- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- ATP-424-185/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pažeidėjas
- P. P.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. atstovo advokato I. O. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. P. Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-04-20 nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171³ str. 1 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad pavaduodamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorių ir atlikdamas direktoriaus pareigas, 2015-07-27 patvirtindamas (duomenys neskelbtini) rajono vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų iš atliekų turėtojų surinkimą ir tvarkymą apskaitos informacinės sistemos diegimą sąlygas, pažeidė Viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimus, o būtent:
Pirkimo sąlygų lentelės Nr. 1. „Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 4 ir 5 punktuose nustatė kvalifikacijos reikalavimus neatitinkančias Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 d. 9 p. nuostatų sąlygas, kad <..> nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu < ... >. Tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų, taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 87 str. 1 d. reikalavimus. Be to, patvirtinęs pirkimo sąlygas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 2 d. reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad kvalifikacijos reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kadangi:
1. Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3 p. 4 p.p. nustatyta, kad, „bent 1 iš specialistų turi turėti Microsoft C. T. Specialist (MCTS) arba lygiavertį sertifikatą“, tačiau nenurodyta, kokios specializacijos reikia turėti sertifikatą, atsižvelgiant į tai, kad nurodyti sertifikatai yra išduodami skirtingoms specializacijoms (https://www.microsoft.comlen-us/learninglmcts-certification.aspx).
2. Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3 p. 5 p.p. nustatyta, kad, „bent 1 iš specialistų turi turėti Microsoft C. S. Expert (MCSE) arba lygiavertį sertifikatą“, tačiau nenurodyta, kokios specializacijos reikia turėti nurodytą sertifikatą, atsižvelgiant į tai, kad nurodyti sertifikatai yra išduodami skirtingoms specializacijoms (https://www.microsoft.comlen-us/learninglmcse-certification.aspx). Pirkimo sąlygose turėjo būti nustatyta, kokios specializacijos sertifikatą arba jam lygiavertį privalėjo turėti tiekėjo pasitelkiami specialistai, kad Viešojo pirkimo komisija galėtų tinkamai įsitikinti tiekėjo kompetencija ir pajėgumais įvykdyti Pirkimo sąlygas.
Pirkimo sąlygų 3.3 p. nustatyta: „Jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, šių konkurso sąlygų 1 lentelės 1-8 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai < ... >“. Atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų lentelės Nr. 1 „Bendrieji teikėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 8 p. kvalifikacijos reikalavimą turėti teisę prekiauti siūloma sistemine programine įranga. Pirkimo sąlygų 3.3 p. yra neproporcingas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 str. 1 d. nustatytai jungtinės veiklos sutarties sampratai, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai, yra perteklinis ir dirbtinai riboja jungtinės veiklos sutarties šalių galimybes laisvai veikti, taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. nustatytą proporcingumo principą.
Nesutikdamas su šiuo Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-04-20 nutarimu P. P. atstovas advokatas I. O. apskundė jį apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-07-01 nutartimi P. P. atstovo advokato I. O. skundas atmestas ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-04-20 nutarimas paliktas galioti nepakeistas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. P. atstovas advokatas I. O. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-07-01 nutartį ir administracinės teisės pažeidimo bylą P. P. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir prieštarauja teismų suformuotiems precedentams (Kauno apygardos teismo 2014-04-10 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-380-582/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014-02-05 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-173-387/2014, to paties teismo 2014-01-09 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-21-200/2014). Teigia, kad P. P. Viešojo pirkimo komisijos darbe nedalyvavo, niekuomet nebuvo komisijos nariu ir neturėjo jokio teisinio pagrindo dalyvauti komisijos posėdžiuose ar kažkokiu kitu būdu daryti įtaką komisijos veiksmams ir sprendimams. Sprendimai dėl pirkimo būdo parinkimo ir dėl pirkimo dokumentų parengimo buvo priimti išimtinai Viešojo pirkimo komisijos 2015-07-22 posėdyje. Tačiau tame posėdyje P. P. nedalyvavo, dėl galimai neteisėtų sprendimų nebalsavo ir jų nepriėmė. Iš P. P. inkriminuoto straipsnio matyti, kad už šio pažeidimo padarymą atsako Perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgalioti vadovauti Viešojo pirkimo komisijai asmenys, Viešojo pirkimo komisijos nariai, balsavę už neteisėtą sprendimą. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 1 d., Perkančioji organizacija yra imperatyviai įpareigota sudaryti Viešojo pirkimo komisiją, todėl Perkančiosios organizacijos vadovas (ar jį pavaduojantis asmuo) galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu jis nebūtų įvykdęs šio įstatymo reikalavimo ir nesudaręs Viešojo pirkimo komisijos. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius tinkamai vykdė šias nuostatas ir 2014-02-14 įsakymu Nr. DV-89 sudarė Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisiją ir suteikė jai atitinkamus įgaliojimus. Teigia, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė esą „Klausimai dėl konkrečių pirkimo sąlygų, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų ir pan. buvo išspręsti ir 2015-07-27 patvirtinti būtent P. P. sprendimu“. Tačiau jokio P. P. sprendimo dėl konkrečių pirkimo sąlygų, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų ir pan. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra ir negalėjo būti, kadangi P. P. niekuomet nepriiminėjo jokio sprendimo ir neturėjo nei jokios teisės, nei jokios pareigos priimti tokį sprendimą. Pažymi, jog aplinkybė, kad P. P. pirkimo pradžios metu laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vadovo pareigas jokiu būdu nereiškia ir negali reikšti, kad jis turėjo teisę ar pareigą priimti sprendimus dėl viešojo pirkimo sąlygų. P. P. žyma „Tvirtinu“ ant pirkimo dokumentų neturi teisinės galios ir yra niekinė, todėl nekelia jokių teisinių pasekmių P. P. ir nesudaro administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad jokiuose teisės aktuose nėra numatyta Perkančiosios organizacijos vadovo atsakomybė už netinkamai parengtus pirkimo dokumentus ir Perkančiosios organizacijos vadovas neturi atsakyti už Viešojo pirkimo komisijos priimtus sprendimus. Mano, kad apylinkės teismas turėjo remtis šiuo precedentu ir panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą, kuriuo P. P. skirta nuobauda. Teigia, jog tai, kad Viešojo pirkimo komisijos nariai 2015-07-22 protokole tiesiogiai nenurodė komisijos priimto sprendimo dėl pirkimo sąlygų patvirtinimo ir kad Viešojo pirkimo darbo reglamente tiesiogiai nenurodyta Pirkimo komisijos pareiga tvirtinti pirkimo sąlygas, nereiškia ir negali reikšti, jog P. P. turėjo teisę ar pareigą tvirtinti pirkimo sąlygas. Pažymi, jog nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nenustato Perkančiosios organizacijos vadovui (ar jį pavaduojančiam asmeniui) teisės ar pareigos tvirtinti viešojo pirkimo sąlygas, todėl atsakomybė pagal ATPK 171³ str. 1 d. Perkančiosios organizacijos vadovui (ar jį pavaduojančiam asmeniui) iš esmės visais atvejais yra negalima, nes nesant pareigos veikti, negali būti pažeistas ir Viešųjų pirkimų įstatymas ar joks kitas teisės aktas. Nesutinka su teismo išvada, kad P. P. yra tinkamas ATPK 171³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo subjektas, nes 2015-07-27 sąlygas patvirtino ne pagal kokį nors atskirą pavedimą ar įgaliojimą, o kaip tuo metu Perkančiosios organizacijos vadovo pareigas atliekantis asmuo, paminėtas pareigas atlikdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2013-05-29 sprendimu Nr. T1-144 patvirtintų „(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos nuostatų“ 20 p. pagrindu. Paneigiant šiuos teismo argumentus pabrėžia, kad minimas 20 p. numato, jog „Administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu Administracijos direktoriaus pareigas, numatytas Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose, taip pat kituose teisės aktuose, Savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka atlieka Administracijos direktoriaus pavaduotojas“. Taigi pats savivaldybės administracijos direktorius, kai eina šias pareigas, neturi nei teisės, nei pareigos tvirtinti viešųjų pirkimų sąlygas. Atitinkamai savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (P. P.), kuris, remiantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos nuostatų 20 p., laikinai pavaduoja ir eina Administracijos direktoriaus funkcijas, negali turėti daugiau teisių ar pareigų negu turi nuolatinis Administracijos direktorius. Taigi joks teisės aktas nenustato pareigos ir nesuteikia teisės savivaldybės administracijos direktoriui, t. y. Perkančiosios organizacijos vadovui tvirtinti ir priimti sprendimus dėl viešųjų pirkimų sąlygų konkretaus turinio, atitinkamai, Administracijos direktorių laikinai pavaduojantis asmuo, šiuo atveju P. P., neturi nei teisės, nei pareigos tvirtinti viešųjų pirkimų sąlygas ir negali būti atsakomybės pagal ATPK 171³ str. 1 d. subjektas. Pažymi, kad administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį galima tik už konkrečių viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, o teismo skundžiamoje nutartyje minimi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos nuostatai apskritai nereglamentuoja ir net nėra susiję su viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu ir jų vykdymo tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Viešųjų pirkimų tarnyba prašo palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą. Teigia, jog jie neginčija to fakto, jog P. P. nebuvo Viešųjų pirkimų komisijos narys. P. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas ne kaip Viešųjų pirkimų komisijos narys, vykdęs pirkimą, bet kaip asmuo, priėmęs neteisėtą galutinį sprendimą patvirtinti pirkimo sąlygas, neatitinkančias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Nurodo, jog priešingai nei teigiama skunde, nė viename pirkimo komisijos protokole nebuvo spręstas klausimas dėl pirkimo sąlygų. Toks klausimas nebuvo sprendžiamas ir skunde nurodytame 2015-07-22 pirkimo komisijos protokole, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Viešojo pirkimo komisija priėmė sprendimą patvirtinti pirkimo sąlygas. Tuo tarpu pirkimo sąlygų patvirtinimą liudija P. P. 2015-07-27 tvirtinimo žyma Nr. VPS-33 ir jo parašas. Nesutinka su skundo argumentu, kad žyma „Tvirtinu“ ant pirkimo dokumentų neturi teisinės galios ir yra niekinė, todėl nekelia jokių teisinių pasekmių. Pažymi, kad P. P. neginčijo jo parašo tikrumo, suklastojimo, nenurodė, kad jam buvo darytas spaudimas patvirtinti pirkimo dokumentus, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo parašas yra niekinis ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Be to, laikantis apelianto pozicijos, reikėtų daryti išvadą, kad Perkančiosios organizacijos gali rengti ir tvirtinti neteisėtus pirkimo dokumentus, kas lemtų neteisėtą viešojo pirkimo atlikimą ir dėl to niekam negali kilti administracinė atsakomybė. Akivaizdu, kad tai nesuderinama nei su Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. įtvirtintais viešųjų pirkimų principais, nei su viešojo pirkimo tikslu ar administracinės atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimu, nustatytu ATPK 20 str. Taip pat, priešingai nei teigiama skunde, mano, jog apelianto nurodyta teismų praktika negali būti laikoma precedentu nagrinėjamos bylos atžvilgiu, kadangi nesutampa bylų ratio decidendi. Skirtingai nei skunde minimose nutartyse, nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų komisijai nebuvo pavesta parengti ir patvirtinti pirkimo dokumentus, šią funkciją pasirinko atlikti pats P. P., kaip Perkančiosios organizacijos vadovas, todėl jis ir turi prisiimti jam tenkančius neigiamus teisinius padarinius, t. y. šiuo atveju P. P. negali atsakyti ir neatsako už Viešųjų pirkimų komisijos sprendimus, o atsako tik už savo neteisėtus sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidžiant materialinių bei procesinių teisės normų reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju P. P. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ str. 1 d. yra patrauktas už tai, kad pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, kadangi kaip Perkančiosios organizacijos vadovas patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų iš atliekų turėtojų surinkimą ir tvarkymą apskaitos informacinės sistemos diegimą sąlygas, pažeidžiančias Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jame nėra ginčijami Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-4145 nurodyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, tarp jų ir tie, už kuriuos administracinėn atsakomybėn patrauktas P. P.. P. P. Viešųjų pirkimų komisijos nutarimu skirtą nuobaudą – įspėjimą prašoma panaikinti dėl to, jog jis nėra tinkamas atsakomybės pagal ATPK 171³ str. 1 d. subjektas, kadangi sprendimai dėl pirkimo būdo parinkimo ir dėl pirkimo dokumentų parengimo buvo priimti išimtinai Viešojo pirkimo komisijos 2015-07-22 posėdyje, kuriame P. P. nedalyvavo (nėra komisijos narys) ir dėl sprendimų nebalsavo bei jų nepriėmė, todėl Viešojo pirkimo komisija ir yra atsakinga už netinkamai parengtus pirkimo dokumentus bei priimtus sprendimus, o vien jo žyma „Tvirtinu“ ant pirkimo dokumentų neturi teisinės galios ir yra niekinė, todėl nekelia jokių teisinių pasekmių P. P.. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog šie skundo argumentai nėra nauji, jie objektyviai įvertinti ir dėl jų išsamiai bei motyvuotai jau pasisakė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl aukštesnysis teismas, visiškai sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų įvertinimu ir teisės taikymu, skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais bei argumentais ir padaryta išvada, kad P. P. yra tinkamas atsakomybės pagal ATPK 171³ str. 1 d. subjektas, bei tam pritardamas, pakartotinai plačiau dėl nurodytų aplinkybių nepasisako. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Advokatas dėl P. P., kaip netinkamo atsakomybės pagal ATPK 171³ str. 1 d. subjekto, pripažinimo apeliuoja į, jo nuomone, precedentą turinčias kitų teismų nutartis. Tačiau aukštesnysis teismas, priešingai nei teigiama skunde, konstatuoja, jog nurodyta teismų praktika negali būti laikoma precedentu nagrinėjamos bylos atžvilgiu, kadangi nesutampa bylų ratio decidendi. Pažymėtina, kad nagrinėjamas atvejis nuo Kauno apygardos teismo išnagrinėtos bylos Nr. ATP-380-582/2014 skiriasi esmine aplinkybe – Kauno apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje nustatė, kad Viešojo pirkimo komisijos pirkimo darbo reglamente buvo nustatyta Viešojo pirkimo komisijos pareiga parengti viešojo pirkimo dokumentus. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju tokios funkcijos (parengti ir patvirtinti pirkimo dokumentus) Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamente, patvirtintame Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2006-11-21 įsakymu Nr. DV-593 „Dėl Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“, nėra. Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 1 d. įtvirtinta, kad Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (pirkimams, atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atsakinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Taigi vadovaudamasis minima nuostata, Perkančiosios organizacijos vadovas įsakymu patvirtina reglamentą, kuriuo nustato visus, jo nuomone, reikalingus Viešojo pirkimo komisijai atlikti pirkimus, jos funkcijas, teises ir pareigas. Šiuo atveju, nei minimu reglamentu, nei kokiu nors kitu atskiru (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Viešojo pirkimo komisijai nebuvo pavesta parengti ir patvirtinti (duomenys neskelbtini) rajono vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų iš atliekų turėtojų surinkimą ir tvarkymą apskaitos informacinės sistemos diegimą pirkimo sąlygų, todėl tokių sąlygų Viešojo pirkimo komisija nei skunde minimame, nei kokiame nors kitame posėdyje nesvarstė, nepriėmė ir nevertino. Šias funkcijas pasirinko atlikti pats Perkančiosios organizacijos vadovas, šiuo atveju P. P., ką liudija ir tvirtinimo žyma bei jo parašas ant pirkimo dokumento, kuris nėra nuginčytas jokiomis teisinėmis priemonėmis. Šiuo parašu P. P. patvirtino parengtas pirkimo sąlygas, pažeidžiančias Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, kurios buvo paskelbtos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Analizuojant kitas skunde minimas Vilniaus apygardų teismų nutartis irgi matyti, kad jų atvejais administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys tokių įgaliojimų – organizuoti ir atlikti paslaugų pirkimą neturėjo, ši funkcija taip pat buvo pavesta konkrečiai atlikti Viešųjų pirkimų komisijai, ko nebuvo šio pirkimo atveju.
ATPK 171³ str. 1 d. yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą Perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems asmenims, Viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams nuo 144 iki 724 Eur.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. P. patvirtino parengtas neteisėtas pirkimo sąlygas ne kaip Viešojo pirkimo komisijos narys, vykdęs pirkimą (tiesiog komisijai tokių funkcijų nebuvo pavesta atlikti ir komisija jų neatliko), o kaip Perkančiosios organizacijos vadovas, t. y. kaip asmuo, priėmęs neteisėtą galutinį sprendimą patvirtinti pirkimo sąlygas, neatitinkančias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, todėl jis yra tinkamas atsakomybės pagal ATPK 171³ str. 1 d. subjektas ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimus.
Apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-07-01 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-07-01 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. atstovo advokato I. O. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.