- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- 1S-425-348/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17412-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- R. O.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. O. (R. O.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. O. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Amnestijos komisijos 2019 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 61-1055 dėl Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl amnestijos akto (toliau – ir Įstatymas) taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. O. laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje atlieka pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimo bausme 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2018 m. balandžio 15 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 15 d.
2. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Amnestijos komisijos 2019 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 61-1055 dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto taikymo, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsniu, nuspręsta nuteistajam R. O. amnestijos netaikyti.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis R. O. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir taikyti jam amnestijos aktą. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis atitinka visus amnestijos taikymo kriterijus, o komisija ir teismas neįvertino svarbių aplinkybių. Teigia, kad jis po mamos laidotuvių vartojo vaistus, todėl negalėjo dirbti, o nutraukus darbą pataisos namų administracija visada skiria nuobaudą. Prašo atsižvelgti, kad jo nubaudimas dėl atsisakymo dirbti buvo jau po amnestijos komisijos posėdžio, todėl teismas negalėjo remtis šia aplinkybe. Teismas nepagrįstai rėmėsi jo ankstesniais teistumais, kurie yra išnykę, taip pat neatžvelgė į tai, kad negalėdamas dirbti, neturi galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. O. skundas atmetamas.
6. 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto (Nr. XIII-1640), kuris įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., 3 straipsnyje numatyta, kad pirmą kartą atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žymiai sumažėjusi arba žema, išskyrus nuteistuosius, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinama vienais metais. Įstatyme išskiriami formalieji ir materialieji pagrindai, kuriems egzistuojant amnestija netaikoma. Formalieji pagrindai apibrėžti Įstatymo 7 straipsnyje, kuriame nurodyta, už kuriuos BK numatytus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuteistiems asmenims netaikoma amnestija, taip pat Įstatymo 8 straipsnyje apibrėžtos kitos nuteistųjų, kuriems amnestija netaikoma, kategorijos. Sprendžiant, ar asmeniui gali būti taikoma amnestija, visų pirma vertintina, ar nėra formaliųjų amnestijos netaikymo pagrindų, ir tik jų nenustačius atsižvelgtina į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.
7. Įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad asmenims, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo režimą, amnestijos komisijos sprendimu šio Įstatymo 1, 2, 3, 4 ir 5 straipsniuose numatytas atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas netaikomas. Ši įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad net ir atitinkantiems formaliuosius įstatymo pagrindus, tačiau netinkamai bausmės atlikimo metu besielgiantiems nuteistiesiems, aptariamo Įstatymo nuostatos gali ir nebūti taikomos. Kiekvienu atveju Amnestijos komisija ar teismas, nagrinėjantis klausimą dėl galimybės taikyti Įstatymo nuostatas, privalo išsiaiškinti, ar nustatyti ne tik formalieji, bet ir materialieji pagrindai, kuriems egzistuojant amnestija netaikoma. Šiuo atveju Įstatymo 7 ir 8 straipsniuose numatytų formaliųjų pagrindų nenustatyta. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo R. O. skundą dėl Amnestijos komisijos priimto sprendimo tinkamai įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad nuteistasis neatitinka Įstatymo 3 straipsnyje numatytų amnestijos taikymo sąlygų.
8. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė tinkamai, nesilaikė vidaus tvarkos reikalavimų, dėl ko buvo du kartus svarstytas drausmės komisijoje, vieną kartą baustas drausmine tvarka. Jo pakartotinio kriminalinio elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimą yra vidutinė – 78 balai. Nuteistasis nedirba, nedengia civilinio ieškinio. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad R. O. pataisos namuose buvo paskirtas dirbti, tačiau dirbo labai trumpą laiką. Pagal vykdomuosius dokumentus jis privalo išmokėti 3496,39 Eur, o išmokėta tik 67,77 Eur. Nuteistasis neneigia žinantis apie priteistus ieškinius ir supranta pareigą atlyginti padarytą žalą, tačiau nurodo negalėjęs dirbti dėl psichologinės būsenos po motinos mirties. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie pasiteisinimai yra nepagrįsti ir rodo nuteistojo neatsakingumą ir vengimą ne tik vykdyti nuosprendžiu paskirtą prievolę, bet ir tinkamai atlikti paskirtą bausmę.
9. R. O. svarstymo dėl Įstatymo taikymo metu jis buvo du kartus svarstytas dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Po Amnestijos komisijos sprendimo priėmimo nuteistasis ir vėl pažeidė vidaus tvarkos reikalavimus, už ką gavo papeikimą. Nors ši nuobauda paskirta jau po Amnestijos komisijos sprendimo priėmimo, tačiau nuteistojo skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją vertino kaip neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojantį veiksnį, kuris parodo jo piktybiškumą nesilaikant laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teistumai yra išnykę, todėl su tuo susiję aplinkybės buvo vertinamos kaip nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys. R. O. anksčiau teistas ne vieną kartą, jam buvo taikytos kitos rūšies bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus. Nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikyta amnestija, paskirta bausmė sumažinta, tačiau jis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Aptartų aplinkybių visuma duoda pagrindo išvadai, kad toks nuteistojo elgesys atitinka Įstatymo 6 straipsnyje apibūdintą nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu, kuomet atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas netaikomas. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Amnestijos komisijos 2019 m. kovo 8 d. sprendimas nuteistajam R. O. netaikyti Įstatymo nuostatų, yra pagrįstas.
10. Įvertinus aptartą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo R. O. skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. O. (R. O.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.