Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Kornelijaus Pivoriūno prašymą dėl R. N. paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-11 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2986-270/2020 R. N. pripažintas kalta padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d., 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir nubaustas galutine 128 MGL (4820,40 Eur) bauda, skaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2016-01-19 iki 2016-02-08 (21 diena), mokėtina suma sudaro 107 MGL (4029,55 Eur). Teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nustatytas 6 mėn. terminas baudos sumokėjimui.

Nuteistojo R. N. atstovas advokatas pateikė teismui prašymą pratęsti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudos sumokėjimo terminą 36 mėn. terminui. (b. l. 1-3)

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje yra nustatyta, jog baudos bausmė įvykdoma savanoriškai (tokiu atveju nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai sumoka baudą) arba priverstinai (tokiu atveju baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta bauda, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jei bauda per nustatytą terminą nesumokama, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas antstolio teikimu gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis). Sistemiškai aiškinant pateiktas nuostatas matyti, jog įstatymų leidėjas visgi prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Tai yra akcentuojama ir naujausioje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-78-935/2020, T-13-1121/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019).

Pagal naujai formuojamą teismų praktiką teismas bausmės vykdymo procese, vadovaudamasis BPK 362 straipsnio 4 dalimi, gali spręsti klausimą dėl termino baudai sumokėti pratęsimo (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-78-935/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-40-518/2019). Tais atvejais, kai nuteistasis pateikia teismui prašymą, susijusį su paskirtos baudos mokėjimo terminais, turi būti įvertintos nuteistojo objektyviai turėtos bei turimos galimybės sumokėti paskirtą baudą per įstatyme numatytą ar teismo nustatytą terminą, taip pat atsižvelgta į nuteistajam paskirtos baudos dydį, nuteistojo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, jo pastangas pagerinti savo materialinę padėtį, sudarančias sąlygas įvykdyti bausmę, ar byloje yra duomenų, jog nuteistasis vengia sumokėti baudą, ar prašymas atidėti paskirtos baudos sumokėjimą (pratęsti jos terminą) pateiktas teismui iki termino pradėti priverstinį baudos išieškojimą pradžios.

Nuteistasis pateikė teismui dokumentus, pagrindžiančius, kad jis dirba UAB „R.“ vadybininko pareigose, jo darbo užmokestis šiuo metu siekia tik 100 Eur per mėnesį. Taip pat R. N. yra sudaręs kredito sutartį gyvenamojo būsto finansavimui. Šiuo pagrindu nuteistasis kas mėnesį moka 190 Eur kredito grąžinimo palūkanas, taip pat gyvybės draudimą – įmoka kas mėnesį sudaro 87,90 Eur. Taip pat išlaiko du nepilnamečius vaikus, o jo sutuoktinei, nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis prašo pratęsti baudos sumokėjimo terminą jam nepasibaigus – nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo nedideles pajamas, vertindamas tai, kad jis augina du nepilnamečius vaikus ir tai, kad turi finansinių įsipareigojimų bankui, daro išvadą, kad sumokėti baudos per teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytą 6 mėn. terminą nuteistasis neturi galimybės dėl objektyvių priežasčių.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga suteikti nuteistajai galimybę savanoriškai sumokėti paskirtą baudą per ilgesnį terminą taip išvengiant neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. R. N. nustatytinas 36 mėn. savanoriško baudos mokėjimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-11 baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti ir nustatyti R. N. 36 mėn. terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-11 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2986-270/2020 paskirtai 128 MGL (4820,40 Eur) (įkaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį – 107 MGL (4029,55 Eur)) dydžio baudai sumokėti, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.