Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs partneriai“ ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. išnagrinėtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs partneriai“ ieškinys atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

7. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria prašymas dėl atsakovui paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo netenkintas. Taigi, atskirojo skundo ribose turi būti sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nenustatė pagrindo baudai, paskirtai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinti.

8. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

9. Kaip pirmiau atskleista, tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų turinį, yra įtvirtintas reikalavimas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šio procesinio reikalavimo nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo.

10. Pirmiau įvardyti teisiniai svertai, be kita ko, yra reglamentuoti CPK 95 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

11. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

13. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013;2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

14. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

15. Atsakovas, teikdamas prašymus stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, įgyvendino savo teisę, įtvirtintą CPK 42 straipsnio 1 dalyje. Prašymų teikimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima šalies procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.

16. Nagrinėjamos bylos atveju vertinant atsakovui paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagrįstumą atsižvelgtina į jo procesinį elgesį po to, kai teismas pirmą kartą netenkino atsakovo 2022 m. liepos 5 d. prašymo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Atsakovas būdamas informuotas apie jo prašymo atmetimą, pirmosios instancijos teismui 2022 m. rugpjūčio 26 d., 2022 m. rugsėjo 19 d., 2022 m. rugsėjo 21 d., 2022 m. spalio 10 d. pateikė pakartotinus prašymus sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, grįsdamas juos identiškomis faktinėmis aplinkybėmis. Visi prašymai grįsti tuo pačiu pagrindu – iki įsiteisės atitinkamas teismo procesinis sprendimas Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-3248-944/2022 (teisminio proceso Nr.2-10-3-00598-2022-4)). Sutiktina su atsakovu, kad civilinis procesas neriboja šalies prašymų teikimo skaičiaus, tačiau atsakovo teikiami identiški prašymai tuo pačiu pagrindu sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinti kaip piktnaudžiavimas.

17. Nepaisydamas tebevykstančių procesų, kuriais sprendžiami atsakovo pateikti skundai dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesu, atsakovas toliau teikia teismui naujus prašymus dėl 2022 m. rugsėjo 19 d. išnagrinėtos civilinės bylos sustabdymo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 15 d. pateikęs atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl baudos, paskirtos 2022 m. spalio 19 d. nutartimi, panaikinimo, 2022 m. lapkričio 16 d. vėl pateikė analogiško pobūdžio prašymą sustabdyti jau išnagrinėtos civilinės bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas atsakovui išaiškino, kad nėra galimybės sustabdyti civilinės bylos, kuri yra išnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai išaiškina atsakovui, kad prašymas sustabdyti civilinę bylą gali būti teikiamas tik nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju civilinė byla, kurioje atsakovas teikia pakartotinus ir savo turiniu analogiškus prašymus sustabdyti bylos nagrinėjimą, išnagrinėta 2022 m. rugsėjo 19 d. Atsakovas 2022 m. spalio 13 d. yra pateikęs apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Kaip teisingai atsakovui išaiškino pirmosios instancijos teismas, savo nesutikimą dėl to, kad teismas nusprendė nestabdyti civilinės bylos nagrinėjimo, atsakovas galėjo išdėstyti apeliaciniame skunde dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo.

18. Ignoruodamas pirmosios instancijos teismo išaiškinimus, atsakovas nuolat teikia iš esmės tapataus turinio prašymus dėl civilinės bylos sustabdymo išnagrinėtoje civilinėje byloje, net nesulaukęs atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta panaikinti paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, išnagrinėjimo rezultato. Tai rodo, kad atsakovas savo procesinėmis teisėmis (kreiptis į teismą su prašymu) naudojasi nesąžiningai (ne pagal paskirtį), t. y. akivaizdžiai piktnaudžiauja šia savo teise. Atkreiptinas atsakovo dėmesys ir atsakovui išaiškintina, jog CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė (bauda iki 5 000 Eur) už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuomet yra pagrindas įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimą laikyti piktnaudžiavimu. Atsakovo elgesys vertintinas kaip sąmoningas veikimas trikdant teismo veiklą tapataus pobūdžio prašymais. Visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išsakytiems argumentams, kad atsakovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškė normalios proceso eigos sutrikdymu, identiško turinio prašymais yra trikdomas teismo darbas, svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus pakartotinius prašymus stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad atsakovo elgesys aiškiai rodo ne jo siekį sąžiningai įgyvendinti procesines teises, tačiau sąmoningą teismo nutarčių ignoravimą. Įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės tapataus turinio prašymų svarstymą, atsakovo veiksmais yra nepagrįstai apsunkinamas teismo darbas. Paskirta minimali – 100 Eur bauda yra teisėta ir pagrįsta, o skundžiamos Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, atsakovas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.