Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-11-30 · Administracinė byla Nr. I2-1973-596/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-30
Bylos Nr.
I2-1973-596/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04670-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“
Atsakovas
BĮ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamentas
Administracinė byla Nr. I2-1973-596/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04670-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ patikslintą skundą atsakovui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamentui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba arba VMVT) Vilniaus departamento (toliau – ir Departamentas arba atsakovas) 2021 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 69S-(69.5.)-4891 ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Departamentą pateikti informaciją pagal VšĮ ,,Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ 2021 m. spalio 20 d. raštą ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Prašymas).

Paaiškina, kad pareiškėja yra nevyriausybinė organizacija, siekianti užtikrinti viešojo intereso gynimą ir atstovavimą gyvūnų teisėms gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, todėl 2021 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16 dalį, nurodydama, kad į ją kreipėsi fizinis asmuo, pranešęs apie žiaurų elgesį su gyvūnu – 3,5 mėn. amžiaus šuns ausų kupiravimą. Prašyme nurodė, kad šuns savininkė, pareiškėjos duomenimis, yra E. K., kuri 2021 m. rugpjūčio 31 d. į socialinio tinklapio „Facebook“ grupę „(duomenys neskelbtini)“ įkėlė jauno šuniuko nuotrauką, kurioje matomas šunelis kupiruotimis ausimis, kas yra draudžiama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.

Atsakovas 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. 69S-(69.5.)-4533 „Dėl prašymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalį dėl žiauraus elgesio su gyvūnu“ (toliau – ir Atsakymas) informavo pareiškėją, kad patikrino Prašyme pateiktą informaciją ir, išsiaiškinę savininką, 2021 m. rugsėjo 30 d. atliko patikrinimą šuns laikymo vietoje, patikrinimo metu rastas 4 mėn. amžiaus šuo, panašus į stafordšyrų veislę patrumpintomis ausimis, gyvūnas paženklintas poodine mikroschema, turi Latvijos Respublikoje išduotą Europinį gyvūno augintinio pasą, dabartinio šuns laikytojo teigimu ir pagal pateiktą raštišką paaiškinimą gyvūną įsigijo rugpjūčio mėn., kai šiam jau buvo atlikta ausų trumpinimo operacija. Atsakovas Atsakyme taip pat nurodė, jog kadangi patikrinimo metu nustatyta, jog šuo buvo įsigytas ne Lietuvos Respublikoje, VMVT pateikė visą su tyrimu susijusią medžiagą, kad informacija būtų perduota Latvijos kompetentingai institucijai, be to, patikrinimo metu buvo nustatyta, jog šuo į Lietuvą buvo įvežtas pažeidžiant perkeliamų kitais nei nekomerciniais tikslais tvarką iš kitos ES teritorijos, nes į Lietuvą įvežtas be vidaus prekybos TRACES sertifikato, už ką laikytojai skirta administracinė nuobauda – bauda.

Pareiškėja 2021 m. spalio 20 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į atsakovą, prašydama atsiųsti administracinio nusižengimo nutarimo kopiją susipažinimui bei informuoti, kokio dydžio bauda skirta gyvūno laikytojai.

Atsakovas 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 69S-(69.5.)-4891 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama, vadovaujantis viešumo principu, kas reiškia, kad nustatytu viešumo principu tik apibendrinta forma atskleidžiama informacija apie ūkio subjektų veiklos priežiūros atlikimo principus, procedūras ir rezultatus yra vieša. Nurodė, kad VMVT 2021 m. spalio 14 d. raštu jau teikė apibendrintą informaciją apie pareiškėjos prašyme nurodyto atvejo tyrimą. Dėl pareiškėjos prašymo leisti susipažinti su administracinio nusižengimo teisenos procesiniais dokumentais atsakovas informavo, kad pagal ANK 575 straipsnio 1 dalį pareiškėja neturi administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens statuso, todėl neturi ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkte ar 579 straipsnio 1 dalies 1 punkte administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims suteiktų teisių susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, todėl pareiškėjos Prašymo netenkino.

Šalies argumentai

Pareiškėja cituoja VAĮ 30 straipsnį ir 2 straipsnio 14 punktą ir nurodo, kad ji savo Prašyme jokių klausimų, susijusių su atsakovo atliekama ūkio subjektų veiklos priežiūra ir šiai priežiūrai atlikti taikytinais principais, nekėlė. Akcentuoja, kad gyvūno laikytojos, dėl kurios žiauraus elgesio gyvūno atžvilgiu pareiškėja ir kreipėsi į atsakovą, asmens duomenys pačiai pareiškėjai buvo žinomi ir pateikti atsakovui. Pareiškėja teigia, kad jai nesuprantama, kaip prašymas informuoti apie paskirtos baudos dydį susijęs su asmens duomenimis ir kokiais asmens duomenimis, kuriuos atsakovas saugojo atsisakydamas pateikti informaciją į pareiškėjos Prašymą.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad atsakovas, atsisakydamas pateikti informaciją, veikė netinkamai, pažeisdamas VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktą, todėl skundžiamas Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, po kurio pateikimo Departamento pareigūnai atliko tyrimą ir 2021 m. spalio 14 d. pareiškėjai pateikė raštišką atsakymą, kuriame išsamiai nurodė visus tyrimo metu atliktus veiksmus ir nustatytas aplinkybes. Pareiškėja 2021 m. spalio 20 d. pateikė dar vieną prašymą dėl informacijos pateikimo, į kurį jai motyvuotai buvo atsakyta 2021 m. lapkričio 9 d. raštu, kuriuo Prašymas buvo netenkintas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad VMVT yra kompetentinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) institucija, vykdanti valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę visoje šalies teritorijoje, kuri savo veikloje vadovaujasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 (2019 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 445 redakcija) (toliau - Nuostatai), bei juose nurodytais įstatymais ir kitais teisės aktais. Pažymi, kad VAĮ numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektą formas - prašymą ir skundą, t. y. kai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, kurie įvardijami prašymo sąvoka pagal VAĮ 2 straipsnio 10 dalį, o asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti, vadinama skundu pagal VAI 2 straipsnio 12 dalį.

Šalies argumentai

Nurodo, kad pareiškėja pateikė du skirtingo pobūdžio raštus (prašymus): 2021 m. rugsėjo 20 d. prašymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o 2021 m. spalio 20 d. – prašymą atsiųsti susipažinimui administracinio nusižengimo nutarimo kopiją, t. y. prašė suteikti jai informaciją apie atsakovo, kaip valstybinės institucijos, veiklą, todėl atsakovas šį Prašymą išnagrinėjo Raštu pateikdamas atsakymą, kuriame rėmėsi VAĮ ir ANK nuostatomis. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad skundžiamas Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Laikosi pozicijos, kad pareiškėja bando tapatinti du skirtingo pobūdžio pateiktus raštus ir sudaryti iliuziją, kad skundžiamu Raštu atsakovas vis dar atsakinėjo į 2021 m. rugsėjo 20 d. prašymą, nors į jį jai buvo atsakyta, taip siekdama įtikinti, kad atsakovas netinkamai pritaikė teisės normas.

Pažymi, kad pagal VAĮ 11 straipsnio 1 dalį asmenų prašymai viešojo administravimo institucijose yra nagrinėjami pagal Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) patvirtintas prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles, kuriose yra nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį, į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Teisės gauti informaciją įstatyme nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 papunktis), kas šiuo atveju, atsižvelgiant į Prašymo turinį, ir buvo padaryta. Skundžiamas Raštas taip pat atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, kad pagal pareiškėjos kreipimąsi buvo nustatytas kitokio pobūdžio pažeidimas, nesusijęs su žiauriu elgesiu su gyvūnu, kas reiškia, jog atsakovas savo iniciatyva atliko ūkio subjekto patikrinimą veiklos priežiūros aspektu, o sprendimas dėl administracinės atsakomybės buvo priimtas remiantis VAĮ 10 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Pažymi, kad dėl kito nustatyto pažeidimo pareiškėja atsakovui nei pagal 2021 m. rugsėjo 20 d. prašymą, nei pagal kokį nors kitą raštą tokio prašymo, kuriuo pagrindu galėtų susipažinti, nebuvo pateikusi. Remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalimi, gyvūno įvežimas be vidaus prekybos TRACES sertifikato, neįeina į žiauraus elgesio su gyvūnais, jų kankinimu, laikomus veiksmus.

Nurodo, kad kitas pažeidimas buvo nustatytas būtent atsakovo inciatyva, pati pareiškėja dėl tokio pažeidimo nesikreipė, todėl negalima traktuoti, kad jos 2021 m. rugsėjo 20 d. prašymas tai galėtų apimti. Šią aplinkybę liudija tokie pačios pareiškėjos skunde teismui nurodyti teiginiai. Atsakovo nuomone, Prašymas negali būti siejamas su 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjos pateiktu prašymu, kurį pateikus pareiškėja pagal vieno pobūdžio raštą, automatiškai įgytų teisę gauti visą informaciją dėl kito nustatyto pažeidimo nagrinėto ūkio subjekto veiklos priežiūros aspektu, kuris nėra susijęs su žiauriu elgesiu su gyvūnu, o susijęs būtent su teisės aktų nesilaikymu ir jų pažeidimu įvežant gyvūną.

Pažymi, kad nors pareiškėja, grįsdama nesutikimą su Raštu, remiasi tuo, jog 2021 m. rugsėjo 20 d. prašyme jokių klausimų, susijusių su atsakovo atliekama ūkio subjektų veiklos priežiūra ir šiai priežiūrai atlikti taikytinais principais, nekėlė, su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Teigia, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. prašyme šis klausimas iš tikrųjų nebuvo keliamas, tačiau Prašyme šis klausimas keliamas, neturint tam jokio teisinio pagrindo, kas reiškia, jog šiuo atveju pareiškėjos nurodomi teiginiai, kuriais pareiškėja tarsi bando pagrįsti savo nesutikimą su Raštu, neįvardija pagrindinio aspekto, kad bauda yra paskirta už pažeidimą, kuris nesusijęs su 2021 m. rugsėjo 20 d. prašyme pateikta informacija dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Akcentuoja, kad administracinio nusižengimo teisena yra pradėta už tai, kad buvo pažeisti būtent teisės aktai, reglamentuojantys sąlygas ir atsakomybę už įvežimą be vidaus prekybos TRACES sertifikato, kuris nėra susijęs su pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 20 d. prašyme nurodyta informacija dėl žiauraus elgesio su gyvūnu.

Nurodo, kad nėra suprantama, dėl kokių priežasčių pareiškėja prašo gauti informaciją, kuri savo turiniu nėra susijusi su jos 2021 m. rugsėjo 20 d. prašyme išdėstytais teiginiais. Nustatytas pažeidimas, už kurį buvo skirta bauda, nėra susijęs su pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 20 d. pateiktu prašymu bei su jame nurodytomis aplinkybėmis dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Atkreipia dėmesį, kad gyvūno įvežimas be vidaus prekybos TRACES sertifikato yra pažeidimas, kuris siejamas su ūkio subjektų veiklos priežiūra, kuris pagal VAĮ 2 straipsnio 16 dalį suprantamas kaip viešojo administravimo subjektų veikla prižiūrint, kaip ūkio subjektai laikosi teisės aktų ir administracinių sprendimų, už ką atsakingas asmuo būtent ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal atitinkamas ANK nuostatas.

Pažymi, kad administracinės nuobaudos, jų taikymas yra reglamentuojami ANK, taigi atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje atlikdamas patikrinimus, vykdydamas tyrimus ir pateikdamas atsakymus, vadovaujasi ne tik VAĮ, bet ir ANK teisės normomis. Nurodo, kad ANK 575 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kokie asmenys yra laikomi dalyvaujantys administracinio nusižengimo teisenoje, imperatyviai išdėstant tokių asmenų sąrašą. Paaiškina, jog minėta teisės norma yra imperatyvi, todėl joje nurodytas subjektų sąrašas negali būti plečiamas. Nurodo, kad atsižvelgiant į pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 20 d. prašymo turinį bei nustatytą pažeidimą, ji nepatenka į administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų ratą.

Atkreipia dėmesį, kad teismų praktika, kuria skunde teismui remiasi pareiškėja, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi pareiškėjos nurodytas sprendimas buvo priimtas nagrinėjant situaciją, kuri nėra tapati nagrinėjamu atveju susiklosčiusiai situacijai. Iš pareiškėjos pateiktos ištraukos matyti, jog informacija buvo nepateikta atstovui, o šiuo atveju, pareiškėja nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą. Be to, pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas, kuriuo ji būtų pripažįstama atstove, kuriai įstatymų nustatyta tvarka būtų pagrindas suteikti išsamesnę informaciją.

Apibendrindamas nurodo, kad tinkamai įvertino nagrinėjamą situaciją, nei materialinių, nei procedūrinių teisės aktų normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo skundžiamą Raštą panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento Rašto, kuriuo atsisakyta pareiškėjai pateikti jos prašomą informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo, bei atsakovo įpareigojimo šią informaciją pateikti.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra viešoji įstaiga, kurios veiklos tikslai yra įtvirtinti jos įstatų 5 punkte: neformalus ugdymas; pagalba nevyriausybinėms organizacijoms; pažeidžiamų socialinių grupių integracija; pilietinis ugdymas; savanoriškos veiklos skatinimas ir organizavimas; socialinė pagalba; tarptautinis bendradarbiavimas.

Atsižvelgdama į paminėtus tikslus ir misiją bei gautą pranešimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, pareiškėja 2021 m. rugsėjo 20 d. atsakovui pateikė prašymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį (žiaurus elgesys su gyvūnu). Paaiškino, kad į ją kreipėsi fizinis asmuo, kuris pranešė apie žiaurų elgesį su gyvūnu - 3,5 mėn. amžiaus šunelio ausų kupiravimą, nurodė konkretų asmenį ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėjo, kad nurodyti veiksmai vertintini kaip žiaurus elgesys su gyvūnais Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto aiškinimo bei taikymo prasme, todėl asmuo turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kurį patvirtina fotonuotraukos, kuriose matyti gyvūnas su kupiruotomis ausimis. Nurodė, kad atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinkantis ir gyvūnų gerovę užtikrinantis sprendimas būtų uždrausti pranešime nurodytam asmeniui laikyti gyvūnus ateityje, taip pat prašė informuoti apie priimtą sprendimą.

Atsakovas 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. 69S-(69.5.)-4533 ,,Dėl prašymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalį dėl žiauraus elgesio su gyvūnu“ nurodė, kad gautą informaciją patikrino, t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d. atliko patikrinimą šuns laikymo vietoje. Informavo pareiškėją, kad patikrinimo metu rastas 4 mėn. amžiaus šuo, panašus į stafordšyrų veislę, patrumpintomis ausimis, paženklintas poodine mikroschema, turi Latvijos Respublikoje išduotą Europinį augintinio pasą. Taip pat, kad augintinio savininkės žodiniais bei rašytiniais paaiškinimais nustatyta, jog gyvūnas buvo įsigytas, kai šiam jau buvo atlikta ausų trumpinimo operacija. Atkreipė dėmesį, kad patikrinimo metu nustačius, jog šuo buvo įsigytas ne Lietuvos Respublikoje, atsakovas visą su tyrimu susijusią medžiagą perdavė Tarnybai, tam, kad informacija būtų perduota Latvijos kompetentingai institucijai. Nurodė, kad VMVT Departamento pareigūnai nustatė, kad šuo į Lietuvą buvo įvežtas pažeidžiant perkeliamų kitais nei nekomerciniais tikslais tvarką iš kitos Europos Sąjungos teritorijos, t. y. 2021/403 2021 m. kovo 24 d. kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2016/429 ir (ES) 2017/625 taikymo taisyklės, susijusios su tam tikrų kategorijų sausumos gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų siuntų įvežimo į Sąjungą ir vežimo į kitą valstybę narę veterinarijos sertifikatų pavyzdžiais ir veterinarijos arba oficialių sertifikatų pavyzdžiais ir su tais sertifikatais susijusiu oficialiu sertifikavimu, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/470/ES, 62 punktą, nes šuo į Lietuvą įvežtas be vidaus prekybos TRACES sertifikato, už ką laikytojai skirta administracinė nuobauda – bauda.

Pareiškėja 2021 m. spalio 20 d. atsakovui pateikė prašymą ,,Dėl informacijos pateikimo“, prašydama atsiųsti administracinio nusižengimo nutarimo kopiją susipažinimui, informuojant kokio dydžio bauda buvo skirta gyvūno laikytojai.

Atsakovas 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 69S-(69.5.)-4891 ,,Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu viešumo principu, kuris reiškia, jog tik apibendrinta forma atskleidžiama informacija apie ūkio subjektų veiklos priežiūros atlikimo principus, procedūras ir rezultatus yra vieša. Priminė, jog pareiškėjai apibendrinta informacija buvo pateikta ankstesniu raštu. Nurodė, kad leisti susipažinti su administracinio nusižengimo teisenos procesiniais dokumentais, t. y. su nutarimu administracinio nusižengimo byloje, negali, kadangi, vadovaujantis ANK 575 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja neturi administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens statuso (nėra asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, nukentėjusiojo atstovas, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas ar prokuroras). Pažymėjo, kad pareiškėja, kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, taip pat neturi ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkte ar 579 straipsnio 1 dalies 1 punkte administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims suteiktų teisių susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į tai nurodė, kad prašymas, kuriuo pareiškėja prašo susipažinti su nutarimu administracinio nusižengimo byloje, negali būti tenkinamas.

Ginčo teisiniams santykiams aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas VAĮ ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės).

VAĮ 2 straipsnio 18 dalyje yra apibrėžta, kad viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. VAĮ sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis). Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė (VAĮ 11 straipsnio 1 dalis).

Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį: atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (45.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (45.2 punktas); į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (45.3 punktas); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (45.4 punktas). Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (Taisyklių 47 punktas).

Pažymėtina, jog individualiems administraciniams aktams yra taikomi VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktuose nustatyti reikalavimai, tarp kurių ir reikalavimas, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Raštą. Byloje nėra ginčo, kad Raštu Departamentas atsakė į pareiškėjos Prašymą, kuriuo pareiškėja prašė pateikti administracinio nusižengimo nutarimo kopiją susipažinimui, informuojant, kokio dydžio bauda skirta gyvūno laikytojai, tačiau atsakovas Prašymo netenkino, taigi pareiškėja teisme kelia ginčą dėl atsakovės Raštu įforminto sprendimo atsisakyti tenkinti pareiškėjos Prašymą. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl atsisakymo nagrinėti skundą (prašymą), atsisakymo tenkinti prašymą ar skundą, suteikti informaciją ir kt. yra laikytinas individualiu administraciniu aktu.

Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovas Rašte išdėstytą atsisakymą pateikti administracinio nusižengimo nutarimą bei atskleisti gyvūno laikytojai skirtos baudos dydį grindė VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nors pareiškėja Prašyme jokių klausimų, susijusių su atsakovo atliekama ūkio subjektų veiklos priežiūra ir šiai priežiūrai atlikti taikytinais principais, nekėlė. Atsižvelgdama į tai mano, kad skundžiamas Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja, gavusi fizinio asmens skundą, 2021 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį ir informuoti apie priimtą sprendimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes, ėmėsi jo kompetencijai priskiriamų veiksmų, t. y. atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad pareiškėjos prašyme minimas šuo buvo įsigytas ne Lietuvos Respublikoje, įvežtas be vidaus prekybos TRACES sertifikato, už ką laikytojai skirta administracinė nuobauda – bauda. Apie atlikto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes informavo pareiškėją Atsakyme, be kita ko, paaiškino, jog šuns, dėl kurio kreipėsi pareiškėja, laikytojos rašytiniais paaiškinimais nustatyta, jog ji šunį įsigijo tuomet, kai jam jau buvo atlikta ausų trumpinimo operacija. Pareiškėja pakartotinai kreipėsi į atsakovą su Prašymu, kuriame prašė pateikti administracinio nusižengimo nutarimo kopiją susipažinimui ir informuoti, kokio dydžio bauda skirta gyvūno laikytojai, tačiau atsakovas skundžiamu Raštu atsisakė tenkinti minėtą pareiškėjos prašymą. Taigi, pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl Rašto, kuriuo buvo atsisakyta pateikti Prašyme nurodytus dokumentus ir informaciją.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų pareiškėjos prašymų (2021 m. rugsėjo 20 d. ir 2021 m. spalio 20 d.) turinį, sutinka su atsakovo atsiliepime dėstoma pozicija, jog pareiškėja pateikė du, iš esmės skirtingus savo turiniu, prašymus. Pirmajame prašyme, pateiktame atsakovui 2021 m. rugsėjo 20 d. buvo prašoma pradėti administracinę teiseną dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnu. Kaip matyti, atsakovas, įvertinęs minėtame prašyme nurodytas aplinkybes, atliko tyrimą ir apie jo rezultatus informavo pareiškėją, Atsakyme apibendrinta forma išsamiai išdėstydamas nustatytas aplinkybes bei nurodydamas, kokių priemonių buvo imtasi. Pareiškėja Atsakymo neskundė teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pakartotinai kreipėsi atsakovą su Prašymu dėl informacijos pateikimo apie už šuns įvežimą į Lietuvos Respubliką be vidaus prekybos TRACES sertifikato skirtą administracinę nuobaudą – baudą. Taigi, pirmojo prašymo turinys yra susijęs su administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį inicijavimu, o antrasis, į kurį buvo atsakyta skundžiamu Raštu, su paskirta bauda už šuns įvežimą į Lietuvos Respubliką be vidaus prekybos TRACES sertifikato ir jos dydžiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakymas asmeniui, bet kuria forma (skundu ar prašymu) besikreipusiam į viešojo administravimo instituciją, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Pažymėtina ir tai, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėja Prašymu kreipiasi prašydama pateikti duomenis apie jau paties atsakovo iniciatyva nustatytą pažeidimą dėl teisės aktų nustatytos tvarkos įvežant gyvūną nesilaikymo, kuris nėra susijęs su žiauriu elgesiu su gyvūnu ir neatitinka Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, Raštu atsisakė suteikti prašomą informaciją. Kitaip tariant, atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja prašė pateikti duomenis, gautus vykdant ūkio subjekto veiklos priežiūrą, vadovaudamasis VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu viešumo principu, kuris nustato, kad vieša yra tik apibendrinta informacija apie ūkio subjektų priežiūros rezultatus, atsisakė pateikti prašomą informaciją.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, atsisakydamas pateikti pareiškėjos prašomus duomenis ir vadovaudamasis VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, veikė tinkamai. Pažymėtina, jog, kaip teisingai savo atsiliepime nurodo atsakovas, įvežimas be vidaus prekybos TRACES sertifikato yra pažeidimas, kuris siejamas su ūkio subjektų veiklos priežiūra, kuris pagal VAĮ 2 straipsnio 16 dalį suprantamas, kaip viešojo administravimo subjektų veikla prižiūrint, kaip ūkio subjektai laikosi teisės aktų. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas, atsisakydamas tenkinti Prašymą, būtent ir vadovavosi ūkio subjektų veiklos priežiūrą nustatančiomis VAĮ nuostatomis.

Nors pareiškėja skunde akcentuoja, kad atsakovas rėmėsi tik VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kaip matyti iš skundžiamo Rašto, jame taip pat remiamasi ANK 575 straipsnio 1 dalimi, 577 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 579 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atlikdamas patikrinimus, vykdydamas tyrimus ir pateikdamas atsakymus vadovaujasi ne tik VAĮ, bet ir ANK nuostatomis. ANK 575 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas ir prokuroras. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai Atsakyme buvo išsamiai nurodytos visos aplinkybės dėl jos 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikto prašymo, taip pat į tai, kad pareiškėja Prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti informaciją, susijusią su paties atsakovo iniciatyva nustatytu pažeidimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju nebuvo laikoma administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiu asmeniu, pagrįstai atsisakė pateikti nutarimą ir informuoti apie gyvūno laikytojai paskirtos baudos dydį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad atsakovas skundžiamame Rašte tinkamai įvertino ir išanalizavo nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, jame aiškiai nurodė, kuo grindžiamas atsisakymas tenkinti pareiškėjos Prašymą, todėl konstatuoja, jog Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, taigi jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl Rašto panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti informaciją pagal pareiškėjos 2021 m. spalio 20 d. raštą ,,Dėl informacijos pateikimo“.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė