Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis V. P. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas netenkintinas.

BBP 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalyje 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Taigi, vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Toks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo visiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017, 1A-336-870/2020).

Šiuo atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-444-586/2021 įsiteisėjo 2021 m. birželio 15 d. Nuosprendyje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nebuvo pasisakyta, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki teismo išėjimo priimti procesinį sprendimą nepateikė prašymo ir pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, toks prašymas su pagrindimu teismui pateiktas tik 2021 m. lapkričio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į teismą kreiptis laiku – advokatas Petras Matažinskas nuteistajam V. P. buvo parinktas 2021 m. balandžio 19 d., teismo posėdis teisme vyko 2021 m. balandžio 26 d. Šį terminą teismas laiko pakankamu prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo paruošti ir pateikti.

Kita vertus, proceso išlaidos tam tikrais atvejais gali būti priteisiamos ir nuosprendžio vykdymo metu, kadangi BPK 361 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės normos taikomos tik tuo atveju jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikime nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017 pasisakyta, kad nukentėjusysis baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs kelionės išlaidų apskaičiavimą, tačiau nebuvo jo pagrindęs rašytiniais įrodymais, todėl kasacinės instancijos teismas pripažino, kad tokiu atveju klausimas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo gali būti išspręstas nukentėjusiajam kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka. Sutiktina, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017, yra pasisakęs, jog klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ir jau po nuosprendžio ar nutarties priėmimo BPK 361 straipsnio tvarka, tačiau toje pačioje nutartyje jis yra aiškiai nurodęs, kad tokiu atveju šis klausimas privalo būti iškeltas bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju, nagrinėjant bylą teisme, nebuvo gauta jokių duomenų apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas proceso išlaidas.

Tarnyba 2021 m. rugpjūčio 5 d. (pirminė) pažymą apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas teismui pateikė 2021 m. lapkričio 8 d., konstatuotina, kad pažyma pateikta praleidus terminą.

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažymą apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas teismui pateikė praleidę terminą, teismas priimdamas nuosprendį jame pagrįstai nesprendė klausimo apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362, 364 straipsniais, teismas

nutarė:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.