Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1255-275/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
2S-1255-275/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11931-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Skolininkas
A. S.
Kreditorius
akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1255-275/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11931-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (skolininkės) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria buvo netenkintas skolininkės A. S. skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Vitalis Milevičius, išieškotojas akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. S. 2019 m. balandžio 4 d. padavė antstoliui Vitaliui Milevičiui skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti antstolio 2019 m. kovo 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir 2019 kovo 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0013/19/00268 bei užbaigti vykdomąją bylą.

2. Nurodė, kad antstolis procesiniais dokumentais informavo, jog ragina ją sumokėti iš viso 2 640,61 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjos teigimu, visi antstolio priimti dokumentai yra nepagrįsti, nes vykdomajame rašte, kurį teismas išdavė dar 2018 m. balandžio 4 d., ieškovės skola buvo nurodyta lygi 1 850,56 Eur, o ne 2 249,74 Eur, kaip buvo nurodyta antstolio priimtuose dokumentuose, kadangi teismas vykdomąjį raštą išdavė dar 2018 m. balandžio 4 d., todėl toks ieškovo sąmoningas ir tyčinis vykdomojo dokumento ilgas neperdavimas išieškojimui turi būti vertinamas kaip nesąžiningas ir neteisėtas, nes nepagrįstai stipriai padidino atsakovei priskaičiuotas palūkanas, kurios turi būti panaikintos arba iš esmės sumažintos. Pažymėjo, kad antstolio procesiniai dokumentai yra neproporcingi ir nesąžiningi, nes iš atsakovės darbo užmokesčio nuskaitomos labai didelės sumos, paliekant ją be būtinų lėšų normaliai pragyventi. Pareiškėjos manymu, antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos buvo akivaizdžiai nepagrįstos, todėl šių išlaidų apskaičiavimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas.

3. Suinteresuotas asmuo antstolis Vitalis Milevičius 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2053-595/2017 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. S. trečios eilės išieškotojos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai. Nurodė, kad skolininkė buvo informuota, jog neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus raginime nurodytų sumų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Antstolis pažymėjo, kad CPK 606 straipsnyje nustatytas bendras vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas – penkeri metai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

4. Vykdomasis dokumentas civilinėje byloje Nr. e2-2053-595/2017 buvo išduotas 2019 m. kovo 1 d., teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 3 d. Išieškotojas turi teisę pateikti vykdomąjį dokumentą per visą penkerių metų laikotarpį. Vykdomajame dokumente yra nurodyta, kad iš A. S. reikia išieškoti 1850,56 Eur skolos, 99,82 Eur materialiųjų palūkanų, 61,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (tai iš viso sudaro 2011,96 Eur) ir 5 procentų metinių palūkanų trečios eilės išieškotojos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai.

5. 2019 m. kovo 4 d. raginimu A. S. buvo raginama sumokėti minėtą 2011,96 Eur sumą bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų, kurios 2019 m. kovo 4 d. sudarė 232,21 Eur). Pažymėjo, kad 5 proc. metinės palūkanos yra nurodytos 2019 m. kovo 1 d. vykdomajame dokumente Nr. e2-2053-595/2018, todėl antstolis privalo išieškoti ne tik skolą, bet ir vykdomajame dokumente nurodytas palūkanas.

6. Skolininkui per raginime nurodytą laikotarpį nesumokėjus vykdomajame dokumente nurodytos piniginės sumos ir vykdymo išlaidų, taikomos priverstinio poveikio priemonės bei skola išieškoma priverstinai. Todėl 2019 m. kovo 28 d. antstolis pateikė skolininkės darbovietei - Vilniaus universitetui patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Vadovaudamasis CPK 611, 733-743 straipsniais bei minėtu patvarkymu, antstolis nurodė iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininkė būtų teikusi antstoliui prašymą dėl skolos dengimo kitokiu būdu.

7. Antstolis taip pat pažymėjo, kad pagal vykdomąjį dokumentą skola neapmokėta, todėl skolininkei A. S. atsirado pareiga atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, o antstolis įgijo teisę į vykdymo išlaidų apmokėjimą. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punktu, skolininkė buvo raginama sumokėti 64,01 Eur vykdymo išlaidų, kurias sudaro 48 Eur būtinų vykdymo išlaidų, 16,01 Eur papildomų vykdymo išlaidų, antstolio atlygis 2019 m. kovo 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime apskaičiuotas nebuvo. 2019 m. kovo 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra sisteminis dokumentas, kuris siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą, suskaičiuojant vykdymo išlaidas priėmus sąlygą, jog skolininkė atsiskaitys per raginime nustatytą laikotarpį.

8. Antstolis pažymėjo, kad per raginime įvykdyti sprendimą nurodytą terminą skolininkė skolos neapmokėjo, todėl skolininkei A. S. atsirado pareiga atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, o antstolis įgijo teisę į vykdymo išlaidų apmokėjimą. Nurodė, kad pradėjus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir siekiant nustatyti kokias priverstinio vykdymo priemones taikyti, antstolis turi patikrinti duomenis apie skolininko turtinę padėtį ir turtą, todėl 2018 m. kovo 4 d. ir 2019 m. kovo 28 d. buvo pateiktos užklausos Socialinės paramos šeimai informacinei sistemai, Kelių transporto priemonių registrui, Nekilnojamo turto registrui, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui, Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, Gyventojų registro tarnybai, Juridinių asmenų registrui, Valstybiniam ginklų registrui, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registrui, Antstolių informacinės sistemos vykdomųjų bylų paieškos sistemai. Patikrinus skolininkės turtinę padėtį, pradėtos taikyti CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos priverstinio vykdymo priemonės: išieškojimas iš skolininkės darbo užmokesčio. Taip pat vykdomojoje byloje buvo parengtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, raginimas įvykdyti sprendimą, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Visų šių procesinių dokumentų nuorašai buvo išsiųsti skolininkei gyvenamosios vietos adresu, todėl vykdymo išlaidos už procesinius dokumentus bei antstolio surašytų dokumentų nuorašus apskaičiuotos pagrįstai. Pažymėjo, kad visos vykdymo išlaidos yra pagrįstos vykdomosios bylos medžiaga ir apskaičiuotos griežtai laikantis Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų ir nustatytų dydžių. Antstolis prašė patvarkymą laikyti atsiliepimu į pareiškėjos skundą.

9. Suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjos (skolininkės) A. S. skundą atmetė.

11. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas atsižvelgęs į tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš pareiškėjos pagal vykdomąjį raštą, išduotą teismo sprendimo civilinėje byloje pagrindu, remiantis CPK 606 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, jog vykdomasis raštas antstoliui vykdyti pateiktas nepasibaigus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminui.

12. Teismas pažymėjo, jog raginimo įvykdymo terminas yra nustatytas specialių CPK normų, reguliuojančių raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo bei įvykdymo tvarką, todėl neturi būti siejamas su CPK 512 straipsnyje įtvirtintu terminu skundui dėl antstolio veiksmų pateikti. Antstolis nustatydamas terminą pareiškėjai per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti išieškomą skolą bei vykdymo išlaidas nepažeidė vykdymo proceso teisės normų.

13. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius dėl nepagrįsto išieškomos sumos dydžio, paaiškindamas, jog antstolis procesiniuose dokumentuose nurodo visą priteistą sumą, t. y. sumą, gautą sudėjus sprendimu priteistą skolą, materialiąsias palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, sudarančią iš viso 2 011,96 Eur.

14. Teismo vertinimu, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, vykdant vykdomuosius dokumentus, kurių skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Pareiškėjos teiginius, neva antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos ir išpūstos, paneigia teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiaga. Teismas sprendė, jog mažinti vykdymo išlaidų nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Apeliantė (skolininkė) A. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.

15.1. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolis nustatydamas terminą pareiškėjai per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti išieškomą skolą bei vykdymo išlaidas nepažeidė vykdymo proceso teisės normų. Raginimo įvykdymo terminas yra nustatytas specialiųjų CPK normų, reguliuojančių raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo ir įvykdymo tvarką, tačiau jis turėjo būti siejamas ir su CPK 512 straipsnyje įtvirtintu terminu skundui dėl antstolio veiksmų pateikti. Antstolis atsakovei nustatė daugiau nei 2 kartus mažesnį terminą nei pagal CPK 510 straipsnio ir 512 straipsnio nuostatas nustatytas terminas, todėl procesiniai dokumentai (raginimas) turėjo būti panaikinti arba pakeisti.

15.2. Teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė faktines ir teisines aplinkybes, kad antstolis turi patikrinti duomenis apie skolininko turtinę padėtį ir turtą, todėl buvo teikiamos užklausos ir teigia, kad antstolis neturėjo norėdamas patikrinti duomenis apie skolininko turtinę padėtį teikti net 10 perteklinių užklausų.

15.3. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju antstoliui buvo akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, nes antstolis buvo informuotas apie naujas aplinkybes ir ginčo bylų eigą.

15.4. Pažymi, kad teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė faktines ir teisines esmines bylos aplinkybes. Visi antstolio vykdymo dokumentai nepagrįsti, nes vykdomajame rašte ieškovės skola nurodyta 1 850,56 Eur, o ne 2 011,96 Eur, kaip buvo nurodyta antstolio vykdymo dokumentuose. Tačiau, apeliantės nuomone, antstolis procesiniuose dokumentuose turėjo nurodyti tik priteistiną sumą nurodytą vykdomajame rašte (1 850,56 Eur). Teismas vykdomąjį raštą išdavė dar 2018 m. balandžio 4 d., ieškovo sąmoningas ir tyčinis vykdomojo dokumento ilgas neperdavimas išieškojimui turėjo būti vertinamas kaip nesąžiningas ir neteisėtas, nes tai nepagrįstai padidino atsakovei priskaičiuotas palūkanas (jos skolą), kurios turėjo būti panaikintos arba iš esmės sumažintos.

15.5. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju mažinti vykdymo išlaidų nėra pagrindo. Antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos buvo akivaizdžiai nepagrįstos, išpūstos ir lupikiškos, nes jos neatitiko CPK normų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atliktų pakeitimų antstolių įkainių reguliavimo tvarkoje, todėl būtinosios vykdymo išlaidos buvo neteisėtos, neracionalios, nebūtinos, ekonomiškai nepagrįstos bei nedetalizuotos.

Atsiliepimas

2. Antstolis Vitalis Milevičius pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą.

16.1. Nurodo, kad skolininkės argumentas, jog antstolis klaidingai nurodė išieškotiną sumą yra visiškai nepagrįstas, nes 2 011,96 Eur suma yra bendra vykdomajame dokumente nurodyta suma, kurią reikia išieškoti iš skolininkės.

16.2. CPK 606 straipsnyje nustatytas bendras vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas – penkeri metai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomasis dokumentas buvo išduotas 2019 m. kovo 1 d., teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 3 d. Išieškotojas turi teisę pateikti vykdomąjį dokumentą per visą penkerių metų laikotarpį. Taigi pareiškėja turėjo pakankamai laiko įvykdyti sprendimą jo neperdavus antstoliui ir nepatirti papildomų išlaidų.

Šalies argumentai

16.3. Apeliantės teiginys, jog antstolis raginime nustatydamas 10 dienų terminą sprendimui įvykdyti pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra klaidingas. CPK 659 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis sprendimo įvykdymui paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos.

16.4. Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad tai jam sukels papildomų neigiamų turtinių padarinių – turės atlyginti visas vykdymo išlaidas. Pagal vykdomąjį dokumentą skola neapmokėta, todėl skolininkei atsirado pareiga atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, o antstolis įgijo teisę į vykdymo išlaidų apmokėjimą. Visos vykdomosios bylos vykdymo išlaidos yra pagrįstos vykdomosios bylos medžiaga ir paskaičiuotos laikantis Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų ir nustatytų dydžių. Antstolis nesutinka su apeliantės argumentu, jog paskaičiuotos nepagrįstos vykdymo išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Vitalio Milevičiaus kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-2053-959/2017 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. S. išieškotojos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai. Antstolis 2019 m. kovo 4 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2019 m. kovo 4 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo ragino pareiškėją per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 2 011,96 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo 1 850 Eur sumos ir 64,01 Eur vykdymo išlaidas, iš viso 2 308,18 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. Raginimas skolininkei buvo įteiktas pasirašytinai.

4. Skolininkė A. S. 2019 m. kovo 21 d. padavė antstolių kontorai skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nustatyti kitą terminą raginimui įvykdyti, sustabdyti vykdomąją bylą, panaikinti patvarkymus bei užbaigti vykdomąją bylą. Antstolis 2019 m. kovo 28 d. patvarkymu atsisakė tenkinti A. S. skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2S-1123-392/2019).

5. 2019 m. balandžio 5 d. skolininkė pateikė antstoliui pakartotinį skundą, kuriuo vėl prašo panaikinti 2019 m. kovo 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo bei 2019 m. kovo 28 d. patvarkymą vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir užbaigti vykdomąją bylą. Skundžiama nutartimi atsisakyta tenkinti skolininkės skundą, nenustačius, jog antstolio priimti patvarkymai būtų nepagrįsti bei neteisėti, taip pat nenustačius antstolio atliekamuose veiksmuose pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis dėl skolininkės pateikto skundo ir konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo laikyti jį teisiškai pagrįstu ir naikinti antstolio priimtus skundžiamus patvarkymus bei užbaigti šią vykdomąją bylą.

7. Apeliantė pateikusi skundą nurodo, kad antstolio nustatytas 10 dienų terminas įvykdyti raginimą yra neproporcingas ir nepagrįstas, dėl to, ji prašė antstolio nustatyti protingą terminą sumokėti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau šis prašymas buvo atmestas.

8. Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

10. CPK 659 str. 1 d. nurodyta, jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, yra imperatyvios, todėl jose nustatytų reikalavimų privaloma griežtai laikytis ir antstolis negali nustatyti kitokio nei 10 dienų raginimo termino. Pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog skolininkė būtų kreipusi į vykdytiną sprendimą priėmusį teismą su prašymu atidėti, išdėstyti ar tai pakeisti jai sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, taip pat paminėtas įstatymo teisės normas, apeliantės argumentai dėl raginime nustatyto 10 dienų termino, atmestini kaip nepagrįsti.

11. Apeliantė taip pat nurodo, jog visi antstolio vykdymo dokumentai nepagrįsti, nes antstolis priimtuose procesiniuose dokumentuose nurodo 2 249,74 Eur sumą, tuo tarpu vykdomajame rašte ieškovės skola nurodyta 1 850,56 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu iš A. S. UAB „Vilniaus energija“ naudai priteisė 1 850,56 Eur skolos, 99,82 Eur materialiųjų palūkanų, 61,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1850,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Antstolis 2019 m. kovo 4 d. patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginime įvykdyti sprendimą, patvarkyme dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodo visą priteistą sumą, t. y. 2 011,96 Eur (1 850,56 Eur + 99,82 Eur + 61,58 Eur = 2 011,96 Eur). Skolininkė per antstolio raginime nustatytą terminą nesumokėjo 2 011,96 Eur dydžio sumos bei 5 proc. metinių palūkanų. Kaip nurodo antstolis, palūkanos 2019-03-04 dienai sudarė 232,21 Eur. Pastebėtina, jog palūkanos yra skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl antstolis privalo išieškoti ne tik skolą, bet ir vykdomajame dokumente nurodytas palūkanas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog antstolis procesiniuose dokumentuose nurodo visą priteistą sumą gautą sudėjus sprendimu priteistą skolą, materialiąsias palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, neleidžia daryti išvados, jog procesiniuose dokumentuose antstolis nurodė klaidingą sumą ir todėl antstolio priimti dokumentai yra nepagrįsti.

12. Skunde taip pat nurodoma, jog išieškotojas tyčia ilgą laiką neperdavė vykdomojo rašto priverstinai vykdyti, taip padidindamas skolininkei priskaičiuotas palūkanas. Su tokiais apeliantės argumentais pagrindo sutikti nėra. Pažymėtina tai, jog palūkanų nuo priteistos iš skolininkės sumos skaičiavimas nepriklauso nuo to ar kreditorius pateikę jam išduotą vykdomąjį raštą priverstinai vykdyti, ar ne. Palūkanos kaip jau minėta yra skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, įstatymas nenustato kreditoriui imperatyvo gavus vykdomąjį raštą iš karto inicijuoti vykdymo procesą. LR CPK 606 straipsnio 2 dalis nustato, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 4 d. išdavė vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį, tačiau vykdomajame rašte buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, todėl teismas 2019 m. kovo 1 d. išdavė vykdomąjį raštą, kurį AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė antstoliui. Antstolis 2019 m. kovo 4 d. patvarkymu vykdomąjį raštą priėmė vykdyti. Pažymėtina, kad išieškotojas turi teisę pateikti vykdomąjį dokumentą per visą penkerių metų laikotarpį. Kadangi teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 3 d., o vykdomasis dokumentas buvo išduotas tik 2019 m. kovo 1 d., tai pareiškėja turėjo pakankamai laiko įvykdyti sprendimą. Įvertinus tai, apeliantės argumentas, jog ieškovo sąmoningas ir tyčinis vykdomojo dokumento ilgas neperdavimas išieškojimui turėjo būti vertinamas kaip nesąžiningas ir neteisėtas, nes tai nepagrįstai padidino atsakovei priskaičiuotas palūkanas (jos skolą), yra atmestinas.

13. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo vertinimu dėl antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo ir teigia, jog jos buvo akivaizdžiai nepagrįstos, išpūstos, neteisėtos, neracionalios ir nebūtinos. Pažymėtina, jog tuo atveju jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Šiuo atveju vykdymo išlaidos apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Priverstinis teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią vykdant antstoliui susiklosto teisėti ekonominiai lūkesčiai ir įgyjama teisė į atlyginimą už darbą. Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis gauti nustatytą atlyginimą už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai. Taigi, antstolis, teisėtai pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš pareiškėjos pagrįstai išieškomos vykdymo išlaidos. Vykdymo išlaidos yra pagrįstos vykdomosios bylos medžiaga, paskaičiuotos laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų ir nustatytų dydžių, jų mažinti nėra pagrindo.

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog iš esmės visi apeliantės skunde išdėstyti argumentai buvo jau išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-15260-931/2019), kuri buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-1123-392/2019). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl apeliantės skunde nurodomų argumentų, o įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė