Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-27878-819/2018 pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotieji asmenys – Swedbank AB, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Kredito garantas“, antstolis A. N., antstolis V. M., UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, UAB „Skolų išieškojimas“ ir antstolis D. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. M. (toliau ir pareiškėjas) pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“ (toliau ir bankroto administratorius), patvirtinti 242 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį pareiškėjo kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, patvirtinti 505 Eur sumą, reikalingą kas mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo projektui pateikti tvirtinti.

2. Paaiškino, kad pareiškėjas ir suinteresuotasis asmuo UAB „Kredito garantas“ (toliau ir suinteresuotasis asmuo) (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir paskolos sutartis) 100 000 Eur sumai, paskola buvo sudaryta su tikslu vykdyti verslą bei siekti didesnių pajamų. Nurodė, kad pasikeitus pareiškėjo finansinei situacijai ir pablogėjus šalies ekonominei būsenai pareiškėjas negalėjo įvykdyti kreditoriams prisiimtų įsipareigojimų, todėl tolimesnės pareiškėjo skolos augo papildomai už nesumokėtus mokesčius ir kt. Pažymėjo, kad šiuo metu priverstiniai skolų išieškojimai iš pareiškėjo yra vykdomi pas antstolį A. N. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), antstolį D. B. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir antstolį V. M. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Anot pareiškėjo, jo bendra skola kreditoriams, kuriems jis nustatyta tvarka pranešė apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, siekia 139 148,05 Eur. Nurodė, kad ši skola nėra galutinė, nes ją skaičiuojant nebuvo įvertintos kasdien augančios palūkanos. Paaiškino, kad pareiškėjas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) jo gaunamos pajamos per mėnesį siekia 420 Eur sumą, neatskaičius mokesčių, be to, pareiškėjas vykdo individualią veiklą, iš kurios gaunamos pajamos per mėnesį siekia 100 Eur. Tai liudija, anot pareiškėjo, kad pastarojo skolos, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nustatytas 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau ir MMA), o jo pajamų neužtenka šioms skoloms padengti.

3. Pareiškėjas nurodė, kad per paskutinių trijų metų laikotarpį pareiškėjas nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitų veiksmų, kurie galėtų būti nesąžiningais, ar kurių išvadoje atsirado skola ir pareiškėjas tapo nemokus. Teigė, jog pareiškėjas tapo nemokiu ne dėl savo žalingų įpročių, be to, jo nemokumo priežastimi taip pat nebuvo nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad šiuo metu nuosavybės teise jam priklauso ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Anot pareiškėjo, pastarasis santaupų grynaisiais, įmonių akcijų neturi, nėra įmonių dalininkas. Nurodė, kad pareiškėjo kitą turtą sudaro tik buityje kasdieniams poreikiams tenkinti naudojami daiktai. Paaiškino, kad pareiškėjas taip pat neturi skolininkų. Nurodė, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką su N. M., su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus P. M., N. M.. Pareiškėjo žiniomis, pareiškimo surašymo dienai jo atžvilgiu teismuose nėra iškeltų civilinių bylų, kuriose jam būti pareikšti turtiniai reikalavimai ir/ar areštuotas turtas, nėra pareikštų kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių reikalavimų, taip pat nėra iškeltų baudžiamųjų bylų, kuriose pareiškėjui pareikšti turtiniai reikalavimai ir/ar areštuotas turtas, nevykdomas išieškojimas neteismine tvarka.

5. Suinteresuotasis asmuo UAB „Kredito garantas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.

6. Paaiškino, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuotojo asmens buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria pareiškėjui buvo suteikta 100 000 Eur paskola. Teigė, kad paskolos paskirtis sutartyje nurodyta asmeninėms reikmėms. Anot suinteresuotojo asmens, nors pareiškime pareiškėjas nurodo, kad šią paskolą jis ėmė tikslu vykdyti verslą ir gauti didesnes pajamas, tačiau iki šiol tokių duomenų, tarp jų kaip buvo panaudota paskola, kokiais tikslais ji buvo naudojama, pareiškėjas suinteresuotajam asmeniui nėra pateikęs. Atkreipė dėmesį, jog tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir į bylą. Nurodė, kad iš pareiškėjo pateikto banko išrašo matyti, kad dalį gautos paskolos – 76 000 Eur - pareiškėjas dviem pavedimais pervedė (duomenys neskelbtini) pagal paskolos sutartis, be to, tą pačią dieną išgrynino 14 000 Eur, o jų panaudojimo pareiškėjas pareiškime neatskleidžia.

7. Suinteresuotasis asmuo taip pat pabrėžė, kad gavęs paskolą pareiškėjas neatliko suinteresuotajam asmeniui nei vieno mokėjimo iki 2017 m. gegužės 4 d., t. y. nemokėjo įmokų 16 mėnesių nuo paskolos sutarties sudarymo dienos. Nurodė, kad pirmas mokėjimas pareiškėjo buvo atliktas tik pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, o šis ir toliau sekę du mokėjimai tik susitarus su suinteresuotuoju asmeniu, kad bus atidėtas varžytinių pradžios laikas, o pareiškėjas per tą laiką refinansuos turimą paskolą. Teigė, kad suinteresuotajam asmeniui pareiškėjas taip ir nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į kitas finansų įstaigas dėl paskolos refinansavimo, kas liudija, kad pareiškėjas neturėjo tikslo grąžinti paskolos, o tik stengėsi kaip įmanoma ilgiau vengti atsakomybės ir išsaugoti įkeistą turtą. Tą liudija, anot suinteresuotojo asmens, kad pareiškėjas nesikreipė į suinteresuotąjį asmenį ir neprašė sumažinti mokėjimų, jų atidėti ar kitaip pertvarkyti paskolą, nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus, o sąmoningai leido skolai didėti.

8. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai savo finansinės būklės pablogėjimą sieja su šalies ekonomine padėtimi, nes per pastaruosius metus šalies ekonominė būklė nuolat gerėja, jokių rimtų kritimų, krizių per pastaruosius metus šalies ūkyje nebuvo fiksuojama.

9. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas turi pakankamai turto kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Nurodė, kad vykdymo proceso metu buvo atliktas pareiškėjo turimo turto vertinimas, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo lygi 205 000 Eur, o tuo tarpu pareiškėjo apskaičiuotų kreditorinių įsiskolinimų suma – 139 148,05 Eur. Tai liudija, anot suinteresuotojo asmens, kad pareiškėjo valdomo turto suma ženkliai viršija turimų įsiskolinimų dydį, o jo skolos gali būti padengtos iš jo realizavimo.

10. Be to, suinteresuotojo asmens teigimu, pareiškėjas neatskleidžia visų jo gaunamų pajamų. Nurodė, kad pagal viešai prieinamus duomenis pareiškėjas verčiasi renginių organizavimu, įvairių renginių vedimu, veda vestuvių šokių pamokas, taip pat priklauso grupei (duomenys neskelbtini) kuri aktyviai koncertuoja, ši veikla yra apmokama, tačiau pareiškėjas nenurodė nei kad šia veikla verčiasi, nei kiek pajamų gauna iš šios veiklos, ją sąmoningai nutylėjo. Teigė, kad pareiškėjo atliekamas įtartinas operacijas liudija ir jo pateikti banko sąskaitų išrašai (pvz., 2016 m. lapkričio 21 d. gavo paskolą iš (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo nukreipta įsipareigojimų pagal paskolos sutartį vykdymui, atliko mokėjimus už (duomenys neskelbtini) įnešdavo į sąskaitas dideles sumas grynais pinigais). Anot suinteresuotojo asmens, jie liudija ir tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pervedė (paskolino) 60 000 Eur sumą, tačiau jo į savo skolininkus neįtraukė.

11. Suinteresuotasis asmuo UAB „Skolų išieškojimas“ atsiliepime nurodė iš esmės analogiškus argumentus.

12. Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų byloje nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 10 d. priėmė nutartį, kuria nutarė atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.

14. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo paaiškinimai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija FABĮ nustatytas 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo turimo turto turėtų pakakti daliai skolinių įsipareigojimų įvykdyti, tačiau tai nesudaro pagrindo užtikrintai teigti, kad jo pakaktų pareiškėjo nemokumo būsenai, nurodytai FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, pašalinti.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas į bylą nepateikė ir tikslių duomenų apie jo gaunamų pajamų iš individualios veiklos dydį šiuo metu. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad šios pajamos nėra pastovios, jos nuolat kinta, priklausomai nuo sezono, koncertų pobūdžio, kiekio ir pan., kad jų faktiškai pareiškėjas į rankas visais atvejais ir visų negauna, nes jos yra iš karto paskirstomos kitiems tikslams – sceniniams drabužiams įsigyti ir kt., neatleidžia pareiškėjo nuo procesinės pareigos įrodyti savo tikslią turtinę padėtį, teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir/ar jos nevykdymo nepateisina.

16. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra duomenų, liudijančių, kad pareiškėjas prisiimtus sutartinius įsipareigojimus suinteresuotajam asmeniui UAB „Kredito garantas“ būtų nors kažkiek vykdęs, kas leistų spręsti dėl jo finansinės būklės pablogėjimo tam tikru momentu po paskolos sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, jog apie tokį pareiškėjo finansinės būklės ir/ar šalies ūkinės būklės pablogėjimą pareiškėjas taip ir nepateikė teismui jokių įrodymų. Teismas padarė išvadą, kad surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina suinteresuotojo asmens UAB „Kredito garantas“ argumentus, kad pareiškėjas skolą suinteresuotajam asmeniui UAB „Kredito garantas“ ėmėsi dengti tik po to, kai buvo pradėtas priverstinis išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš įkeisto turto pagal 2017 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. D. išduotą vykdomąjį įrašą, ir tik pavieniais mokėjimais, nežymiai: 2017 m. gegužės 4 d. – 1 800 Eur, 2017 m. liepos 21 d. – 1 800 Eur, 2017 m. spalio 27 d. – 1 500 Eur.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal paskolos sutartį 2016 m. vasario 2 d. iš suinteresuotojo asmens UAB „Kredito garantas“ faktiškai gautą 96 627,47 Eur sumą pareiškėjas panaudojo tokiu būdu: 76 000 Eur 2016 m. vasario 1 d. pervedė (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. vasario 1 d. paskolos sutartį Nr. 2016/01, 14 000 Eur 2016 m. vasario 1 d. išsiėmė iš sąskaitos grynais, 2 350,01 Eur 2016 m. vasario 1 d. pervedė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2 000 Eur 2016 m. vasario 1 d. padengė neįvardintą kreditą, o likusią sumą – 2 277,46 Eur 2016 m. vasario 1-8 d. laikotarpiu panaudojo įvairiausiems pirkiniams įsigyti. Teismas nurodė, kad pagrįsdamas, kur pareiškėjas panaudojo 14 000 Eur išgrynintą sumą, pareiškėjas pateikė į bylą papildomus rašytinius įrodymus, teigdamas, kad šiuos pinigus jis taip pat įnešė į (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 12 d., 2016 m. liepos 18 d. kasos pajamų orderiais. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir pareiškėjo paaiškinimus visų byloje surinktų įrodymų visumoje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 12 d. pareiškėjas disponavo ne mažesnės nei 14 000 Eur vertės grynaisiais pinigais, tačiau nepaisant to sąmoningai nevykdė įsipareigojimo suinteresuotajam asmeniui UAB „Kredito garantas“ mokėti įmokas pagal paskolos sutartį. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien šių pareiškėjo disponuojamų lėšų visiškai pakako vykdyti įsipareigojimus suinteresuotajam asmeniui UAB „Kredito garantas“ pagal pasirašytą paskolos sutartį, todėl toks pareiškėjo sąmoningas neveikimas vertintinas kaip nesąžiningas elgesys bei siekis išvengti įsipareigojimų suinteresuotajam asmeniui UAB „Kredito garantas“ vykdymo.

18. Teismo vertinimu, pareiškėjo siekį išvengti įsipareigojimų tam tikriems, ne visiems kreditoriams, vykdymo patvirtina ir 2015 m. gruodžio 21 d. pareiškėjo su (duomenys neskelbtini) sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią 25 000 Eur sumą pareiškėjas neterminuotai paskolino (duomenys neskelbtini) vietoj to, kad šią sumą nukreiptų įsipareigojimų pagal 2014 m. gruodžio 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį vykdymui, kurio pagrindu iš pareiškėjo buvo priteista skola UAB „Skolų išieškojimas“ naudai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6915-294/2018.

19. Teismo vertinimu, tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo bylos nagrinėjimo teisme metu teikti niekuo nepagrįsti, nenuoseklūs paaiškinimai apie sunkią (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį (apyvartinių lėšų neturėjimą), kuri, pareiškėjo teigimu, lėmė jo sąžiningą neveikimą, be kita ko, susigrąžinti suteiktas paskolas iš (duomenys neskelbtini)

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į bylą nėra pateikęs jokių duomenų, jog UAB Koperis“ jam yra sugrąžinęs 76 000 Eur sumą, paskolintą pagal 2016 m. vasario 1 d. paskolos sutartį Nr. 2016/01, taip pat 25 000 Eur sumą, paskolintą pagal 2015 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį Nr. 2015/01. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šioje byloje (duomenys neskelbtini) nenurodo ir kaip savo skolininko. Savo ruožtu, pareiškėjo elgesį, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, tame tarpe (duomenys neskelbtini) skolų dengimą 2016 m. pabaigoje, o ne savo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą, duomenų apie (duomenys neskelbtini) šiuo metu jo valdomų akcijų kiekį, jų vertę nepateikimas, priešingai nei pareiškime, bylos nagrinėjimo metu teigiant, kad pareiškėjas iki šiol yra šios bendrovės akcininkas, duomenų apie įvykusio (duomenys neskelbtini) akcijų dalies pirkimo-pardavimo sandorio vertę nepateikimas, teismas vertino taip pat kaip nesąžiningą pareiškėjo procesinį elgesį, t. y. tikrosios savo turtinės padėties neatskleidimas bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo teisme metu.

21. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo paaiškinimų bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas turi įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kas leidžia šiuo atveju daryti išvadą, jog pareiškėjui yra suprantamos elementarios sutarčių sudarymo ir vykdymo nuostatos, tame tarpe tai, kad sudaryta sutartis turi įstatymo galią ir jos šalių turi būti vykdoma.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, sprendė, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė pačio pareiškėjo nesąžiningas elgesys, o ne tam tikros pareiškėjo įrodytos objektyvios aplinkybės, dėl ko bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24. Pareiškėjas pažymi, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie 14 000 Eur panaudojimą įmonės tikslams, t. y. šioje civilinėje byloje yra įrodymai, pagrindžiantys šios pinigų sumos panaudojimą. Be to, anot pareiškėjo, šie pinigai yra (buvo) apskaityti ir įmonės apskaitoje ir tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, nors byloje yra nenuginčyti įrodymai dėl šios analizuojamos sumos, tačiau teismas nepateikdamas jokių motyvų kvestionavo byloje esančius ir nenuginčytus (paneigtus) rašytinius įrodymus. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su 14 000 Eur panaudojimu. Teigia, kad, be kita ko, ir ginčo nutartyje nurodyti motyvai prieštarauja vienas kitam, t. y. teismas abejoja, kad pareiškėjas pervedė 14 000 Eur sumą įmonei, bet kartu ir teigia, kad vis gi buvo paskolinti pinigai įmonei ir įmonė turi būti skolininkė.

25. Pareiškėjas pažymi, kad suinteresuotais asmenimis esantys kreditoriai šiuo atveju neįrodė ir nagrinėjant bylą neįrodinėjo, kad pareiškėjas, sudarydamas kredito sutartis, siekė tapti nemokiu. Anot pareiškėjo, vien paskolų (kreditų) gavimas ir vėliau iš to išplaukęs prievolių pagal paskolų sutartis nevykdymas (nepajėgumas įvykdyti) savaime negali būti pripažįstamas pakankamu kredito gavėjo fizinio asmens nesąžiningumo, nulemiančio atsisakymą iškelti jam bankroto bylą, patvirtinimu.

26. Paaiškina, kad pareiškėjas sąmoningai nesiekė tapti nemokiu, kreditus ėmė neturėdamas realaus pagrindo manyti, kad nesugebės jų grąžinti. Nurodo, kad pareiškėjas kreditą iš suinteresuotojo asmens UAB „Kredito garantas" iš esmės ėmė siekiu vystyti verslą, tačiau pačiam kreditoriui nesutinkant tiesiogiai paskolą suteikti įmonei, šią prievolę prisiėmė pats pareiškėjas.

27. Atkreipia dėmesį, kad net ir nevertinant teisme analizuojamos situacijos susijusios su 14 000 Eur sumos panaudojimu ar (ir) netinkamu panaudojimu, tai iš esmės neturi esminės įtakos pareiškėjo nemokumui. Pažymi, kad net jei šiuos pinigus pareiškėjas pasiskolinęs iš kreditoriaus iš karto būtų grąžinęs kreditoriui, jis nuo to nebūtų tapęs mokus ar tai niekaip neįtakojo jo nemokumo. Anot pareiškėjo, ši situacija nėra racionaliai paaiškinama, nes pagal teismo nutartį, akivaizdu, kad pareiškėjas pasiskolinęs pinigus ir juos nuėmęs, anot teismo, privalėjo iš karto grąžinti atgal kreditoriui, nors pati prievolė yra ilgalaikė.

28. Paaiškina, kad pareiškėjas šiuo metu dirba, augina du nepilnamečius vaikus. Nurodo, kad tol, kol turėjo stabilių, nuolatinių pajamų, pareiškėjas kreditų neėmė ir lėšų nesiskolino. Pažymi, kad vartojimo kreditų paėmimas, siekiant išvystyti verslą ir patenkinti būtiniausius šeimos poreikius, negali būti laikomas neatidžiu ir nerūpestingu elgesiu, o toks elgesys negali būti kvalifikuojamas kaip nesąžiningas. Teigia, jog ir aukščiau nurodyta pinigų suma negali būti laikoma esmine aplinkybe dėl ko pareiškėjui turėjo būti neiškelta bankroto byla.

29. Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, jog pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudaręs Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytus sandorius, dėl kurių tapo nemokiu, taip pat kad kreipdamasis į kredito įstaigas dėl vartojimo kreditų suteikimo jis tyčia pateikė šioms įstaigoms neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę ar sąmoningai tokią informaciją nuslėpė. Pažymi, kad pareiškėjas taip pat nenuslėpė ir informacijos, kad jis yra paskolinęs lėšas UAB „Koperis" ir šių lėšų įmonė nėra grąžinusi.

30. Paaiškina, kad būtent pirmaisiais mėnesiais buvo panašu, kad verslas vystysis, tačiau įmonei parduota technika nedavė gamintojo deklaruojamo našumo, todėl įmonė pradėjo dirbti nuostolingai. Nurodo, kad pareiškėjas reiškė pretenzijas gamintojui, tačiau tai neišgelbėjo įmonės. Teigia, jog būtent dėl šios aplinkybės pareiškėjas ir nebegalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų nutartyje nurodytam kreditoriui. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas iš esmės ignoravo esmines aplinkybes dėl nemokumo, o skundžiamoje teismo nutartyje sutelkė dėmesį tik į sandorius, kurie niekaip neturi įtakos pareiškėjo nemokumui ir dėl to pareiškėjas netapo nemokus.

31. Pažymi, kad pareiškėjo sudarytos kredito sutartys buvo sudarytos tuo metu, kai pareiškėjas dirbo ir gaudavo darbo užmokestį bei didesnes pajamas. Anot pareiškėjo, pastarasis turėjo tam tikrų stabilių pajamų. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju vertinant pareiškėjo veiksmus prisiimant kreditus sąžiningumą, taip pat turi būti įvertinti ir pačių kreditorių (kredito įstaigų) veiksmai išduodant kreditus ir jų prisiimta rizika, ar jie, suteikdami vartojimo kreditus, tinkamai vykdė savo pareigas pagal Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus.

32. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pareiškėją laikė nesąžiningu iš esmės nenustatęs priežasčių, dėl kurių jis tapo nemokus. Nurodo, kad teismas taip pat nenustatė subjektyvių aplinkybių, reikšmingų vertinant pareiškėjo sąžiningumą, - kaip jis suvokė būtinybę ir galimybes skolintis, kaip suprato prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo galimybes. Pareiškėjo nuomone, teismas nevertino, ar pareiškėjas grąžino nors dalį paskolų, ir kokią dalį, taip pat pačių kredito įstaigų veiksmų ir prisiimtos rizikos, suteikiant vartojimo kreditus. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo nesąžiningumo, tik fragmentiškai nurodė atskirus jo veiksmus, galėjusius ar netgi galėsiančius ateityje turėti įtakos jo mokumui, tačiau išsamiai ir nuosekliai nevertino reikšmingų aplinkybių visumos ir nenustatė, kokios priežastys lėmė pareiškėjo nemokumą. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė ir priežastinio ryšio tarp nesąžiningu pripažinto pareiškėjo elgesio (veiksmų) ir nemokumo atsiradimo.

33. Suinteresuotasis asmuo UAB „Kredito garantas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo teismo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

34. Anot suinteresuotojo asmens, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog pareiškėjas sąmoningai vengė atsiskaityti su kreditoriais, nors turėjo tam lėšų, skolino pinigus (duomenys neskelbtini) nepaisant to, kad tuo metu jau turėjo ženklių įsiskolinimų savo kreditoriams, prisiėmė papildomų įsipareigojimų už kitus asmenis (laidavimo sutarties sudarymas), nors kaip pats teigė teismo posėdžio metu, tuo metu (duomenys neskelbtini) jau veikė nuostolingai, mokėjo už (duomenys neskelbtini) skolas, nors nebuvo padengęs asmeninių skolų. Suinteresuotojo asmens nuomone, teismas visapusiškai ir tinkamai ištyręs surinktus įrodymus ir išklausęs šalių paaiškinimus, priėmė pagrįstą nutartį, konstatuodamas, kad aukščiau nurodyti pareiškėjo veiksmai (neveikimas) aiškiai parodo, jog pareiškėjas, neabejotinai turėjęs pinigų mokėti mėnesines įmokas kreditoriams (tai nustatyta rašytiniais įrodymais), sąmoningai vengė grąžinti skolas, nedėjo jokių pastangų grąžinti bent dalį turimų skolų. Teigia, jog tokį pareiškėjo elgesį teismas pagrįstai laikė nesąžiningu, todėl atsisakė kelti pareiškėjui bankroto bylą, nurodydamas, kad bankroto bylos iškėlimas nesąžiningam asmeniui prieštarautų FABĮ tikslams.

35. Suinteresuotasis asmuo atkreipia dėmesį, kad, priešingai negu nurodo pareiškėjas, teismas nekvestionavo fakto, kad lėšos 2016 m. liepos mėnesį buvo perduotos (duomenys neskelbtini) ir tame neįžvelgė nesąžiningumo, tačiau nesąžiningus veiksmus įžvelgė tame, jog pareiškėjas grynais turėdamas tam tikrą pinigų sumą nuo 2016 m. vasario pradžios nevykdė eilinių mokėjimų kreditoriui, kurie prasidėjo nuo 2016 m. vasario 15 d. ir turėjo būti mokami kas mėnesį. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 21 d. pervedė pareiškėjui į sąskaitą 19 000 Eur, tačiau nepaisant to, pareiškėjas nors ir nebuvo atlikęs nei vieno mokėjimo kreditoriui ir vėlavo nuo 2016 m. vasario 15 d., o kreditoriui UAB „Skolų išieškojimas“ (pradinio kreditoriaus teisių perėmėjui) buvo skolingas nuo 2014 m. gruodžio 15 d., nepanaudojo šių lėšų turimų įsiskolinimų mažinimui, be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas net negalėjo paaiškinti kaip šios lėšos buvo panaudotos. Nurodo, kad teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jog pareiškėjas 2016 metų gale vykdė įsipareigojimus už (duomenys neskelbtini) nors tuo metu nevykdė įsipareigojimų savo kreditoriams. Suinteresuotojo asmens nuomone, šių aplinkybių visuma aiškiai parodo, kad pareiškėjas nedėjo jokių pastangų ir net vengė vykdyti įsipareigojimus savo kreditoriams, nors kaip matyti iš surinktų įrodymų visumos, disponavimo didelėmis pinigų sumomis.

36. Pažymi, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai ir nieko nepagrįsdamas teigia, jog suinteresuotasis asmuo žinojo, kad pareiškėjui reikalinga paskola verslui, tačiau atsisakė išduoti ją pareiškėjo valdomai įmonei. Nurodo, kad pareiškėjas šiuo atveju kreipėsi dėl paskolos asmeniniams poreikiams.

37. Suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėjo elgesys, kuomet turėdamas pradelstų įsipareigojimų ir jų toliau nevykdydamas, pareiškėjas skolino lėšas kitam asmeniui, nedėjo jokių pastangų atgauti paskolintas lėšas ir sumokėti turimus įsipareigojimus kreditoriams, lėmė pareiškėjo skolų didėjimą ir nemokumo susidarymą. Atkreipia dėmesį, kad 2016 metų pabaigoje (duomenys neskelbtini) teikė kitiems asmenims beprocentes paskolas, o pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, tokius sandorius tvirtino, tačiau pats iš (duomenys neskelbtini) nereikalavo grąžinti jam suteiktų paskolų. Pažymi, kad pareiškėjui mokant mėnesines įmokas suinteresuotajam asmeniui, paskolos sutartis nebūtų nutraukta, o paskolos grąžinimo terminai nebūtų suėję. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotojo asmens teigimu, nesant sąmoningam pareiškėjo (ne)veikimui, nebūtų susidariusi didžioji įsiskolinimų dalis, kuri atitiktų FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatą (skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję). Nurodo, kad tarp pareiškėjo (ne)veikimo ir nemokumo atsiradimo šiuo atveju konstatuotinas priežastinis ryšys.

38. Nurodo, kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu ir dėl savo veiksmų su gautais pinigais. Pažymi, kad net ir tuo metu kai (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą pelningai, suteikinėjo kitiems asmenims beprocentes paskolas, pareiškėjas nevykdė savo įsipareigojimų savo kreditoriams, nesiėmė jokių veiksmų, kad atgautų (duomenys neskelbtini) paskolintas sumas.

39. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti kada ir kaip pasikeitė jo gaunamos pajamos, kokios jos buvo iki jų pasikeitimo ir po pasikeitimo, kas lėmė pajamų sumažėjimą. Suinteresuotasis asmuo taip pat nurodo, kad pareiškėjas aplinkybe, kuri lėmė pareiškėjo nemokumą įvardija ne pajamų sumažėjimą, o būtent paskolos paėmimą, kurią, kaip teigė pareiškėjas, pagal gaunamas pajamas galėjo grąžinti.

40. Nurodo, jog priešingai negu teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, ar pareiškėjas grąžino nors dalį paskolų, ir kokią dalį.

41. Teigia, jog pareiškėjas šiuo atveju elgėsi nesąžiningai net ir kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi neatskleidė informacijos teismui apie turimą turtą ir gaunamas pajamas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).

43. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

44. Iš pateikto atskirojo skundo turinio nustatyta, jog pareiškėjas ginčo nutarties galimą neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus susijusius su 14 000 Eur sumos panaudojimu, pareiškėją pripažino nesąžiningu iš esmės nenustatęs pareiškėjo nemokumą sąlygojusių priežasčių bei nenustatęs subjektyvių aplinkybių, reikšmingų vertinant pareiškėjo (ne)sąžiningumą, ignoravo esmines aplinkybes dėl pareiškėjo nemokumo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, jog šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

45. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo (ne)sąžiningumą, nenustatė aplinkybių, jog pareiškėjas buvo sudaręs Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytus kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius ar tyčia pateikė kreditoriams neteisingą informaciją apie jo pačio finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus, tačiau pareiškėją pripažino esant nesąžiningu tuo aspektu, jog nustatė aplinkybes dėl kitų sandorių sudarymo bei sąmoningo pareiškėjo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant klausimą dėl ginčo nutarties (ne)teisėtumo bei (ne)pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu pareiškėją pripažino esant nesąžiningu bei FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu atsisakė iškelti pastarajam bankroto bylą.

46. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

47. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, kadangi sąmoningai nevykdė įsipareigojimo suinteresuotajam asmeniui UAB „Kredito garantas“ mokėti įmokas pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nors disponavo pakankamai didele pinigų suma (14 000 Eur), bei neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo teisme metu. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė pačio pareiškėjo nesąžiningas elgesys, o ne tam tikros pareiškėjo nurodomos objektyvios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

48. Pagal bylos medžiagą nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 12 d. disponavo 14 000 Eur dydžio suma, kurią 2016 m. vasario 1 d. buvo gavęs iš suinteresuotojo asmens UAB „Kredito garantas“ pagal paskolos sutartį. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Bylos duomenimis, šiuo laikotarpiu pareiškėjas pagal paskolos sutartį taip pat turėjo ir finansinį įsipareigojimą mokėti suinteresuotajam asmeniui UAB „Kredito garantas“ kiekvieną mėnesį 2 135,48 Eur dydžio įmokas pagal paskolos sutartį. Savo ruožtu, nei vienos įmokos šiuo laikotarpiu pareiškėjas suinteresuotajam asmeniui UAB „Kredito garantas“ neatliko, nors, akivaizdu, jog finansiškai šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo pajėgus šį įsipareigojimą įvykdyti. Teismas pažymi, jog, vertinant byloje nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo aukštojo universitetinio išsilavinimo įgijimo, paskolos sutarčių pareiškėjo vardu daugkartinio sudarymo, laikytina, jog pareiškėjui nuo paskolos sutarties sudarymo momento buvo žinoma apie pareiškėjo turimą įsipareigojimą sutartyje nustatytais terminais mokėti nustatytas įmokas bei atitinkamai galinčias dėl šio įsipareigojimo netinkamo vykdymo atsirasti teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėjas disponuodamas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 12 d. pakankamai didele pinigų suma, žinodamas (negalėdamas nežinoti) apie tuo metu turimus įsipareigojimus suinteresuotajam asmeniui UAB „Kredito garantas“ bei galinčias dėl šio įsipareigojimo netinkamo vykdymo atsirasti teisines pasekmes ir atitinkamai nepanaudodamas turimų pinigų savo įsipareigojimų vykdymui, sąmoningai tokiu būdu nesiekė atsiskaityti su kreditoriumi – suinteresuotuoju asmeniu UAB „Kredito garantas“.

49. Atkreiptinas dėmesys, jog vien ta aplinkybė, kad 14 000 Eur suma buvo gauta pagal paskolos sutartį iš to paties suinteresuotojo asmens, kuriam pareiškėjas ir turėjo finansinių įsipareigojimų, šiuo atveju negali būti vertinama kaip kliūtis pareiškėjui šiuos įsipareigojimus vykdyti naudojant pasiskolintą pinigų sumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog 14 000 Eur suma 2016 m. liepos 12 d., 2016 m. liepos 18 d. kasos pajamų orderiais buvo perduota (duomenys neskelbtini) šiuo atveju nepateisina ir laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 12 d. buvusio pareiškėjo neveikimo santykiuose su suinteresuotuoju asmeniu UAB „Kredito garantas“ vykdant sutartinius įsipareigojimus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) 2016 metais veikė pelningai, teikė beprocentines paskolas tretiesiems asmenims, pervedė ir pačiam pareiškėjui 2016 m. lapkričio 21 d. 19 000 Eur sumą, 2016 m. rugsėjo 12 d. sudarė lizingo sutartį, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju galima daryti išvadą, jog 14 000 Eur sumos perdavimas (duomenys neskelbtini) nebuvo iš esmės sąlygotas objektyvaus būtinumo tokiam veiksmui atlikti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pareiškėjo neveikimas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 12 d. santykiuose su suinteresuotuoju asmeniu UAB „Kredito garantas“, turint iš esmės galimybę vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, negali būti laikomas sąžiningu. Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai negu nurodoma atskirajame skunde, tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjo elgesio, disponuojant laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 12 d. 14 000 Eur suma.

50. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas ne tik 14 000 Eur dydžio sumą, bet taip pat ir gautą 2016 m. lapkričio 21 d. iš (duomenys neskelbtini) 19 000 Eur sumą nepanaudojo turimų įsipareigojimų mažinimui. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas taip pat ir 2015 metais vietoj to, kad turimą 25 000 Eur sumą nukreiptų įsipareigojimams pagal 2014 m. gruodžio 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį vykdymui, šią sumą paskolino (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjas disponuodamas pakankamai didelėmis pinigų sumomis nesiekė mažinti turimų įsiskolinimų tam tikriems kreditoriams, tačiau, priešingai, šiuo įsiskolinimus didino. Savo ruožtu, byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas įsipareigojimus UAB „Kredito garantas“ pradėjo vykdyti tik po to, kai buvo pradėtas priverstinis išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš įkeisto turto, liudija, jog pareiškėjas visą šį laiką iki priverstinio išieškojimo pradžios žinodamas apie savo įsiskolinimą kreditoriui, turėdamas finansinių galimybių bent iš dalies šiuos įsipareigojimus vykdyti, sąmoningai jokių veiksmų skolų mažinimui neatliko, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo neveikimas yra laikytinas nesąžiningu pareiškėjo elgesiu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo nesąžiningumas šiuo atveju konstatuotinas tuo aspektu, jog pareiškėjas, būdamas finansiškai pajėgus, iš esmės nesiekė mažinti turimų įsiskolinimų kreditoriams, dėl ko tokiu savo neveikimu sąlygojo vis didesnių skolų atsiradimą bei pareiškėjo nemokumo šiuo metu buvimą.

51. Be to, nors kaip teisingai nurodė pareiškėjas atskirajame skunde, jis nenuslėpė informacijos apie tai, jog yra paskolinęs lėšas (duomenys neskelbtini) ir šių lėšų įmonė nėra grąžinusi, tačiau bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo teisme metu nenurodė kitų svarbių aplinkybių, kurios liudija apie tikrąją pareiškėjo turtinę padėtį (t. y. duomenų apie (duomenys neskelbtini) šiuo metu valdomų akcijų kiekį, jų vertę, apie įvykusio (duomenys neskelbtini) akcijų dalies pirkimo-pardavimo sandorio vertę, apie gaunamas realias pajamas iš individualios veiklos). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, laikytinas taip pat ir nesąžiningu pareiškėjo procesiniu elgesiu.

52. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nevertino (ignoravo) esminę aplinkybę dėl pareiškėjo nemokumo, t. y. jog pareiškėjo nemokumas šiuo atveju yra sąlygotas nuostolingos (duomenys neskelbtini) veiklos buvimo. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo pareiškėjo veiksmus (neveikimą) santykiuose su turimais pareiškėjo kreditoriais, įvertino ir (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį 2015-2016 metų laikotarpiu, dėl ko, akivaizdu, jog aplinkybė dėl (duomenys neskelbtini) finansinės padėties įtakos pareiškėjo nemokumui pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ir atitinkamai padaryta išvada dėl pareiškėjo nemokumo priežasties (t. y. paties pareiškėjo nesąžiningo elgesio) remiantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei esančių rašytinių įrodymų visuma. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintos subjektyvios aplinkybės, reikšmingos vertinant pareiškėjo (ne)sąžiningumą, kadangi skundžiamoje nutartyje aiškiai yra aptartos šios aplinkybės bei pirmosios instancijos teismo įvertintos (t. y. išanalizuotas tiek pareiškėjo suvokimas dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo galimybių, tiek pareiškėjo veiksmai (neveikimas), pastarajam vykdant savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartis).

53. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nemokumą sukėlė paties pareiškėjo nesąžiningas elgesys, dėl ko laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo (apelianto) V. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-27878-819/2018 palikti nepakeistą.