Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

tretiesiems asmenims J. L., L. B., trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl neturtinės žalos, susijusios su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, atsakovės pusėje J. L., L. B., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Atsakovė, tretieji asmenys atsakovės pusėje, prašė ieškinį atmesti. Byloje dalyvaujantys asmenys, jų atstovai, nagrinėjant bylą teisme, iš esmės paaiškino aplinkybes, nurodytas procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

7. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės kaip sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų teisėtumo: atliekant kolonoskopijos tyrimą ir paciento teisės į informaciją apie šį atliekamą kolonoskopijos tyrimą aiškinimo.

8. Byloje nustatytos tokios ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. 2015 m. gruodžio 21 d. ieškovės (duomenys neskelbtini) N. C. buvo stacionarizuotas planine tvarka į Klaipėdos universitetinės ligoninės Reumatologijos skyrių dėl (duomenys neskelbtini). Paūmėjus pilvo skausmams ir išliekant tuštinimosi sutrikimams (nereguliarus tuštinimasis, vidurių užkietėjimai), buvo konsultuotas gastroenterologo. Buvo rekomenduota atlikti endoskopinius tyrimus: FGDS ir kolonoskopiją (toliau – FKS). FKS atlikta bendrinėje nejautroje pučiant reikiamą kiekį oro. Tyrimo metu apžiūrėta visa storoji žarna, patologijos nerasta. 2015 m. gruodžio 31 d., apie 20.00 val., N. C. budinčiam medicinos personalui pasiskundė būklės pablogėjimu: padidėjo bendras silpnumas, atsirado pilvo skausmas. Budintis gydytojas, įtardamas vidinį kraujavimą iš virškinamojo trakto po kolonoskopijos, N. C. perkėlė į Reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių. Šiame skyriuje nedelsiant N. C. konsultavo chirurgas, kuris diagnozavo (duomenys neskelbtini) bei numatė operacinį gydymą pagal gyvybines indikacijas. Atlikus operaciją, nepaisant taikomo intensyvaus gydymo, išsekus gyvybinėms funkcijoms, pacientas (duomenys neskelbtini) mirė.

13. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti įrodyti sveikatos priežiūros įstaigos, šiuo atveju atsakovės darbuotojų neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, nes žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Todėl šiuo atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmuose yra visos įstatymo nustatytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.

15. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamo pagrindo pripažinti nustatytomis faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą pripažinti, kad atsakovės darbuotojai, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas N. C., atliko neteisėtus veiksmus, tai yra netinkamai atliko kolonoskopiją, kurios metu buvo pažeista storoji žarna, kurie buvo susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės prašomu priteisti neturtinės žalos (14 punktas) atlyginimu ir dėl šių neteisėtų veiksmų yra įstatymu numatytas pagrindas taikyti atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę, nes ieškovė, turėdama įrodinėjimo pareigą, šių atsakomybės sąlygų neįrodė. Šias aplinkybes teismas laiko nustatytomis, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu), tai yra kai iš byloje esančių įrodymų galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, be formaliųjų teisinių reikalavimų, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Todėl sprendžiant klausimą dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, tai yra, ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016).

17. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą, nes gydytojas dėl objektyvių priežasčių negali garantuoti rezultato. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Taigi, sprendžiant klausimą dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

18. Kaip minėta, gydytojų veiksmai turi būti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, todėl ir nagrinėjamu atveju visų pirma nustatytina tai, ar gydytojas J. L. buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, atlikdamas kolonoskopijos procedūrą. Nagrinėjamu atveju byloje yra du esminiai rašytiniai įrodymai, pagrįsti specialiosiomis medicinos žiniomis, kuriais, priimdamas sprendimą, vadovaujasi teismas:

18.1. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nagrinėdama ieškovės pareiškimą, kreipėsi į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, prašydama pavesti abdominalinės chirurgijos gydytojui, be kitų klausimų, atsakyti į klausimą – kas N. C. galėjo sukelti žarnos sienelės perforaciją? VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Chirurgijos ir kraujagyslių chirurgijos klinikos (duomenys neskelbtini), abdominalinis chirurgas med. dr., doc. A. G. pateikė atsakymą, nurodydamas, jog grėsmingos lydinčios ligos, taikyta radioterapija, chemoterapija, gydymas gliukokortikoidais, amžiniai pakitimai galėjo sąlygoti žarnos sienelės distrofinius pokyčius (žarnos sienelės išplonėjimą ir atsparumo praradimą) –tai galėjo būti priežastimi, dėl ko rektosigminėje storžarnės dalyje įvyko perforacija.

18.2. Pagal teismo 2019 m. kovo 8 d. priimtą nutartį, kuria byloje paskirta deontologinė ekspertizė, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius pateikė ekspertizės aktą Nr. EDM 32/2019 (01), kuriame pateikti atsakymai. Atsakant į antrą klausimą, kokia yra tiksli (pagrindinė) N. C. mirties priežastis, nurodyta, jog N. C. mirė dėl sterkoralinio pilvaplėvės uždegimo, įvykusio dėl storosios žarnos sienelės pažeidimo dėl kolonoskopijos, objektyvių medicininių duomenų, galinčių patvirtinti, kad storosios žarnos sienelės perforacija įvyko kolonoskopijos metu, nėra. Atsakant į septintą klausimą, ar galėjo žarnos perforacija įvykti po atlikto minėto tyrimo dėl individualių paciento savybių, tai yra dėl distrofinių žarnos sienelės pakitimų, sergant reumatoidiniu poliartritu bei taikyto agresyvaus gydymo gliukokortitoidais bei taikytos radioterapijos, chemoterapijos ir onkologinio susirgimo, nurodyta, jog specialiosios literatūros duomenimis, nurodyti veiksniai – distrofiniai žarnos sienelės pakitimai, sergant reumatoidiniu poliartritu, agresyvus gydymas gliukokortitoidais, taikyta radioterapija, chemoterapija – padidina storosios žarnos perforacijos riziką. Atsakant į aštuntą klausimą, ar žarnos perforacija, įvykusi kolonoskopijos metu ar po kolonoskopijos, gali būti vertinama kaip minėto tyrimo komplikacija, nurodyta, kad konkrečiu atveju storosios žarnos perforacija gali būti vertinama kaip kolonoskopijos tyrimo komplikacija.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms (18 punktas), byloje esantys rašytiniai įrodymai, pagrįsti specialiosiomis medicinos mokslo žiniomis, nepatvirtina, jog konkrečiu atveju gydytojas J. L., atlikęs kolonoskopijos procedūrą, kurios atlikimas susijęs su N. C. mirtimi, nesielgė taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas. Ieškovė neteisėtus gydytojų veiksmus, atliekant kolonoskopijos procedūrą, įrodinėjo ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-204/2017 ataskaita (toliau – Ataskaita), kurios išvados 1 punkte nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 31 d. 9.00 val. medicinos gydytojas J. L., turėdamas mokėti kvalifikuotai atlikti gydomąsias procedūras: diagnostinę kolonoskopiją, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 545 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 78:2000 „Gydytojas endoskopuotojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 78:2005 „Gydytojas endoskopuotojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 25.7.1 pacientui N. C. kolonoskopijos metu sukėlė jatrogeninį storosios žarnos sužalojimą, įvyko perforacija, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 545 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 78:2000 „Gydytojas endoskopuotojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 78:2005 „Gydytojas endoskopuotojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 23.2. punktą – privalo tirti ir atlikti gydomąsias procedūras pagal gydytojo echoskopuotojo kompetenciją, nurodytą šios normos VII skyriuje. Byloje nėra duomenų, jog išvados Ataskaitoje yra padarytos remiantis specialiosiomis medicinos žiniomis, nors Ataskaitoje pažymėta, kad dalyvavo gydytojas konsultantas, tačiau, tai patvirtinantys įrodymai nepateikti, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (17 punktas), Ataskaitoje nurodytas faktas dėl gydytojo J. L., atlikusio kolonoskopiją N. C., veiksmų neteisėtumo objektyviai negali būti patvirtintas. Be to, Ataskaitos aprašomojoje dalyje pažymėta, kad negalima atsakyti, kokia buvo storosios žarnos sužalojimo kolonoskopijos metu priežastis (mechaninis pažeidimas ar barotrauma), didelės įtakos nepageidaujamai ligos išeičiai turėjo ir lydima patologija, kuri nustatyta patologoanatominio tyrimo metu, pacientui įvykusi žarnų perforacija atliekant kolonoskopiją buvo tyrimo komplikacija. Be to, ir rašytiniuose įrodymuose, kurie yra pagrįsti specialiosiomis medicinos žiniomis, nėra duomenų, pagrindžiančių, jog gydytojas J. L. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 545 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 78:2000 „Gydytojas endoskopuotojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 78:2005 „Gydytojas endoskopuotojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 23.2. punktą.

21. Tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė nagrinėjamu atveju įrodė atsakovės pareigos informuoti pacientą pažeidimą.

23. CK 6.727 straipsnio 1 dalyje nustatyti tokie patys, kaip ir išvardyti, reikalavimai dėl paciento teisės gauti informaciją. CK 6.729 straipsnis nustato, jog pacientas negali būti gydomas ar jam teikiama kita asmens sveikatos priežiūra ar (ir) slauga prieš jo valią, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai sveikatos priežiūrai atlikti yra būtinas paciento sutikimas.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo. Netinkamai įvykdžiusiam informavimo pareigą gydytojui gali atsirasti atsakomybė už dėl tokios pareigos nevykdymo ir paciento nepakankamo supratimo dėl taikomo gydymo poveikio jo sveikatai atsiradusią žalą net ir tais atvejais, jeigu atlikdamas medicinos procedūrą gydytojas veikė rūpestingai. Asmens operacija be jo sutikimo galima tik išimtiniais ir įstatyme numatytais atvejais, pvz., kai medicinos pagalba teikiama būtinojo reikalingumo atveju (avarijos, nelaimingo atsitikimo ir pan.) ir yra būtina gelbėti paciento gyvybę, o šis dėl savo sveikatos būklės nepajėgia išreikšti valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

25. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu pacientas pasirašo sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą, reiškia, kad pacientas gavo tinkamą informaciją. Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo pripažinti, jog prieš atsakovei atliekant N. C. kolonoskopiją, jam buvo suteikta tinkama informacija apie kolonoskopijos procedūrą, kadangi jis nepasirašė sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimo. N. C. Gydymo stacionare ligos (gimdymo) istorijoje Nr. A-1998012 yra N. C. pasirašytas Sutikimas operacijai, invazinei ir ar intervencinei procedūrai (bendras) (toliau – Sutikimas), tačiau jame nėra nurodyti visi duomenys, kad šis sutikimas atitiktų sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią sutikimo formą.

26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 yra patvirtintas „Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugos teikimo formos reikalavimų aprašas“, kurio 9 punkte, numatyti reikalavimai sutikimo formai dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. Šiame punkte, be kitų reikalavimų, kuriuos turi atitikti sutikimas dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, formai numatyti ir tokie reikalavimai, turi būti nurodyta:

26.1. Aiškia, suprantama forma paaiškinama ketinamos atlikti chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros alternatyvių diagnostikos ir gydymo metodų esmė, tikslai, kiekvienoje toje įstaigoje taikomo ir gydymo metodo ypatumai, rizikos ir kitos paciento apsisprendimui svarbios aplinkybės (9.7. punktas). N. C. sutikime yra grafa: „Taip pat aš tvirtinu, kad mane gydytojas (nurodyta L. B.) informavo apie kitus, alternatyvius, mano ligos ar traumos gydymo būdus, kurie gali būti taikomi, būtent....“, tačiau ši grafa nėra užpildyta. Atsakovės atstovas O. D. paaiškino, kad yra paraleliniai tyrimai (2019 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas, 15.10.48), trečiasis asmuo L. B. paaiškino, kad žarnynas gali būti tiriamas rentgeno būdu (2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 14.31.22). Apie šiuos tyrimų būdus, N. C. nebuvo informuotas.

26.2. Nurodomos galimos ir svarbios paciento apsisprendimui dėl sutikimo davimo planuojamai chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai, komplikacijos, kurios yra: žinomos ir dažnai pasitaikančios, retai pasitaikančios, galimos tam konkrečiam pacientui, įvertinus jo sveikatos būklę. Atsakovės 2014 m. vasario 3 d. Nr. 23 p.4 įsakymu „Dėl fibrokolonoskopijos procedūros patvirtinimo“ patvirtinta Fibrokolonoskopijos procedūra, kurios 6.4.4.1. kaip komplikacija nurodyta perforacija, tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog tai yra žinoma ir dažnai pasitaikanti komplikacija, tačiau N. C. sutikime ši komplikacija nenurodyta. Be to, kaip nurodyta (18.2. punktas), distrofiniai žarnos sienelės pakitimai, sergant reumatoidiniu poliartritu, agresyvus gydymas gliukokortitoidais, taikyta radioterapija, chemoterapija – padidina storosios žarnos perforacijos riziką, tai yra tokie N. C. sveikatos ypatumai, kurie nagrinėjamu atveju turėjo padidintą rizikos laipsnį, atliekant kolonoskopiją. N. C. sutikime yra grafa: „Aš suprantu, kad ši operacija/ procedūra turi savo rizikos laipsnį, kurį lemia ir mano sveikatos būklė:...“, tačiau ši grafa neužpildyta, tai yra, rizikos, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę nenurodytos. Trečiasis asmuo L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad turėjo N. C. sutikime įrašyti rizikas, tačiau neįrašė, jas paaiškino žodžiu, atsakovės atstovė paaiškino, kad rizikas N. C. gydytoja paaiškino žodžiu (2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas, 14.31.22, 14.55.48). Teismo vertinimo, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų paaiškinimai objektyvumo prasme nėra pakankami pripažinti šias aplinkybes įrodytomis, tai yra, kad N. C. sutikimas nagrinėjamu atveju atitiko sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą.

27. Atsižvelgiant į tai, kad pacientui nebuvo suteikta visapusiška ir išsami informacija apie jam teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, galimas alternatyvas šiuo atveju bei komplikacijas, yra pagrindas spręsti, kad pacientas N. C. nežinojo išsamios informacijos apie gydymo, procedūros riziką bei negalėjo jos išvengti, atsisakydamas paslaugos, atitinkamai atsakomybė už pasirinkimo galimybės suvaržymą tenka gydymo įstaigai (CK 6.246, 6.719, 6.727, 6.729 straipsniai). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovo neteisėti veiksmai, tai yra paciento teisės į informaciją apie atliekamą kolonoskopijos tyrimą iš dalies yra susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis, tai yra N. C. mirtimi.

28. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių yra būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, todėl jį įrodyti privalu. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus. Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai žala atsiranda netiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant deliktinę atsakomybę netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

29. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką (28 punktas), teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes dėl N. C. teisės į informaciją pažeidimo (nutarties 26–27 punktai), daro išvadą, kad šioje byloje įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai dėl N. C. neinformuotumo apie alternatyvius gydymo būdus ir komplikacijas yra netiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės prašoma priteisti neturtine žala. Turėdamas informaciją apie galimas komplikacijas – perforaciją, informaciją, jog, esant jo sveikatos būklei, jam yra padidinta rizika komplikacijai – perforacijai atsirasti, galimus kitus gydymo būdus, jis galėjo pasirinkti kitą mažesnę riziką komplikacijai keliamą diagnostikos būdą nei kolonoskopija arba visai šio tyrimo atsisakyti.

30. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, tai yra ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016). Nagrinėjamu atveju nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus (paciento neinformavimo apie suteikiamą sveikatos paslaugas, jos galimas alternatyvas ir komplikacijas), tai, kad šie neteisėti veiksmai procedūriniu aspektu, tai yra priežastiniu ryšiu susiję su pasekmėmis – N. C. mirtimi nesuteikus jam informacijos apie komplikacijas ir alternatyvas (nutarties 26–29 punktai), tai, kad gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010) ir ieškovės išgyvenimais dėl netekto artimo giminaičio (neturtine žala) yra pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, CK 6.250, CK 6.727 straipsnių pagrindais.

31. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnyje, negali nepasižymėti specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).

32. Ieškovė prašo atlyginti 100 000 EUR neturtinę žalą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Siekiant tinkamai nustatyti ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį, aktualu atsižvelgti į aktualioje kasacinio teismo praktikoje nurodomus orientacinius kriterijus, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais – ieškovės ir mirusio asmens santykis, jų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019).

33. Ieškovė nurodo, kad mirus (duomenys neskelbtini) N. C. ieškovė patyrė ir iki šiol patiria didelį psichologinį šoką, kadangi su tėvu buvo artimi, kalbėdavo telefonu, aptardavo siūlomus tyrimus bei gydymą. Teigia, kad mirus tėvui N. C. ji turi pasirūpinti (duomenys neskelbtini) V. C., kuriai tenka dažnai keliauti iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką lankytis pas psichologus, vartoti medikamentus nuo depresijos. Su ieškovės argumentais iš dalies sutinkama. Byloje nėra jokio pagrindo abejoti, kad ieškovę ir mirusįjį N. C. siejo artimi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ryšiai, o mirus N. C. ieškovė neteko artimo tiesiosios giminystės laipsniu (CK 3.135 straipsnis) giminaičio be galimybės sukonstruoti bet tokį panašų bendravimo modelį (nutarties 32 punktas), tačiau būtina įvertinti ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės ir N. C. bendravimo intensyvumą, pastovumą, kadangi ieškovė nurodo gyvenanti užsienio valstybėje. Taip pat kritiškai vertinti (CPK 178 ir 185 straipsniai) ieškovės argumentai dėl jos motinos poreikio esant jos priežiūrai vykti pas psichologus, medikamentų, skirtų depresijai gydyti, naudojimo, kadangi nuo ieškinio priėmimo dienos, tai yra 2019 m. sausio 9 d., byloje, tai yra beveik metus laiko, nebuvo pateikta nė vieno rašytinio įrodymo (vaistų receptų, lėktuvo bilietų, gydytojų psichologų išrašų) ieškinio argumentams pagrįsti. Esminė aplinkybė, kurią teismas vertina, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, jog, teismo vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai yra netiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės prašoma priteisti neturtine žala.

34. Asmens sveikata, kaip ir gyvybė, yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 33 punktas), galima spręsti, kad dėl tėvo mirties ieškovė patyrė sunkius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, dėl kurių yra kalta atsakovė. Staigi artimo giminaičio – tėvo – netektis, pasikeitusi šeimos sudėtis dėl atsakovės kaltės turėjo didelę įtaką ieškovės emocinei būsenai, todėl, teismo vertinimu, ieškovei turi būti atlyginta 10 000 EUR neturtinė žala. Teismo vertinimu, ši suma atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir kasacinio teismo (nutarties 32 punktas) taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė patyrė 3200 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2300 EUR advokato pagalbos išlaidos ir 900 EUR ekspertizės mokestis (I e. tomas, 155 e. b. l.).

36. Nors teismas nusprendė priteisti ne visą ieškovės prašytą neturtinės žalos atlyginimo sumą, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes šį dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Vadinasi, ieškovė iš esmės neturėjo galimybių iš anksto tiksliai įvertinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį ir jį nurodyti teismui. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad neturtinę žalą yra sunku iš anksto įvertinti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje K. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10).

37. Apibendrindamas anksčiau išdėstytus argumentus, teisinį reglamentavimą (nutarties 35–36 punktai), teismas konstatuoja, kad laikyti ieškovę iš dalies pralaimėjusią bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai jos nuomonė dėl patirtos neturtinės žalos dydžio nesutapo su teismo pateiktu įvertinimu, šiuo konkrečiu atveju būtų neteisinga. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas mano, kad ieškovė iš esmės laimėjo bylą dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos visa apimtimi (nutarties 35 punktas). Ieškovei priteisiamos 2300 EUR advokato pagalbos išlaidos, 898,60 EUR ekspertizės išlaidos, tai yra iš viso 3198,60 EUR bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai).

38. Ieškovė vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 900 EUR avansą ekspertės išlaidoms apmokėti (I e. tomas 103–105 e. b. l.). Teisme gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2019 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą 898,60 EUR už suteiktas paslaugas – ekspertizės aktą (I e. tomas, 130 e. b. l.) ši sąskaita buvo apmokėta iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinės sąskaitos 2019 m. spalio 21 d. pervedant Valstybinei teismo medicinos tarnybai 898, 60 EUR (I e. tomas, 148 e. b. l.). Byloje pateiktas 2019 m. spalio 23 d. pavedimų lėšų likučio išrašas patvirtina apie Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje esantį 1,40 EUR likutį (I e. tomas, 154 e. b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteistos 898,60 EUR patirtos ekspertizės išlaidos, Klaipėdos apygardos teismo Finansų skyrius įpareigojamas grąžinti ieškovei 1,40 EUR likutį (CPK 90 straipsnio 1 dalis).

39. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti 100 000 EUR neturtinę žalą, susijusią su artimo giminaičio sveikatos sužalojimu bei gyvybės atėmimu. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Teismas atsižvelgdamas į patenkinto reikalavimo dalį nusprendžia priteisti iš atsakovės valstybei 225 EUR žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 96 straipsnio 1 dalies 1 dalis, 5 dalis). Taip pat iš atsakovės priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

40. Atsakovė viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė, tretieji asmenys L. B., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, pateiktais atsiliepimais į ieškinį jų priteisti neprašė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškovei A. L. 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą ir 3198,60 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės 225 EUR žyminį mokestį valstybei, 5, 96 EUR, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Klaipėdos apygardos teismo Finansų skyrius įpareigojamas grąžinti ieškovei A. L. 1,40 EUR piniginių lėšų likutį, esantį Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje, sumokėto įvykdžius Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.