- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- e2-29682-1099/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- B. P.
- Advokatai
- Mindaugas Dovidauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei B. P. dėl leidimo palaidoti be už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl leidimo palaidoti be už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens sutikimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo leisti palaidoti V. P. P. šeimos kapavietėje Sudervės kapinėse, esančiose Ąžuolyno g., Vilniuje (šeimos kapavietė sektorius Nr. (duomenys neskelbtini), eilė Nr. (duomenys neskelbtini); kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini); koordinatės (duomenys neskelbtini)) be atsakovės B. P. sutikimo.
3. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina V. P. P. Ieškovas aiškina, kad Sudervės kapinėse, esančiose Ąžuolyno g., Vilniuje, jau eilę metų yra šeimos kapavietė (sektorius Nr. (duomenys neskelbtini), eilė Nr. (duomenys neskelbtini); kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini); koordinatės (duomenys neskelbtini)), kurioje yra palaidoti atsakovės sutuoktinis Z. P. (ieškovo motinos brolis) bei ieškovo motinos ir jos brolio tėvai K. P. ir J. P. Anot ieškovo, kadangi jo motina buvo išreiškusi norą būti palaidota kartu su savo tėvais bei broliu, jos laidotuvių organizavimo metu ieškovas kreipėsi į kapinių administratorių, kuris nurodė, jog už šios kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo yra atsakovė ir norint palaidoti asmenį būtinas jos sutikimas. Taigi, norėdamas gauti minėtą sutikimą, ieškovas žodžiu kreipėsi į atsakovę, kuri iš pradžių dėl to sutiko, bet vėliau pakeitė nuomonę, nurodydama, jog tam, kad gautų jos leidimą, jis pirmiausia turėtų jai sumokėti; galiausiai jam sutikus tai padaryti, atsakovė leidimo vis tiek nedavė.
4. Teigia, kad siekdamas įgyvendinti mirusios motinos priešmirtinį norą bei išvengti teisminių procesų, 2025 m. kovo 21 d. pranešimu kreipėsi į atsakovę siūlydamas taikiai sutarti dėl jo motinos palaidojimo galimybės šeimos kapavietėje ir paprašė ne vėliau kaip iki 2025 m. gegužės 1 d. pateikti atsakingai institucijai raštišką sutikimą, kurio pagrindu būtų galima palaidoti ieškovo motinos urną minėtame šeimos kape; apie tokio sutikimo pateikimą jį informuoti raštu. Atsakovė savo 2025 m. balandžio 30 d. atsakyme nurodė, jog ji esą nėra nusiteikusi kategoriškai prieš galimybę laidoti ieškovo motiną šeimos kapavietėje, tačiau nurodė, kad svarstytų tokio leidimo suteikimą tik tuo atveju, jeigu jis sutiktų kompensuoti dalį 2022 m. atliktų kapavietės atnaujinimo darbų kainos ir prisiimtų dalį atsakomybės bei reguliariai prisidėtų prie kapavietės priežiūros darbų. Anot ieškovo, jis pakartotiniu prašymu vėl kreipėsi į atsakovę (paprašė duoti jau minėtą sutikimą ne vėliau kaip iki 2025 m. gegužės 15 d.) bei papildomai paprašė įvardinti kokias konkrečiai sąlygas ji siūlo; po atsakovei skirto priminimo SMS žinute, 2025 m. gegužės 21 d. iš jos gavo raštą, kuriame nebuvo atsakyta į jo iškeltus klausimus, tačiau jame buvo reikalaujama pateikti duomenis apie tai, kaip jo motina ir jis pats dalyvavo kapavietės priežiūroje, prisidėjo prie darbų ir rūpinosi ten palaidotų asmenų atminimu ir kaip yra planuojama tai daryti toliau. Taigi, su atsakove dėl ginčo klausimo taikiai susitarti nepavyko.
5. Aiškina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1207 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ 22 punkte nustatyta, jog kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui; miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų. Taigi leidimas laidoti turimoje kapavietėje kitų asmenų palaikus išduodamas tik įrašytam atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmeniui arba esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui (šiuo atveju atsakovei).
6. Informuoja, kad kasacinis teismas (ir kiti teismai) nagrinėjo ne vieną giminaičių ginčą dėl kapavietės tvarkymo, priežiūros bei už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens paskyrimo/pakeitimo, ir yra pateikę išaiškinimą, jog mirusių asmenų, kurie palaidoti kapavietėse, artimieji asmenys (giminaičiai), įgyvendinami norą turėti ir prižiūrėti šeimos kapavietę, spręsdami kapavietės priežiūros klausimus, turėtų tai daryti bendru sutarimu. Tačiau tokio sutarimo nesant, teismai taip pat turi teisę spręsti ginčus, kylančius tarp tokių asmenų. Anot ieškovo, jo mirusios motinos noras būti palaidotai šeimos kapavietėje nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nustatytos tvarkos, kitų asmenų interesų, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, laidojimo papročius bei moralines nuostatas.
7. Akcentuoja, kad atsakovė be jokių konkrečių motyvų piktnaudžiauja turima teise spręsti dėl kitų asmenų, kurie susiję tiesioginiais giminystės ryšiais, palaidojimo kapavietėje. Pažymi, kad turimos teisės susijusios su tam tikra asmens pasirinkimo laisve; ši laisvė pasireiškia tuo, jog asmuo gali pasirinkti įgyvendinti turimą teisę ar jos neįgyvendinti. Piktnaudžiavimas teise yra susijęs su atitinkamos teisės įgyvendinimu, t. y. kaip konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimas. Ieškovo vertinimu, atsakovė, būdama atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, šia turima teise naudojasi nesąžiningai; teigia prieštaringus paaiškinimus, nenurodo konkrečių sąlygų, kurias įgyvendinus galimai tokį sutikimą duotų, keičia poziciją.
Šalies argumentai
8. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti; iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Aiškino, kad po ieškovo motinos mirties jis norėjo išpildyti motinos valią (kurią patvirtino ir byloje apklausti liudytojai) ir palaidoti ją šalia tėvų bei brolio, bet kapinių administracija informavo, jog atsakinga už šeimos kapavietės priežiūrą yra atsakovė (nors iš esmės niekas apie tai nežinojo, atsakovė taip pat neinformavo; net nežinojo, kad toks asmuo yra paskiriamas) ir atitinkamai reikalingas jos sutikimas. Pažymėjo, kad ieškovas susisiekė su atsakove ir siekė gauti nurodytą sutikimą, tačiau atsakovė taip jo ir nedavė, todėl ieškovas tose pačiose kapinėse nusipirko vietą kolumbariume ir ten palaidojo motiną. Nurodė, kad tiek jo mirusi motina, tiek jis periodiškai (įprastai per šventes) prižiūrėjo ginčo kapavietę, nuvalydavo, uždegdavo žvakutes (įprastai tokių aplinkybių nefiksuodavo, t. y. nedarė nuotraukų, nes nesitikėjo, jog jų gali prireikti); be to, būtent jo motina rūpinosi šios kapavietės suradimu ir parūpinimu; bendrai statė paminklą, kuris stovi iki šiol; techninės galimybės palaidoti ieškovo motiną ginčo kapavietėje yra – pakelti akmenį, vietos paminkle užrašui pakanka, arba pastatyti antrą paminklą. Aiškino, kad atsakovė nederino kapavietės atnaujinimo darbų; ieškovo motina iki mirties ne kartą buvo sakiusi, jog nori kompensuoti dalį atliktų atnaujinimo darbų, todėl galimai tą ir atliko (tačiau ieškovas neturi galimybių to patikrinti/įrodyti).
Atsiliepimas
9. Atsakovė B. P. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovė nurodo, kad Sudervės kapinėse (Viršuliškių g., Vilnius), sektoriuje Nr. (duomenys neskelbtini), eilėje Nr. (duomenys neskelbtini), kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), yra įrengta šeimos kapavietė, kurioje palaidoti: J. P., K. P. ir Z. P.. Aiškina, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą vykdė velionių (duomenys neskelbtini) sūnus ir jos vyras Z. P. bei ji pati; po sutuoktinio mirties (palaidotas (duomenys neskelbtini)) atsakingu asmeniu teisėtai tapo ji. Pažymi, kad ieškovas ir jo motina į kapavietės priežiūrą nė karto neįsitraukė, o į jos šeimos pasiūlymus prisidėti finansiškai atsakydavo vien pažadais; kai pažadų pasidarė per daug, jos šeima nebesiūlydavo jiems prisidėti; jie patys nesisiūlydavo ir nebežadėdavo.
11. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. P. P., kuri yra jos vyro Z. P. sesuo ir ieškovo motina. Ieškovas, organizuodamas savo motinos laidotuves, sužinojo, jog be jos (oficialios kapavietės prižiūrėtojos) sutikimo laidoti šioje kapavietėje nėra galimybės, todėl ieškovas jai paskambino ir paprašė leidimo laidoti, o ši jam nurodė, kad apie tai bus galima pasikalbėti gyvai. Po šio pokalbio pagalvojo, kad sutinkant ten laidoti ieškovo motiną nebūtų teisinga jos pačios ir visos šeimos atžvilgiu, nes kapavietę nuo pat 1987 m. nuosekliai prižiūrėjo vien tik jos šeima. Anot atsakovės, ieškovas, kaip ir jo motina ar kiti jo šeimos nariai, niekada nesirūpino kapavietės tvarkymu, neprisidėjo prie jos priežiūros ar atnaujinimo darbų; po jos vyro mirties ir toliau nebuvo matyti, kad jie lankytų šią kapavietę ar tuo labiau ją tvarkytų, gerintų. Pabrėžia, kad visa fizinė, organizacinė ir finansinė atsakomybė už kapavietės išlaikymą, tvarkymą, kapų atnaujinimą, granito dangos įrengimą teko jos šeimai. Tokiu būdu susiformavo nuoseklus šeimyniškas ryšys tarp jos šeimos ir šios kapavietės.
12. Pripažįsta, kad kitą dieną po ieškovo motinos mirties šis su savo sutuoktine atvyko į jos namus ir siekė gauti jos pasirašytą sutikimą dėl leidimo laidoti jo motiną kapavietėje, tačiau iškėlus klausimus dėl išlaidų kompensavimo už kapavietės atliktą atnaujinimą bei prisidėjimo prie kapavietės tvarkymo ateityje, ieškovas, net nepasidomėjęs apie konkrečias sumas, pareiškė, kad pinigų neturi ir galėtų mokėti nebent dalimis. Atsakovė nurodo, kad atsisakė tokio pasiūlymo, nes dėl prieš tai išvardintų priežasčių (neįvykdytų pažadų) ieškovu bei jo šeima nepasitikėjo, atitinkamai susitarimas tarp šalių nebuvo pasiektas.
13. Informuoja, kad vis dar tebebūdama atvira kompromisui, 2025 m. balandžio 30 d. atsakyme nurodė, jog ji nėra kategoriškai nusiteikusi prieš ieškovo motinos palaidojimą, tačiau toks leidimas galėtų būti svarstomas tik tuomet, jei būtų užtikrintas realus ieškovo indėlis į kapavietės gerbūvį tiek finansiškai (kompensuojant dalį 2022 m. atliktų atnaujinimo darbų išlaidų), tiek fiziškai (prisidedant prie tolimesnės priežiūros). Taigi, atsakovės vertinimu, ieškovo teiginiai apie neva jos piktnaudžiavimą ar finansinio atlygio reikalavimą yra iškraipyti, nes ji niekada nereikalavo atlygio už kapavietės tvarkymą, priežiūrą, tačiau prašė elementaraus teisingumo – prisidėti prie kapavietės priežiūros sąnaudų, jei kapavietė taptų bendra, ir parodyti realų rūpestį, įsipareigoti dėl kapavietės ateities. Net ir ieškovui atsisakius konstruktyviai spręsti šį klausimą, ji buvo pasirengusi kalbėtis, tačiau sulaukė spaudimo, grasinimų teismu bei visiškai ignoruojančio neadekvataus pasipūtėliško elgesio.
14. Nurodo, kad jos turėtas išlaidas dėl kapavietės tvarkymo patvirtina 2022 m. birželio 4 d. sutartis su kapų meistru, pavedimų kopijos, atliktų darbų aktai, susirašinėjimai su šiuo meistru bei apmokėti kvitai. Pakartotinai pažymi, kad ieškovo šeima per visą laikotarpį nuo 1987 m. niekada nedalyvavo kapavietės priežiūroje, todėl vien tik formali giminystė su kapavietėje palaidotais asmenimis negali būti suprantama kaip pakankamas pagrindas reikalauti laidoti papildomą asmenį kapavietėje, kuria rūpinasi tik viena giminės šaka. Be to, visa kapavietė yra uždengta šviesiomis granitinėmis plokštėmis, o per vidurį – juoda plokšte ant viršaus. Taigi, anot atsakovės, kapavietėje šiuo metu negalimas laidojimas be jos konstrukcinio išardymo – tai reikalautų atplėšti granitinę dangą, pakelti paminklinius elementus, tikėtina – pažeisti esamą konstrukcinį integralumą ir estetiką. Tokie veiksmai ne tik brangūs, bet ir reikšmingai keičia kapavietės išvaizdą bei sukuria būtinybę po laidojimo vėl ją atkurti. Ne mažiau svarbu ir tai, kad palaidojus kapavietėje ieškovo motiną (jei taip įvyktų), šį faktą tektų pažymėti antkapyje (paminkle), o laisva vieta ten yra palikta tik pirmenybinę teisę būti palaidotai kapavietėje turinčiai atsakovei kaip kapavietės prižiūrėtojai. Pažymi, kad jeigu ieškovo motina būtų palaidota kapavietėje, tikriausiai tektų keisti visą paminklą, bet ieškovas apie jokias materialines išlaidas nieko nekalbėjo (taip pat ir dėl galimo paminklo keitimo), nerašė apie tai ir ieškinyje.
15. Atkreipia dėmesį į tai, jog sprendimas nesutikti su papildomu laidojimu šioje kapavietėje nėra nei formalus, nei deklaratyvus, nei piktnaudžiaujantis teisėmis – jis yra pagrįstas, sąžiningas ir atitinkantis tiek teisės aktų raidę, tiek jų dvasią, nes pagal teismų praktiką panašiose situacijose bei pagal kapinių tvarkymo taisykles, ne kiekvienas atsisakymas išduoti sutikimą reiškia piktnaudžiavimą teise ar neteisėtą veiksmą; vien asmens palaidojimas kapavietėje savaime nesukuria absoliučių teisių vėliau laidoti kitus asmenis su palaidotu asmeniu susijusius giminystės, svainystės ar šeimos ryšiais; giminystės laipsnis nėra svarbus, nes to nenustato įstatymas; be to, asmenys, kurie kapavietės netvarkė, negali reikalauti, jog jų interesai būtų viršesni už tuos, kurie tai darė dešimtmečiais. Akcentuoja, kad teisė laidoti šeimos kapavietėje nėra absoliuti; ji turi būti derinama su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, ypač su tų, kurie ilgą laiką rūpinosi kapaviete, ją prižiūrėjo ir investavo į jos išlaikymą. Įgyvendinant tokią teisę būtina elgtis sąžiningai ir bendradarbiauti, o ieškovo pozicija akivaizdžiai neatitinka šio standarto.
16. Aiškina, kad nuo (duomenys neskelbtini) t. y. po vyro Z. P. mirties, yra teisėtai ir tinkamai įgijusi atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą statusą – ji yra įregistruota Sudervės kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Kapinių tvarkymo taisyklių 22 punkte įtvirtinta, jog kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Pagal Vilniaus kapinių tvarkymo taisyklių 42 punktą būtent kapavietės prižiūrėtojas turi teisę spręsti, ar leisti laidoti konkretaus asmens kūną jo prižiūrimoje kapavietėje ar ne. Taigi atsakovė, kaip teisėta kapavietės prižiūrėtoja, turi teisę spręsti, kam ir kokiu atveju tokį sutikimą išduoti ar to nedaryti, o kapavietės prižiūrėtojo sutikimas yra būtinoji sąlyga, kuri įgalina kapinių administratorių išduoti leidimą laidoti, išskyrus aiškiai reglamentuotus išimtinius atvejus (kai prižiūrėtojo negalima pasiekti, jis miręs, serga ir pan.). Atsakovės teigimu, ji yra teisėtai įregistruota kapavietės prižiūrėtoja, ji nuosekliai, kruopščiai, atsakingai vykdo šias pareigas (prižiūri, tvarko, investavo lėšas) ir kadangi ji pateikė aiškią poziciją dėl atsisakymo duoti sutikimą (susijusią su realiais, proporcingais pagrindais), toks jos sprendimas nesutikti su ieškovo motinos palaidojimu nėra savavališkas, nepagrįstas ar pažeidžiantis teisės normas; priešingai – tai yra teisėtas sprendimas pagal Vilniaus kapinių tvarkymo taisyklėse nustatytą tvarką ir susiklosčiusią praktiką.
17. Nurodo, jog ieškovas savo ieškiniu reikalauja laidoti savo motiną kapavietėje, kurios nei jis, nei jo motina niekada nelankė, neprižiūrėjo, netvarkė; kuri buvo iš esmės atnaujinta atsakovės šeimos lėšomis ir rūpesčiu, kuri turi ribotą fizinę erdvę, į kurią pirmenybės teisę būti palaidoti turėtų jos šeimos nariai; kuri yra uždengta vientisa granitine danga, o laidojimas reikštų konstrukcijos ardymą. Dėl laidojimo sąlygų ieškovui buvo siūlytas kompromisas – padengti dalį ankstesnių išlaidų ir prisiimti tolimesnę atsakomybę, dėl ko jis nesutiko ir siūlė tik pažadus, kurių iki šiol nė vieno neištesėjo. Šios aplinkybės, anot atsakovės, patvirtina, kad ieškovas siekia įgyvendinti savo teises visiškai ignoruodamas kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, o jo siekis palaidoti motiną šioje konkrečioje kapavietėje neturi nei moralinio, nei faktinio pagrindo. Tai leidžia daryti išvadą, kad jo elgesys peržengia teisėtų lūkesčių ribas ir įgyja piktnaudžiavimo teise bruožų.
18. Teigia, kad ieškovo nurodomas motinos pageidavimas būti palaidotai ginčo kapavietėje yra neįrodytas, formuluojamas tik deklaratyviai, be jokių objektyvių ar dokumentais patvirtintų duomenų. Paskutinės valios įgyvendinimas, ypač kai jis susijęs su kapavietės naudojimu, privalo būti įrodomas aiškiais ir objektyviais duomenimis. Vien tik artimųjų teigimu grindžiamas mirusiojo pageidavimas būti palaidotam konkrečioje vietoje negali būti laikomas pakankamu įrodymu, jei jis nėra patvirtintas jokiais dokumentais. Be to, mirusiojo valia, kad ir kaip ji būtų gerbiama, negali paneigti gyvo asmens teisių ar valios – ieškovas nepagrįstai sureikšmina savo motinos norą (net jei toks iš tikrųjų buvo) būti palaidotai konkrečioje vietoje, ignoruodamas, kad ši valia nėra absoliuti, teisiškai privaloma ar viršesnė už kapavietės prižiūrėtojo teisėtus interesus. Taigi vien dėl to, kad ieškovo motiną siejo giminystės ryšys su atsakovės sutuoktiniu ir tai, jog neva ji norėjo būti palaidota kartu su savo tėvais ir broliu kapavietėje, negali įgyti viršenybės prieš kitų gyvų asmenų teises, teisėtus lūkesčius ir nuosavybinius ar priežiūros pagrindu atsiradusius interesus.
19. Pažymi, jog kapavietės samprata grindžiama šeimos tradicijomis, išlaikymo nuoseklumu ir pagarbos mirusiesiems tęstinumu, todėl asmenys, kurie šios vietos niekada nelankė, neprižiūrėjo, nedalyvavo jos tvarkyme, negali būti laikomi turinčiais lygiavertę teisę spręsti dėl jos naudojimo. Anot atsakovės, ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, jog jo šeima būtų bet kokiu būdu įsitraukusi į kapavietės priežiūrą nuo 1987 m., t. y. per daugiau nei 30 metų; nėra įrodymų, kad ieškovas ar jo motina lankė kapavietę, kaip nors prisidėjo prie rekonstrukcijos ar bent jau domėjosi tuo. Tuo tarpu atsakovės šeima ne tik ją lankė, bet ir savo lėšomis iš esmės atkūrė kapavietę, prižiūrėjo visą teritoriją, išsaugojo jos istorinį turinį ir estetinį vaizdą. Taigi ieškovo siekis laidoti kapavietėje, kuri išlaikyta tik atsakovės šeimos pastangomis, neatitinka protingos pusiausvyros tarp šalių interesų ir neadekvačiai kėsinasi į teisėtus jos lūkesčius.
20. Nurodo, kad ieškovo motina jau yra palaidota kitose kapinėse, todėl siekis perkelti jos palaikus į ginčo kapavietę ne tik neatitinka faktinės realybės, bet ir prieštarauja taisyklėms, kuriomis aiškiai ribojama tokio perkėlimo galimybė. Be to, ieškovas nepateikė tos kapavietės, kurioje dabar yra palaidota jo motina, prižiūrėtojo sutikimo. Kitaip tariant, tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, ieškovo motina būtų perlaidota apeinant galiojančią tvarką, taip pat prieštaraujant gerai moralei ir teisingumo principui.
Atsiliepimas
21. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai pažymi, jog niekada neteigė ir neteigia, kad draudžia kitiems asmenims lankyti ar prižiūrėti šeimos kapavietę, taip pat niekada nefilmuoja ir nekontroliuoja ar kas nors kitas nušluoja nuo jos medžių spyglius. Anot atsakovės, tokie elementarūs veiksmai, atliekami kartą ar kelis kartus per metus, savaime nesukuria jokio teisiškai reikšmingo ryšio nei su kapaviete, nei su jos priežiūra, nei su tikrąja kapavietės prižiūrėtoja. Aiškina, kad kapavietės priežiūra – tai ne epizodinis spyglių ar lapų pašlavimas, o nuoseklus, visus metus trunkantis procesas, apimantis tiek praktinius darbus (augalų sodinimą, gėlių ir žvakių atnaujinimą, kapavietės konstrukcinių elementų priežiūrą ir atnaujinimą, kt.), tiek nuolatinę atsakomybę už jos būklę. Taigi pavieniai ar atsitiktiniai kapavietės aplankymo faktai, net ir užfiksuoti nuotraukose, negali būti tapatinami su realia ir tęstine kapavietės priežiūra, kurią ji vykdo jau ne vieną dešimtmetį. Be to, atsakovė nelaiko nieko neįprasto ar smerktino tame, kad ieškovas bent retkarčiais galėjo pasirūpinti minėta kapaviete, nes joje palaidoti ir jo seneliai (jo motinos tėvai), tai yra natūralu ir žmogiškai suprantama. Kita vertus, tai nepaneigia fakto, kad tiek tuo laikotarpiu, tiek iki šiol visa atsakomybė už kapavietės būklę, jos atnaujinimą ir priežiūrą faktiškai ir teisiškai tenka atsakovei.
22. Pažymi, jog ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, jog iki (duomenys neskelbtini) (Z. P. mirties) būtų bent vieną kartą atvykęs į ginčo kapavietę; visi jo dabar pateikti vaizdai ir susirašinėjimai apima laikotarpį po minėtos datos, todėl negali patvirtinti jokio ankstesnio, o tuo labiau sistemingo ar savarankiško kapavietės tvarkymo. Teigia, kad nėra nei vienos nuotraukos ar dokumento, liudijančio, kad ieškovas bent kartą iki 2022 m. būtų atlikęs bet kokius kapavietės priežiūros darbus, o net ir jo dabar pateiktuose fragmentiškuose vaizduose užfiksuoti tik minimalūs, simboliniai veiksmai: žvakučių uždegimas, skintų gėlių padėjimas ar nukritusių spyglių nušlavimas. Tokių epizodinių veiksmų nei pagal pobūdį, nei pagal dažnumą negalima laikyti kapavietės priežiūra. Tuo tarpu jokio įrodymo apie gėlių sodinimą, kapavietės atnaujinimą, konstrukcinius ar sezoniškai atliekamus darbus ieškovas taip ir nepateikė.
23. Akcentuoja, jog ieškovas bando sudaryti klaidingą įspūdį apie pateiktų įrodymų kiekį ir reikšmę, nes dalis pateiktų vaizdų kartojasi – tai tie patys kadrai, tiesiog persiųsti iš skirtingų pokalbių langų, todėl faktinis nuotraukų skaičius yra ženkliai mažesnis, nei bandoma parodyti. Be to, kaip minėta, tarp jų yra ir tokių nuotraukų, kurios iš tikrųjų buvo darytos pačios atsakovės ar jos šeimos narių, o vėliau tik persiųstos kitiems asmenims. Tokiu būdu ieškovas siekia sukurti įspūdį apie aktyvesnį savo dalyvavimą kapavietės priežiūroje, nors objektyviai šie vaizdai nepatvirtina nei jo asmeninių veiksmų, nei priežiūros tęstinumo, o toks įrodymų pateikimo būdas kelia abejonių dėl jų autentiškumo ir turinio patikimumo, o teisine prasme šios pasikartojančios, iš antrinių šaltinių paimtos nuotraukos, neturi jokios savarankiškos įrodomosios vertės. Be to, visose ieškovo pateiktose nuotraukose matomos gėlės yra tos pačios, kurias sodino atsakovė arba jos šeimos nariai; šie augalai buvo pasirinkti, pasodinti ir nuolat prižiūrimi jos (atsakovės) – ji rūpinosi jų persodinimu, tręšimu bei laistymu viso sezono metu. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog visos ieškovo pateiktos nuotraukos darytos tik per kalendorines šventes ar su šeima susijusias dienas, t. y. per Vėlines, Z. P. mirties metines ((duomenys neskelbtini) K. P. mirties metines ((duomenys neskelbtini) J. P. mirties metines ((duomenys neskelbtini) ir per Jonines. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog nuotraukų autorius apsiribojo būtent šventiniais apsilankymais, kai kapavietę aplankydavo daugelis artimųjų. Tokie epizodiniai apsilankymai, nors ir suprantami žmogiškai, nesukuria jokio faktiškai reikšmingo ar nuolatinio ryšio su kapavietės priežiūra. Pažymi, kad reguliarus rūpinimasis kapaviete pasireiškia ne keliomis progomis per metus, o nuosekliu ir nuolatiniu darbu visais metų laikais – ką byloje patvirtina tik jos pateikti įrodymai.
Šalies argumentai
24. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Nurodė, kad ji su sutuoktiniu (Z. P.) prižiūrėjo pastarojo ligotus tėvus ir kai (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinio tėvas (J. P.), būtent jie jį palaidojo ginčo kapavietėje (o vėliau ir sutuoktinio motiną); nuo to laiko atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu tapo atsakovės sutuoktinis, ji jam padėdavo; atsakovės sutuoktinis su broliu pastatė paminklą su aptvaru. Pažymėjo, kad po sutuoktinio mirties būtent ji tapo atsakinga už kapavietės priežiūrą, nes tik ji ir jos šeimos nariai rūpinosi bei prižiūrėjo ginčo kapavietę. Be to, po sutuoktinio mirties būtent ji atnaujino kapavietę, nei ieškovas, nei jo motina prie to neprisidėjo (nors atsakovė informavo apie tokius darbus); taip pat niekada nepadėjo prižiūrėti kapavietę (pavyzdžiui, atostogų metu ir pan.); nebent retkarčiais uždegdavo žvakutes ant kapo. Teigė, kad ieškovas po savo motinos mirties norėjo ją palaidoti ginčo kapavietėje ir siekė gauti jos sutikimą, tačiau nesutiko kompensuoti bent dalį patirtų kapavietės atnaujinimo išlaidų (sakė pinigų neturintis ir galintis nebent mokėti dalimis, tačiau atsakovė su tokiu siūlymu nesutiko, nes nepasitiki ieškovu), taip pat prisidėti prie priežiūros ateityje. Anot atsakovės pusės, mirusiojo valia neturi pirmenybės prieš kitus, be to, vien tik giminystės ryšys savaime nesukuria teisės būti palaidotam norimoje kapavietėje, todėl atsakovė yra laisva pasirinkti duoti sutikimą ar ne; tuo tarpu ieškovas siekė/siekia šį sutikimą gauti per prievartą/teismus. Akcentavo, jog siekiant palaidoti ieškovo motiną, būtina būtų ardyti kapavietės konstrukciją ir ji galėtų būti apgadinta, be to, ant paminklo neliktų vietos kito asmens (įskaitant ir jos) užrašymui.
25. Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovo sutuoktinė. Aiškino, kad tik po ieškovo motinos mirties paaiškėjo, jog atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą yra atsakovė, kuri nesutiko duoti ieškovui sutikimo laidoti ieškovo motiną ginčo kapavietėje. Teigė, kad tiek ieškovo motina, tiek ji su ieškovu periodiškai užvažinėdavo į kapines ir prižiūrėjo/tvarkė ginčo kapavietę, uždegdavo žvakutes. Patvirtino girdėjusi ieškovo motinos valią būti palaidotai būtent ginčo kapavietėje, kurią ji ir parūpino tėvams.
26. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovo uošvienė. Aiškino, kad ieškovo motina pasakojusi, jog ginčo kapavietę prižiūri jos brolis Z., nes jam arčiau, o ji periodiškai uždegdavo žvakutes ant kapo, vėliau tą darė ieškovas. Patvirtino girdėjusi ieškovo motinos valią būti palaidotai būtent ginčo kapavietėje prie tėvų.
27. Liudytoja D. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovo motinos pusseserės dukra. Aiškino, kad girdėjusi ieškovo motinos valią būti palaidotai būtent ginčo kapavietėje prie tėvų, kurią ji ir parūpino. Teigė, kad po tėvų mirties ieškovo motina ir ieškovas prižiūrėdavo kapavietę, tvarkydavo. Girdėjusi ieškovo motiną sakius, jog reikėtų kompensuoti atsakovei dalį išlaidų už kapavietės priežiūrą.
28. Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovo motinos pusbrolis. Aiškino, kad girdėjęs ieškovo motinos valią būti palaidotai būtent ginčo kapavietėje prie tėvų. Teigė nežinojęs, jog atsakovė atsakinga už kapavietės priežiūrą, nežino kas prižiūrėjo kapavietę.
29. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės sūnus. Aiškino, kad ginčo kapavietę iš esmės prižiūrėjo tik jo motina bei jos šeima, kuri atnaujino kapavietę; ieškovas su savo motina nesidomėjo/neprižiūrėjo ginčo kapavietės; liudytojas net nematęs jų kapinėse; nežinojęs apie ieškovo motinos norą būti palaidotai ginčo kapavietėje; mažai su ja bendravęs.
30. Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės sūnus. Aiškino, kad ginčo kapavietę prižiūrėjo tik jo motina ir jos šeima, kuri atnaujino kapavietę, o ieškovo ir/ar jo motinos net nematęs kapinėse; nebent kartais pamatydavo uždegtas žvakes. Nežinojęs apie ieškovo motinos norą būti palaidotai ginčo kapavietėje; mažai su ja bendravęs.
31. Liudytoja G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės dukra. Aiškino, kad ginčo kapavietę prižiūrėjo tik jos motina ir jos šeima, kuri atnaujino kapavietę, o ieškovo ir/ar jo motinos net nėra mačiusi kapinėse; nepastebėjo, jog jie būtų rūpinęsi ginčo kapaviete. Nežinojusi apie ieškovo motinos norą būti palaidotai ginčo kapavietėje; nepalaikiusi su ja ryšio.
32. Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės žentas. Aiškino, kad ginčo kapinėse su šeima lankosi periodiškai; ginčo kapavietę atnaujino atsakovė su dukra, kiti asmenys neprisidėjo; nematęs kitų asmenų, kurie būtų tvarkę ginčo kapavietę. Negirdėjęs apie ieškovo motinos norą būti palaidotai ginčo kapavietėje; nebuvo su ja bendravęs.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
33. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Sudervės kapinėse šeimos kapavietėje (Viršuliškių g., Vilnius, sektorius Nr. (duomenys neskelbtini), eilė Nr. (duomenys neskelbtini), kapavietė Nr. (duomenys neskelbtini) (koordinatės: (duomenys neskelbtini)) yra palaidoti J. P. (mirties data (duomenys neskelbtini) K. P. (mirties data (duomenys neskelbtini) bei Z. P. (mirties data (duomenys neskelbtini) Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) už kapo priežiūrą buvo atsakingas velionių sūnus Z. P.; (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., už šio kapo priežiūrą tapo atsakinga velionio sutuoktinė B. P. (atsakovė).
34. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo A. P. mama V. P. P. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog ieškovas siekė palaidoti motiną ginčo kapavietėje, dėl to siekė gauti atsakovės sutikimą, tačiau šalims nepavyko susitarti, todėl ieškovas tose pačiose kapinėse įsigijo vietą kolumbariume ir ten palaidojo motiną.
35. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2025 m. kovo 21 d. pranešimu kreipėsi į atsakovę B. P. dėl sutikimo pateikimo, kuriame prašė suteikti raštišką sutikimą dėl jo mirusios motinos palaidojimo šeimos kapavietėje. Atsakovė 2025 m. balandžio 30 d. pateiktame atsakyme nurodė, jog galėtų svarstyti apie minėto leidimo sutikimą tik tuo atveju, jeigu ieškovas sutiktų kompensuoti dalį 2022 m. atliktų kapavietės atnaujinimo darbų kainos. 2025 m. gegužės 7 d. ieškovas pateikė atsakovei pakartotinį pranešimą, kuriame šios paprašė konkrečiai įvardinti kokios dalies atliktų kapavietės darbų kainos ji siekia. Atsakovė 2025 m. gegužės 21 d. pakartotiniame atsakyme konkrečiai nepasisakė dėl leidimo laidoti suteikimo, bet ieškovo paprašė pateikti įrodymus, kurie įrodytų kaip jo šeima prisidėjo prie kapavietės išlaikymo per beveik keturiasdešimt metų.
36. Nustatyta, kad 2022 m. birželio 4 d. atsakovė (ir jos dukra) sudarė kapo tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paslaugų teikėjas atnaujino kapavietę, t. y. ant antkapio išgraviravo mirusio asmens simbolius, visą kapavietę uždengė granitinėmis plokštėmis bei atliko kitus kapavietės gerinimo darbus. Už šias paslaugas atsakovė paslaugų teikėjui 2022 m. birželio 4 d. pervedė 1 000 Eur avansinį mokėjimą, o 2022 m. spalio 28 d. pervedė 4 200 Eur už visus atliktus darbus. Atsakovė taip pat pridėjo ir žinučių su meistru nuotraukas, kuriose matomas kapavietės atnaujinimo darbų planavimas ir pan. Be to, buvo pridėtos ir nuotraukos (darytos nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki šių dienų), kuriose matomas kapavietės prižiūrėjimo procesas (kapavietės tvarkymas, gėlių sodinimas ir pan.). Atsakovė pateikė ir parduotuvių čekius bei mokėjimo kortele nurodymus, kuriose matoma, jog ji periodiškai pirko prekes, skirtas kapavietei, t. y. kapų žvakes, gėles ir pan.
37. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus (nuotraukas ir vaizdo įrašą), iš kurių matoma, jog ieškovo sutuoktinė 2023 m. rugpjūčio 12 d. tvarko ginčo kapavietę; taip pat pridėtos ginčo kapavietės nuotraukos, darytos (persiųstos) laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2024 m.
Ieškinys atmestinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
38. Žmonių palaikų laidojimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas (toliau – ŽPLĮ), kurio 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog kapas – vieta, kurioje užkasti žmogaus (žmonių) palaikai; kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti.
39. ŽPLĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus ir paslaugų atlikimo tvarką, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė.
40. Pagal Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau –Taisyklės), galiojančių ginčui aktualiu metu (redakcija nuo 2024 m. rugsėjo 6 d.), 13 ir 14 punktus rašytinį leidimą laidoti pagal šių taisyklių priede pateiktą formą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą (13 punktas); leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą (14 punktas).
41. Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau šiame punkte – atsakingas asmuo). Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą, jeigu jį turi; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). Kapinių prižiūrėtojas atsakingus asmenis supažindina su šiomis taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
42. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių taisyklių 20 punkte. Jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės, jo giminaičiai ir (ar) sutuoktinis (-ė) ar partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus taisyklių 20 punkte.
43. Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
44. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1692, iš esmės nurodytas identiškas teisinis reglamentavimas kaip ir Taisyklėse; be kita ko, 41 punkte (šio sprendimo priėmimo metu galiojanti redakcija) nustatyta, jog kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui.
45. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, Taisyklėse atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas yra siejamas su juridiniu faktu – tokio asmens įregistravimu laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra nurodomas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale jo paties iniciatyva ir valia. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad, kaip minėta, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) už ginčo kapavietės priežiūrą buvo atsakingas Z. P.; (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., už šio kapo priežiūrą tapo atsakinga velionio sutuoktinė B. P. (atsakovė). Pažymėtina, kad nors ieškovas, be kita ko, bylos nagrinėjimo metu kvestionavo atsakovės atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statuso įgijimo (ne)teisėtumą, tačiau atskirai tokio reikalavimo nei šioje, nei kitoje byloje nereiškė, todėl laikytina, jog atsakovės, kaip atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens, statusas nenuginčytas, yra galiojantis ir teisėtas; tą iš esmės pripažįsta ir ieškovas, reikšdamas reikalavimą palaidoti motinos urną ginčo kapavietėje be atsakovės, kaip atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens, leidimo.
46. Nagrinėjamu atveju ieškovas, nebūdamas oficialus ginčo kapavietės prižiūrėtojas, negalėjo/negali nevaržomai įgyvendinti teisės laidoti savo mirusią motiną būtent ginčo kapavietėje, nes, kaip minėta, tam būtinas atsakovės, kaip oficialaus atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens, sutikimas, kurio šiuo atveju atsakovė nesuteikė. Atsakovė savo nesutikimą argumentavo tuo, jog ieškovas ir jo motina beveik 40 metų iš esmės nesirūpino ginčo kapaviete, jos neprižiūrėjo, neprisidėjo ir prie jos atnaujinimo, taip pat aiškiai nesutiko kompensuoti bent dalį atsakovės patirtų kapavietės atnaujinimo išlaidų, neišreiškė sutikimo toliau tinkamai rūpintis ginčo kapaviete. Ieškovo vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė/atsisako suteikti nurodytą sutikimą, nes jo mirusi motina išreiškė valią būti palaidota būtent ginčo kapavietėje (šalia tėvų ir brolio), t. y. egzistuoja tiesioginis artimas giminystės ryšys; be to, tiek jo mirusi motina, tiek ieškovas periodiškai rūpinosi/prižiūrėjo ginčo kapavietę.
47. Teismas pažymi, kad teisę rūpintis artimųjų kapais išsaugo visi asmenys (t. y. ne tik įrašyti kaip atsakingi už kapavietės priežiūrą), tačiau spręsti dėl kapavietės valdymo šiuo atveju turi atsakingas už kapavietės priežiūrą įrašytas asmuo – nagrinėjamu atveju atsakovė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas suteikia jos prižiūrėtojui teisę ne tik vienašališkai priimti sprendimus dėl palaidojimo, bet ir spręsti kitus su kapavietėje esančiais statiniais ar joje augančiais augalais susijusius klausimus; be to, tokiam asmeniui, kaip minėta, suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos (tinkamai prižiūrėti kapavietę, pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kapavietės priežiūros/tvarkymo ir pan.). Taigi, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo gali savarankiškai nutarti ir, nepažeisdamas teisės aktų nustatytos tvarkos, įgyvendinti savo kaip teisėto kapavietės prižiūrėtojo funkcijas.
48. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą, be kita ko, konstatavo, kad teisės aktai nenustato, jog asmuo, kuris yra atsakingas už kapavietės priežiūrą, būtų kaip nors įpareigojamas visais atvejais duoti sutikimą palaikų laidojimui kapavietėje, net jeigu prašomą laidoti asmenį su kapavietėje palaidotais asmenimis sietų kokie nors giminystės ryšiai; iš taisyklėse įtvirtintų nuostatų seka išvada, kad oficialus kapavietės prižiūrėtojas turi teisę priimti savarankiškus sprendimus, susijusius su laidojimu jo prižiūrimoje kapavietėje, t. y. gali sutikti arba nesutikti duoti leidimą (Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-110-343/2021). Be to, apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje taip pat išaiškino, su kuo sutinka ir šią bylą nagrinėjantis teismas, kad vien asmens palaidojimas kapavietėje savaime nesukuria absoliučių teisių vėliau laidoti kitus asmenis, su palaidotu asmeniu susijusius giminystės, svainystės ar šeimos ryšiais. Taigi, šiuo atveju kritiškai vertintini ieškovo argumentai, kad ieškinio tenkinimui pakanka to, jog jo motiną ir ginčo kapavietėje palaidotus asmenis sieja artimas giminystės ryšys (tėvai ir brolis), kadangi vien ši aplinkybė savaime nesukuria ieškovo nurodomų teisių.
49. Be to, teismas, pritardamas atsakovės pozicijai, pažymi, kad mirusiojo valia, kad ir kaip ji būtų gerbiama, negali būti suabsoliutinama ir/ar laikytina viršesne už kitų mirusiųjų ir/ar gyvų asmenų valią. Taigi, ir šioje dalyje ieškovo pateikti argumentai vertintini kritiškai, nes vien jo mirusios motinos valia (kurią, teismo vertinimu, patvirtina tiek ieškovo, tiek jo kviestų liudytojų parodymai) neturi viršenybės prieš kitus asmenis ir jų valią, t. y. šiuo atveju atsakovės.
50. Ieškovas atsakovės veiksmų neteisėtumą iš esmės kildina iš bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, žmogiškumo nepaisymo. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas CK 1.5 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
51. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
52. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, taip pat šalių ir liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovė, kaip asmuo, atsakingas už ginčo kapavietės priežiūrą, atsisakiusi suteikti ieškovui sutikimą laidoti ginčo kapavietėje jo motiną, nepažeidė nurodytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, nes tokia teisė (sutikti ar ne) jai yra numatyta teisės aktuose; be to, nenustatyta, jog atsakovė piktnaudžiavo šia jai suteikta teise.
53. Šioje byloje teismo nustatyta, kad būtent atsakovės šeima (ji ir jos sutuoktinis iki mirties) buvo ir yra atsakingi už ginčo kapavietės priežiūrą, atitinkamai šis faktas buvo bei yra nurodytas ir laidojimų bei kapaviečių statinių registravimo žurnale, t. y. kaip minėta, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) už kapo priežiūrą buvo atsakingas Z. P.; (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., už šio kapo priežiūrą tapo atsakinga velionio sutuoktinė B. P. (atsakovė). Byloje taip pat buvo nustatyta, jog būtent atsakovė ir iki mirties jos sutuoktinis rūpinosi visų palaidotų asmenų šioje ginčo kapavietėje laidojimu (ieškovas šios aplinkybės nenuginčijimo (iš esmės ir neginčijo)). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (nuotraukos, darytos nuo 2012 m.) ir šalių, liudytojų (įskaitant ir ieškovo kviestą liudytoją R. V.) paaiškinimai patvirtina, kad būtent atsakovė ir jos sutuoktinis (iki savo mirties) pastoviai rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė, atnaujino ginčo kapavietę (CPK 12, 178, 185 straipsnis). Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog nurodyta priežiūra per visą šį laikotarpį būtų vykdoma netinkamai.
54. Teismas pažymi, kad ieškovo pateikti įrodymai, šalių (įskaitant ir paties ieškovo) bei liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog tiek ieškovo motina, tiek ieškovas ginčo kapavietę aplankydavo įprastai tik per šventes (ką atlieka ir didesnė dalis žmonių, vykdami per atitinkamas šventes ant artimųjų kapų), uždegdavo žvakutes, nuvalydavo spyglius (ieškovas neįrodė ir net neįrodinėjo, jog per visą beveik 40 m. laikotarpį jo motina ir/ar jis būtų atlikę kokių nors kapavietės atnaujinimo darbų (kurių neabejotinai per visą šį laikotarpį reikėjo), vežę žemes, sodinę gėles, jas laistę ir pan.). Teismas, pritardamas atsakovės pozicijai, nurodo, kad kapavietės priežiūra – tai ne epizodinis spyglių ar lapų pašlavimas ir/ar žvakių uždegimas, o nuoseklus, visus metus trunkantis procesas, apimantis tiek praktinius darbus (augalų sodinimą, gėlių ir žvakių atnaujinimą, kapavietės konstrukcinių elementų priežiūrą ir atnaujinimą, kt.), tiek nuolatinę atsakomybę už jos būklę. Atsižvelgiant į tai, pavieniai kapavietės aplankymo faktai negali būti tapatinami su realia ir tęstine kapavietės priežiūra, kurią atsakovė su savo šeima vykdo jau ne vieną dešimtmetį (daugiau nei 38 m.).
55. Be to, teismo vertinimu, šiuo atveju atsainią, ne tokią rūpestingą ginčo kapavietės priežiūrą, kaip kad bandė įrodyti ieškovas, patvirtina ir tai, jog nei jo motina, nei jis net nesidomėjo kas yra atsakingas už ginčo kapavietės priežiūrą, t. y. kas yra įrašytas į minėtą laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą (kaip minėta, atsakovės sutuoktinis tokiu asmeniu buvo įrašytas dar nuo 1992 m., o atsakovė – nuo 2022 m.), ir atitinkamai šį faktą, anot ieškovo, jis sužinojo tik po savo motinos mirties. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors tiek ieškovo motina, tiek ieškovas žinojo apie atsakovės vykdytą ir įvykdytą ginčo kapavietės atnaujinimą (byloje yra pateikti susirašinėjimai su nuotraukomis), nei ieškovo motina (byloje nėra pateikta tai pagrindžiančių įrodymų, apsiribojant ieškovo deklaratyviomis abejonėmis), nei ieškovas iki šiol neprisidėjo/nekompensavo bent dalies atsakovės patirtų išlaidų (kurios yra pateiktos ir įrodytos rašytiniais įrodymais); net bylos nagrinėjimo metu ieškovas, nors ir neneigiantis tokios galimybės, apsiribojo, teismo vertinimu, neadekvačiu pasiūlymu dėl mažiau nei penktadalio atsakovės patirtų kapavietės atnaujinimo išlaidų (siūlydamas kompensuoti apie 1 000 Eur išlaidas).
56. Aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, atsakovei kėlė/kelia pagrįstų abejonių ir dėl tolesnio ieškovo rūpinimosi ginčo kapaviete. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo kapavietė yra sutvarkyta, visas plotas yra uždengtas granitine plokšte; bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė ilgai ir kruopščiai planavo bei vykdė ginčo kapavietės atnaujinimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju norint palaidoti ieškovo motiną, reikėtų atplėšti granitinę dangą, pakelti paminklinius elementus; šių darbų atlikimo metu yra tikimybė pažeisti nurodytus elementus, padaryti kito pobūdžio žalą kapinėms ir/ar kitoms kapavietėms, kurią vėliau atlyginti galimai tektų būtent atsakovei (kuri tik pakankamai neseniai pati atnaujino ginčo kapavietę, nesulaukusi pagalbos (tiek moralinės, tiek finansinės) iš ieškovo ir jo šeimos pusės), nes būtent ji atsakinga už ginčo kapavietės priežiūrą. Be to, palaidojus kapavietėje ieškovo motiną, šį faktą tektų pažymėti antkapyje (paminkle). Viena vertus, iš pateiktų nuotraukų matosi, jog, teismo vertinimu, ant paminklo užtektų vietos ir daugiau nei vieno asmens duomenims įrašyti, tačiau teismas pritaria atsakovės pozicijai, jog šiuo atveju laisva vieta ten yra palikta pirmenybinę teisę būti palaidotai kapavietėje turinčiai atsakovei kaip kapavietės prižiūrėtojai ir/ar jos kitiems šeimos nariams (jeigu būtų toks poreikis). Nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad visas motinos laidojimo/perlaidojimo išlaidas prisiimtų pats ir, jei būtų poreikis, pastatytų antrą paminklą, aukščiau šiame sprendime nurodytas ieškovo elgesys, teismo vertinimu, pagrįstai atsakovei kelia abejonių dėl tokių veiksmų įgyvendinimo realumo, nes iki šiol buvo/yra apsiribojama tik deklaratyviais pažadais/ketinimais.
57. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šalių ir jų šeimų santykiai, kaip buvo matoma bylos nagrinėjimo metu, yra aiškiai konfliktiški, dėl to, labiausiai tikėtina, jeigu ieškinys būtų tenkintas ir ieškovui būtų leista perlaidoti savo motiną ginčo kapavietėje be atsakovės sutikimo, šalys nesutartų ir dėl tolesnio rūpinimosi ginčo kapaviete. Taip pat akcentuotina, kad ieškovo motinos palaikai (urna) jau daugiau nei metus laiko yra palaidota tose pačiose kapinėse; kaip patvirtino ieškovas, netoli ginčo kapavietės, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju mirusio asmens palaikų (urnos) perlaidojimas, priverstinai (nesant visų giminių valiai), neatitiktų protingumo, teisingumo, etinių standartų, mirusio asmens pagarbos ir ramybės.
58. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, atsakovės, kaip asmens, atsakingo už ginčo kapavietės priežiūrą, atsisakymas suteikti ieškovui sutikimą laidoti ginčo kapavietėje jo motiną, nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, taip pat nenustatyta, jog atsakovė piktnaudžiavo šia jai suteikta teise, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
59. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
61. Ieškovas byloje patyrė 1 614 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 114 Eur žyminis mokestis ir 1 500 Eur išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti.
62. Atsakovė byloje patyrė 5 687 (3 025 + 1 815 + 847) Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
63. Teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą/specifiškumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.
64. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 5 687 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
65. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo A. P. ieškinį atsakovei B. P. dėl leidimo palaidoti be už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens sutikimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 687 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.