Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-2102-264/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-12-19
Bylos Nr.: e2A-2102-264/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-00727-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
Ieškovas: V. J.
Atsakovas: E. G., R. Ž., E. Ž., V. A. R., R. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-2102-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00727-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-10-714/2017 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams E. G., R. Ž., E. Ž., V. A. R., R. R., trečiasis asmuo medžiotojų būrelis (duomenys neskelbtini), dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškinyje prašė: įpareigoti atsakovus E. G., R. Ž., E. Ž. ir V. R. pirmo po teismo sprendimo įsiteisėjimo vyksiančio medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo metu viešai paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, 1) kad 2015 m. vasario 5 d. ieškovas V. J. į medžioklės vietą atvažiavo su automobiliu, kuriuo buvo išvežtas 2015 m. vasario 4 d.-5 d. vykusios medžioklės metu neteisėtai nušautas žvėris, bei 2) kad V. J. savo elgesiu 2015 m. vasario 4 d.-5 d. išdavė kolegas ir būrelį, padarė medžioklės būrelio įstatų pažeidimą; įpareigoti atsakovą E. G. pirmo po teismo sprendimo įsiteisėjimo vyksiančio medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo metu viešai paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, 1) kad automobilį, su kuriuo 2015 m. vasario 5 d. ieškovas V. J. atvažiavo į medžioklės vietą, vairavęs G. L. yra nepagirtinos reputacijos, ir 2) kad V. J. savo elgesiu išdavė būrelį, rodo nepagarbą kolegoms, nesilaiko būrelio įstatų, vidaus tvarkos taisyklių; įpareigoti atsakovą E. Ž. pirmo po teismo sprendimo įsiteisėjimo vyksiančio medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo metu viešai paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „tai jau ne pirmas kartas, kai V. J. iškrečia panašius dalykus"; įpareigoti atsakovą V. R. pirmo po teismo sprendimo įsiteisėjimo vyksiančio medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo metu viešai paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kad V. J. į medžioklę pagalbos kviečiasi nepageidaujamus asmenis; įpareigoti atsakovą R. Ž. pirmo po teismo sprendimo įsiteisėjimo vyksiančio medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo metu viešai paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kad V. J. elgesys yra pagrindas reikšti nepasitikėjimą ieškovu V. J.; įpareigoti atsakovą R. R. pirmo po teismo sprendimo įsiteisėjimo vyksiančio medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo metu viešai paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kad V. J. 2014 m. spalio 18 d. medžioklėje ieškojo sužeisto žvėries neatsiklausęs ir nesuderinęs su medžioklės vadovu; priteisti ieškovui V. J. solidariai iš atsakovų E. G., R. Ž., E. Ž., V. R. ir R. R. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. balandžio 11 d. vykusio medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) visuotinio ataskaitinio narių susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl ieškovo V. J. veiksmų 2014 m. spalio 18 d. ir 2015 m. vasario 4 d. vykusių medžioklių metu ir už tai ieškovui V. J. skirta nuobauda – papeikimas. E. G. 2015 m. vasario 10 d. pranešime bei 2015 m. balandžio 11 d. medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) visuotinio ataskaitinio narių susirinkimo protokole ieškovo atžvilgiu nurodomi nepagrįsti kaltinimai, tikrovės neatitinkanti informacija. Po šio susirinkimo V. J. buvo apribota galimybė medžioti. Ieškovas iš esmės nebeturi galimybės medžioti savo puoselėtuose plotuose, nes dėl niekuo nepagrįstų kaltinimų jis yra medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) narių engiamas ir užgauliojamas, jam nesudaroma galimybė medžioti su savo medžiotojų būrelio grupe ir savo plotuose. Apie ieškovą V. J. buvo viešai skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina jo garbę ir orumą.Atsakovai E. G., R. Ž., E. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad negali būti taikoma solidari atsakomybė. Ieškovas iš dokumentų teksto paėmė tik atskirus sakinius, kurie nėra nei neteisingi, nei žeminantys ieškovo garbę ir orumą. Nei V. G. pranešime, nei visuotinio susirinkimo metu, nebuvo nurodyta, jog gyvūną neteisėtai sumedžiojo V. J., visas dokumento kontekstas patvirtina, kad E. G. pranešimu buvo siekiama inicijuoti aplinkybių nustatymą ir įvertinimą, o ne konstatuoti faktų buvimą ar nebuvimą. Ieškovas ieškinyje nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad žinios yra žeminančios. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų dėl neturtinės žalos atsiradimo.Atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, paremtas išgalvotais samprotavimais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. J. atsakovo V. A. R. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisė iš ieškovo V. J. atsakovo R. Ž. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisė iš ieškovo V. J. atsakovo R. R. naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, teismui neleido daryti išvados, kad atsakovai pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą.Iš visų bylos nagrinėjimo metu surinktos medžiagos, medžiotojų, kurie medžiojo 2015 m. vasario 4 d. vakare kartu su V. J., paaiškinimų, aplinkos apsaugos pareigūno 2015 m. vasario 9 d. tarnybinio pranešimo, 2015 m. vasario 5 d. sudarytos įvykio schemos, įvykio vietoje taip pat buvo ir R. R., teismas nurodė, jog galima daryti išvadą, kad medžiotojams E. G., R. Ž., E. Ž. ir V.A. R. (E. Ž. ir V.A. R. iš kolegų pasakojimų) galėjo susiformuoti subjektyvi nuomonė, kad žvėrį sumedžiojo būtent V. J.. Tas subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, mintys, pastabos apie turimas žinias, susijusias su tikrais įvykiais išdėstytos ir 2015 m. vasario 10 d. rašte, prašant išsiaiškinti, apsvarstyti V. J. elgesį. Teismas sprendė, jog negalima teigti, kad pareiškimas surašytas kaip nors užgauliai, paniekinant kitą asmenį. Medžiotojai, pareiškime išdėstę savo nuomonę, neatsakingi dėl to, kad tyrimo metu nebuvo nustatyti kalti asmenys. Pranešdami būrelio vadovui, jie vykdė pareigą, kaip turėtų būti elgiamasi kiekvienu panašiu elgesiu. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad pranešimas buvo aiškiai nepagrįstas, melagingas. Teismas nustatė, kad medžioklės 2014 m. spalio 18 d. metu V. J. sužeidė elnią (tą pripažįsta ir pats ieškovas). Sužeisto žvėries paieška yra dalis medžioklės proceso. Ieškoti sužeisto žvėries galima tik gavus medžioklės vadovo sutikimą (Taisyklių 71.8 p.). Pasakymas „tai jau nereikia atsiklausti medžioklės vadovo, darom, ką norim“, panašaus išsilavinimo, socialinio sluoksnio, tos pačios bendruomenės (medžiotojų būrelio) nario negalėjo būti suprastas niekaip kitaip, kaip tai, kad medžioklės vadovas nedavė leidimo ieškoti sužeisto žvėries. Teismas darė išvadą, kad svarstant 2015 m. balandžio 11 d. visuotiniame susirinkime medžiotojo V. J. elgesį tuometis medžioklės būrelio pirmininkas R. R. ir medžiotojų grupės, kurioje dalyvavo V. J., nariai išreiškė savo subjektyvią nuomonę, kuri susiformavo nustatytų aplinkybių pagrindu. Byloje buvo pateikta įrodymų (Kauno RAAD medžiaga, liudytojų parodymai), kad galėjo būti pagrindo tokiai subjektyviai nuomonei susiformuoti. Kitokio teisinio įvertinimo byloje nėra. Susirinkime buvo priimtas nutarimas apsiriboti medžiotojo V. J. svarstymu. Duomenų, kad jis būtų nušalintas nuo medžioklės ar pašalintas iš medžiotojų grupės nėra, liudytojas R. R. parodė, kad jau po tiriamų įvykių medžiojo su V. J.. Atsakovai nuomonę išreiškė sąžiningai, atvirai. Teismas darė išvadą, kad atsakovai nepažeidė ieškovo garbės ir orumo, ieškovo teisės ir teisėti interesai dėl svarstymo medžiotojų būrelio visuotiniame susirinkime nebuvo pažeisti. Teismas nurodė, jog pagrindo priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą nėra.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti trečiąjį asmenį MB (duomenys neskelbtini) pateikti MB (duomenys neskelbtini) užsakytą Lietuvių kalbos instituto mokslinės kalbinės ekspertizės išvadą, už kurią pagal 2017 m. sausio 31 d. sąskaitą-faktūrą LKI Nr.0001068 MB (duomenys neskelbtini) Lietuvių kalbos institutui sumokėjo 130 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovas nesutinka su teismo atliktu nagrinėtų aplinkybių vertinimu. Teismas tinkamai nurodė šioje byloje taikytiną teismų praktiką, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pats jos netaikė. Nepagrįstas bylos duomenimis teismo vertinimas, kad nagrinėjamu atveju buvo paskleistos ne žinios, o subjektyvi atsakovų nuomonė. Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl kiekvieno ieškovo reikalavimo (prašomo paneigti teiginio) atskirai, ir tik bendrai išdėstė motyvus dėl visų atsakovų ir visų ieškovo reikalavimų. Toks teismo atliktas tyrimas negali būti laikomas tinkamu ir išsamiu, nes taip ir liko neanalizuotas kiekvienas ieškovo nurodytas teiginys, kiekvieno teiginio pobūdis, kontekstas, turinys, atitikimas tikrovei, pagrįstumas faktais (netgi jeigu tai iš tiesų buvo tik nuomonė) ir poveikis ieškovo garbei ir orumui. Nesutinka su teismo išvada, kad 2015 m. vasario 10 d. pranešime nurodomi teiginiai „neteisėtai nušautas žvėris išvežtas tuo pačiu džipu, kuris atvežė silosą“; „grupės vardu smerkiu medžiotojo V. J. elgesį dėl kolegų ir būrelio išdavystės (dėl medžioklės būrelio įstatų pažeidimo)" yra nuomonė. Prieš tai pranešime yra nurodoma, kad su minimu džipu atvyko būtent ieškovas, taip susiejant šio džipo panaudojimą neteisėtai nušauto žvėries išvežimui su ieškovu, akivaizdžiai sudaromas įspūdis, kad ieškovas yra susijęs su šio žvėries sumedžiojimu. 2015 m. vasario 10 d. pranešimo kontekstas ir teiginiai, priešingai nei teigia teismas, neleidžia teigti, kad tai tik nuomonė, ar tik pranešimas apie galimai padarytą teisės pažeidimą. Pranešime išdėstyti teiginiai akivaizdžiai neatitinka nuomonės išraiškai keliamų reikalavimų. Minėti teiginiai buvo pateikti visuotiniam susirinkimui svarstyti ir šių teiginių pagrindu tame pačiame pranešime buvo pasmerktas ieškovo elgesys. Teismas, darydamas išvadą apie tai, neva 2015 m. vasario 10 d. pranešime yra tik subjektyvi atsakovų nuomonė, visiškai ignoravo paties teksto autoriaus E. G. paaiškinimus dėl šio pranešimo. 2017 m. balandžio 3 d. posėdžio metu apklaustas E. G. nurodė, kad tai, kas užfiksuota jo surašytame ir kitų pasirašytame pranešime – yra faktas (2017 m. balandžio 3 d. posėdžio garso įrašo 1:16:20). Todėl šiame kontekste niekuo nepagrįstos teismo išvados, neva atsakovai pranešimu išsakė tik nuomonę, o ne paskleidė faktus. Visiškai nėra jokio loginio pagrindo teiginį „Jį vairavo nepagirtinos reputacijos medžiotojas ne būrelio narys mūsų medžiotojams pažįstamas G. L., kartu su juo ir vakar tame bokštelyje sėdėjęs ir medžiojąs V. J.“ priskirti subjektyviai nuomonei, nes tiek šio teiginio turinys, tiek jo struktūra, tiek ir kontekstas, kuriame jis pateiktas, akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad E. G. teigia, jog G. L., su kuriuo atvyko ieškovas V. J., yra nepagirtinos reputacijos, ir šio teiginio pateikimo forma ir kontekstas neleidžia suprasti, kad tai neva tik šio asmens nuomonė. Nepriklausomai nuo to, kaip kvalifikuojamas šis konkretus teiginys, jis laikytinas neatitinkančiu tikrovės ir todėl žeminančiu ieškovo garbę ir orumą, kadangi pats ieškovas vengia bendrauti su nepagirtinos reputacijos asmenimis, todėl E. G. teiginys, kad ieškovas su tokiais asmenimis bendrauja, ieškovą skaudina. Nesuprantama, kokiu faktiniu pagrindu teismas pripažino teiginį „tai jau ne pirmas kartas, kai V. J. iškrečia panašius dalykus“ tik E. Ž. subjektyvia nuomone. Akivaizdu, kad šiuo teiginiu yra konstatuojama, teigiama, kaip esantis realus, objektyviai egzistuojantis faktas. Skaitant tokį teiginį ir jo pateikimo kontekstą, vidutiniškai išsilavinęs asmuo neabejotinai laikys tokį teiginį faktu, duomenimis, žinia, bet tikrai ne subjektyvia E. Ž. nuomone. V. R. teiginiu, kad „V. J. į medžioklę pagalbos kviečiasi nepageidaujamus asmenis“ yra konstatuojama, teigiama, kad ieškovas į medžioklę kviečiasi pagalbos asmenis, kurie yra nepageidaujami. Nebuvo jokio pagrindo teismui ir šį teiginį pripažinti tik V. R. subjektyvia nuomone, nes šis V. R. teiginys, jo struktūra, pateikimo kontekstas ir faktinio pagrindimo nebuvimas taip pat neatitinka jokių nuomonei keliamų reikalavimų ir akivaizdžiai turėjo būti vertinamas, kaip tikrovės neatitinkantis faktas. R. Ž. teiginys, pareiškimas kad „V. J. elgesys yra pagrindas reikšti nepasitikėjimą ieškovu“ yra konstatuojamojo pobūdžio ir negali būti laikomas šio asmens subjektyvia nuomone. Teismo sprendimas ir šį teiginį pripažinti šio asmens subjektyvia nuomone vertintinas ypatingai kritiškai jau vien tuo aspektu, kad subjektyvi nuomonė yra vieno asmens nuomonė, tuo tarpu pats R. Ž. šiuos teiginius išsakė „visos grupės" vardu, dėl jo objektyviai šie teiginiai negali būti laikomi kurio nors asmens subjektyvia nuomone. R. R. teiginys, kad „V. J. 2014 m. spalio 18 d. medžioklėje neatsiklausęs ir nesuderinęs su medžioklės vadovu ieškojo žvėries“ visame pasisakymų apie ieškovą kontekste sudaro įspūdį, kad ieškovas yra linkęs pažeidinėti teisės aktų reikalavimus ir gero elgesio taisykles, nuteikia kolegas prieš ieškovą. Jokių objektyvių duomenų šioms aplinkybėms patikrinti nėra. R. R. teiginius, patvirtino liudytoju apklaustas R. R., t.y., pirmininko R. R. sūnus, todėl šio asmens paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai. Iš R. R. žodžių „o geras tai medžioklės vadovo nereikia nei atsiklausti, nei pranešti, darom ką norim, L. mano medžioklėje nereikalingi, jiems nėra čia ką veikti. Tu juos pasikviesk į savo medžioklę o ne į mano" neva ieškovas turėjo suprasti, kad pirmininkas nedavė leidimo ieškoti sužeisto žvėries. Tačiau šiuose teiginiuose nėra net užsiminta apie draudimą ieškoti žvėries. Kadangi R. R. pats teigia, kad apie V. J. ketinimą tęsti paiešką žinojo dar iki V. J. šią paiešką pradedant, ir turint omenyje, kad R. R. ramiausiai sau išvyko pietauti, niekam nieko nepranešė, niekur nieko nefiksavo, vienintelė logiška tokio R. R. elgesio priežastis – kad R. R. buvo davęs sutikimą V. J. ieškoti žvėries ir tam neprieštaravo. Jeigu V. J., po to kai informavo R. R. apie ketinimą ieškoti žvėries, negavo leidimo, mažų mažiausiai nesuprantama, kodėl R. R. nepranešė apie tai institucijoms, kaip tai numatyta „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių" 24.10 p., pasišalino iš įvykio vietos, kas draudžiama tuo pačiu punktu, nepašalino iš medžioklės ieškovo, kaip nevykdančio medžioklės vadovo nurodymų.Asmens kaltinimas atlikus neteisėtus veiksmus savaime laikomas žeminančiu asmens garbę ir orumą, todėl tokiu atveju asmens garbės ir orumo pažeidimas yra preziumuojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad LR CK 2.24 str. 1 d. įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę), taip paneigiant nurodytą prezumpciją, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui (atsakovui), bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti (ieškovui). Būtent R. R. bei kiti atsakovai turėjo procesinę pareigą pagrįsti savo paskleistų faktų atitikimą tikrovei, o jeigu tai, kaip nurodė teismas, neva tik jų subjektyvi nuomonė, tai šią nuomonę pagrįsti faktiniais duomenimis, kaip to reikalauja teismų praktika. Tačiau nei vienas atsakovas to nedarė ir teismas to nereikalavo, į tai dėmesio neatkreipė.Teismo atsisakymas išreikalauti Lietuvių kalbos instituto vertinimo dokumentą iš MB (duomenys neskelbtini) lėmė neišsamų bylos išnagrinėjimą. Tas faktas, kad toks Lietuvių kalbos instituto vertinimas buvo užsakytas ir gautas, bei kad tai buvo padaryta iš paties ieškovo, kaip nario, sumokėtų būreliui pinigų, laikytina akivaizdžiai nesąžiningu atsakovų ir MB (duomenys neskelbtini) elgesiu. Tai, kad šis dokumentas nebuvo pateiktas į teismą, patvirtina, kad šiame dokumente užfiksuota informacija yra nenaudinga atsakovams, nes priešingu atveju ji būtų buvusi pateikta į bylą. MB (duomenys neskelbtini) atsisakius pateikti Lietuvių kalbos instituto vertinimo dokumentą, prašome taikyti contra spoliatorem prezumpciją.Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai E. G., R. Ž., E. Ž., V. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2017 m. gegužės 30 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai: Ginčijamų teiginių turinys, kurį ieškinyje nurodo ieškovas ir prašo paneigti, skiriasi turiniu nuo teksto E. G. 2015 m. vasario 10 d. pranešime ir 2015 m. balandžio 11 d. MB (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo protokole. Nei viename iš minėtų dokumentų tokio teiginio (neteisėtai nušautas žvėris išvežtas tuo pačiu džipu, kuris atvežė silosą (t.y., kuriuo 2015 m. vasario 5 d. į įvykio vietą atvažiavo ieškovas)), kurį ieškinyje nurodo ieškovas nėra. Dar daugiau, nei viename iš dokumentų nėra nurodyta, kad V. J. nušovė žvėrį, kaip nėra nurodyta, kad žvėris nušautas neteisėtai ir dar 2015 m. vasario 2 d., 5 d. vykusios medžioklės metu. Visiškai neaišku, kodėl ieškovas prašo paneigti teiginį, kurio niekas nepasakė ir neparašė, taigi teismas net teoriškai negalėtų įpareigoti atsakovus tai padaryti, nes atsakovai tokių žinių paprasčiausiai nepaskleidė. Atsakovai nėra išsakę teiginio „ieškovas V. J. išdavė kolegas ir būrelį, padarė medžioklės būrelio įstatų pažeidimą“, kurį prašo paneigti ieškovas. Ieškovas laisvai interpretuoja dokumentų turinį, jį aiškina taip kaip jam palanku, hiperbolizuoja tam tikras aplinkybes bei sukuria aplinkybes, apie kurias dokumentuose nenurodoma. Nurodomas E. G. teiginys, kad į įvykio vietą ieškovas V. J. atvyko automobiliu, kurį "vairavo nepagirtinos reputacijos medžiotojas ne būrelio narys ... G. L.". Tačiau ieškovas pats sukuria teiginius ir suformuluoja sakinius. Be to, ieškinius dėl garbės ir orumo gali pareikšti asmenys, kurie laiko, kad jų garbė ir orumas yra pažeisti, t.y. ieškinys negali būti pareiškiamas siekiant apginti kito asmens teises, šiuo atveju reiktų suprasti, kad ieškovas siekia apginti „nepagirtinos reputacijos asmeniu“ įvardinto G. L. garbę ir orumą. E. Ž. teiginys, kad "tai jau ne pirmas kartas, kai V. J. iškrečia panašius dalykus" yra abstraktaus pobūdžio, jis nėra nei įžeidžiantis, nei žeminantis V. J., tai yra nesudaro fakto, kurį įrodžius atsiranda civilinė atsakomybė. Be to, protokolas nėra stenograma, o buvo rašomas laisva forma. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad sakinius suformulavo S. L., o atsakovai negali atsakyti už ne savo teiginius. Tai, kad šis argumentas nėra interpretacija patvirtina atsakovo E. G. paaiškinimai, kurių metu jis nurodė, jog 2015 m. balandžio 11 d. susirinkimo metu jis garsiai perskaitė 2015 m. vasario 10 d. pranešimą, taigi, jeigu protokolas būtų rašomas pažodžiui, tai E. G. pranešimas (protokolo 9 p.) butų identiškas E. G. 2015 m. vasario 10 d. pranešimui, tačiau minėtų dokumentų turinys yra akivaizdžiai skirtingas. Iš protokolo citatos akivaizdu, kad E. G. asmeniškai smerkia V. J. elgesį, tačiau atsakovais kažkodėl traukiami ir kiti asmenys, be to minėta citata patvirtina, kad atsakovai nėra išsakę tokių teiginių, kuriuos prašo paneigti ieškovas. Ieškovas nurodo V. R. teiginį, kurį prašo paneigti t. y., kad V. J. į medžioklę pagalbos kviečiasi nepageidaujamus asmenis. Tačiau nei viename iš dokumentų (E. G. pranešime, protokole) nėra parašyta tokio turinio sakinio, kurį ieškovas prašo įpareigoti V. R. paneigti. Apklausiamas teisme V. R. paaiškino, kad protokolas rašomas laisva forma. Iš protokole parašyto sakinio akivaizdžiai galima spręsti, kad tai yra klausimas V. J., o ne teiginys. Be to, sakinys nėra garbę ir orumą žeminančio pobūdžio, be to jis nėra apie V. J.. Ieškovas neįrodė nei vieno iš CK 2.24 str. nurodytų faktų visumos, kad galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė V. R. atžvilgiu. Ieškovas nurodo R. Ž. teiginį, kurį prašo paneigti t. y., kad V. J. elgesys yra pagrindas reikšti nepasitikėjimą ieškovu. Ieškovas prašo paneigti teiginius, kurie nebuvo pasakyti ar parašyti, nes MK (duomenys neskelbtini) protokole nurodyta „Kartu tą naktį medžiojęs R. Ž. visos grupės vardu medžiotojui V. J. išreiškė nepasitikėjimą ... “. E. G. vykdydamas savo pareigas, kurios numatytos įstatuose, subjektyviai įvertinęs faktus ir duomenis, 2015 m. vasario 10 d. surašė pranešimą, kuriuo prašė medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko apsvarstyti V. J. elgesį ir jį įvertinti valdyboje ar visuotiniame susirinkime. E. Ž. ir V. R. kaip tos pačios grupės medžiotojai tik pritarė E. G. prašymui, kad medžiotojo V. J. elgesys būtų apsvarstytas ir įvertintas valdyboje arba visuotiniame susirinkime. Būrelio pirmininkas R. R. 2015 m. vasario 11 d. kreipėsi su prašymu į aplinkos apsaugos agentūros vadovą A. Š., kad šis praneštų ar išsiaiškintas pažeidėjas (brakonierius), ar jis nubaustas. Teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo bylas yra suformuluota taisyklė, kad pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad E. G. ir kiti atsakovai siekė, kad būtų išsiaiškintas teisės pažeidimas, o ne pažeisti ieškovo garbę ir orumą. Priešingai nei nurodo ieškovas, jo niekas nekaltino, kad šis neteisėtai sumedžiojo gyvūną ar, kad jis jį išgabeno. Analizuojant 2015 m. vasario 10 d. E. G. pranešimą ir 2015 m. balandžio 11 d. protokolą galima daryti išvadą, kad buvo siekiama išsiaiškinti tam tikras aplinkybes, kurios gali sudaryti administracinės teisės pažeidimo, susijusio su medžioklės taisyklių pažeidimu, požymius, būtent tokias išvadas padarė ir pirmosios instancijos teismas. Tai, kad toje vietoje buvo neteisėtai sumedžiotas gyvūnas patvirtino byloje apklaustas liudytojas A. Š. (aplinkos apsaugos inspektorius), tačiau kaip jis nurodė, kad nepavyko nustatyti koks gyvūnas nušautas ir kas tai padarė, nes pritrūko įrodymų. Apklausiamas liudytojas A. Š. parodė, kad turimais duomenimis tas bokštelis buvo V. J., jis tą vakarą ten medžiojo, todėl visi klausimai pirmiausiai turėjo būti užduoti jam. Liudytojas taip pat parodė, kad pagal kraujo žymes buvo šauta iš vakaro, jis spėjo, kad šauta iš bokštelio.Kadangi šioje byloje nebuvo nustatyta visuma faktų civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnį atsirasti, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos pagrįstai atmestas.Lietuvių kalbos instituto buvo prašoma įvertinti ieškovo ieškinyje suformuluotus teiginius, t.y. ar tai yra žinios ar nuomonė. Atsakyme į prašymą visais atvejais nurodyta, kad pateiktos frazės yra teiginiai, kuriais nusakoma tam tikra informacija. Atsakovai nematė būtinybės pateikti atsakymą į prašymą, nes ir taip neginčijo, kad ieškovo paties suformuluotos frazės yra teiginiai, tačiau jie nėra žeminantys ieškovo garbę ir orumą, kaip sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas.Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas R. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai: Atsakovas R. R. sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl leidimo ieškoti sužeisto žvėries davimo ir mano, kad jie yra pagrįsti. Ieškovas neteisingai nurodo MB (duomenys neskelbtini) ataskaitinio susirinkimo įvykusio 2015 m. balandžio 11 d. protokole R. R. užrašytus teiginius. Medžioklės vadovas R. R. ne tik, kad nedavė leidimo ieškoti sužeisto žvėries V. J., bet ir nedavė leidimo to daryti V. J. su L., kuriuos neturėdamas tam leidimo pasikvietė V. J.. Nelogiška būtų manyti, kad šiuo atveju medžioklės vadovas būtų turėjęs imtis kažkokių kitų priemonių priverčiant V. J. važiuoti pietų kartu su kitais medžiotojais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl įrodymų priėmimo

Apeliaciniame skunde apeliantas prašė išreikalauti iš MB (duomenys neskelbtini)užsakymu atliktą ir apmokėtą už būrelio narių pinigus, Lietuvių kalbos instituto vertinimo dokumentą, kurį teismas atsisakė išreikalauti. Apelianto teigimu, tai lėmė neišsamų bylos išnagrinėjimą, nes šiame dokumente užfiksuota informacija yra nenaudinga atsakovams, priešingu atveju ji būtų buvusi pateikta į bylą. MB (duomenys neskelbtini) atsisakius pateikti Lietuvių kalbos instituto vertinimo dokumentą, prašo taikyti contra spoliatorem prezumpciją.Atsakovų atstovas advokatas E. J. prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė Lietuvių kalbos instituto 2017 01 31 specialisto išvadą Nr.E-17-02 - atsakymą į 2017-01-16 prašymą dėl ieškovo ieškinyje suformuluotų teiginių įvertinimo. Šis dokumentas ieškovui išsiųstas kartu su atsiliepimu į jo apeliacinį skundą, todėl apeliantui jo turinys yra žinomas, apeliantas jokio kito šio dokumento vertinimo, nei išdėstė apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismui nepateikė.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašymu atsakovų atstovo pateiktas įrodymas priimtinas į bylą ir vertintinas atsižvelgiant į byloje esančių aplinkybių bei įrodymų visumą ( CPK 180, CPK 314 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovo E. G. vardu surašytame ir atsakovų E. G., R. Ž., E. Ž., V. R. pasirašytame 2015-02-10 pranešime medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) pirmininkui aprašytų medžioklės 2015-02-04 įvykių ir įvykių tuoj po jos 2015-02-05 aplinkybių su prašymu apsvarstyti ir įvertinti ieškovo V. J. netinkamą elgesį valdyboje arba visuotiniame susirinkime bei 2015-04-11 vykusio medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) visuotinio ataskaitinio narių susirinkimo metu 9 klausimu (dėl E. G. pranešimo) atsakovų E. G., E. Ž., V. R., R. R. pasisakymai yra ieškovo garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas.Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai yra medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) nariai, kad 2015-04-11 medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) atskaitinio susirinkimo metu 9 darbotvarkės klausimu buvo svarstomas valdybos nario E. G. 2015-02-10 pranešimas dėl 2015-02-04 įvykusios medžioklės aplinkybių ir tuoj po jos 2015-02-05, galimo brakonieriavimo atvejo, įtarus ieškovą V. J. medžioklės taisyklių pažeidimu. Susirinkime dalyvavo ieškovas ir atsakovai, iš viso 26 būrelio nariai. Minėtame protokole užfiksuota, kad atsakovai pasisakė dėl ieškovo V. J. netinkamo elgesio, susirinkimo metu buvo paprašyta V. J. paaiškinti jam išsakytus priekaištus, tačiau jis viską neigė, kad 2015-02-04 naktį nešovė ir kas jo bokštelyje medžiojo nežino, o pašarus atvežęs kraujo ir automobilio vėžių nematė, dėl to niekam nepranešė, o elnią ieškojo su L., nes jam leido R. Susirinkime nutarta apsiriboti svarstymu, šiam sprendimui pritarė 19 narių, 6 susilaikė. Taip pat nustatyta, kad rašant 2015-02-10 pranešimą oficialaus aplinkos apsaugos tyrimo rezultatai dar nebuvo žinomi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek pranešime pateikta informacija, tiek svarstant 2015-04-11 visuotiniame susirinkime medžiotojo V. J. elgesį tuometis medžioklės būrelio pirmininkas R. R. ir medžiotojų grupės, kurioje dalyvavo V. J., nariai išreiškė savo subjektyvią nuomonę, kuri susiformavo byloje nustatytų aplinkybių pagrindu. Apelianto nesutinka su teismo atliktu nustatytų aplinkybių vertinimu, jo nuomone, atsakovai kreipdamiesi į medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) pirmininką bei pasisakydami atskaitinio susirinkimo metu apie neva jo padarytus pažeidimus 2014 10 18 bei 2015 02 04 medžioklių metu, pateikė ne subjektyvią nuomonę, o tikrovės neatitinkančią informaciją ir ši informacija buvo paskleista visiems susirinkime dalyvavusiems medžiotojų būrelio nariams, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais.Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad 2015-02-05 netoli medžioklės bokštelio, kuriame iš vakaro medžiojo V. J., buvo pastebėta kraujo ir žvėries vilkimo pėdsakai, kad V. J. apie pasitraukimą iš medžioklės 2015-02-04 medžioklės vadovo neinformavo, kad atvykę pareigūnai užfiksavo įvykio vietą, tačiau su V. J. 2015-02-05 pareigūnams nepavyko susisiekti, kad ieškovas kartu su pašaliniu asmeniu (L.) 2015-02-05 buvo atvykęs į medžioklės vietą, todėl negalėjo nematyti kraujo ir gyvūno vilkimo žymių prie savo bokštelio, kuriame 2015-02-04 vakare medžiojo, tačiau apie tai niekam nepranešė, kad medžioklės 2014 10 18 metu V. J. sužeidė elnią (tą pripažįsta ir pats ieškovas), liudytojai D. R., A. M., R. R. patvirtino, kad medžioklės vadovas R. R. nedavė leidimo V. J. ieškoti sužeisto žvėries, tačiau jis su L. ieškojo. Tai, kad toje vietoje buvo neteisėtai sumedžiotas gyvūnas galimai iš vakaro (t.y. 2015-02-04) patvirtino byloje apklaustas liudytojas A. Š. (aplinkos apsaugos inspektorius). Apeliantas priešingų įrodymų nepateikė ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Pagal Medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) įstatų (red. 2008 m. liepos 21 d.) 11. 3 p. numatyta būrelio nario pareiga nedelsiant pranešti apie pastebėtus aplinkos apsaugos pažeidimus, netinkamą ir neteisėtą kitų narių, trečiųjų asmenų elgesį, būrelio pirmininkui, ar valdybos nariui bei informuoti atitinkamas institucijas, įstatų 11.8 punkte numatyta, kad būrelio narys privalo būti drausmingu medžioklės metu, tai reiškia laikytis LR Medžioklės įstatymo nuostatų, Taisyklių reikalavimų, teisėtų, medžioklės vadovo nurodymų.Kaip matyti iš atsakovų E. G. vardu surašyto ir atsakovų E. G., R. Ž., E. Ž., V. R. pasirašyto 2015-02-10 pranešimo bei 2015-04-11 medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) atskaitinio susirinkimo protokolo turinio, atsakovai pranešime bei pasisakydami susirinkimo metu 9 darbotvarkės klausimu būtent ir nurodė jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių ir kreipėsi į medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) pirmininką R. R., pastarasis apie susidariusią situaciją telefonu bei 2015-02-11 raštu informavo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) rajono agentūros vedėją A. Š. dėl galimo brakonieriavimo jo būreliui priklausančiuose medžioklės plotuose, nes, atsakovų nuomone, yra įkalčių, kad prie V. J. bokštelio 2015-02-04 buvo brakonieriauta, tačiau neaišku kas ir kokį žvėrį subrakonieriavo. Pranešimas vėliau buvo perskaitytas MB (duomenys neskelbtini) visuotiniame susirinkime, jame 9 darbotvarkės klausimu pasisakė ir atsakovai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai (medžiotojai), pranešime bei susirinkimo metu išdėstę savo nuomonę, neatsakingi dėl to, kad tyrimo metu nebuvo nustatyti kalti asmenys, o pranešdami būrelio vadovui apie galimai padarytą neteisėtą veiką, jie vykdė pareigą, už kurią pranešėjai paprastai nelaikomi pažeidę kito asmens garbę ar orumą. Teisėjų kolegija pritaria tokioms išvadoms.Asmens garbė ir orumas gali būti laikomi pažeisti, kai asmuo, kreipdamasis (skundu, pareiškimu ir kt.) į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, peržengia savo teisių realizavimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises. Šioje byloje tokio pobūdžio aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, sąžiningas pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas, todėl apelianto argumentai dėl jam mestų neva nepagrįstų kaltinimų atlikus neteisėtus veiksmus, atmestini, nes iš dalies yra patvirtinti byloje esančiais įrodymais (liudytojų paaiškinimais, įvykio schemomis ir kt.) ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovai savo pranešimu bei pasisakymais nepažeidė ieškovo garbės ir orumo.Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl kiekvieno ieškovo reikalavimo (prašomo paneigti teiginio) atskirai, ir tik bendrai išdėstė motyvus dėl visų atsakovų ir visų ieškovo reikalavimų, neteisingai įvertinęs, kad tai yra atsakovų nuomonė, o ne paskleistos žinios. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo paneigti atsakovų E. G., R. Ž., E. Ž. ir V. R. pasirašyto pranešimo du punktus, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jo garbę ir orumą: 1) kad 2015 02 05 ieškovas V. J. į medžioklės vietą atvažiavo su automobiliu, kuriuo buvo išvežtas 2015 02 04-05 vykusios medžioklės metu neteisėtai nušautas žvėris; 2) kad V. J. savo elgesiu 2015 02 04-05 išdavė kolegas ir būrelį, padarė medžioklės būrelio įstatų pažeidimą;

bei 2015 m. balandžio 11 d. medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo protokole užfiksuotus atsakovo E. G. teiginius: 1) kad automobilį, su kuriuo 2015 02 05 ieškovas V. J. atvažiavo į medžioklės vietą, vairavęs G. L. yra nepagirtinos reputacijos, ir 2) kad V. J. savo elgesiu išdavė būrelį, rodo nepagarbą kolegoms, nesilaiko būrelio įstatų, vidaus tvarkos taisyklių; atsakovo E. Ž. teiginį, kad „tai jau ne pirmas kartas, kai V. J. iškrečia panašius dalykus"; atsakovo V. R. teiginį, kad „V. J. į medžioklę pagalbos kviečiasi nepageidaujamus asmenis“; atsakovo R. Ž. teiginį, kad „V. J. elgesys yra pagrindas reikšti nepasitikėjimą ieškovu V. J.“; atsakovo R. R. teiginį, kad „V. J. 2014 10 18 medžioklėje ieškojo sužeisto žvėries neatsiklausęs ir nesuderinęs su medžioklės vadovu“.

Apeliantas teigia, kad atsakovo E. G. teiginys „neteisėtai nušautas žvėris išvežtas tuo pačiu džipu, kuris atvežė silosą“; „grupės vardu smerkiu medžiotojo V. J. elgesį dėl kolegų ir būrelio išdavystės (dėl medžioklės būrelio įstatų pažeidimo)" yra asmens kaltinimas atlikus neteisėtus veiksmus, kas savaime laikoma žeminančiu asmens garbę ir orumą, todėl tokiu atveju asmens garbės ir orumo pažeidimas yra preziumuojamas, kad 2017 m. balandžio 3 d. posėdžio metu apklaustas E. G. nurodė, kad tai, kas užfiksuota jo surašytame ir kitų pasirašytame pranešime – yra faktas (2017 m. balandžio 3 d. posėdžio garso įrašo 1:16:20)Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto ieškinio šis reikalavimas atsakovui E. G. savo turiniu skiriasi nuo teksto E. G. 2015 m. vasario 10 d. pranešime ir 2015 m. balandžio 11 d. MB (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo protokole. Nei viename iš minėtų dokumentų tokio kaltinimo, kad būtent ieškovas V. J. brakonieriavo nėra, o išreikštas grupės vardu kaip smerktinas medžiotojo V. J. elgesys dėl kolegų ir būrelio išdavystės, kolegoms nepagarbos, būrelio įstatų, vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumos kontekste tikėtinai patvirtina medžiotojo V. J. netinkamą elgesį 2014 10 18 bei 2015-02-04 medžioklių metu.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, ką teigia apeliantas, todėl vien tai, kad konkrečiose ieškovo ieškinyje suformuluotose frazėse yra teiginiai, o ne svarstomojo pobūdžio informacija, neleidžia daryti išvados, kad atsakovai pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nei pranešimo, nei atsakovų pasisakymų, užfiksuotų susirinkimo protokole, turinys nėra užgaulaus ar paniekinančio kitą asmenį pobūdžio, atsakovai savo nuomonę išreiškė sąžiningai, atvirai, siekiant objektyviai įvertinti ieškovo kaip medžiotojo elgesį pagal susidariusią situaciją, kuri kartojosi.Apeliantas teigia, kad 2015-04-11 MB (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo protokole užfiksuotas atsakovo E. G. teiginys, kad į įvykio vietą ieškovas V. J. atvyko automobiliu, kurį "vairavo nepagirtinos reputacijos medžiotojas ne būrelio narys G. L.“, žemina jo garbę ir orumą, motyvuodamas tuo, kad pats ieškovas vengia bendrauti su nepagirtinos reputacijos asmenimis. Tačiau apelianto argumentai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad ieškovas kartu su L., kuris nėra būrelio medžiotojas, buvo atvykęs į įvykio vietą 2015-02-05, o 2014-10-18 medžioklėje ieškojo sužeisto žvėries, ką patvirtino ir byloje apklausti liudytojai A. M., R. R.. Tai, kad atsakovas kitą asmenį įvardijo kaip „nepagirtinos reputacijos“, o ieškovas jį vertina priešingai, neįrodo ieškovo garbės ir orumo pažeidimo (CPK 185 str.).Tai, kad apeliantas atsakovo E. Ž. teiginį „tai jau ne pirmas kartas, kai V. J. iškrečia panašius dalykus“, atsakovo V. R. teiginį, kad „V. J. į medžioklę pagalbos kviečiasi nepageidaujamus asmenis“, R. R. teiginį, kad „V. J. 2014 m. spalio 18 d. medžioklėje neatsiklausęs ir nesuderinęs su medžioklės vadovu ieškojo žvėries“ vertina kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų visumą, nereiškia, kad tokiais teiginiais atsakovai siekė pažeminti ieškovą, o ne išsakė savo asmeninę nuomonę svarstomu klausimu. Apelianto teigimu, teismo atsisakymas išreikalauti Lietuvių kalbos instituto vertinimo dokumentą iš MB (duomenys neskelbtini) lėmė neišsamų bylos išnagrinėjimą ir jo nepateikimas teismui patvirtina, kad šiame dokumente užfiksuota informacija yra nenaudinga atsakovams. Tačiau kaip matyti iš atsakovų atstovo advokato E. J. pateikto Lietuvių kalbos instituto specialistės dr. A. M. atsakymo į prašymą nurodyta, kad pateiktos vertinimui ieškovo ieškinyje nurodytos frazės yra teiginiai, kuriais nusakoma tam tikra informacija, o klausimas ar jie žemina ieškovo garbę ir orumą nėra lingvistinis. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose neginčijo, kad ieškovo ieškinyje suformuluotos frazės yra teiginiai, todėl šis rašytinis įrodymas nepaneigia pirmosios teismo išvados, jog jie nėra žeminantys ieškovo garbę ir orumą, kaip sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas.Kadangi byloje nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju būtų paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys ieškovo garbę ir orumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino išvestinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą motyvaciją, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus konstatuoja, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą teisingai taikė tiek materialinės teisės, tiek ir procesinės teisės normas. Naikinti apylinkės teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovo R. R. atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė duomenis, kad turėjo 100 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovui iš ieškovo priteistinos 100 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. J. atsakovui R. R. 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėDalė BurdulienėRaimondas Buzelis