Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovui S. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei K. T. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo dydžio sumažinimo ir išlaikymo mokėjimo tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovui S. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei K. T. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo dydžio sumažinimo ir išlaikymo mokėjimo tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. vasario 20 d. gautas 2017 m. vasario 13 d. išduotas medicininis mirties liudijimas Nr. 17-328338, patvirtinantis, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis vaikas E. B., kuriam priteistą išlaikymą ieškovė reikalavo padidinti, o atsakovas reikalavo sumažinti, bei šalys pagal kiekvienos siūlomą bendravimo tvarką reikalavo pakeisti bendravimo su juo tvarką, mirė (duomenys neskelbitini).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 7 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, todėl, nors procesine prasme nepilnametis vaikas nėra ieškovas civilinėse bylose, kuriose keliami reikalavimai padidinti ar sumažinti priteistą išlaikymą, mirus nepilnamečiam vaikui, pagal įstatymo analogiją taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 7 punktą, civilinė byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015).

Ieškovė nurodė, kad į teismą kreipėsi, nes sūnus susirgo sunkia liga – sunkios būklės didelės rizikos ūmine mieloblastine leukemija, ir būtent dėl sūnaus ligos, jo gydymo, slaugos, priežiūros iš esmės pasikeitė sūnaus E. B. poreikiai – jie padidėjo, tačiau atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko padidėjusių poreikių patenkinimo, ir dėl to, kad, vaikui susirgus, atsakovo elgesys peržengė bet kokias protingumo ribas – atsakovas pradėjo trukdyti vaiko gydymui, kelti konfliktus ligoninėje, trukdyti tiek vaiką gydantiems gydytojams, tiek kitiems pacientams, nesilaikė nustatytos vaiko gydymo-poilsio dienotvarkės.

Ieškovė ieškiniu reikalavo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-883/2015 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas su vaiku turėjo bendrauti antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir šeštadieniais nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Akivaizdu, kad šiuo sprendimu buvo nustatyta minimali, o ne maksimali atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Todėl sprendžiant, ar ieškovė pareiškė reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo teisme dėl su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių, būtina įvertinti ir atsakovo argumentus, kad ieškovė, nepaisant vaiko sunkios ligos, nesiėmė geranoriškų priemonių, kad vaiko ir tėvo bendravimas vyktų, kad jam neįvykus dėl vaiko miego, būtų leista atsakovui bendrauti kitu laiku, kad atsakovas galėtų rūpintis vaiku, galėtų jį slaugyti ir prižiūrėti. Įvertinus tai, kad vaikas susirgo sunkia onkologine liga ir kad vaikui buvo reikalinga saugi ir rami aplinka, ieškovės pozicija siekiant nustatyti dar minimalesnę atsakovo bendravimo su vaiku tvarką buvo pagrįsta, tačiau, kita vertus, atsakovas, kaip vaiko tėvas, taip pat turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, kad esant sunkiai vaiko būklei jam bus leista bendrauti bent pagal nustatytą minimalią bendravimo tvarką ir nebus nutrauktas bendravimas su sunkiai sergančiu sūnumi.

Ieškovė ieškiniu taip pat reikalavo padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-883/2015 iš atsakovo vaikui priteistą išlaikymą nuo 115,00 Eur iki 250,00 Eur, o atsakovas priešieškiniu reikalavo sumažinti iš jo šiuo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui nuo 115,00 Eur iki 100,00 Eur. Išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Nagrinėjamu atveju vaiko sunki liga – didelės rizikos ūminė mieloblastinė leukemija – sudarytų pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą ir ieškovė pagrįstai galėjo reikalauti iš atsakovo dėti maksimalias pastangas materialiai prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių. Tačiau sutiktina su atsakovu, kad sprendžiant, ar ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma tapo nepakankama, būtina atsižvelgti į tai, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius buvo paskyręs 244,53 Eur šalpos pensiją neįgaliam vaikui iki 18 metų nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 224,00 Eur šalpos pensiją neįgaliam vaikui iki 18 metų nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. bei 362,14 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 280,00 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo pozicija nesutinkant su ieškiniu bei prašant sumažinti priteistą išlaikymą negali būti laikoma akivaizdžiai nepagrįsta.

Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė ir/ar atsakovas būtų piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis ir būtų atlikę nepagrįstus procesinius veiksmus, kurie būtų padidinę šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip teisingai nurodė atsakovas, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-606-569/2016 buvo panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2016 m. liepos 4 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą iš dalies, o pagal atsakovo atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-870-440/2016 2016 m. liepos 4 d. nutartį panaikino ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pažymėtina, kad laikina vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria. Todėl nesutiktina su atsakovu, kad ieškovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nepagrįsti, o atsakovo atskirieji skundai pagrįsti, dėl ko atsakovas turi neabejotiną teisę į bylinėjimosi išlaidų, susidariusių dėl ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai siekė išvengti konfliktinių situacijų, todėl jos prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones negalima laikyti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad dėl ieškovei ir atsakovui atsiradusių bylinėjimosi išlaidų iš esmės atsakingos abi ginčo šalys. Todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad abi šalys turi likti prie savo bylinėjimosi išlaidų, jų nepriteisiant iš priešingos šalies.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog konstatavus aukščiau minėtas aplinkybes, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, vadovaujantis LR CPK 96 str. 5 d., o atsakovui teikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnyje, reglamentuojančiame žyminio mokesčio grąžinimą, nėra nuostatų dėl žyminio mokesčio, sumokėto už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, grąžinimo. Todėl ieškovei grąžintinas 41,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, o atsakovo prašymas grąžinti 28,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 290–292 straipsniais, 293 straipsnio 7 punktu, 294 straipsniu, teismas

nutaria:

civilinę bylą Nr. 2-43-776/2017 nutraukti.

Grąžinti ieškovei K. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. balandžio 11 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.