Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Lietuvoje - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamojo vieta D. B., teistas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. 2016 m. liepos 23 d. apie 20⁰⁰ val. viešoje vietoje – ties (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo K. K. baltinių kišenės atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajam K. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG H525“, kurio vertė 139 €, padarydamas nukentėjusiajam 139 € turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo M. A. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (123-124, 129-130 b. l.), kuriuose nurodyta, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir netrukus turėjo išvykti ten dirbti. (duomenys neskelbtini) dirba apie 8 mėnesius statybose pagalbiniu darbuotoju. 2016 m. liepos pabaigoje, tiksliai datos nepamena, apie 18⁰⁰-19⁰⁰ val. ėjo viaduku netoli (duomenys neskelbtini), ir pamatė nepažįstamą vyrą. Vyras kalbėjo mobiliuoju telefonu, po pokalbio telefoną įsidėjo į marškinių kišenę. Jis priėjo prie vyro, paprašė jo cigaretės. Vyras atsakė, kad neturi. Susinervino, kad vyras neturėjo rūkyti, ir iš pykčio išplėšė jam iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną „LG H525“. Prieš tai nebuvo suplanavęs vogti, viskas gavosi ekspromtu. Pavogęs mobilaus ryšio telefoną, pabėgo ir po kelių minučių nunešė jį į lombardą, esantį netoli PC “ (duomenys neskelbtini)”, lyg ir (duomenys neskelbtini) gatvėje. Padavė savo asmens dokumentą. Telefoną užstatė už 40 €. Pinigus išleido savo reikmėms. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.

Nukentėjusiojo K. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (11, 27, 29-31 b. l.), kuriuose teigiama, kad 2016 m. liepos 23 d. apie 20⁰⁰ val. neblaivus ėjo (duomenys neskelbtini). Praėjo (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad iš priekio ateina vyras: apie 33 m. amžiaus, trumpais plaukais, apie 195 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, vilkėjo šviesius šortus ir šviesius sportinius marškinėlius. Ties (duomenys neskelbtini), šis vyras vieną kartą trenkė jam per galvą ir iš marškinių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „LG H525“, IMEI (duomenys neskelbtini). Telefone buvo įdėta „(duomenys neskelbtini)“ kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini). Jį užpuolęs vyras nubėgo (duomenys neskelbtini) g. link. Mobilaus ryšio telefono vertė - 139 €. Grobdamas telefoną vyras suplėšė jo marškinių kišenę (marškiniai beverčiai). Buvo girtas ir daugiau nieko nepamena.

Papildomai apklaustas K. K. parodė, kad 2016 m. liepos 25 d. per apklausą sakė, jog jam trenkė į galvą ir iš jo pagrobė mobilųjį telefoną. Nori patikslinti, kad mobilusis telefonas išplėštas iš jo marškinių kišenės. Pateikė tyrėjai marškinius, kuriuos vilkėjo įvykio metu, su suplėšyta kišene. Nors ankstesnėje apklausoje sakė, kad per vagystę jam buvo suduotas smūgis, sutrenkta galva, iš tiesų buvo kitaip, sumaišė aplinkybes. Apklausiamas 2016 liepos 25 d. negalėjo papasakoti visų įvykio aplinkybių, nes visko tiksliai neprisiminė. Po telefono vagystės jį ištiko šokas, be to, nebuvo visiškai išsiblaivęs. Viską apsvarstęs parodė, kad 2016 m. liepos 23 d. apie 20⁰⁰ val. ties (duomenys neskelbtini), jam iš marškinių kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną. Jam nebuvo suduotas smūgis į galvą. Galvą skaudėjo, bet gali būti, kad skaudėjo nuo to, kad išgėrė per daug alkoholio. Tikslo suklaidinti policijos pareigūnų ir meluoti neturėjo, tuo momentu jam atrodė, kad buvo suduotas smūgis, nes skaudėjo galvą. Patvirtina, kad iš jo pavogė mobilaus ryšio telefoną, bet smūgio į galvą nesudavė. Kadangi mobilusis telefonas „LG H525“ surastas ir grąžintas, pretenzijų dėl jo (taip pat dėl suplėšytų marškinių) neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystę kvalifikuojantis požymis – atviras svetimo turto pagrobimas. „<...> Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011, kt.). Kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 30 parų arešto bausmę. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti. Daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: mobiliojo ryšio telefoną „LG H525“, vyriškus marškinius su suplėšyta kišene, grąžintus teisėtam savininkui nukentėjusiajam K. K., palikti jo neribotai nuosavybei.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės siūlymui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (146 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine, neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.): kaltinamasis suvokė, kad turtas svetimas, bet vis tiek norėjo jį neatlygintinai užvaldyti; suprato, kad savininkui bus padaryta materialinė žala, to norėjo ir ją padarė, nors iš anksto nežinojo tikslaus žalos dydžio. Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei, kuriuos reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti. Kaltinamasis Lietuvoje oficialiai nedirba (103 b. l.). 2005-2011 m. gyveno vaikų globos namuose (duomenys iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-414-716/2010 pagal BK 164 straipsnį). Nėra įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro pacientų registrą, bet lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos (duomenys neskelbtini) psichiatrijos centre, VšĮ (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre, 2004 m. ir 2006-2010 m. nustatyti mišraus elgesio ir emocijų sutrikimai (duomenys iš Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. baudžiamojo įsakymo byloje Nr. 1-926-900/2016). 12 kartų baustas administracine tvarka už pažeidimus pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį, 50 straipsnį, 127 straipsnio 3 dalį, 174 straipsnį, 178 straipsnio 5 dalį, dominuoja smulkios vagystės, turi tris galiojančias nuobaudas už smulkias vagystes ir KET pažeidimą (90, 94-96 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). 2012 ir 2015 m. D. B. teistas už tris vagystes iš parduotuvių, vykimą pasirengus vagystei, negrįžimą nustatytu laiku į laisvės atėmimo vietą, atidėtos bausmės tvarkos pažeidimą (97-102 b. l.) (BK 97 str. 1 d.). Vadinasi, kaltinamajam būdingas polinkis vogti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaip minėta, kaltinamasis oficialiai Lietuvoje nedirba, todėl skirti baudą būtų beprasmiška. Kaltinamasis faktiškai Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi (84-85, 106, 108, 110, 112, 115, 118 b. l.). Tai reiškia, kad jis negalėtų įvykdyti įpareigojimų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punkte, todėl skirti laisvės apribojimo bausmę taip pat netikslinga. Todėl, teismo nuomone, adekvati bausmė už padarytą nusikaltimą galėtų būti prokurorės siūloma vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio trukmė parenkama artima sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (131-137 b. l.) – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė (BPK 139 str.).

Daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: mobiliojo ryšio telefonas „LG H525“, vyriški marškiniai su suplėšyta kišene, grąžinti teisėtam savininkui nukentėjusiajam K. K. (62-63, 76-77 b. l.), paliekami jo neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, M. A. skirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. A. suėmimo, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (BVK 51 str. 1 d.).

M. A. skirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: mobiliojo ryšio telefoną „LG H525“, vyriškus marškinius su suplėšyta kišene, grąžintus teisėtam savininkui nukentėjusiajam K. K., palikti jo neribotai nuosavybei.

Išaiškinti M. A., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme arba dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies arba dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.