Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-05-25 · Civilinė byla Nr. e2S-694-524/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-25
Bylos Nr.
e2S-694-524/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
A. C.
Suinteresuotas asmuo
„BKapital“ SIA, akcinei bendrovei SEB bankui, „Danske Bank“ AS
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-694-524/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01853-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.3.3;
3.3.2.4; 3.3.2.5(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. C. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims „BKapital“ SIA, akcinei bendrovei SEB bankui, „Danske Bank“ AS Lietuvos filialui, antstoliams A. S. ir V. D. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi A. C. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Principo reikalas“. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtino A. C. patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas. Plungės apylinkės teismo 2017m. liepos 18 d. nutartimi patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas.

2. Gautas bankrutuojančios A. C. bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti bankrutuojančios A. C. 2020 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą.

3. Skundo pagrindu nurodytos aplinkybės, jog pagal kreditoriaus „B2Kapital“ SIA 2019 m. gruodžio 18 d. prašymą bankroto administratorė sušaukė kreditorių susirinkimą, kuris įvyko 2020 m. sausio 27 d.. Kreditorių susirinkime balsų dauguma buvo priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl fizinio asmens A. C. bankroto bylos nutraukimo ir įpareigojimo bankroto administratorių kreiptis į teismą su kreditorių susirinkimo sprendimu. Bankroto administratoriaus nuomone šis sprendimas yra neteisėtas, viršijantis kreditorių susirinkimo kompetencijos ribas, pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, dviprasmiškas ir neaiškus. Kreditorius „B2Kapital“ SIA teigia, kad pareiškėja nededa pastangų tam, kad padidintų savo pajamas. Šis kreditoriaus teiginys yra neteisingas ir klaidinantis. Kreditorius sistemingai bankroto proceso eigoje pateikinėja klausimus, tačiau bankroto administratoriaus pateiktus atsakymus ir juose nurodytą informaciją ignoruoja. Toks kreditoriaus elgesys iš esmės patvirtina nesąžiningą kreditoriaus siekį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėja bankroto proceso metu ieškojo darbo, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, domisi naujausiais darbo skelbimais ir siekia susirasti darbą, kurį galėtų derinti su vykdoma individualia veikla. Pareiškėja kreditoriui buvo nurodžiusi, kad yra kandidatavusi į šias pareigybes: pardavimų vadybininkė (duomenys neskelbtini)“; pardavėjas - konsultantas „(duomenys neskelbtini)“; pardavėjas - konsultantas UAB „(duomenys neskelbtini)“; administratorius „(duomenys neskelbtini)“; draudimo konsultantas „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. Pažymėjo, jog nors pareiškėja nesusirado darbo, tačiau ji deda pastangas daugiau uždirbti iš individualios veiklos. Ji yra pelniusi tautodailininko statusą, kas sudaro galimybes dalyvauti didesniame kiekyje mugių, savo parduodamą produkciją pristatyti platesniam ratui potencialių pirkėjų, dalyvauti įvairiuose mokymuose. Vidutinės pareiškėjos pajamos 2018 metais sudarė 259,48 Eur/mėn., o 2019 metais šios pajamos ženkliai padidėjo ir sudarė 473,07 Eur/mėn. Ši aplinkybė parodo, jog fizinis asmuo dėjo pastangas padidinti savo pajamas. Dokumentai patvirtinantys pareiškėjos pajamas buvo nuolat pridedami prie mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitų. Pareiškėja fizinio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui kas mėnesį įsipareigojo skirti ne mažesnę kaip 40 Eur sumą ir ji tinkamai vykdė plane numatytus įsipareigojimus. Nurodė, kad pareiškėjos būtinųjų poreikių detalizacija yra pateikiama mokumo atkūrimo plane, o visų išlaidas patvirtinančių dokumentų ji nepateikia, nes LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatos fizinių asmenų neįpareigoja šių dokumentų rinkti. Pažymėjo, kad pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatyta tik 360 Eur suma per mėnesį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga sudaro 607 Eur. Šiuo atveju pareiškėjos būtinųjų poreikių tenkinimui nustatyta suma yra 56,50 Eur didesnė nei ½ minimalios mėnesinės algos. Pareiškėja nuolat pateikia savo banko sąskaitų išrašus, iš kurių matosi dalis jos patiriamų išlaidų, todėl kreditoriaus pastabos yra nepagrįstos ir nesudaro pagrindo fizinio asmens bankroto bylos nutraukimui. Pažymėjo, kad kreditorius neteisingai vertina fizinio asmens pajamas. Bankrutuojantis asmuo vykdo individualią veiklą, pajamos iš šios veiklos nėra pastovaus dydžio ir priklauso nuo sezono, pirkėjų skaičiaus ir kitų aplinkybių, todėl tiksli vieno mėnesio vidutinių pajamų suma žinoma tik metų pabaigoje. Pareiškėja į depozitinę sąskaitą yra įnešusi visas lėšas, kurios viršijo jos būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą. Nurodė, kad pareiškėja yra nurodžiusi, kad savo lėšomis į užsienio šalis nėra keliavusi. Kelionę į (duomenys neskelbtini) pareiškėjai padovanojo vaikai, o kelionė į (duomenys neskelbtini) taip pat buvo apmokėta vaikų. (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos dukra. FABĮ nuostatos nenumato draudimo fiziniam asmeniui keliauti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2020 m. sausio 27 d. vykusiame kreditorių susirinkime, kuriame pirmu darbotvarkės klausimu „Dėl fizinio asmens A. C. bankroto bylos nutraukimo ir įpareigojimo bankroto administratorių kreiptis į teismą“. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog sušaukiant šį kreditorių susirinkimą galimai buvo pažeista įstatyme įtvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka (be to ir ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra). Iš byloje pateikto 2020 m. sausio 27 d. vykusio kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, jog pirmu darbotvarkės klausimu balsavo „už“ ginčijamo sprendimo priėmimą kreditoriai Danske Bank A/S Lietuvos filialas, SIA "B2Kapital" ir AB SEB bankas, turintys 99,18 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Taigi, akivaizdu, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas taip pat laikantis ir įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo tvarkos. Įstatymas suteikia kreditoriams galimybę įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo įstatyme įtvirtintais pagrindais savarankiškai, nepriklausomai nuo to, ar šis klausimas (ne)buvo svarstytas kreditorių susirinkime bei atitinkamai (ne)priimtas šiuo klausimu sprendimas dėl įpareigojimo pačiam bankroto administratoriui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo. Teismo vertinimu, ginčijamo sprendimo šiuo atveju kreditorių susirinkime priėmimas yra vertinamas tik kaip tam tikra kreditorių pasirinkta savo teisės įgyvendinimo forma, o šios teisės įgyvendinimas būtent tokiu būdu (t. y. pateikiant klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo svarstyti kreditorių susirinkime bei sprendimo šiuo klausimu priėmimas) nepažeidžia pareiškėjų teisių bei interesų, kadangi šio ginčijamo sprendimo (ne)galiojimas neeliminuoja kreditorių teisės kreiptis į teismą savo iniciatyva, manant esant įstatyme įtvirtintam pagrindui dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Taigi, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, priėmus ginčijamą sprendimą, pareiškėjų teisinė padėtis iš esmės išliko nepakitusi, kadangi priimant ginčijamą sprendimą tokiu būdu buvo išreikštas kreditorių siekis (tikslas) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurį kreditoriai gali įgyvendinti ir nesant priimto ginčijamo sprendimo. Vien aplinkybė, kad pareiškėjos netenkina ginčijamo sprendimo turinys, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir pareiškėjos teisių nepažeidžia, todėl nagrinėjamu atveju naikinti pareiškėjos skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju išaiškintina, jog kreditorių reikalavimo nutraukti bankroto bylą pagrįstumas teismo turi būti vertinamas nagrinėjant tokį reikalavimą teisme, kai jis bus pareikštas. Tokiu atveju pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiami ar ginčijami bankroto bylos nutraukimo pagrindai, gali būti aktualūs teismui svarstant bankroto bylos nutraukimo klausimą, tačiau jie nėra reikšmingi sprendžiant kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nesuteikta teisė įtakoti kreditorių susirinkimo sprendimų turinio, pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens „B2Kapital" SIA argumentai dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo nevertinami. Ginčijamas sprendimas priimtas laikantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 25 straipsnyje numatytos kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos, neviršijant kreditorių susirinkimo įgaliojimų, bei yra motyvuotas bankroto bylos duomenimis apie mokumo atkūrimo plano vykdymą, todėl bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ skundas netenkintinas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditoriai priimdami 2020 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimą iš esmės įgyvendino FABĮ 24 straipsnio 9 punkte nustatytą teisę. Vadovaudamiesi FABĮ 24 straipsnio 9 punkto nuostata, kreditoriai patys turi teisę ir gali kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, tačiau nei FABĮ 24 straipsnio nei 26 straipsnio nuostatos nesuteikia teisės kreditoriams įpareigoti minėtus veiksmus atlikti bankroto administratorių.

6.2. Pirmosios instancijos teismas kreditorių susirinkimo sprendimą pripažino teisėtu net neįvertinęs šio sprendimo turinio (ne)teisėtumo, nors būtent šiuo pagrindu skunde buvo prašoma panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi A. C. iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtino A. C. patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas. Plungės apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartimi patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas.

10. 2020 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dėl A. C. fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo ir įpareigojimo bankroto administratoriui kreiptis į teismą.

11. Skundžiama nutartimi netenkintas pareiškėjos skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo.

12. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditoriai priimdami 2020 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimą iš esmės įgyvendino FABĮ 24 straipsnio 9 punkte nustatytą teisę. Vadovaudamiesi FABĮ 24 straipsnio 9 punkto nuostata, kreditoriai patys turi teisę ir gali kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, tačiau nei FABĮ 24 straipsnio nei 26 straipsnio nuostatos nesuteikia teisės kreditoriams įpareigoti minėtus veiksmus atlikti bankroto administratorių. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.

13. Taigi matyti, jog ginčas kyla dėl to, ar įstatymas suteikia teisę kreditoriams įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą su prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

14. FABĮ 26 straipsnyje nurodyta, jog kreditorių susirinkimas turi šias teises: 1) rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką; 2) nagrinėti kreditorių skundus dėl bankroto administratoriaus veiksmų; 3) reikalauti, kad bankroto administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas; 4) tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais tvirtinti pradinę turto pardavimo kainą arba turto pardavimo kainą; 5) spręsti klausimus dėl fizinio asmens individualios ir (ar) ūkininko veiklos (jos tęstinumo, pradėjimo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo ir pan.) ir teikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo; 6) nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš bankroto administratoriaus informaciją apie fizinio asmens bankroto bylos eigą; 7) kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo; 8) išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui, jeigu susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas; 9) spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus. FABĮ 24 straipsnis reglamentuoja kreditorių teises fizinio asmens bankroto proceso metu. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, be kitų teisių taip pat turi teisę dalyvauti ir ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose (2 punktas); kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais (9 punktas).

15. Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, matyti, jog kreditorių susirinkimo kompetencijai nepriskirta priimti nutarimų, įpareigojančių bankroto administratorių kreiptis į teismą su prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Įstatymas suteikia kreditoriui teisę tiesiogiai kreiptis į teismą su prašymu nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, esant FABĮ 10 straipsnio1 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 nurodytiems pagrindams. Kreditoriui manant, jog yra pagrindas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimui, nėra būtinas kreditorių susirinkimo sušaukimas bei nutarimas, kuriuo bankroto administratorius būtų įpareigotas kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pareiškėja, jog įstatyme numatyta kreditorių teisė kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo FABĮ 24 straipsnio 9 punkte nurodytais pagrindais, tačiau FABĮ nėra numatyta kreditorių susirinkimo teisė įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Esant šioms aplinkybėms, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditoriai priimdami nutarimą, įpareigojantį bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, įgyvendino FABĮ 24 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą teisę. Tokios praktikos laikomasi ir kitose analogiškose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1407-1092/2019).

17. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, yra teisinis pagrindas naikinti 2020 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 1 – uoju darbotvarkės klausimu dėl A. C. fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo ir įpareigojimo bankroto administratoriui kreiptis į teismą, viršijus įstatymo kreditorių susirinkimui suteiktas teises.

18. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su naikintino nutarimo turinio teisėtumu bei pagrįstumu, nepasisakytina, nes esant teisiniam pagrindui minėtą nutarimą panaikinti, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nutarimo teisėtumui.

19. Dėl netinkamo FABĮ nuostatų taikymo ir aiškinimo, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – tenkintinas pareiškėjos skundas dėl bankrutuojančios A. C. 2020 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos A. C. skundą.

Panaikinti bankrutuojančios A. C. 2020 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu dėl A. C. fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo ir įpareigojimo bankroto administratoriui kreiptis į teismą.

Teisėja Erika Misiūnienė