Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4534-776/2016 pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovui S. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1.Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta neišklausius ir nepranešus atsakovui. Byla yra susijusi su viešuoju interesu – su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, todėl teismas privalėjo įžvelgti būtinybę pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą.

5.2. Teismas neatsižvelgė į ieškovės ir jos šeimos narių siekį atriboti tėvą nuo vaiko bei nuolatinius jų veiksmus siekiant šio tikslo, į ieškovės pateikiamas melagingas faktines aplinkybes, į ieškovės nebendradarbiavimą ir negeranoriškumą, pažeidžiant vaiko ir atsakovo teises ir interesus.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nepagrįsti atsakovo S. B. argumentai, kad ieškovė siekia suvaržyti atsakovo teisę matytis, bendrauti su vaiku ar siekia atriboti tėvą nuo vaiko. Vaiką gydančių gydytojų nuomone, sūnui E. B. reikalinga itin gera priežiūra, ramybė, saugumas, priešingu atveju vaiko gyvybės gali nepavykti išgelbėti, nes vaikas serga labai pavojinga liga, jo sveikatos būklė yra labai sunki. To nesupranta ar nenori suprasti atsakovas S. B., jis nuolat kelia konfliktines situacijas gydymo įstaigoje, trikdo vaiko gydymo rėžimą, jo poilsį, gąsdina ir baugina sūnų.

6.2. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad „visada laikosi gydymo įstaigos taisyklių ir teisės aktų“. Atsakovas yra ne vieną kartą šiurkščiai pažeidęs ligoninės vidaus tvarkos taisykles ir savo elgesiu bauginęs ne tik sūnų, bet ir kitus sunkius onkologinius ligonius. Tai patvirtina kitų pacientų tėvų ir ligoninės socialinio darbuotojo liudijimai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties yra pagrįstas dėl toliau nurodytų motyvų.

8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet jos gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 str.).

9. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neišsiaiškino ieškovės pateiktų įrodymų pagrįstumo, nutartyje nenurodė, kokiais įrodymais rėmėsi. Pažymėtina, kad vertinant su ieškiniu pateiktus įrodymus sunku nustatyti, ar vaiko tėvo konfliktiškas elgesys buvo vienkartinis, ar sistemingas, nenustatyta konflikto priežastis, byloje pateiktuose psichologo konsultacijų lapuose yra duomenų, kad vaikas blogai jaučiasi dėl to, kad susitikę tėvai konfliktuoja. Teismas nutartyje nemotyvavo, kokiu būdu bus apsaugoti vaiko interesai sutrumpinus vaiko ir tėvo bendravimo ligoninėje laiką – ar toks bendravimo trukmės sutrumpinimas užtikrins tinkamą vaiko tėvo elgesį ligoninėje, nustatytų taisyklių laikymąsi, dėl ko ir reiškia pretenzijas ieškovė. Teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą, neišsiaiškino, kokia yra medicinos įstaigos nuomonė dėl vaiko ir tėvo bendravimo ligoninėje – atsakovas pateikia įrodymus, kad medicinos įstaiga bendrauti su sūnumi nedraudžia, tuo tarpu byloje yra atitinkamų ligoninės specialistų paaiškinimai apie neigiamą atsakovo apsilankymų įtaką vaiko sveikatai. Iš pateiktos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad institucija išvadą pateikė iš duomenų, kuriuos gavo iš ieškovės ir gydymo įstaigos, išvadose nenurodyta, kad institucijos darbuotojai būtų bendravę su atsakovu.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant šalių į posėdį. Tačiau apie prašymo nagrinėjimą pranešimu turi būti informuojamas atsakovas, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais apribojimais jo atžvilgiu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomu, tačiau tokiu atveju turi būti pateikiami neginčijami įrodymai, kad egzistuoja reali grėsmė pareiškėjo (nagrinėjamu atveju ir nepilnamečio vaiko) interesams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad susiklosčius tokiai situacijai – ginčo šalių vaikui patekus į ypatingą situaciją, t. y. susirgus sunkia liga bei dažnai būnant stacionarinėje gydymo įstaigoje, preliminariai vertinant ieškovė pagrįstai gali prašyti peržiūrėti bendravimo su vaiku tvarką, nustatytą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu. Tačiau kitokia bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatoma užtikrinant vaiko bei jo tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

12. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta neišsiaiškinus faktinės situacijos, neišklausius vaiko tėvo argumentų šiuo klausimu, todėl formaliai spręsdamas bendravimo su vaiku tvarkos laikino pakeitimo klausimą, teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo sudėtingumo ir neatskleidė jo esmės.

13. Pažymėtina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos.

14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepranešus atsakovui. Nagrinėdamas prašymą rašytinio proceso tvarka, neišklausęs atsakovo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, todėl skundžiama nutartis apeliacinės instancijos teismo vertinama kaip nepagrįsta (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka dalyvaujant vaiko tėvams ir pavedant išvadą byloje teikiančiai institucijai pateikti teismui motyvuotą išvadą dėl laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo S. B. atskirasis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis naikintina ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, jog tai, ar ieškovės ieškinio reikalavimai pagrįsti, bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visus teisinius ir faktinius argumentus, ištyrus byloje surinktus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl apelianto ir ieškovės argumentų, susijusių su ieškinio dalyku, nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nagrinėti iš naujo.