Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-52-919/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-04-03
Bylos Nr.: 1A-52-919/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-32024-2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
Nuteistasis: R. Ū., R. A., P. S., M. S.
Nukentėjusysis: A. B., A. C.
Kaltinamasis: R. Ū., P. S.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-919/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32024-2021 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;

1.2.4.6.1; 1.2.14.1.2.6.; 1.2.14.3.2.2.; 2.3.2.2.13; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.7

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNuoSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Audronei Stulginskaitei - Puidienei, Audronei Tulauskienei,

dalyvaujant prokurorei T. L.,nuteistajam R. Ū. ir jo gynėjai advokatei R. B.,nuteistajam R. A. ir jo gynėjai advokatei A. R. M.,nuteistajam P. S. ir jo gynėjui advokatui A. D.,nuteistajam M. S. ir jo gynėjai advokatei N. G.,nukentėjusiesiems A. B. ir A. C.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ū. ir nuteistojo P. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ū. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), ir nuteistas 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam R. Ū. paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2023 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme bausmes iš dalies sudedant – prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir kaltinamajam R. Ū. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, kaltinamojo R. Ū. visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2023 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Kaltinamajam R. Ū. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš kaltinamojo R. Ū. valstybės naudai neišieškota 1279,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

P. S. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), ir nuteistas 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam P. S. paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2022 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, peržiūrėtu 2023 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, jam paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme bausmes iš dalies sudedant – prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir kaltinamajam P. S. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, kaltinamojo P. S. visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2022 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, peržiūrėtą 2023 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš kaltinamojo P. S. valstybės naudai neišieškota 588,46 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu Kauno apylinkės teismas, R. A. ir M. S. pripažino kaltais pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), tačiau jų atžvilgiu apeliacinio skundo nėra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. A., M. S., R. Ū. ir P. S. apiplėšė įsibrovę į patalpą, o būtent: 2021 m. rugsėjo 15 d. veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur panaudoję fizinį smurtą, t. y. bendrais veiksmais suduodami A. C. ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami odos pažeidimus kaktos kairėje, nubrozdinimą dešiniajame žande, nubrozdinimą apatinės lūpos dešinėje, pažeidimą apatinės lūpos gleivinės dešinėje, nubrozdinimą smakro kairėje, nubrozdinimą krūtinės kairėje nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, odos pažeidimą kairėje pėdoje, kas nukentėjusiajam A. C. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat suduodami A. B. ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nubrozdinimą pakaušio dešinėje, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimus dešiniajame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, kas nukentėjusiajam A. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir grasindami jiems pramoninės gamybos graižtviniu 4,5 mm kalibro pistoletu „MP-654K“, Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamu D kategorijos ginklams, bei peiliu pagrobė A. C. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Redmi Note 9“ su įdėta SIM kortele, bendros 120 Eur vertės, garso kolonėlę „JBL Boombox 2“, 470 Eur vertės, A. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ su įdėta SIM kortele, bendros 150 Eur vertės, ir R. Ž. priklausantį akumuliatorinį suktuką „Makita“, 50 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam A. C. padarė bendrą 590 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajam A. B. 150 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajam R. Ž. 50 Eur turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad R. A., M. S., R. Ū. ir P. S. veikdami bendrai, įsibrovę į gyvenamąjį namą, panaudodami fizinį smurtą, grasindami pistoletu ir peiliu, pagrobė svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą. Konstatavęs šią išvadą, teismas nusprendė, kad R. A., M. S., R. Ū. ir P. S. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).

3. Nuteistasis R. Ū., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį bei apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Apelianto teigimu, baudžiamojoje byloje nėra duomenų patvirtinančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje padarymo.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas neturėjo tikslo apiplėšti nukentėjusiuosius pagrobiant menkaverčius daiktus, smurto nenaudojo, peilio neturėjo, jokių daiktų nepaėmė. Pas nukentėjusiuosius važiavo paprašytas kito nuteistojo, su tikslu pasikalbėti dėl netinkamų nukentėjusiųjų veiksmų liudytojos K. atžvilgiu. Šią nuteistojo versiją patvirtino ir kiti nuteistieji. Pažymima, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodymų apie nuteistojo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, nėra pateikta specialisto ar eksperto išvada.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas prieštaringais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Juose apie nuteistąjį nėra pasisakoma. Nukentėjusysis R. Ž. nematė nuteistojo ir apie jo jokius veiksmus nepasisakė. Nukentėjusysis A. B. nurodė, jog atpažinti galėtų tik 20 m. amžiaus vyrą, o kitų asmenų neatpažintų. Asmens atpažinimo metu šis nukentėjusysis atpažino kitą šios bylos teisiamąjį, kuris, jo manymu, galėjo jį sužaloti. Liudytojų L. C., V. T., D. S., T. P. duotuose parodymuose taip pat apie nuteistąjį nekalbama. Pažymima, kad ir įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame užfiksuotas daiktų paėmimas ir ištyrimas (paklodė, pistoleto dėtuvė, juoda metalinė detalė ir sidabrinės spalvos balionėlis), nuteistojo pėdsakų ant jų nerasta. Vaizdo medžiaga iš parduotuvės „Maxima“ taip pat nepatvirtina nuteistojo dalyvavimo plėšime.

3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialisto išvada - (duomenys neskelbtini) objektyviai ir neginčytinai patvirtina nuteistojo versiją, jog jis į namą įėjo, turėdamas tikslą apginti savo draugą nuo name esančių asmenų smurto, išgirdęs triukšmą jame, neturėdamas tikslo apiplėšti nukentėjusiųjų. Jokio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nevartojo, rankose peilio neturėjo, jokių daiktų iš namo neėmė. Tik įėjus į namą, buvo stipriai sužalotas ir kraujuodamas išėjo, sėdo į automobilį, kas patvirtina ir jo kraujo atsiradimą jame.

3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas prieštaringais nukentėjusiųjų A. C. ir A. B. parodymais. Pirmą kartą, 2021 m. rugsėjo 15 d., pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole A. C. nurodė, kad “šalimais matė ir kitą vyrą, jis dešinėje rankoje laikė nedidelį peilį su rudu galu“. Apie peilio panaudojimą nieko nepasisakė ir nuslėpė kitą, ne va, peiliu sužalotą nukentėjusį A. B.. Po dviejų dienų – 2021 m. rugsėjo 17 d. papildomos liudytojo apklausos metu pastarasis jau išplečia savo parodymus ir nurodo, kad įvykio metu jo namuose buvo ir jo draugas A. B.. Nurodo, kad būtent A. B. prašęs jo ir tėčio ( motinos sugyventinio) - nukentėjusio R. Ž., „neminėti jo, nes yra įtrauktas į prabuojamų asmenų sąrašą, labai bijojo nemalonumų, todėl nei jis nei tėtis policijai apie A. nepasakė.“ Tos pačios apklausos metu papildo savo parodymus ir tvirtina, jog „Tuo metu A. gulėjo lovoje, priėjo antrasis vyras, matė, kad jis A. sudavė keletą smūgių, lyg į šoną. Šis vyras rankose turėjo peilį ruda rankena. Peilį atpažinti galėtų.“ Tačiau, peilio atpažinti ikiteisminio pareigūnai jam nepateikia, bet tą pačią dieną pateikiama mano nuotrauka atpažinimui. „Kad tai yra tikrai plėšime dalyvavęs vyras, yra įsitikinęs kategoriškai. Jis rankoje turėjo peilį, jo akivaizdoje sudavė kelis smūgius A. B..“ Apie peilio panaudojimą taip pat nieko nepasisako. Nėra logiška, kad asmuo, rankoje laikydamas peilį galėtų ranka suduoti smūgius.

3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šie nukentėjusiojo A. C. parodymai prieštarauja A. B. duotiems parodymams. Nurodoma, kad A. B. dvi dienas pasislapstęs nuo policijos, 2021 m. rugsėjo 17 d., tą pačią dieną, kaip ir A. C., davė parodymus, kuriuose nurodė, kad „Naktį miegodamas nieko negirdėjo ir nematė, kai staiga pabudo nuo smūgių į galvą. <...> Kai kažkas įjungė šviesą, jis pamatė, kad priėjo ir stovi jaunas vaikinas apie 20 m. amžiaus, suprato, kad būtent šis vaikinas jį mušė. <...> Matė, kad vienas iš tų vyrų rankoje laikė peilį, peilio rankenos nematė, nes vyras jį laikė rankoje.“ Be to, nurodo, kad „vyras, kuris rankoje turėjo peilį, pribėgo priėjo, dūrė jam peiliu į kairę ranką, pataikydamas į vidurinį pirštą“. Apie sužalojimą peiliu nenurodė nei, neva, viską aiškiai matęs A. C. nei tą pačią dieną, kai vyko apklausa, t. y. 2021 m. rugsėjo 17 d. gauta objektyvi specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuojama, kad A. B. nustatytas nubrozdinimas pakaušio dešinėje, kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui(ams) judant bei kontaktuojant su kūnu arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu(ais). Sužalojimai padaryti buku daiktu(ais). Taigi, sužalojimų aštriu daiktu - peiliu nenustatyta. Nuteistojo nuomone, tai patvirtina, kad nukentėjusiojo parodymai neteisingi bei neatitinkantys tikrovės. Nukentėjusiojo nurodytose jo kūno vietose medikai trauminių sužalojimų nenustatė.

3.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie peilį su ruda rankena. Tai patvirtina 2021 m. rugsėjo 15 d. automobilio apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas 4 peilių paėmimas ir supakavimas, kurie yra visai kitokios išvaizdos. Jie pateikti specialisto tyrimui. Peilis ruda rankena nepateiktas A. C. atpažinti, nors šis tvirtino galintis jį atpažinti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Nuteistasis P. S., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

Šalies argumentai

4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad priimtas nuosprendis yra nepagrįstas, nusikalstamos veikos kvalifikacija neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nėra nustatyta nuteistojo tyčia, nusikaltimo padarymo motyvai ir tikslas.

4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis pas nukentėjusiuosius vyko paprašytas M. S.. Pastarasis nurodė, kad pripažinti nukentėjusiais asmenys pasinaudodami jo draugės bejėgiška būkle “ja pasinaudojo”, filmavo mobiliuoju telefonu, vėliau filmuotą medžiagą pateikė jos sūnui. Todėl nuteistasis sutiko padėti M. S. tokiems išsigimėliams “įkrėsti proto”. Kiti nuteistieji taip pat suprato ką reikės daryti nuvažiavus pas juos į namus.

4.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šį nuteistųjų tikslą patvirtina ir liudytojos A. K. duoti parodymai, jog ji žino apie M. S. įtemptus santykius su netoliese gyvenančiais jaunuoliais (šioje byloje jie pripažinti nukentėjusiais). Kuomet ji buvo svečiuose pas M. S., su kuriuo palaikė gerus artimus ryšius, ruošėsi kartu gyventi, šie jaunuoliai pasinaudodami, kad ji buvo labai apsvaigusi nuo alkoholio, praktiškai bejėgiškos būklės, ją žagino, o vienas M. S. nebuvo pajėgus ją apginti, bet griežtai pasakius, kad pas jį tokių “cirkų” nebus, ją išsivežė pas A. C., kur toliau iš jos buvo tyčiojamasi, visa tai buvo fotografuojama mobiliuoju telefonu, po to “sekso scenos” buvo siunčiamo į telefoną jos sūnui. M. S. buvo įskaudintas, A. K. sakė, kad aš padarysiu. Ji supratusi, kad M. S. imsis priemonių už ją atkeršyti. Nors A. K. jam yra sakiusi, kad nekištų nagų kur nereikia.

4.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuos nuteistųjų tikslus „pamokyti“ nukentėjusiuosius patvirtina ir liudytojas V. T., kuris nurodė apie buvusį, dabar jau nuteistojo M. S. konfliktą su asmenimis, kurie jį plūdo, grasino, vos nekilo muštynės. M. S. paklausė ar jis žino kokį nors asmenį su kuriuo būtų galima nuvažiuoti pas šiuos jaunuolius ir juos pamokyti. Liudytojas jam nurodė asmenį pravarde “P.” (tai apelianto P. S. pravardė). Jam buvo paskambinta ir susitikome (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės “Norfa”. Liudytojas D. S. patvirtino, kad M. S. sakė, jog reikia nuvažiavus išsiaiškinti santykius, pamokyti. Liudytojas T. P. parodė, kad girdėjo apie buvusį konfliktą ir M. S. vis sakant, kad reikės viską išsiaiškint.

4.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiesiems priklausančius daiktus pagrobė R. A.. Nuteistojo nuomone, R. A. tai padarė spontaniškai, niekas apie jokių daiktų paėmimą nebuvo kalbėję, nebuvo tariamasi tuo klausimu. Be to, jam yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas. Jis tris kartus priverstinai gydytas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Todėl jo elgesys yra neprognozuojamas.

4.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl nuteistųjų važiavimo, patekimo į namo vidų, pavartoto smurto, sutrikdymo gyventojų rimties. Nuteistojo nuomone, yra aišku, jog nuteistieji pripažino važiavę į nukentėjusiųjų namus M. S. prašymu juos „pamokyti“. Be to, nei vienas iš nukentėjusiųjų nenurodė, kad būtų ko nors iš jų reikalaujama: pinigų, turto, brangenybių, būtų apieškomos patalpos, spintos, stalčiai ir pan.

4.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistieji važiavo automobiliu vadinamu „kabluku“, kur tik priekyje dvi sėdynės - vairuotojui ir keleiviui. Apeliantas sėdėjo priekyje prie vairuotojo. Automobilio gale jokių sėdynių nėra, tai krovininis - darbinis automobilis. Jo viduje šviesa nedega, ten buvo pridėta visokio šlamšto, visi sėdėjo kaip kam papuola ant grindų, todėl niekam nerūpėjo ko tame automobilio gale buvo pridėta. Be to, buvo paimti mažų gabaritų daiktai, tuo labiau telefonai. Be to, nuteistieji automobiliu važiavo trumpai, juos sustabdė policija.

4.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš pateiktų vaizdo įrašų prie parduotuvės „Maxima“ neįmanoma nurodyti apie ką kalbėjo nuteistieji. Todėl, skundžiamame nuosprendyje išsakyti argumentai, jog prieš pat vykimą į A. C. namus, matyti aktyvus kaltinamųjų M. S. ir P. S. bendravimas, nepagrįsti. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas leidžia sau “nuspėti” kas galėjo būti kalbama, t. y. teismas laiko, kad buvo aptarta kaip ir kur padaryti plėšimą. Pažymima, kad nuteistųjų teiginius, liudytojų parodymus, kad M. S. sakė visiems, jog nuvažiavus reikia “pamokyti”, “duoti į snukį” teismas be jokio pagrindo atmetė, o nufilmuoto pokalbio, liudytojo nurodyto pokalbio turinio niekas neužfiksavo.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus. Nuteistieji R. Ū. ir P. S. bei jų gynėjai advokatai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti ir jų padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti. Nuteistieji R. A. ir M. S. bei jų gynėjos advokatės prašė nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ū. ir nuteistojo P. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

6. Apeliacinio skundo nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apeliantų reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliaciniuose skunduose ginčijama nuteistųjų R. Ū. ir P. S. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

7. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

8. BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad esant pagrindui manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, veikos perkvalifikavimo klausimas, be kita ko, gali būti išspręstas bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva, apie tai nedelsiant pranešus nagrinėjimo teisme dalyviams. Šios nuostatos taikomos ir bylų procesui apeliacinės instancijos teisme.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą bei įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, sutinka su dėl skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismas, nors ir išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, tačiau padarė nepagrįstas išvadas dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nors R. A., M. S., R. Ū. ir P. S. buvo nuteisti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, M. S., R. Ū. ir P. S. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o R. A. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

10. Šioje byloje R. A., M. S., R. Ū. ir P. S. buvo kaltinami dėl to, kad šio nuosprendžio 1 punkte aprašytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis veikdami bendrai, įsibrovę į gyvenamąjį namą, panaudodami fizinį smurtą, grasindami pistoletu ir peiliu, pagrobė svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą. Kaip jau minėta, R. A., M. S., R. Ū. ir P. S. buvo pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų veiksmuose buvo plėšimo požymių, kadangi jie veikė bendrai, suvokė, kad grobia svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą, panaudojo fizinį smurtą, grasino pistoletu bei peiliu, įsibrovė į gyvenamąjį namą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia nusikalstamos veikos kvalifikacija nesutinka.

11. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Kvalifikuota plėšimo sudėtis įtvirtinta BK 180 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą. Teismų praktikoje pažymima, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-648/2017).

12. Tuo tarpu, pagal 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

13. Tuo tarpu, pagal 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517-203/2015, 2K-249-222/2018).

14. Byloje nėra ginčo, kad kaltinamieji R. A., M. S., R. Ū. ir P. S. 2021 m. rugsėjo 15 d. įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad minėti kaltinamieji įsibrovę į gyvenamąjį namą, bendrais veiksmais, panaudodami smurtą, nukentėjusiesiems A. C. ir A. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, visi kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, jog tikslo apiplėšti nukentėjusiuosius asmenis neturėjo, dėl to nesitarė. Teigė, jog pas nukentėjusiuosius važiavo su tikslu juos „pamokyti“ už netinkamą elgesį su M. S. drauge. Šį kaltinamųjų tikslą patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų V. G., V. T., D. S., T. P. parodymai bei byloje esančios specialistų išvados, kuriose nurodyti nukentėjusiesiems sukelti padariniai - nežymus sveikatos sutrikdymas, ko kaltinamieji ir siekė. Šie minėti įrodymai plačiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl nebekartojami.

15. Šioje byloje proceso dalyviai apie Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį atnaujinti įrodymų tyrimą, buvo informuoti jiems išsiunčiant nutarties kopijas, taip pat 2024 m. kovo 5 d. teismo posėdyje. Nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė šiuo klausimu pasisakyti. R. Ū. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad dalyvavo muštynėse, o ne plėšime. P. S. paaiškino, kad pas nukentėjusiuosius važiavo apginti moters garbę, savo kaltę pripažįsta, sutinka, jog neturėjo tesiės užeiti pas nukentėjusiuosius, bet tikslo juos apiplėšti nebuvo. R. A. pripažino paėmęs nukentėjusiesiems priklausančius daiktus, tai padarė spontaniškai. M. S. paaiškino, kad važiavo nukentėjusiuosius pamokyti bei apginti moters garbę, apie plėšimą minčių nebuvo. Taigi, matyti kad kaltinamieji ir apeliacinės instancijos teismo metu laikėsi tos pačios pozicijos, jog susitarimo apiplėšti nukentėjusiuosius nebuvo.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje esančią medžiagą negalima vienareikšmiškai teigti, jog tarp kaltinamųjų buvo susitarimas nukentėjusiuosius apiplėšti. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išdava, jog kaltinamieji prieš važiuodami pas nukentėjusiuosius tarėsi ir derino veiksmus dėl apiplėšimo, o tai įrodo vaizdo kamerų įrašų duomenys užfiksuoti prie parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), liudytojo D. S. parodymai bei kaltinamųjų žinojimas kur patekus į namą eiti, yra nepagrįsti. Analizuojant liudytojo D. S. parodymus, sutiktina, kad jis patvirtino, jog M. S. susitikęs prie „Norfos“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) su kitais trimis kaltinamaisiais kažką kalbėjo išlipęs iš automobilio, tačiau duodamas parodymus šis liudytojas nurodė, kad ką kalbėjo minėti asmenys jis negirdėjo. Taip pat šis liudytojas nurodė, jog sėdėdamas automobilyje M. S. sakė, kad reikia važiuoti pas jo pažįstamą A. išsiaiškinti ir jį pamokyti. Patvirtino, kad kalbos apie daiktų paėmimą nebuvo. Vertinant byloje esančius vaizdo įrašus, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji prieš važiuojant pas nukentėjusiuosius buvo susitikę ir bendravo, tačiau vienareikšmiškai teigti, jog jie tarėsi dėl apiplėšimo negalima, šią versiją paneigia tiek jų pačių duoti parodymai, tiek D. S. duoti parodymai, o vaizdo įrašų medžiaga patvirtina tik faktą, jog kaltinamieji buvo susitikę ir bendravo, tačiau niekaip neįrodo, jog jie tarėsi dėl apiplėšimo įvykdymo.

17. Teisėju kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamieji padarė veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (viena tęstinė veika sužalojant du nukentėjusiuosius), veikdami bendrininkų grupėje. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nurodyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2014, 2K-295-719/2018).

18. Kaip jau nurodyta pirmiau, byloje surinktų įrodymų visuma teikia pagrindą išvadai, kad R. A., M. S., R. Ū. ir P. S. veika atitinka ne BK 180 straipsnio 2 dalyje, o BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, ir buvo atlikta veikiant bendrininkų grupėje, o tai patvirtina ne tik pačių kaltinamųjų duoti parodymai, bet ir kita bylos medžiaga. Kaltinamieji nuo pat pradžių teigė, jog važiavo pas nukentėjusiuosius, juos „pamokyti“ dėl to tarėsi, taigi susitarimas tarp kaltinamųjų buvo, jie suvokė, jog dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jiems inkriminuotą nusikaltimą. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius. Pažymėtina, kad nesvarbu kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iš kaltinamųjų, tačiau esant bendrininkavimo požymiams, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika vertinama pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, remiantis šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurias patvirtina ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai, vadovaujantis pačių nuteistųjų parodymais, R. A., M. S., R. Ū. ir P. S. nusikalstami veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, ir jų kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų padaryta veika perkvalifikuojama į BK 140 straipsnio 1 dalį, keistinos ir kaltinimo faktinės aplinkybės, nustatant, jog: R. A., M. S., R. Ū. ir P. S. įsibrovę į patalpą, o būtent: 2021 m. rugsėjo 15 d. veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur A. C. ir A. B., grasindami jiems pramoninės gamybos graižtviniu 4,5 mm kalibro pistoletu „MP-654K“, Nr. 9901195B, priskiriamu D kategorijos ginklams, bei peiliu, panaudoję fizinį smurtą, t. y. bendrais veiksmais suduodami A. C. ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami odos pažeidimus kaktos kairėje, nubrozdinimą dešiniajame žande, nubrozdinimą apatinės lūpos dešinėje, pažeidimą apatinės lūpos gleivinės dešinėje, nubrozdinimą smakro kairėje, nubrozdinimą krūtinės kairėje nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, odos pažeidimą kairėje pėdoje, nukentėjusiajam A. C. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat suduodami A. B. ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nubrozdinimą pakaušio dešinėje, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimus dešiniajame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, nukentėjusiajam A. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

20. Kaip jau minėta, pagal BK 26 straipsnio 1 dalį bendrininkai atsako tik už tas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2014, 2K-61-689/2020). Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Nustatant, ar buvo ekscesas, ar ne, reikėtų vadovautis dviem kriterijais: pirma, koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar tiksliai apibrėžtas, ar ne, ir antras kriterijus – jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini kitiems bendrininkams, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2014, 2K-55-699/2017, 2K-291-495/2020).

21. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad R. A. veiksmai nagrinėjamu atveju laikytini vykdytojo ekscesu. Kaip jau nustatyta aukščiau, kaltinamieji neturėjo susitarimo vykdyti apiplėšimą, kiti kaltinamieji negalėjo tikėtis tokių R. A. veiksmų, kadangi susitarimas buvo nukentėjusiuosius „pamokyti“, o ne apiplėšti. Tai, kad R. A. veiksmai laikytini vykdytojo ekscesu patvirtina byloje esantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju visi kaltinamieji nuo pat pradžių nuosekliai teigė, kad nesitarė dėl plėšimo, R. A. patvirtino, jog daiktus paėmė spontaniškai, o kiti kaltinamieji apie tai nieko nežinojo. Be to, nukentėjusysis A. C. patvirtino matęs, kad kambaryje buvusius daiktus paėmė R. A.. Taigi, R. A. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, esant kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į patalpą. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje akcentuojama, jog kiti kaltinamieji neprieštaravo, jog automobilyje buvo R. A. paimti nukentėjusiesiems priklausantys daiktai, tačiau teisėjų kolegijos nuomone šie teiginiai yra nepagrįsti, kadangi buvo tamsus paros metas, viskas vyko gana trumpą laiko tarpą, kaltinamieji po nusikalstamos veikos padarymo buvo sustabdyti policijos pareigūnų praėjus trumpam laiko tarpui nuo išvykimo iš nukentėjusiųjų gyvenamosios vietos.

22. Tokiu atveju keistinos ir kaltinimo faktinės aplinkybės, nustatant, jog: R. A., 2021 m. rugsėjo 15 d. įsibrovęs į patalpą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą: A. C. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Redmi Note 9“ su įdėta SIM kortele, bendros 120 Eur vertės, garso kolonėlę „JBL Boombox 2“, 470 Eur vertės, A. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ su įdėta SIM kortele, bendros 150 Eur vertės, ir R. Ž. priklausantį akumuliatorinį suktuką „Makita“, 50 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam A. C. padarė bendrą 590 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajam A. B. 150 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajam R. Ž. 50 Eur turtinę žalą.

23. Perkvalifikavus M. S., R. Ū. ir P. S. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, iš naujo spręstinas bausmės klausimas. Perkvalifikavus R. A. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį iš naujo spręstinas bausmės klausimas. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

24. M. S. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tačiau veika tyčinė. Nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Nustatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). M. S. praeityje ne kartą teistas, iki šioje byloje vertinamo nusikaltimo buvo teistas dešimt kartų. Baustas administracine tvarka. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų vykdymas teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, išvadų nuteistasis nepadarė, keisti gyvenimo būdo nesistengė. Be to, M. S. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas aiškiai neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties. M. S. charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis ar spontaniškas, jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o taikomos bausmės jokios įtakos jo mąstymo, požiūrio pokyčiams ir teigiamai elgesio korekcijai neturi. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, nuteistajam taikytų bausmių, tarp jų ir griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, neveiksmingumas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik M. S. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, yra charakterizuojamas iš esmės neigiamai, tačiau jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, ženklių ir ilgalaikių neigiamų padarinių nesukėlė, laisvės atėmimo bausmės dydis, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį, t. y. paskiriama laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesių terminui.

25. Paskyrus M. S. bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, reikalinga iš naujo išspręsti klausimą dėl šiuo nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės subendrinimo. Todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, M. S. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmė – 60 parų areštu, ir šiuo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinamos visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą arešto bausmę, prieš tai ją, vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir M. S. paskiriama galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

26. R. Ū. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tačiau veika tyčinė. Nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Nustatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. Ū. praeityje ne kartą teistas, iki šioje byloje vertinamo nusikaltimo buvo teistas dvylika kartų. Baustas administracine tvarka. Šiuo metu kaltinamasis atlieka ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų vykdymas teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, išvadų nuteistasis nepadarė, keisti gyvenimo būdą nesistengė. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas aiškiai neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties. R. Ū. charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis ar spontaniškas, jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o taikomos bausmės jokios įtakos jo mąstymo, požiūrio pokyčiams ir teigiamai elgesio korekcijai neturi. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, nuteistajam taikytų bausmių, tarp jų ir griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, neveiksmingumas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik R. Ū. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, yra charakterizuojamas iš esmės neigiamai, tačiau jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, ženklių ir ilgalaikių neigiamų padarinių nesukėlė, laisvės atėmimo bausmės dydis, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį, t. y. paskiriama laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesių terminui.

27. Paskyrus R. Ū. bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, reikalinga iš naujo išspręsti klausimą dėl šiuo nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R. Ū. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu ir šiuo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo ir skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams.

28. P. S. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tačiau veika tyčinė. Nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Nustatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). P. S. praeityje ne kartą teistas, iki šioje byloje vertinamo nusikaltimo buvo teistas aštuonis kartus. Baustas administracine tvarka. Yra duomenų apie jo teistumus Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose. Šiuo metu kaltinamasis atlieka ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų vykdymas teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, išvadų nuteistasis nepadarė, keisti gyvenimo būdą nesistengė. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas aiškiai neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties. P. S. charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis ar spontaniškas, jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o taikomos bausmės jokios įtakos jo mąstymo, požiūrio pokyčiams ir teigiamai elgesio korekcijai neturi. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, nuteistajam taikytų bausmių, tarp jų ir griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, neveiksmingumas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik P. S. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, ženklių ir ilgalaikių neigiamų padarinių nesukėlė, laisvės atėmimo bausmės dydis, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį, t. y. paskiriama laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesių terminui.

29. Paskyrus P. S. bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, reikalinga iš naujo išspręsti klausimą dėl šiuo nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, paskirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, P. S. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ir šiuo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo ir skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui.

30. R. A. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje yra nesunkus, tačiau veika tyčinė. Padarytas nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje yra apysunkis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, kadangi remiantis šiuo įstatymu nuteistojo teisinė padėtis švelnėja, nusikaltimas iš prieš tai buvusio sunkaus nusikaltimo, vertinamas kaip apysunkis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Nustatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje); nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. A. praeityje ne kartą teistas, iki šioje byloje vertinamo nusikaltimo buvo teistas tris kartus. Baustas administracine tvarka. Kaltinamasis šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad R. A. praeityje ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų vykdymas teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, išvadų nuteistasis nepadarė, keisti gyvenimo būdą nesistengė. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas aiškiai neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties. R. A. charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis ar spontaniškas, jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o taikomos bausmės jokios įtakos jo mąstymo, požiūrio pokyčiams ir teigiamai elgesio korekcijai neturi. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, nuteistajam taikytų bausmių, tarp jų ir griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, neveiksmingumas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik R. A. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, ženklių ir ilgalaikių neigiamų padarinių nesukėlė, laisvės atėmimo bausmės dydis, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį, t. y. paskiriama laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesių terminui. Laisvės atėmimo bausmės dydis, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį, t. y. paskiriama laisvės atėmimo bausmė 2 metų terminui. Paskirta bausmė subendrinama dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pridedant dalį bausmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskiriama subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

31. Paskyrus R. A. bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį reikalinga iš naujo išspręsti klausimą dėl šiuo nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutartimi, paskirtų bausmių subendrinimo. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R. A. 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutartimi ir šiuo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 metus laisvės atėmimo ir skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 8 mėnesiams.

32. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat buvo išspręsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų, kardomųjų priemonių bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, atliktos bausmės dalies įskaitymo į galutinę subendrintą bausmę klausimai. Nors nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keičiamas, M. S., R. Ū. ir P. S. nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojant į BK 140 straipsnio 1 dalį bei R. A. nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojant į BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, paskiriant jiems bausmę sankcijos ribose, nuteistieji vis tik nėra išteisinami, taigi nuosprendžio dalis dėl pirmiau nurodytų klausimų išsprendimo paliekama nepakeista.

Dėl proceso išlaidų

33. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. A., kurias sudaro 362, 50 Eur., nuteistajam P. S., kurias sudaro 108, 33 Eur., nuteistajam R. Ū., kurias sudaro 446, 25 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

34. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie tenkinami iš dalies, tačiau nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Šioje byloje nuteistiesiems Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti gynėjai buvo paskirti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. ne jų iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo R. Ū. ir nuteistojo P. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti.

R. A. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jam:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi, R. A. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti R. A. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 4 (keturių) metų 8 (aštuonių) laisvės atėmimo bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutartimi, prie griežtesnės 4 (keturių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo ir paskirti nuteistajam R. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

M. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, M. S. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtą neatliktą bausmę – 60 parų arešto, ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą arešto bausmę, prieš tai ją, vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti M. S. galutinę subendrintą bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti nuteistojo M. S. suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dėl M. S. taikyto paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

M. S. laikyti atlikusiu 8 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

R. Ū. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R. Ū. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir paskirti R. Ū. subendrintą galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

P. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, P. S. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti P. S. subendrinta galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus ir 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 362, 50 Eur (trys šimtai šešiasdešimt du eurai 50 ct), iš nuteistojo R. A. nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 108, 33 Eur (šimtas aštuoni eurai 33 ct), iš nuteistojo P. S. nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 446, 25 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt šeši eurai 25 ct), iš nuteistojo R. Ū. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėLaima Šeputienė