- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- ATP-21-200/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- R. L.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. L. ir jos atstovo advokato E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties, kuria R. L. atstovo advokato E. V. skundas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo panaikinimo netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas, S. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/14-14 už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171³ str. 1 d. numatytą pažeidimą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojai R. L. paskyrė administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą. Nutarime konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi Kauno teritorinės muitinės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyto 2011 m. birželio 30 d. Susitarimo dėl 2008 m. gegužės 26 d. Sutarties Nr. A10-41/PM84 vykdymo termino pratęsimo (toliau – Susitarimas) bei Kauno teritorinės muitinės, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Perkančioji organizacija) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyto 2011 m. gruodžio 30 d. susitarimo Nr. 6B-358/11B-298 dėl Sutarties šalies pakeitimo bei pareigų ir teisių perėmimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui ir su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams, nustatė, kad Muitinės departamentas šių susitarimų pagrindu pirkdamas sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįvykdžius viešojo pirkimo procedūrų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas (Tarnybos 2013 m. vasario 12 d. raštas Nr. 4S-665 „Dėl 2011 m. birželio 30 d. susitarimo ir 2011 m. gruodžio 30 d. susitarimo Nr. 6B-658/11B-298 atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui ir su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams vertinimo“). Taip pat nustatyta, kad Perkančioji organizacija, nevykdydama viešojo pirkimo procedūrų už 2012 m. lapkričio 9 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. suteiktas sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 386 739,93 Lt, tuo pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio l dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo principus ir 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tikslą. Nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 9 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. minėtas paslaugas Muitinės departamentas faktiškai pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apie šių paslaugų viešąjį pirkimą nebuvo paskelbta Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, šioms paslaugoms pirkti nebuvo vykdomos Viešųjų pirkimų įstatymu imperatyviai nustatytos viešojo pirkimo procedūros, kurių pagrindu būtų teisėtai sudaryta viešojo pirkimo – pardavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos pagrindu atliekami mokėjimai. Iš Muitinės departamento 2013 m. liepos 19 d. raštu Nr. (22.4)3B-8553 „Dėl dokumentų pateikimo“ Tarnybai pateiktų mokėjimo dokumentų (sąskaitų – faktūrų) matyti, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas sąskaitas – faktūras mokėjimus pavedė atlikti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja R. L.. Iš Tarnybai pateiktų sąskaitų – faktūrų matyti, kad R. L. nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. birželio mėn. pavedė mokėjimus atlikti dar 966 318,43 Lt sumai. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja R. L. privalėjo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir vykdyti, ar suteikti įgaliojimus atsakingiems už viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą asmenims atlikti viešojo pirkimo procedūras Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja R. L., pavesdama apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas – faktūras (sąskaitomis – faktūromis, kurios savo esme laikomos ne tik pirkimo – pardavimo, bet ir kitus sutartinius santykius, susijusius su prekių perdavimu, patvirtinančiais dokumentais) už suteiktas sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugas, nors žinojo, jog minimos paslaugos nebuvo įsigytos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir kad minėtos paslaugos turėjo būti perkamos tik vykdant viešojo pirkimo procedūras, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio l dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo principus ir 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tikslą – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
Apskundus minėtą nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą, kuriuo R. L. už ATPK 171³ str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta 500 Lt bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta R. L. ir jos atstovas advokatas E. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį ir bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog sprendimas iš esmės grindžiamas tik Viešųjų pirkimų tarnybos atsiliepime išdėstytais teiginiais, kas neatitinka reikalavimų, kurie keliami teismo baigiamojo akto formai ir turiniui. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė, nevertino ir nepasisakė nei dėl liudytojų parodymų reikšmės, nei dėl apeliantės skunde išdėstytų argumentų, nei dėl jos atstovo baigiamojoje kalboje išdėstytų motyvų. Teismui, visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, skundžiamos nutarties negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta.
ATPK 171 ³ str. 1 d. numatyta atsakomybė ne už pavedimą apmokėti PVM sąskaitas faktūras, o už Viešųjų pirkimų įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą. ATP protokole aiškiai nurodyta, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų viešojo pirkimo procedūrų nevykdė Muitinės departamentas, kaip perkančioji organizacija, todėl norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, ar atsakomybėn traukiamas asmuo apskritai buvo atsakingas už viešųjų pirkimų organizavimą, ir/ar perkančios organizacijos vadovo buvo įgaliotas vykdyti viešojo pirkimo procedūras. Tai, kad apeliantė perkančiosios organizacijos vadovo buvo įgaliota pasirašyti PVM sąskaitas faktūras, nereiškia, kad ji buvo įgaliota organizuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus. Pagal ATPK 171³ str. 1 d. reikia nustatyti ir tai, ar apeliantės veika, t. y. vizos „Apmokėti“ ant PVM sąskaitų faktūrų užrašymas už jau suteiktas paslaugas, yra neteisėta Viešųjų pirkimų įstatymo prasme. Skunde atkreipiamas teismo dėmesys, jog apeliantė pavedė apmokėti PVM sąskaitas faktūras tik tuomet, kai įsitikino jose nurodytos ūkinės operacijos teisėtumu ir pagrįstumu. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apmokėjimas buvo neteisėtas. Tai, kad PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos yra teisėtos ir pagrįstos, patvirtino liudytojais apklausti A. V. bei A. B.. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė neturėjo jokio teisinio pagrindo nurodyti, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas nebūtų apmokėta.
Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių ar paslaugų pateikimą. Nagrinėjamu atveju PVM sąskaitos faktūros buvo įformintos už jau įvykusių paslaugų (sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos) suteikimą, todėl akivaizdu, kad Muitinės departamentui atsirado prievolė atsiskaityti pagal šias PVM sąskaitas faktūras. Remiantis PVM sąskaita faktūra negalima nustatyti šalių santykių pobūdžio. PVM sąskaitos faktūros atspindėjo tiek 2008 m. gegužės 26 d. sutarties Nr. A10-41/PM/84, tiek 2011 m. birželio 30 d. susitarimo sąlygas, o ne savarankišką viešąjį pirkimą, nes PVM sąskaita faktūra perse nėra sutartis. PVM sąskaitų faktūrų vizavimas savaime nereiškia, jog buvo atliktas viešasis pirkimas (Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 32 – 34 p.) ir šiuo veiksmu buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinti skaidrumo, lygiateisiškumo principai bei 3 str. 2 d. nustatytas viešųjų pirkimų tikslas.
Apeliantės veika nėra draudžiama Viešųjų pirkimų įstatymo, nes tai yra procedūrinio pobūdžio veiksmas, kuris pagal savo prigimtį ir pobūdį negali būti priskirtas pirkimo procedūros veiksmams. Apeliantės atliktas veiksmas buvo tik pasibaigusios viešojo pirkimo procedūros išvestinė dalis (elementas), kurie, nors ir yra susiję, tačiau patys savaime nesudaro savarankiško viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo. Be to, atlikus šiuos veiksmus nebuvo paskelbtas pirkimo laimėtojas. Taigi, šiais veiksmais nebuvo ir negalėjo būti pažeistos nei viešojo pirkimo procedūros, nei viešųjų pirkimų principai, nes šiais veiksmais pirkimas nebuvo nei pradėtas, nei baigtas, taip pat nebuvo priimti jokie galutiniai sprendimai, pažeidžiantys kitų tiekėjų lygiateisiškumą, ar leidžiantys kitiems tiekėjams sudaryti kokias tai išskirtines sąlygas ir taip pažeisti nediskriminavimo principą. Tai nebuvo tyčiniai ir aktyvūs veiksmai, kuomet apeliantė sąmoningai, esant tiekėjų daugetui, pasirinktinai ir likusių tiekėjų nenaudai, pavedė apmokėti vien tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
Bylos medžiaga patvirtina, kad nutraukus sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė tokia situacija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priverstinai turėjo saugoti sulaikytas transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai suteikusi paslaugas privalėjo jas įforminti PVM sąskaitomis faktūromis, o Muitinės departamentas – apmokėti. Vertinant šią situaciją taip, kaip ją įvertino Viešųjų pirkimų tarnyba, reikėtų suprasti, jog Muitinės departamentas privalėjo atsisakyti apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą vis tiek būtų išsiieškojusi teismine tvarka, nes paslaugas ji jau suteikė, nepriklausomai nuo to buvo, ar nebuvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Todėl tokia Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija, kuri skatina nevykdyti prievolių yra ydinga ir prieštaraujanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatoms. CK 6.38 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.
Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 1 d. numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Viešųjų pirkimų įstatymo 21¹ str. nustatyta, kad atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikoma tik perkančiosios organizacijos vadovui ar kitiems įgaliotiems asmenims.
Tai, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1B - 379 apeliantei pavesta kuruoti Investicijų ir viešųjų pirkimų skyrių, jokiu būdu nereiškia, kad ji privalėjo vykdyti ar turėjo teisę suteikti įgaliojimus atsakingiems už viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą asmenims atlikti viešojo pirkimo procedūras Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Priešingai, pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą apeliantė ne tik, kad neturėjo pareigos Muitinės departamente organizuoti ir atlikti viešųjų pirkimų procedūras, bet ji net neturėjo tokios teisės, nes, kaip jau buvo minėta, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. nuostatas tokie įgaliojimai suteikti tik perkančiosios organizacijos vadovui. Pažymėtina, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1B - 379 apeliantei deleguota Investicijų ir viešųjų pirkimų skyriaus kuravimo funkcija nesuteikia jai įgaliojimų savarankiškai organizuoti ir vykdyti viešųjų pirkimų procedūrų, todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino šiuo įsakymu suteiktų įgaliojimų apimtį. Viešųjų pirkimų tarnyba neįrodė ir nepateikė duomenų, kad apeliantė buvo atsakinga už viešųjų pirkimų organizavimą ir atlikimą, dėl to nubaudė netinkamą subjektą. Tai, kad apeliantė nebuvo atsakinga už viešųjų pirkimų organizavimą parodė ir teismo posėdyje apklausti liudytojai A. V. bei A. B.. Pažymėtina, jog bylose dėl ATPK 171³ str. 1 d. taikymo teismai laiko, jog atsakingu subjektu yra būtent perkančiosios organizacijos vadovas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Viešųjų pirkimų tarnyba prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. 2P/14-14 apeliantei buvo paskirta administracinė nuobauda ne todėl, kad ji vizavo PVM sąskaitas faktūras, bet todėl, kad jos pavedimu Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsigijo paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevykdydamas viešųjų pirkimų procedūrų. Minėtame nutarime administracinėje byloje Nr. 2P/14-14 aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja R. L., pavesdama apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas – faktūras už suteiktas sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugas, nors žinojo, jog minimos paslaugos nebuvo įsigytos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir kad minėtos paslaugos turėjo būti perkamos tik vykdant viešojo pirkimo procedūras, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo principus ir 3 str. 2 d. nustatytą viešųjų pirkimų tikslą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė skunde neneigia fakto, kad Muitinės departamentas sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2013 m. birželio 1 d. įsigijo neįvykdęs viešųjų pirkimų procedūrų. Atvirkščiai, apeliantė skunde netgi patvirtina, kad sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigytos nevykdant viešųjų pirkimų procedūrų (skunde nurodoma, kad „PVM sąskaitų faktūrų vizavimas savaime nereiškia, jog buvo atliktas viešasis pirkimas“).
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad jeigu pasibaigė sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai Muitinės departamentas privalėjo skelbti naują viešąjį pirkimą tam, kad sudarytų naują viešojo pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau Muitinės departamentas vietoje to, kad skelbtų naują viešąjį pirkimą, apeliantės pavedimu, nevykdydamas jokių viešojo pirkimo procedūrų, įsigijo sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir už jas sumokėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad naują sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugos viešąjį pirkimą Muitinės departamentas paskelbė tik 2013 m. vasario 20 d., t. y. po Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. vasario 12 d. rašto Muitinės departamentui Nr. 4S-665 „Dėl 2011 m. birželio 30 d. susitarimo ir 2011 m. gruodžio 30 d. susitarimo Nr. 6B-658/11B-298 atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui ir su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams vertinimo“ gavimo.
Atsiliepime nesutinkama su skundo argumentais, kad Muitinės departamentui atsisakius apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už realiai suteiktas paslaugas, pastaroji su ieškiniu būtų kreipusis į teismą, kuris, kaip matyti iš praktikos, ieškinį tenkintų. Vadovaujantis šiais teiginiais išeitų, kad Muitinės departamentas moka net už tas paslaugas, kurios jam yra teikiamos be sutikimo. Akivaizdu, kad nei vienas juridinis ar fizinis asmuo neprivalo mokėti už paslaugas, kurios buvo suteiktos be to asmens sutikimo. Tai, kad apeliantė pavedė sumokėti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ Muitinės departamentui suteiktas transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugas, reiškia, kad Muitinės departamentas sutiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam teiktų sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugas ir sutiko už jas sumokėti. Pažymėtina, jog CK 2.84 str. 1 d. nustatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė viešojo juridinio asmens valdymo organai, pažeisdami savo kompetenciją, nesukelia prievolių juridiniam asmeniui.
Dėl pažeidimo subjektyviosios pusės skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje teisingai pažymėjo, kad iš Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1B-379 „Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojų veiklos sričių paskirstymo“ matyti, kad generalinio direktoriaus pavaduotoja R. L. kuruoja Muitinės departamento ir Investicijų ir viešųjų pirkimų skyrių (1.2.5 punktas) ir yra asmeniškai atsakinga už tinkamą ir efektyvų jos kuruojamų muitinės departamento administracijos padalinių veiklos organizavimą, koordinavimą ir kontrolę (3 punktas). Iš Muitinės departamento viešai skelbiamos struktūros schemos matyti, kad Investicijų ir viešųjų pirkimų skyrius tiesiogiai pavaldus ne Muitinės departamento generaliniam direktoriui, o jo pavaduotojui. Darytina išvada, kad už Muitinės departamento veiklos viešųjų pirkimų srityje kontrolę yra atsakinga būtent generalinio direktoriaus pavaduotoja R. L., būtent jai buvo suteikti valdingi įgaliojimai šioje srityje, todėl ji yra tinkamas ATPK 171³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo subjektas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantė privalėjo organizuoti viešąjį pirkimą ir neužsakinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų neįvykdžius viešojo pirkimo procedūrų bei neteikti nurodymo mokėti už jas. Neorganizuodama viešojo pirkimo procedūrų ir neteisėtai pavesdama mokėti už paslaugas, kurios įsigytos nevykdant viešojo pirkimo procedūrų, apeliantė padarė ATPK 171³ str. 1 d. nurodytą neteisėtą veiką.
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad kai kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras apeliantė pasirašė, laikinai eidama Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigas. Muitinės departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 171 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 10 punkte nustatyta, kad Muitinės departamento direktoriui nesant, jo įsakymu šios pareigos pavedamos vienam iš jo pavaduotojų. Tai reiškia, kad tuo metu, kai apeliantė laikinai ėjo generalinio direktoriaus pareigas, ji buvo Muitinės departamento vadove ir todėl jai turi būti taikoma administracinė atsakomybė.
Vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1B-379 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojų veiklos sričių paskirstymo“ 2.2 p. („Įgalioju <...> generalinio direktoriaus pavaduotojus R. L. ir A. C. pasirašyti finansinės atskaitomybės ir apskaitos dokumentus pagal šiuo įsakymu nustatytas veiklos sritis ir nustatau asmeninę atsakomybę už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą“), apeliantei yra nustatyta asmeninė atsakomybė už ūkinių operacijų teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad Muitinės departamentas apeliantės pavedimu neteisėtai, t. y. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas faktiškai paslaugas, atsakomybė už šį neteisėtą sprendimą pagrįstai tenka apeliantei.
Dėl veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis atsiliepime cituojami apylinkės teismo nutarties argumentai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai nurodė, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas 2012 m. spalio 10 d., nurodant, kad sutartis bus nutraukta nuo 2012 m. lapkričio 9 d. Skelbimas apie naują viešojo pirkimo konkursą sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugoms pirkti paskelbtas tik 2013 m. vasario 20 d., t. y. po keturių mėnesių. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta didelė viešojo pirkimų procedūrų įvairovė, suteikiant galimybę perkančiosioms organizacijoms įgyti prekių, paslaugų ir darbų. Viešųjų pirkimų įstatymas numato greitesnių viešųjų pirkimų procedūrų galimybes, kai neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti.
Apeliantės veiksmai visiškai neatitiko ATPK 17 str. nurodytų būtinojo reikalingumo požymių (tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala), nes jokio pavojaus viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei valdymo tvarkai nebuvo. Tai, jog transporto priemones reikėjo išgabenti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių aikštelių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių aikšteles, nėra laikytina kažkokiu pavojumi viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms ar valdymo tvarkai. Be to, Muitinės departamentas apie Sutarties 2 nutraukimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo 2012 m. spalio 10 d., nors Sutartis 2 buvo nutraukta 2012 m. lapkričio 9 d. Akivaizdu, kad nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d. buvo pakankamai laiko išspręsti visus organizacinius klausimus, susijusius su sulaikytų transporto priemonių transportavimu ir saugojimu. Įvertinant Viešųjų pirkinių jstatymo 44, 45 ir 75 str. nustatytus pasiūlymų pateikimo terminus, Muitinės departamentas jau 2012 m. lapkričio mėn. pabaigoje (jei būtų pasinaudojęs sutrumpintu pasiūlymų pateikimo terminu) turėjo galimybę teisėtai sudaryti naują viešojo pirkimo – pardavimo sutartį. Akcentuotina ir tai, jog būtinasis reikalingumas nėra ir negali būti pagrindas pažeisti imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliaciniame skunde nurodytas prašymas nagrinėti bylą ne rašytinio proceso tvarka atmestinas kaip nepagrįstas. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Skirtingai nei mano apeliantė ir jos atstovas, aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą skundą nagrinėti dalyvaujant pareiškėjams, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame skunde, todėl pagal ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nuostatas skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
ATPK 171³ str. 1 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims.
Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu R. L. nubausta pagal ATPK 171³ str. 1 d.
Nutarime nustatyta, kad Muitinės departamentas, pirkdamas sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįvykdžius viešojo pirkimo procedūrų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Perkančioji organizacija, nevykdydama viešojo pirkimo procedūrų už 2012 m. lapkričio 9 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. suteiktas sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 386 739,93 Lt. Nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 9 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. minėtas paslaugas Muitinės departamentas faktiškai pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apie šių paslaugų viešąjį pirkimą nebuvo paskelbta Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, šioms paslaugoms pirkti nebuvo vykdomos Viešųjų pirkimų įstatymu imperatyviai nustatytos viešojo pirkimo procedūros, kurių pagrindu būtų teisėtai sudaryta viešojo pirkimo – pardavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos pagrindu atliekami mokėjimai. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas sąskaitas – faktūras mokėjimus pavedė atlikti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja R. L.. Ji nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. birželio mėn. pavedė mokėjimus atlikti dar 966 318,43 Lt sumai. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja R. L. privalėjo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir vykdyti, ar suteikti įgaliojimus atsakingiems už viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą asmenims atlikti viešojo pirkimo procedūras Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja R. L., pavesdama apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas – faktūras už suteiktas sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugas, nors žinojo, jog minimos paslaugos nebuvo įsigytos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir kad minėtos paslaugos turėjo būti perkamos tik vykdant viešojo pirkimo procedūras, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. l d. įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo principus ir 3 str. 2 d. nustatytą viešųjų pirkimų tikslą – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Apygardos teismo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada nėra tinkamai pagrįsta ir teisinga.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. L. atstovas advokatas E. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad apeliantė negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ str. 1 d., kadangi ji nebuvo įgaliota organizuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus. Už viešųjų pirkimų organizavimą ir vykdymą yra atsakingas perkančiosios organizacijos vadovas.
Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo subjekto. ATPK 171³ str. 1 d. numatytas sąrašas subjektų, kuriuos galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, yra baigtinis ir negali būti aiškinamas išplėstai. Už ATPK 171³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmuo, viešojo pirkimo komisijos narys, balsavęs už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertas, kitas viešuosius pirkimus atliekantis asmuo. Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (pirkimams, atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti.
Išanalizavus bylos medžiagą, matyti, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnybos, tiek ir apylinkės teismo nuomone, R. L. padarė ATPK 171³ str. 1 d. numatytą pažeidimą dėl to, kad neorganizavo viešojo pirkimo procedūrų ir neteisėtai pavedė atlikti mokėjimą už paslaugas, tačiau apygardos teismas mano, kad tokie argumentai nėra pagrįsti. Nei Viešųjų pirkimų tarnybos nutarime, nei apylinkės teismo nutartyje nenurodyta, kokiu pagrindu (kuriomis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis remiantis) R. L. yra numatyta pareiga inicijuoti, vykdyti ar suteikti įgaliojimus atsakingiems asmenims atlikti viešojo pirkimo procedūras. Bylos duomenimis R. L. Muitinės departamente eina generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas. Byloje nenustatyta, kurį iš ATPK 171³ str. 1 d. numatytų subjektų ji atitinka. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, ji nelaikytina perkančiosios organizacijos vadovu arba jo įgaliotu vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmeniu, viešojo pirkimo komisijos nariu, balsavusiu už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertu. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad R. L. turėjo įgaliojimą atlikti viešuosius pirkimus. Pagal bylos medžiagą Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 8 d. įsakymu (t. 1 b. l. 43) buvo sudaryta Viešojo pirkimo komisija, kurios pirmininku paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas J. M.. Būtent šiai komisijai buvo pavesta organizuoti ir atlikti sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų pirkimą, kas paneigia išvadą, kad R. L. buvo atsakinga už viešojo pirkimo procedūrų vykdymą ar įgaliojimų suteikimą atsakingiems už viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą asmenims. Aplinkybė, kad jai buvo pavesta kuruoti Muitinės departamento Investicijų ir viešųjų pirkimų skyrių (t. 4 b. l. 114 – 116), nereiškia, kad apeliantė atitinka ATPK 171³ str. 1 d. numatytą subjektą. Duomenų, kad Muitinės departamento generalinis direktorius A. Š. būtų pavedęs R. L. vykdyti viešojo pirkimo organizavimo procedūras, taip pat nėra, todėl nepagrįsta teigti, kad ji turi atsakyti už įstatymų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, pažeidimą.
Be to, R. L. tik pavedė atlikti mokėjimus pagal sąskaitas – faktūras, tačiau tai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad ji buvo įgaliota organizuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus. Sutarčių ir susitarimų, kurių pagrindu buvo perkamos ir suteiktos paslaugos, apeliantė nepasirašė. Pagal bylos medžiagą minėti dokumentai buvo sudaryti bei pasirašyti anksčiau nei R. L. duoti pavedimai atlikti mokėjimus. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad apeliantė nėra tinkamas subjektas atsakyti už ATPK 171³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą.
Byloje nesant duomenų, kad R. L. buvo atsakinga už viešųjų pirkimų organizavimą, konstatuotina, kad ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ str. 1 d. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apygardos teismas kitus skundo argumentus dėl paslaugų pirkimo nepaskelbus viešojo pirkimo teisėtumo bei būtinojo reikalingumo palieka nenagrinėtus.
Taigi byloje nustatyta aplinkybė, kuri daro administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą – nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
R. L. ir jos atstovo advokato E. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.