiseną, arba pakeisti, neskiriant nuobaudos arba skiriant švelnesnę, nei numato sankcija. Skunde nurodo, kad 2024 m. balandžio 11 d. A. U. kartu su sutuoktiniu K. U. bei nepilnamečiu vaiku O. U. įsigijo 7 dienų poilsinę kelionę į Tunisą nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Kartu atostogauti vyko K. U. brolio šeima, t. y. V. U., jo sutuoktinė E. U. bei du nepilnamečiai vaikai: K. U. ir D. U. Paskutinę kelionės dieną V. U. savo šeimai nupirko vandens pypkę. A. U. šeima vandens pypkę turėjo įsigijusi iš anksčiau. Pasitarusios abi šeimos nusprendė, kad vandens pypkėms skirtą rūkomąjį tabaką pirks Enfidha oro uoste (Tunisas), kad įsigytų saugų tabaką bei tuo pačiu oro uoste dirbančio personalo galėtų pasiteirauti dėl leidžiamo vežtis rūkomojo tabako kiekio. 2024 m. gegužės 2 d. abi šeimos kartu atvyko į Enfidha oro uostą, kuriame laukė lėktuvo, grįžtančio į (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjos vyro brolio šeima buvo su dviem nepilnamečiais vaikais, visi tarpusavyje pasitarė ir nusprendė, kad tabaką vandens pypkėms paminėti asmenys išsirinks kartu, o nupirks A. U. sutuoktinis K. U. Įsigytą rūkomąjį tabaką asmenys planavo pasidalinti tarpusavyje grįžę į Lietuvą. „Duty Free“ parduotuvėje Enfidha oro uoste jiems personalo buvo suteikta informacija, kad kiekvienas pilnametis asmuo gali įsigyti ir vežtis iki 500 g rūkomojo tabako, t. y. tokiomis pakuotėmis, kokiomis jie originaliai ir buvo supakuoti bei pardavinėjami „Duty Free“ parduotuvėje. Visi keturi pilnamečiai šeimos asmenys bendrai įsigijo 3 pakuotes po 500 g tabako, kurias pardavėja sudėjo į vieną „Duty Free“ maišiuką kartu su kasos kvitu bei tabako įsigijimą registravo ant vieno keleivio paso, t. y. rūkomąjį tabaką pirko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. U. sutuoktinis K. U. (rūkomojo tabako įsigijimo kasos kvitas Nr. 54). Laukimo salėje pasitarę, kad gali įsigyti dar vieną pakelį, nes neviršija leidžiamo gabenti rūkomojo tabako maksimalaus kiekio keturiems asmenims, K. U. grįžo į „Duty Free“ parduotuvę ir ten nupirko dar vieną pakelį rūkomojo tabako, kuris taip pat buvo originaliai supakuotas į 500 g pakuotę. Šis tabakas buvo pridėtas prie kitų, jau anksčiau įsigytų pirkinių į „Duty Free“ plastikinį maišelį, kartu su antruoju pirkimo kasos kvitu Nr. 67. Abi šeimos sutarė, kad tabakas liks „Duty Free“ parduotuvės maišelyje, o išlipę iš lėktuvo Lietuvoje visi susitikę prie automobilių išsidalins įsigytą rūkomąjį tabaką. Išlipę iš lėktuvo, asmenys nuėjo laukti savo lagaminų. Giminaičių šeimos lagaminai atvyko pirmiau, juos pasiėmus, nepilnamečiai vaikai išbėgo pro duris link išėjimo, todėl V. U. ir E. U. paskui juos nuskubėjo, tikėdamiesi su A. U. ir K. U. susitikti lauke prie automobilių. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. U. ir jos sutuoktinio K. U. lagaminai atvyko vėliau, A. U., K. U. ir jų nepilnametis vaikas O. U. link Vilniaus oro uosto išėjimo pajudėjo trise. A. U. ir jos sutuoktinis K. U. tarptautiniame Vilniaus oro uoste, išlipę iš lėktuvo, neslėpė „Duty Free“ parduotuvėje įsigiję tabako, jos sutuoktinis nešė visą tabaką „Duty Free“ plastikiniame maišelyje jo neslėpdami ir ketino tabaką panaudoti tik savo bei savo brolio V. U. ir brolio sutuoktinės E. U. šeimų asmeninėms reikmėms. A. U. su vienu lagaminu, jos sutuoktinis su kitu lagaminu ir „Duty Free“ maišiuku su visu įsigytu tabaku bei jų nepilnametis vaikas O. U. kartu ėjo link išėjimo iš oro uosto, prie kurio stovėjo du muitinės pareigūnai. Muitinės pareigūnai visus tris sulaikė, šiems nespėjus išeiti iš Vilniaus oro uosto pastato. Muitinės pareigūnai detaliai patikrino ne keleivės A. U. bagažą, kaip nurodyta skundžiame nutarime, o tik maišelį iš „Duty Free“ parduotuvės, kurį savo rankose nešėsi jos sutuoktinis K. U. Institucijos atstovai, priimdami nutarimą, į šias faktines aplinkybes visiškai neatsižvelgė, jų netyrė ir nevertino, nors tai turi esminės reikšmės tiek atsakomybės subjekto tinkamam nustatymui, tiek jo neteisėtiems veiksmams ir kaltei konstatuoti. Pareiškėjai nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu ir dėl kokių aplinkybių Institucijos pareigūnai pasirinko jos vardu surašyti nutarimą. Visos aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės apie keturių pilnamečių asmenų keliavimą kartu, tabako įsigijimą dviejų šeimų poreikių patenkinimui bei aplinkybes, kad tabaką pirko ir maišelį su tabaku nešė ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. U., bei jas pagrindžiantys įrodymai buvo siųsti ir todėl buvo bei turėjo būti žinomi skundžiamą nutarimą priėmusiai Institucijai, kuri ne kartą kreipėsi į A. U. dėl informacijos ir rašytinių paaiškinimų pateikimo. Atitinkamai nutarime nurodyta faktinė aplinkybė „patikrinus minėtos keleivės bagažą“ neatitinka realios situacijos. Tyrimo metu Institucijos atstovai turėjo visas galimybes užklausti Vilniaus oro uostą ir iš jo operatyviai gauti visą vaizdo medžiagą, kurioje būtų užfiksuotas maišelį iš „Duty Free“ parduotuvės su tabaku atvirai nešantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. U. sutuoktinis K. U. Tačiau Institucija nesiėmė jokių veiksmų nurodytoms esminėms aplinkybėms ištirti ir išsiaiškinti, dėl ko visos abejonės turi vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. U. naudai, panaikinant skundžiamą nutarimą ir nutraukiant jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą. Taip pat nebuvo tirta ir atsižvelgta, kad abiejų tabako pirkimų atvejais už tabaką mokėjo A. U. sutuoktinis K. U. savo banko kortele. Tai patvirtina mokėjimo kvituose Nr. 54 ir Nr. 67 nurodyti pirkėjo, t. y. K. U., asmens duomenys, taip pat 2024 m. rugsėjo 28 d. Revolut Bank UAB NOK išrašas, t. y. banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti atitinkami mokėjimai, nurodyti tabako pirkimo kasos kvituose. Neatsižvelgė į pareiškėjos ir jos sutuoktinio nurodytas aplinkybes, kad tabaką pirko keturi suaugę asmenys dviejų šeimų asmeninėms reikmėms, nešaukė liudyti bendrakeleivių V. U. ir E. U. Nutarimą priėmusi Institucija itin formaliai vertino susiklosčiusią situaciją, neanalizavo, nevertino realių aplinkybių ir įrodymų, neatsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiama A. U. nepirko tabako, kad ji nenešė maišelio su tabaku, kad tabako kiekis buvo pirktas originaliai supakuotose pakuotėse ir kad pakuočių kiekis neviršijo kartu keliavusių suaugusių asmenų skaičiaus. Aukščiau išdėstytų aplinkybių ir jas patvirtinančiu įrodymu visuma šalina muitinės pareigūnų nurodytų A. U. neteisėtų veiksmų buvimą bei sudaro pagrindą panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teisena nutraukti, kaip pradėtą nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teiseną nutrauktina, nes:
- muitinės pareigūnai, tikrindami maišelį, nesilaikė procedūrinių reikalavimų, kadangi detaliai nesiaiškino tabako nuosavybės ir gabenimo aplinkybių. A. U. kartu su sutuoktiniu K. U. bei K. U. brolio šeima, pirko tabaką bendrai, todėl tabakas priklauso visiems asmenims bendrai, o ne tik vienam asmeniui. Muitinės pareigūnai neturėjo pagrindo remtis tik A. U. asmenine atsakomybe, kai abi šeimos būdamos kartu turėjo bendrą interesą dėl tabako įsigijimo;
- Institucija A. U. duotų pasiaiškinimų nelaikė kaip lengvinančios aplinkybės, nors ji pripažino, kad rūkomąjį tabaką įsigijo ji ir jos sutuoktinis, neturėdami tikslo platinti tabako bei toks kiekis išvykimo vietos oro uoste buvo leidžiamas, atsižvelgiant į visą kartu keliavusių asmenų bendrą skaičių (4 suaugę asmenys). A. U. negalėjo suvokti, jog gabena neleistiną kiekį rūkomojo tabako, ir taip nesielgė tyčia. Institucijos pareigūnai, priimdami nutarimą, tinkamai neatskleidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės turinio;
- A. U. ir jos sutuoktinis K. U. juos sustabdžiusiems muitinės pareigūnams nurodė, kad kartu su sutuoktinio brolio šeima grįžta iš poilsinės kelionės Tunise, kur „Duty Free“ parduotuvėje visi keturi suaugę asmenys ir įsigijo tabaką, skirtą jų asmeniniam naudojimui, bei muitinės pareigūnų prašė juos pakviesti, nurodydami, kad šie jų laukia prie automobilių. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir prie skundo pridedami 2024 m. gegužės 20 d. – liepos 8 d. ir 2024 m. rugsėjo 4 – 17 d. Institucijos pareigūnams siųsti elektroniniai laiškai su priedu, kuriais buvo pateikti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. U. paaiškinimai apie tai, kad tabaką pirko keturi asmenys, pridėtos jų bilietų šaknelės ir paprašyta administracinę atsakomybę taikyti keliems asmenims. Šių aplinkybių institucija netikrino ir nevertino.
Šiuo atveju asmenys ėmėsi visų jiems įmanomų ir galimų būdų įsitikinti, kad nepažeistų įstatymo, jie konsultavosi su „Duty free“ parduotuvės darbuotojais, kurie dirba Enfidha oro uoste, jį pardavinėja ir dėl to, pagrįstai tikėtina, žino, kokius kiekius gali skraidinti iš jo išvykstantys asmenys, be to, tabako pakuotės supakuotos ir parduodamos jau po 500 gramų, originaliose pakuotėse, todėl įtarimų, kad leidžiamas vežti kiekis yra mažesnis, nei nurodė parduotuvės darbuotojai, keliaujantiems asmenims nekilo ir daugiau nei leidžiama įsivežti tabako administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. U. nenorėjo. Jos sutuoktinis neslėpė rūkomojo tabako ir kitaip nebandė išvengti muitinės pareigūnų, dėl ko akivaizdu, kad A. U. net nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad dėl tokios veikos kils kokie nors neigiami padariniai. Institucijos pareigūnai, priimdami nutarimą, tinkamai neatskleidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės turinio. Nors kaltės forma nutarime nėra įvardyta, tačiau ANK 208 straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padarytas tik tiesioginės tyčios forma, kurios nagrinėjamu atveju iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. U. pusės nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Atitinkamai A. U. atžvilgiu priimtas nutarimas naikintinas nesant jos veikoje nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų ANK 208 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių.
Nutarimu A. U. buvo paskirta net 2 000 Eur dydžio piniginė bauda. Kaip matyti iš prie šio skundo pridedamų įrodymų, A. U. yra ištekėjusi, augina vieną nepilnametį vaiką – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir kartu su ja gyvena dar vienas pilnametis vaikas. A. U. su sutuoktiniu turi gyvenamąjį namą, juo užstatytą žemės sklypą bei automobilį, kito turto, nešančio pajamas (pvz. nuomojamo), iš kurio būtų galima sumokėti baudą, A. U. neturi. A. U. negauna jokių darbinių pajamų, vienintelės jos ir jos šeimos pragyvenimo pajamos yra gaunamos iš sutuoktinio K. U. darbo santykių. A. U. papildoma darbine veikla ar veikla pagal verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą taip pat nesiverčia. Taigi, sumokėti 2 000 Eur dydžio baudą, negaunant jokių pajamų, A. U. yra neįmanoma, taip pat, jos sutuoktiniui K. U. padengus baudą, šeima lieka be mėnesinio pragyvenimo šaltinio, kas yra neteisinga, nesąžininga, neprotinga, neadekvatu, atsižvelgiant į tai, kad A. U. nutarime nurodytus veiksmsu atliko nesiekdama pakenkti valstybei ar išvengti muito mokesčių. Nutarimu paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta, neatitinkanti ANK 32 straipsnio 2 dalies principų. A. U., kaip minėta, gyvena su sutuoktiniu K. U. nuosavame name, už kurį yra mokamas kreditas bankui, ir šio kredito likutis 18 745,16 Eur. K. U. didžiąją laiko dalį praleidžia dirbdamas užsienyje, todėl šiuo atveju A. U. viena pati rūpinasi dviem sūnumis, t. y. O. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini) m. A. U. viena prižiūri vaikus, rūpinasi namais, o šeimą išlaiko ir visas pajamas gauna tik sutuoktinis K. U. Paskirta administracinė nuobauda turės įtakos ne tik A. U., bet ir jos artimiesiems. Ji administracinį nusižengimą padarė dėl tvarkos nežinojimo, grįždama iš poilsinės kelionės įsigijo rūkomojo tabako savo reikmėms, tačiau tabako pardavimo veikla nesiverčia, anksčiau už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus bausta nebuvo, stengiasi laikytis įstatymų. Dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra charakterizuojama teigiamai. Netenkinus prašymo nutraukti administracinę teiseną A. U. atžvilgiu prašo taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos (baudos) arba skirti ženkliai švelnesnę, nei numato įstatymas (b. l. 3-10).
Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į skundą, prašydami skundo netenkinti. Motyvavo, kad A. U. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį traukiama už tai, kad ji Vilniaus teritorinės muitinės Oro uosto poste, kur taikoma dviejų kanalų (žaliojo ir raudonojo) sistema, pasirinko žaliąjį kanalą, tuo veiksmu deklaruodama, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai arba kurioms taikomi importo draudimai ar apribojimai. Atlikus muitinį tikrinimą buvo nustatyta, kad ji nepateikdama muitinės kontrolei gabena 2 kg 375 eurų vertės vandens pypkių tabako. Žaliąjį kanalą pasirinkusiems keleiviams deklaruoti jų gabenamų prekių kitomis priemonėmis nereikia ir joks papildomas jų muitinis tikrinimas neatliekamas (išskyrus pasirinktinai tikrinamus keleivius). Raudonasis kanalas turi būti pasirenkamas, kai keleivis gabena prekes, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai ar kurioms taikomi importo draudimai ar apribojimai, taip pat tais atvejais, kai keleivis nėra įsitikinęs, kad negabena tokių prekių. Pasirinkę raudonąjį kanalą, keleiviai privalo deklaruoti gabenamas prekes kitomis priemonėmis (elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis, raštu arba žodžiu).
Faktiniais administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad A. U. žaliuoju kanalu, t. y. nepateikdama muitinės kontrolei, gabeno prekes (vandens pypkių tabakas, 375 eurų vertės). Dėl to buvo pradėtas galimo administracinio nusižengimo tyrimas, 2024 m. gegužės 2 d. surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. 4VA1000520 (toliau – protokolas) tikslu nustatyti prekių vertę. A. U. savo parašu patvirtino, kad susipažino ir žino protokolo esmę. Protokolo neginčijo, jo surašymo metu jokių pastabų nepateikė. Vilniaus teritorinei muitinei administracinio nusižengimo tyrimo metu nustačius neteisėtai gabentų prekę vertę ir nutarus pradėti administracinio nusižengimo teiseną A. U. atžvilgiu, ji buvo šaukiama (raštu) atvykti į Vilniaus teritorinę muitinę 2024 m. liepos 9 d. 14 val. administracinio nusižengimo protokolo surašymui. A. U. raštu išreiškė pageidavimą, kad protokolas būtų surašytas jai nedalyvaujant (elektroniniai laiškai 2024 m. liepos 8 d. 10.58 val.; 14.15 val. iš el. pašto (duomenys neskelbtini)). Taigi, administracinio nusižengimo tyrimo metu neginčijamai buvo nustatytas administracinio nusižengimo subjektas ir kiti būtini administracinio nusižengimo požymiai.
Kontrabandos dalyko įsigijimo aplinkybės ir kartu vykusių asmenų duomenys nagrinėjamu atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės nešalina. Asmenys, atvykę į Lietuvos Respubliką, privalo deklaruoti su savimi gabenamas prekes, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai ar kurioms taikomi importo draudimai ar apribojimai, taip pat tais atvejais, kai keleivis nėra įsitikinęs, kad negabena tokių prekių. Nagrinėjamu atveju visos administracinio nusižengimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad A. U. gabeno prekes, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, tačiau jų nedeklaravo. Be to, skundo argumentai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gabeno ir kitų asmenų įsigytas prekes, jau galutinai leidžia daryti išvadą, kad prekių kiekis buvo didesnis už nustatytas įvežimo normas ir jos nebuvo deklaruotos.
Vilniaus teritorinė muitinė skirdama baudą vadovavosi ANK 34 straipsniu, o priimdama skundžiamą nutarimą, įvertino visas bylai ir sprendimui reikšmingas aplinkybes; atsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bei atsižvelgė į nusižengimo dalyko nedidelę vertę vertinant inkriminuojamos ANK straipsnio dalies ribose, kadangi vertė viršijo penkis bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, tačiau neviršijo penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ir skyrė mažesnę baudą nei įstatymo sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis.
Įvertinus išdėstytą, Vilniaus teritorinė muitinė mano, kad byloje yra nustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, požymiai, nustatytas teisingas administracinės atsakomybės subjektas bei įrodyta jo kaltė, nuobauda tinkamai individualizuota, todėl nutarimas yra teisėtas ir jį panaikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (b. l. 70-74).
Pareiškėja A. U. teismo posėdyje paaiškino, kad su šeima parvyko iš Tuniso ir oro uoste buvo sulaikyti muitinės darbuotojų. Sulaikė ją, jos vyrą ir nepilnametį sūnų. Sakė, kad bus apžiūrėtas bagažas, bet bagažo neapžiūrėjo, paėmė tik ,,Duty free“ maišelius. Maišeliuose buvo rasta du kilogramai vandens pypkių tabako. Šį tabaką įsigijo keturi suaugę asmenys. Vyro brolio vaikai išbėgo pro muitinės išėjimą. Vyro brolis ir žmona nusekė paskui savo vaikus, o ji su vyru laukė savo bagažo. Ji liko stovėti su tais dviem ,,Duty free“ maišeliais. Pareigūnams sakė, kad gali pakviesti vyro brolį su žmona, kad šie paliudytų, jog tabaką pirko keturiese. Darbuotojai giminaičių neleido grąžinti. Pasakė, kad bus atliktas tyrimas dėl narkotinių medžiagų, ir paklausė, ant kurio asmens surašyti protokolą. Su vyru abu pateikė asmens dokumentus. Buvo pasakyta, kad turi duoti vieną asmens dokumentą, o kai bus gautas atsakymas dėl narkotinių medžiagų, tai tada bus supildytas administracinio nusižengimo protokolas abiem sulaikytiems asmenims. Atsakymo dėl narkotikų taip ir negavo, o administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jos vienos vardu. Rašė pasiaiškinime, kad jiedu sulaikyti buvo kartu su vyru ir kad protokolas turi būti surašytas jai ir jos vyrui. Niekas į siųstus laiškus neatsižvelgė. Muitinės darbuotojai patikino, kad jeigu nebus rasta narkotinių medžiagų, tai bauda bus 100-200 eurų. Sakė nesijaudinti, nes čia nieko baisaus nėra. Jie net neįtarė, kad grės tokia didelė bauda. Pasakė, kad jeigu bus rasta narkotinių medžiagų, tai tada grės bauda iki 1800 eurų. Todėl jie bijojo tik dėl tų narkotinių medžiagų. Pasirodo, viskas buvo rašoma ant jos vienos, nors maišelį su tabaku ir visais kvitais turėjo vyras. Skambino ir rašė į muitinę, tačiau į jos žinutes ir skambučius niekas nereagavo. Parduotuvėje sakė, kad vyksta į Europos Sąjungą, buvo patikinti, kad tokį kiekį gali įsigyti. Parduotuvėje jiems buvo pasakyta, kad vienas suaugęs asmuo į ES gali įvežti 500 g. Kiekvienas suaugęs asmuo ir įsigijo tabako po 500 g. Sulaikyti muitininkų sužinojo, kad vežti galėjo tik po 250 g. Ji pati tų teisės normų nežinojo, todėl ir klausė parduotuvėje. Iš oro uosto išėjo paprastai, žaliuoju kanalu, tabako nedeklaruodami. Juk nežinojo, kad viršys leistiną kiekį. Visas tabakas bendrai buvo sudėtas į ,,Duty free“ maišelį. Maišelyje buvo ir kvitukai, nes jos vyras sumokėjo už visą tabaką. Vyro brolis sakė, kad grįžęs į namus atsiskaitys su vyru. Viską susidėjo į vieną bendrą maišelį, nenorėdami naudoti plastikinių maišelių. Tabakas buvo supakuotas plėvelėje, niekas nebuvo išardyta ar sudraskyta. Nusipirko po vieną bloką dviem asmenims. Maišelį su tabaku nešėsi jos vyras. Vyras muitininkams perdavė tą maišelį. Muitinės darbuotojams vyras paaiškino, kad jis pirko tą tabaką ir už viską mokėjo, tačiau jiems neleido pasikviesti vyro brolio dėl tikslaus paaiškinimo. Paaiškinime ji parašė, kad tabaką pirko ir už jį mokėjo vyras, o ji tik prisiėmė patį bylos nagrinėjimą, nes vyras važinėja į užsienį ir dažnai nebūna Lietuvoje. Muitinės pareigūnus informavo, kad tabaką pirko keturiese. Sulaikė darbuotojas vyras, o visą surašymą atliko moteris. Moteris viską suvedinėjo į kompiuterį. Užstrigo Registrų centras, tačiau lapą atspausdino moteris. Vyro, kuris juos sulaikė, protokolo surašyme nebuvo. Visas darbas vyko kartu su moterimi. Buvo įrašytas N. vardas, bet viską pildė moteris.
Institucijos įgaliotoji atstovė R. D. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su skundu. Rašytiniais įrodymais yra įrodyta, kad asmuo vykdamas per Lietuvos valstybinę sieną nedeklaravo jokių prekių. Bet kokias prekes reikia deklaruoti. Reikia deklaruoti net ir leistinas prekes. Galima įvežti atitinkamą kiekį prekių be mokesčių, tačiau jas reikia deklaruoti. Nagrinėjamu atveju asmuo vyko žaliu kanalu. Veiksmu deklaravo, kad ji neturi jokių deklaruotinų prekių. Visos kitos faktinės aplinkybės patvirtina, kad prekės buvo asmeniniame bagaže. Kyla ginčas, ar tos prekės buvo vyro ar jos pačios. Institucijos nuomone, tai yra pasirinkta gynybinė pozicija. Jeigu prekės būtų buvusios vyro asmeniniame bagaže, tai protokolas būtų buvęs surašytas vyrui. Jokių pretenzijų nebuvo nei prekių sulaikymo protokolo metu, nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Ši versija atsirado tada, kai buvo išsiųstas nutarimas. Neginčijamai patvirtinama, kad pareiškėja nedeklaravo šių prekių ir tai yra traktuojama kaip kontrabanda. Kontrabanda yra prekių nepateikimas muitinei arba tų prekių slėpimas. Jeigu jie dvejojo dėl kiekio, tai galėjo pasirinkti raudoną kanalą. Prekes tuo atveju jie būtų deklaravę žodžiu. Buvo įvykdytas nusižengimas, be muitinės kontrolės buvo bandyta pergabenti prekes per valstybės sieną. Prekių įsigijimo aplinkybės visiškai neturi jokios reikšmės ir kaltės nešalina. Kiekvienas asmuo privalo deklaruoti net ir tas prekes, kurias Lietuvos Respublikos teisės aktai leidžia gabenti be mokesčių. Prašo Vilniaus teritorinės muitinės nutarimą palikti nepakeistą. Administracinėn atsakomybėn patraukti buvo pasirinktas asmuo, kuris gabeno maišelį. Pareiškėja galvoja, kad bagažas yra lagaminas, tačiau bagažas yra viskas. Muitinė vykdydama savo tiesiogines pareigas atliko muitinį tikrinimą. Reikėjo nustatyti tų prekių vertę. Prekės neturėjo Europos Sąjungos prekių statuso. Nustačius prekių vertę, buvo iškviestas asmuo, kuris viską pripažino. Institucijos įsitikinimu, nusižengimo subjektas nustatytas teisingai. Nedeklaravimo atveju negalima dalinti pažeidėjų. Jeigu maišelius būtų turėję skirtingi žmonės, tai būtų buvę du protokolai. Gavo elektroninius laiškus, kuriuose buvo prašoma išdalinti baudą. Nevertino tų laiškų, nes juos gavo po bylos išnagrinėjimo. Elektroniniame laiške buvo pateikti K. U. asmens duomenys ir paaiškinimas, kad tabako kiekis yra ir jų. Atsakymas buvo, kad tai neturi jokios reikšmės. Prekes gabeno A. U. Ji tik sako, kad prekes nešė K. U. Vaizdo įrašų jau nebus. Ji ir pati tų įrašų nematė. Oro uostas turėtų turėti tuos įrašus. Muitinė jokių įrašų nedaro. Protokolo surašymo metu reikėjo sakyti, kad protokolą reikėtų rašyti abiem, kad maišelį nešė vyras. Jeigu būtų nešęs vyras, tai viskas būtų surašyta vyrui. Kaltinime neatskaičiavo leistinų 250 g. Nustačius neleistino kiekio gabenimą, kaip neteisėtas vertinamas visas turėtas kiekis. Oro uoste muitinės pareigūnai kūno kamerų neturi. Turi tik oro uosto apsauga arba pasienio pareigūnai. Oro uoste jie atlieka tik tikrinimą. Atsakomybė už kontrabandą yra diferencijuojama pagal neteisėtai gabentų prekių vertę, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
Liudytojas M. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. gegužės mėnesį dirbo oro uosto poste. Per pastaruosius metus yra surašyti penkiasdešimt du protokolai, tai nieko konkretaus jau neatsimena apie pareiškėją. Vandens pypkių tabakas pas juos tikrai pasitaiko. Jis vežamas ir iš Egipto, ir iš Tuniso. Jeigu žmogus eina ir gabena viršytą leistiną kiekį, tai jis privalo tas prekes deklaruoti. Niekas nedraudžia deklaruoti ir leistino kiekio. Oro uoste visur yra stendai su informacija. Jeigu buvo surašytas protokolas, vadinasi, žmogus tų prekių nedeklaravo. Kiek jam yra žinoma, buvo surašytas prekių sulaikymo protokolas. Nuo konfiskuotų daiktų vertės priklausys, ar čia bus protokolas. Prekės buvo laikinai sulaikytos ir perduotos muitinei. Nežino, kiek žmonių nešė tas prekes. Labai daug žmonių grįžta iš poilsinių kelionių. Jie pasiima savo daiktus ir eina link išėjimo. Nėra tokios praktikos, kad protokolus surašytų kitam asmeniui. Jeigu protokolas buvo surašytas A., tai ji ir gabeno tas prekes. Žmonės gabena įvairius daiktus, būna visokie maišai, paketai, rankinukai. Viską vertina pagal žmonių skaičių. Siūlo pateikti paaiškinimą, tačiau tai yra žmogaus pasirinkimas. Protokolas nebuvo iškart surašytas dėl prekių vertės nustatymo. Esmė yra ta, kad reikia nustatyti prekės kodą ir esamą vertę. Nuo vertės priklausys straipsnio dalies pritaikymas. Kai eina sutuoktiniai, klausia, kurio prekės tai yra. Kiekvienas asmuo gali prekes deklaruoti už save. Jeigu vienas asmuo sako, kad viskas yra tik jo, tai to žmogaus atžvilgiu ir bus surašytas protokolas. Jeigu eina sutuoktiniai, tai jie deklaruoja kiekvienas savo nešamą kiekį. Jie neturi tokios praktikos viską sudėti į vieną vietą. Žmogus gali pasakyti, kad tai yra mano. Jie nesigilino, kas yra pirkėjas, nes prekės yra gabenamos iš trečiųjų šalių. Jiems svarbu nustatyti tų prekių vertę. Čekį galima įdėti bet kokį. Šių dalykų neįrodinėja, jiems nėra svarbu, kas tas prekes įgijo. Tiki žmogumi, jeigu žmogus sako, kad tai yra jo prekės, su juo bendrauja ir jam taiko atsakomybę. Su kuo dirbo poste tą dieną, neprisimena. Pareigūnai dažnai keičiasi, vyksta rotacijos. Gali būti, kad su juo dirbo moteris. Jis ir pats surašinėja administracinio nusižengimo protokolus. Jeigu dėl pažeidimo iš karto viskas aišku, tai protokolą surašo pats. Jeigu situacija yra neaiški, kreipiasi į Vilniaus teritorinę muitinę. Tada protokolas atgal jam negrįžta. Dėl cigarečių jam paprastai būna aišku, bet dėl tabako tuo metu nebuvo aišku, todėl kreipėsi į mutinę dėl jo vertės nustatymo. Keliaujant į tam tikras šalis, pasidomėtina, kas yra leistina, o kas ne. Visur yra informacija. Informacija surašyta ant popieriaus lapo. Informacija dėl prekių gabenimo į Lietuvą pateikiama ir muitinės puslapyje. Gabenamas tabakas nėra įpakuojamas į 2 kg pakuotę. Įpakuojama po pusę kilogramo. Būna, kad eina grupė žmonių ir sako, kad nusipirkome prekes per pusę. Visada atsižvelgia geranoriškai, tačiau čia buvo kitas atvejis. Tabakas buvo gabenamas viename maiše. Bent jau tie žmonės būtų buvę kartu ir būtų galėję paliudyti. Jis neturi ,,body“ kamerų. Jų posto vieta yra filmuojama. Vilniaus oro uosto saugumo tarnyba saugo visus įrašus.
Liudytojas K. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. gegužės mėnesį grįžo iš Tuniso. Tunise nusipirko tabako. Pardavėjo Tunise paklausė, kokį kiekį galima vežti. Tą kiekį ir nusipirko. Viską sudėjo į vieną maišelį. Nenorėjo imti krūvos maišelių. Buvo įsitikinęs, kad nieko nepažeidinėja. Brolis su žmona išbėgo paskui vaikus. Jie pasiėmė bagažą pirmiau, o jie dar laukė savo lagaminų. Ėjo žaliuoju kanalu. Buvo sulaikyti. Sakė, kad yra keturiese. Pareigūnai pasakė, kad kiti asmenys negali grįžti. Nuėjo į kambarėlį, buvo paimtas tabakas. Kai buvo sulaikyti, pareigūnai buvo dviese. Buvo vyras ir moteris. Prekių sulaikymo protokolą surašinėjo moteris. Jų paklausė, kuris nori pasirašyti, tai A. ir pasirašė. Pareigūnas sakė, kad tai yra tik įspėjimas, tad nėra jokio skirtumo. Žmona buvo arčiau durų, tai ji ir pasirašė tą protokolą. Gavosi taip, kad A. viena viską vežėsi. Nežinojo, kad kiekvienam reikia turėti po atskirą maišelį. Vėliau gavo pranešimą, kad medžiagos buvo ištirtos ir tabake nebuvo rasta narkotinių medžiagų. Nežino, ar liepos mėnesį gavo kažkokius dokumentus. Buvo kažkokie dokumentai. Pats pirmasis dokumentas buvo apie narkotines medžiagas. Kito dokumento neprisimena. Buvo dokumentas, kad gavo baudą. Jo nuomone, atsakomybė turėjo būti jų dviejų. A. U. siuntė paaiškinimus apie visas aplinkybes. Jiems sakė, kad šis kiekis nėra toks baisus, todėl bus skiriama minimali bauda arba įspėjimas. Nebuvo siūloma protokolą surašyti abiem. Dar sakė, kad reikės užpildyti formą apie įvykio aplinkybes. Tą formą pasirašė internetu. Gali būti, kad tą formą rašė gegužės 20 d. A. viską surašė ir nusiuntė. Ji viską siuntė savo vardu. Paskui paaiškinimą siuntė ir jis savo vardu. Bet jam pasakė, kad jis nėra su tuo susijęs. Sūnus turi ligą. A. negali dirbti, tad jis dirba vienas. Vaiko gydymui yra paskirti įvairūs tyrimai. Turi važinėti pas įvairius gydytojus, viskas kainuoja. Kai patvirtins diagnozę, tai viskas kainuos dar brangiau
Liudytoja E. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vyko kartu į Tunisą. Grįždami iš Tuniso įsigijo vandens pypkių tabako. Viską sudėjo į vieną maišiuką. Už tabaką mokėjo K. Jis viską pirko savo vardu. Tabaką šeimos turėjo pasidalinti per pusę. Grįžę į Lietuvą pasiėmė lagaminus ir išėjo paskui vaikus. Grįžti nebegalėjo. Pasirodo, vyro brolį su žmona sulaikė dėl viršyto tabako kiekio. Viską pirko K. U. Jis visiems pirko tą tabaką. Keturiems suaugusiesiems buvo pirktas tabakas. Perkant tabaką ,,Duty free“ parduotuvėje, jiems sakė, kad gali vežti po vieną pakuotę. Vienoje pakuotėje buvo 500 g. Pirko keturis pakelius tabako. Jie nedeklaravo tų prekių. A. su K. ir vaiku pasiliko laukti lagaminų, o jie išėjo. K. U. turbūt nešė tą maišelį žaliajame kanale. Jis turėjo tą maišelį. Tiksliai visko nepamena.
Liudytojas V. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vyko atostogų į Tunisą. Grįždami iš Tuniso nusipirko vandens pypkių. Viską pirko K. Jis viską turėjo maiše. Atskridę į Lietuvą sulaukė lagaminų. Jis su žmona išbėgo paskui vaikus, o A. su K. toliau laukė lagaminų. Muitinė konfiskavo visą tabaką ir viskas. K. pirko keturis blokus po 500 g. Jų planas buvo pasidalinti pirktą tabaką. Buvo keturi blokai. Nepagalvojo, kad reikėjo tuos blokus pasidalinti. Informacijos klausė ,,Duty free“ parduotuvėje. Jiems pasakė, kad leistinas kiekis yra 500 g kiekvienam. Patys nesidomėjo apie leistiną kiekį. Jis savo bloko nenešė. Viską turėjo K. Žino, kad A. U. vaikas serga. Ten yra negeri dalykai.
Liudytoja L. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. gegužės mėnesį buvo surašytas prekių sulaikymo protokolas. Tuo metu ji dirbo oro uosto terminale. Atliko asmenų ir bagažo patikrą. Neatsimena pareiškėjos. Buvo eilinė diena, eiliniai reisai iš trečiųjų šalių. Buvo tikrinami žmonės atsitiktine tvarka. Buvo tikrinamas ir jų bagažas. Jeigu asmuo pats nesikreipia į muitinės pareigūnus, tai juos atsitiktiniam patikrinimui išsirenka patys. Jeigu randa ribojamų daiktų, surašo prekių sulaikymo protokolą. Kai būna surašytas prekių sulaikymo protokolas, viską perduoda į Vilniaus teritorinę muitinę. Jie tada nustato prekių sulaikymo protokolo priežastį. Yra duodamas laikas pasiaiškinimui parašyti. Čia neturi savo darbo grafiko ir tiksliai nepasakys, su kuo dirbo. Gali būti, kad su M. N. Paprastai kiekvienas žmogus neša savo daiktus. Muitinėje dirba nuo 2015 m. Oro uosto poste dirba nuo 2016 m. Jeigu yra sulaikoma šeima, tai dažniausiai vienas šeimos narys pasako, kad protokolą surašytų jo vardu. O jeigu ne, tai surašo tam, kas prekes nešė. Nežino šios situacijos, jos neprisimena. Šio protokolo ji nesurašinėjo. Protokolas negalėjo būti surašytas kitoje patalpoje. Jeigu rašomas ne vienas protokolas, tai pereinama į kitą kabinetą. Jie turi asmenines paskyras, kiekvienas turi slaptažodžius. Negalėjo duoti pasirašyti pareiškėjai kito darbuotojo protokolo. Slaptažodžio negalėjo duoti kitam darbuotojui.
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo atliekamas tyrimas. Turėjo telefoninį pokalbį su A. U. Protokolas surašomas nusižengimą padariusiam asmeniui. Buvo nustatytos faktinės aplinkybės. Oro uoste buvo surašytas prekių sulaikymo protokolas. A. U. gabeno tas prekes. Siekiant nustatyti faktines aplinkybes buvo kreiptasi į protokolą surašiusį pareigūną. Gavus jo tarnybinį pranešimą, pasitvirtino, kad prekes gabeno prekių sulaikymo protokole nurodytas asmuo. Nebuvo nurodyta, kad kažkas kitas gabeno prekes. Ją patikrino ir rado tas prekes. Sakė, kad protokolas gali būti surašytas jai nedalyvaujant. Ji nereiškė pretenzijų. A. U. neįvardijo kito asmens, kuris galėjo gabenti prekes. Prekių sulaikymo protokolas buvo surašytas M. N. Buvo nurodyta, kad pareiškėjos vyras pirko tabaką. Pirkimas yra vienas dalykas, o gabenimas yra kas kita. Kreipėsi į prekių sulaikymo protokolą surašiusį pareigūną, kad išsiaiškintų visas aplinkybes. A. U. teigė, kad tas prekes gabeno jos vyras. Prašė paaiškinimų dėl to gabenimo. Neatsimena, kas buvo nurodyta. Pareigūnas pasakė kitaip, kas gabeno tas prekes. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negavo jokių paaiškinimų. Protokolas surašomas tam, kas gabeno tas prekes. Greičiausiai jos vyras tik pirko tas prekes. Pas A. U. buvo rasti maišeliai. Įprastai vaizdo medžiagos neprašo, nebent yra išskirtinės aplinkybės. Šiuo atveju vaizdinės medžiagos nebuvo. Laikosi pozicijos, kad ši situacija yra neginčijama. Ji net nesakė, kad turėtų iškviesti vyrą, ji nieko neaiškino. Jis surašė administracinio nusižengimo protokolą ir viskas. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvardija kažką kitą, tai aiškinasi ir kitas aplinkybes. Šioje situacijoje jokios pašalinės informacijos nebuvo. Paaiškinimas buvo atsiųstas elektroniniu paštu. Ji atsiuntė paaiškinimą, kad surašant protokolą ji nedalyvaus. Ji tik išreiškė norą, kad nusižengimo protokolas būtų surašytas jai nedalyvaujant. Protokolą surašė liepos mėnesį. Ji tik po protokolo surašymo pateikė nesutikimą. Paaiškinimas yra elektroniniame pašte. Buvo vertinamas visas kiekis. Pagal tą vertę buvo priimtas atitinkamas nutarimas. To tabako niekas nepjaustė ir nedalijo. Kai yra kontrabanda, tai viskas yra sulaikoma. Šiuo atveju viskas buvo įtraukta. Gabenimas yra vieno asmens. Nupirkimas yra vienas momentas, o gabenimas yra kitas. Jeigu vienas asmuo gabeno, tai tam asmeniui ir bus surašytas protokolas. Jie įsigijo po vieną bloką, bet prekes gabeno vienas žmogus. Jeigu prekes jie būtų išsidalinę, tai būtų ir atitinkamas surašymas. Viskas priklauso nuo kiekio.
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kontrabandą, tai yra už prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.
Nagrinėjamu atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 439 “Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ 8.1.4 punkto nuostatos, numatančios, kad keleiviams, atvykstantiems oro transportu, išskyrus šių taisyklių 6.1.1 papunktyje nurodytus asmenis, nustatomas įvežamo rūkomojo tabako, neapmokestinamo importo PVM ir akcizais, kiekis yra 250 gramų.
Byloje nėra ginčo, kad A. U. sutuoktinis K. U. Tuniso oro uoste savo vardu įsigijo 2 kg rūkomojo tabako vandens pypkėms, kuris jam ir jo sutuoktinei A. U. grįžus į Lietuvą buvo nešamas oro uosto žaliuoju kanalu, nedeklaruojant jo muitinei. Kad minėtas tabakas buvo įgytas A. U. sutuoktinio, o ne kitų kartu keliavusių suaugusių asmenų, neginčijamai patvirtina „Duty free“ parduotuvės čekiai, kuriuose užfiksuotas K. U. vardas, pavardė ir lėktuvo bilieto numeris (b. l. 21) bei jo banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad už tabaką Tunise buvo sumokėta iš šio asmens sąskaitos (b. l. 33). Tačiau ANK 208 straipsnyje atsakomybė yra numatyta už privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per valstybės sieną. Kontrabandos objektyvioji pusė pasireiškia ne prekių įgijimu, o jų gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Gabenimo neteisėtumas kildinamas ne iš prekių įgijimo fakto, o iš jų nepateikimo muitinės kontrolei fakto. Atitinkamai Institucija, nustatydama administracinės atsakomybės subjektą, pagrįstai orientavosi į asmenį, kuris tabaką žaliajame kanale turėjo fiziškai.
Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento ES Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso (toliau ir – Kodeksas) 139 straipsnio nuostatas į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia vienas iš šių asmenų: į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo, asmuo, kurio vardu arba kurio interesais veikia prekes į tą teritoriją įvežęs asmuo, asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Kodekso 34 punktas dar išskiria prekių turėtojo sąvoką, nurodydamas, kad prekių turėtojas – tai prekių savininkas arba panašią teisę disponuoti prekėmis turintis asmuo, arba fiziškai prekes turintis asmuo. Pagal ANK 208 straipsnio dispoziciją pareiga deklaruoti prekes kyla būtent jas gabenančiam asmeniui, nepriklausomai, ar jis yra jų savininkas ar ne.
Pagal Kodekso 5 straipsnio 12 punktą muitinės deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta tam tikra muitinės procedūra, atitinkamais atvejais nurodydamas ir konkrečius jos taikymo būdus. Vilniaus oro uoste, kaip ir kituose tarptautiniuose oro uostuose, taikoma dviejų (žaliojo ir raudonojo) kanalų sistema. Taikant šią sistemą keleiviams leidžiama pasirinkti vieną iš dviejų minėtų kanalų. Pasirinkęs žaliąjį kanalą keleivis oficialiai deklaruoja negabenantis daiktų, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kuriuos nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kuriems taikomi įvežimo draudimai ir apribojimai. Tuo metu raudonasis kanalas pasirenkamas, kai gabenamų prekių (daiktų) kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kuriuos nustatyti importo muitai ir mokesčiai ar kuriems taikomi įvežimo draudimai bei apribojimai. A. U. ir K. U. išvykimui iš oro uosto pasirinko žaliąjį kanalą, taip veiksmu deklaruodami, kad nė vienas negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ir apribojimai.
Pagal byloje esančius tabako pirkimo duomenis viso įvežto tabako kiekio (2 kg) savininkas buvo būtent K. U., nei įlipant į lektuvą, nei išlipus iš jo, prekės nebuvo nei atidalintos, nei tarpusavyje atsiskaityta už jas. Pati pareiškėja skunde nurodė, kad tabaką pasidalinti jie ketino tik išėję iš oro uosto prie savo automobilių, pinigus vyro brolis ketino atiduoti tik parvykęs namo. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, kad su šio tabako gabenimu sietini net keturi asmenys, nes tiek skrydžio metu, tiek išlipus iš lėktuvo tabakas buvo A. ir K. U. žinioje. Pareiškėja itin akcentavo savo skunde, kad jie atsakingai pirko tabaką, dar “Duty free” parduotuvėje domėjosi, kiek jo teisėtai gali įvežti vienas asmuo, buvo suklaidinti, kad vienas asmuo jo gali turėti 500 g (tik Lietuvoje paaiškėjo, kad vis dėlto tik 250 g), todėl teismui visiškai nesuprantamas sprendimas jį laikyti vieno keleivio rankiniame bagaže prieš įžengiant į žaliąjį kanalą, kas savo esme jau yra muitinės procedūros veiksmas, nes juo yra deklaruojama, kad būtent į kanalą įžengiantis konkretus keleivis su savim neturi prekių, kurių kiekis viršytų leidžiamą įvežti. Asmuo gali užsienyje pirkti prekių ne tik savo, bet ir kitų asmenų reikmėms (lauktuvėms arba tikslingai paprašytas pažįstamų, giminaičių ir pan.), tačiau tai nereiškia, kad jis galės turėti su savimi (gabenti) ir per muitinės kontrolę pernešti didesnį kekį nei leistina vienam asmeniui. Logiškai mąstant savo veiksmų teisėtumu nuoširdžiai besirūpinantys keleiviai ribojamų įvežti į šalį prekių pasidalinimą turėjo atlikti iki įžengimo į žaliąjį kanalą arba bent jau laikytis drauge, kad galėtų bent žodžiu deklaruoti prekių priklausomybę keturiems asmenims. Tuo metu K. U. brolis su šeima atsiskyrė pareiškėjai su vyru dar tebelaukiant registruoto bagažo, nebandydami pasiimti tabako, prieš įžengdami į žaliąjį kanalą anksčiau nei jų giminaičiai, nors toks veiksmas būtų užėmęs tik kelias sekundes, nes tabakas nebuvo nei supakuotas į lagaminus, nei jo reikėjo išpakuoti iš gamyklinių pakuočių (jau buvo parduodamas po 500 g gamyklinėse pakuotėse). Šios aplinkybės leidžia teismui abejoti, kad jis buvo įgytas ne tik pareiškėjos šeimos reikmėms.
Pažymėtina, kad ES teritorijoje esančiose “Duty free” parduotuvėse vienam keleiviui net neparduodamas ribojamų prekių kiekis, didesnis už leidžiamą įvežti. Vieno keleivio vardu ir bilietu registruojamas tik leistinas įvežti perkamų prekių kiekis, tokiu būdu su vienu keleiviu neginčijamai susiejant tik šį kiekį.
Pagrindinis skundo argumentas, kad pareiškėja apskritai nėra ir nebuvo tinkamas administracinio nusižengimo subjektas, nes minėtą tabaką žaliuoju kanalu nešėsi ir poziciją dėl deklaruojamų prekių neturėjimo veiksmu išreiškė ne ji, o jos vyras, vertintina kritiškai, nes priešingai, nei teigia pareiškėja, ši versija nebuvo nuosekli ir iš esmės atsirado tik po nutarimo priėmimo. Vaizdo įrašų, galinčių patvirtinti ar paneigti šią versiją, neišliko. Pareiškėja teigia, kad Institucija turėjo galimybę ir pareigą laiku patikrinti vaizdo įrašus, tačiau teismas pažymi, kad minėti įrašai saugomi tik 7 dienas, o iki pat skundo padavimo, aiškių prieštaravimų, kad būtent pareiškėja gabeno (nešėsi) tabaką, nebuvo. Teisme apklausti muitinės pareigūnai parodė, kad praėjus daugiau nei pusei metų nuo nagrinėjamo įvykio konkrečių muitinio patikrinimo detalių jie nebeprisimena, tačiau jie prekių sulaikymo protokolą surašo būtent tam asmeniui, kurio asmeniniame bagaže yra rastos nedeklaruotos prekės, t.y. kuris jas fiziškai nešasi. Atitinkamai pagal tai ir pasirenkamas subjektas, kuriam bus taikoma administracinė atsakomybė dėl prekių gabenimo, jų nedeklaruojant. Pagal Kodekso 34 punktą prekių turėtoju taip pat gali būti laikomas fiziškai jas turintis asmuo, nepaisant to, kad jis nėra jų įgijėjas.
Vilniaus teritorinės muitinės Oro uosto posto vyr. inspektoriaus M. N. 2024 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. gegužės 2 d. į Vilniaus oro uostą iš Tuniso atskrido pilietė A. U., kuri nedeklaravo, kad asmeniniame bagaže gabena prekes, kurias būtina pateikti muitinės kontrolei (b. l. 25). Prekių turėtoja pareigūnas identifikavo būtent A. U.
Iš 2024 m. gegužės 2 d. Prekių sulaikymo protokolo Nr. 4VA1000520 (b.l. 23) turinio matyti, kad jame aiškiai konstatuojama, jog prekės buvo rastos A. U. asmeniniame bagaže ir būtent ji jų nedeklaravo. Atitinkamai ji buvo prekių turėtoja ir gabentoja. A. U. pasirašė šį dokumentą, neišreikšdama jokių prieštaravimų ir sutikdama su jo turiniu. Jos paaškinimai, kad ji tik pasirašė, kad sutinka, jog prekės yra paimamos patikrinimui dėl narkotinių medžiagų, neįtikinami. Dokumento tekste aiškiai nurodoma, kad ji gabeno prekes, kurias būtina pateikti muitinės kontrolei, ir tuo galimai pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento ES Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a) punkto nuostatas. Jokių prieštaravimų, kad ji nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, neišreiškė ir kviečiama administracinio protokolo surašymui, net nepageidavo šiame procesiniame veiksme dalyvauti. Administracinės teisenos metu buvo teikiami jos ir sutuoktinio paaiškinimai su reikalavimu dalinti rastą tabako kiekį keturiems ar bent dviem asmenims, teigiant, kad tabakas buvo pirktas keturių asmenų reikmėms, bet nė karto nebuvo ginčijama, kad fizinis tabako turėtojas patikrinimo metu buvo A. U. A. U. 2024 m. gegužės 20 d. paaiškinime (b. l. 20) ji nurodo, kad tabaką pirko keturi suaugę asmenys, jis liko jos ir vyro bagaže, tačiau nieko nenurodo apie jo įnešimo į žaliąjį kanalą aplinkybes ir neginčija, kad ji nebuvo fizinė prekių turėtoja. Šios aplinkybės nenurodo ir 2024 m. rugsėjo 5 d. paaiškinime, reikalaudama tabako kiekį dalinti pusiau jai ir jos vyrui ir abu traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį (b. l. 39). Galiausiai duodama parodymus apie 2024 m. gegužės 2 d. įvykius teisme A. U. iš pradžių nurodė, kad vyro broliui ir jo sutuoktinei išėjus paskui vaikus būtent ji liko stovėti su tais „Duty free“ maišeliais rankose (b. l. 91), vėliau tvirtino, kad maišelį su tabaku visą laiką rankose turėjo ir nešėsi tik jos vyras. Pareiškėjos ir jos vyro versija, kad maišelį į žaliąjį kanalą įnešė būtent K. U. ir jai visiškai nėra suprantama, kokiu pagrindu administracinės atsakomybės subjektu pasirinkta buvo ji, kuri šio tabako nei pirko, nei nešėsi, atsirado tik teikiant skundą teismui. Kadangi A. ir K. U. ir jų giminaičiai į žaliąjį kanalą įėjo atskirai, teisme apklausti V. U. ir E. U. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, kuris iš sutuoktinių A. ir K. U. nešėsi tabaką žaliajame kanale, nes kai jie išsiskyrė, pareiškėja su vyru dar tebelaukė savo lagaminų. Pareiškėjos giminaičiai tik galėjo patvirtinti aplinkybes iki muitinio patikrinimo, kad tabaką Tuniso oro uoste pirko vienas K. U., bet keturių suaugusių keleivių reikmėms.
A. U. taip pat ginčijo, kad tabakas buvo rastas jos asmeniniame bagaže, teigdama, kad jos lagaminai net nebuvo tikrinami. Muitinės pareigūnai pareikalavo tik Duty free maišelio. Minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarime Nr. 439 yra atskleista asmeninio bagažo sąvoka, nurodant, kad Asmeninis bagažas – keleivio, kuris vyksta per valstybės sieną, bagažas, kurį jis atvykdamas turi galimybę pateikti muitinės pareigūnams patikrinti, taip pat bagažas, kurį už keleivio vežimą atsakinga bendrovė išvykimo metu įregistravo kaip kartu gabenamą bagažą. Iš šių nuostatų išeina, kad asmens fiziškai su savimi turimos prekės ir bus traktuojamos jo asmeniniu bagažu, nes jas prie savęs laikantis žmogus pirmiausiai turi galimybę jį pateikti muitinės kontrolei.
Aptartų aplinkybių pagrindu teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinės teisenos metu buvo netinkamai nustatytos faktinės nusižengimo aplinkybės ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad A. U. 2024 m. gegužės 2 d. apie 13.30 val. reisu Nr. HN2312 iš Tuniso į Vilnių Vilniaus teritorinės muitinės Oro uosto poste, adresu Rodūnios kelias 10A, pasirinko žaliąjį kanalą, šiuo veiksmu deklaruodama muitinei, kad negabena prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ir apribojimai, nors asmeniniame bagaže turėjo 2 kg tabako, skirto vandens pypkėms „111 HOOKAH TOBACCO“, kurio bendra vertė 375 Eur, t. y. didesnė nei 5 MGL, bet nesiekianti 50 MGL, nepateikdama jų muitinės kontrolei. Iš pačios A. U. paaiškinimų matyti, kad ji domėjosi ir žinojo, kad toks kiekis tabako (2 kg) tikrai nėra leistinas įvežti vienam asmeniui, tad suvokė, kad vienas asmuo tokio kiekio pro muitinės patikrą neštis tikrai negali. Jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nesutikdama su jai surašytu protokolu, rašytiniuose paaiškinimuose A. U. ginčijo administraciniame kaltinime nurodytą prekių vertę, reikalaudama nurodyti faktinę jų įsigijimo kainą Tuniso oro uoste, tačiau ANK 208 straipsnio 5 dalis numato, kad šiame straipsnyje nurodytų prekių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Remiantis šia įstatymo leidėjo nuostata, nustatant prekių muitinę vertę, sandorio (įgijimo) vertės metodas netaikytinas. 375 Eur tabako vertė buvo paskaičiuota pagal muitinę šių prekių vertę, be to priskaičiuojant visus priklausančius importo mokesčius (muito, akcizo, PVM) (b. l. 17-18), nesutikti su šia verte teismas neturi pagrindo.
Už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą įstatymų leidėjas numato baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties iki keturių tūkstančių eurų bei privalomą kontrabandos daiktų konfiskavimą (ANK 208 straipsnio 4 dalis). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko nei į administracinio nusižengimo protokolą surašymą, nei reikalavo ir dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime, tad jokių aplinkybių, reikšmingų nuobaudos individualizavimui, Institucijai iš esmės nepateikė. Atitinkamai Institucija ginčijamu nutarimu pagrįstai konstatavo, kad nei lengvinančių, nei sunkinančių A. U. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. 2024 m. gegužės 20 d. ar vėlesnio 2024 m. rugsėjo 5 d. rašytinio paaiškinimo turinio neužteko konstatuoti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytai lengvinančiai aplinkybei, nes tam kaltininkas turi ne tik prisipažinti padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą, bet ir nuoširdžiai gailėtis. O A. U. savo asmeninio santykio su jai inkriminuotu nusižengimu paaiškinimuose apskritai neišreiškė, tik glaustai išdėstė faktines aplinkybes dėl tabako įgijimo Tunise ir nesutiko, kad tabakas būtų siejamas tik su vienu asmeniu. Atitinkamai skirdama nežymiai sankcijos minimumą viršijančią baudą, atsižvelgiant į tai, kad už šios rūšies nusižengimą asmuo atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, Instucija ANK 34 straipsnyje įtvirtintų nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė. Pagal tuo metu Institucijos turimus duomenis, ji priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pagrindo nebūtų, jei teismui nebūtų pateikti papildomi duomenys.
Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta eilė naujų aplinkybių, reikšmingų nuobaudos individualizavimui, kurios leidžia teismui svarstyti nuobaudos mažinimo klausimą.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
A. U. nurodė, kad ji šiuo metu nedirba ir nebeturės galimybės dirbti ateityje, nes jos vyras dirba užsienyje, šeima ir namų ūkiu Lietuvoje jai tenka rūpintis vienai, nepilnamečiui sūnui bylos nagrinėjimo metu buvo diagnozuota daug rimtų ligų, dėl kurių šeimos laukia didelės išlaidos ir rūpesčiai. Šiuo metu šeimą išlaiko vienas vyras, iš kurio pajamų tenka išlaikyti namų ūkį, mokėti būsto kreditą. Prašo atsižvelgti, kad nusižengimas buvo padarytas iš nežinojimo (Tunise oro uosto darbuotojų buvo suklaidinti dėl vienam asmeniui galimo įvežti į ES tabako kiekio, priešingu atveju būtų jo pirkę dvigubai mažesnį bendrą kiekį ir sulaukę švelnesnės atsakomybės), iš dalies dėl atsitiktinumo, neplanuotai Vilniaus oro uoste išsiskyrus su giminaičiais. Teismui pateikti dokumentai, kad A. U. nepilnamečiui sūnui O. U. diagnozuotos sunkiai gydomos ligos, dėl ko intensyviai lankomasi įvairiose gydymosi įstaigose (b. l. 77-84, 107-119). Pareiškėjos teigimu, visos laisvos šeimos pajamos šiuo metu skiriamos vaiko sveikatos tyrimams ir gydymui. Pareiškėja nurodo, kad prisiima atsakomybę už tabako gabenimą kartu su vyru, labai gailisi ir išgyvena dėl susiklosčiusių aplinkybių, teisminio proceso. Atitinkamai yra pagrindas konstatuoti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas vertina, kad A. U. skirtina nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, mažintina iki 300 Eur.
Teisminio nagrinėjimo metu gautas A. U. prašymas priteisti jos patirtas 2178 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 137-139), tačiau teismas, vertindamas šio prašymo pagrįstumą, atsižvelgia, kad pagal ANK 666 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų yra atlyginamsos tik tuomet, kai dministracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą.
Nagrinėjamu atveju šios būtinosios sąlygos nėra. Pareiškėjos skundas tenkintinas tik iš dalies, o Institucijos priimtas nutarimas keičiamas ne dėl to, kad jis buvo neteisėtas ir nepagrįstas jo priėmimo metu, o atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu pateiktus papildomus duomenis ir netgi naujai atsiradusias aplinkybes, reikšmingus A. U. nuobaudos individualizavimui. Pareiškėja pati pasirinko nedalyvauti ikiteisminėje administracinio nusižengimo nagrinėjimo stadijoje ir nesinaudojo galimybe teikti duomenis apie savo šeimos turtinę ir kitokią padėtį. Atitinkamai Institucija nėra atsakinga dėl keičiamo nutarimo nuobaudos skyrimo dalyje ir neturi dėl to patirti išlaidų.