Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2014 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. TE-384 „Dėl nuobaudos skyrimo A. Č.“, kuriuo pareiškėjui už VSAT vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 382 ,,Dėl pareigūno tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 punkto bei VSAT Vilniaus rinktinės vado 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 340 ,,Dėl pareigūnų drausmės stiprinimo“ 1.1 punkto reikalavimų nesilaikymą paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSAT Vilniaus rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko 2014 m. birželio 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (21/20)-11-1138 VSAT Vilniaus rinktinės vadas buvo informuotas, jog VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus specialistui A. Č. 2014 m. birželio 11 d. buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį. VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. 2014 m. birželio 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (21/20-11-1140 „Dėl pareigūnų įvykdytų tarnybinių nusižengimų“ VSAT Vilniaus rinktinės vadą informavo, kad įtarus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, buvo sulaikyti VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus specialistas A. Č. ir jo kolega. Šie asmenys buvo įtariami įvykdę neteisėtas veikas, už kurias nustatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jų veiksmuose yra tarnybinių nusižengimų požymių. Atsižvelgęs į tai, VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. nurodė, kad siekiant išsamiai ir nešališkai ištirti minėtų asmenų galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų aplinkybes, yra tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą minėtam įvykiui ištirti. Atsižvelgus į gautą informaciją, 2014 m. birželio 12 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareiškėjui 2014 m. birželio 20 d. pasirašytinai įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad nesilaikydamas teisės aktų nustatytų reikalavimų ir veikdamas priešingai esminėms teisės aktų nustatytoms pareigoms, jis pažemino pareigūno vardą ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punkto bei 12 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.2, 2.3, 4.5 ir 9.1 punktų bei VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių 6.4 ir 14.1 punktų reikalavimus. A. Č. buvo pasiūlyta iki 2014 m. birželio 25 d. pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. VSAT Vilniaus rinktinės vado 2014 m. birželio 30 d. rezoliucija pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, kol bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-06092-14, kuriame A. Č. buvo pareikšti įtarimai dėl bendrininkavimo kontrabandos gabenime ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimu pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Gavęs Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą, VSAT Vilniaus rinktinės vadas 2014 m. spalio 2 d. rezoliucija atnaujino pareiškėjo atžvilgiu 2014 m. birželio 12 d. pradėtą tarnybinį patikrinimą. VSAT Vilniaus rinktinė su 2014 m. spalio 2 d. raštu Nr. (21/20)-12-4509 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorą ir prašė leisti atsakovo pareigūnui, atliekančiam tarnybinį patikrinimą, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 05-1-06092-14 ir padaryti reikiamų dokumentų kopijas. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, VSAT Vilniaus rinktinės vado 2014 m. spalio 10 d. rezoliucija buvo nuspręsta pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą 30 dienų.

Pareiškėjui 2014 m. spalio 17 d. pasirašytinai buvo įteiktas 2014 m. spalio 8 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad vykdydamas tarnybą nuo 2014 m. birželio 10 d. 19.30 val. iki 2014 m. birželio 11 d. 9.30 val., jis su savimi turėjo tris į tarnybinį žiniaraštį neįrašytus mobiliuosius telefonus ir užsienio valiutos (2 JAV dolerius) ir tokiais savo veiksmais galbūt pažeidė VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 62.12 punkto, VSAT vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 382 ,,Dėl pareigūno tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 punkto, VSAT vado 2004 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 4-528 ,,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 382 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ pakeitimo“ 1.3 ir 2.1 punktus bei VSAT Vilniaus rinktinės vado 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 340 ,,Dėl pareigūnų drausmės stiprinimo“ 1.1 ir 2.1 punktų reikalavimus. Pareiškėjui buvo pasiūlyta iki 2014 m. spalio 13 d. pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. VSAT Vilniaus rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas surašė 2014 m. spalio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (21/20)-27-64, kurioje konstatavo, kad A. Č., tarnybos metu (nuo 2014 m. birželio 10 d. 19.30 val. iki 2014 m. birželio 11 d. 9.30 val.) su savimi turėdamas 2 JAV dolerius, pažeidė VSAT vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 382 ,,Dėl pareigūno tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 punkto ir VSAT Vilniaus rinktinės vado 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 340 ,,Dėl pareigūnų drausmės stiprinimo“ 1.1 punkto reikalavimus ir įvykdė tarnybinį nusižengimą, todėl jam buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. VSAT Vilniaus rinktinės vadas Įsakymu paskyrė pareiškėjui A. Č. tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu VSAT Vilniaus rinktinės vado 2014 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. TE-384 paliko nepakeistą, konstatavęs, kad už pareiškėjo padarytą tyčinį tarnybinį nusižengimą, sukėlusį neigiamus padarinius, jam pagrįstai buvo skirtas griežtesnė tarnybinė nuobauda – papeikimas, o dėl jo veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir nuodugniai, nepažeidžiant procedūros reikalavimų; A. Č. veiksmuose buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ir jam buvo skirta proporcinga bei padarytą nusižengimą atitinkanti nuobauda. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad padaryta išvada, jog jis tarnybos metu su savimi turėjo 2 JAV dolerių kupiūrą, nėra įrodyta jokiais objektyvais įrodymais. Be to, skiriant nuobaudą, buvo pažeista tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra.

Nustatyta, kad skiriant A. Č. tarnybinę nuobaudą, jis buvo VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus specialistas, o tai reiškia, kad pareiškėjas buvo vidaus reikalų sistemos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, todėl atliekant jo tarnybinį patikrinimą, pagrįstai buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad A. Č. ginčo laikotarpiu buvo valstybės pareigūnas, vertinant jo veiksmus, turi būti atsižvelgta į tai, kad jam yra taikomi itin aukšti veiklos ir atsakomybės standartai. Preziumuojama, kad valstybės pareigūnas žino teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą bei pavestų funkcijų įgyvendinimą.

Tarnybinio nusižengimo apibrėžimas yra įtvirtintas Statuto (redakcija galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. balandžio 3 d.) 2 straipsnio 6 dalyje. Pagal minėtą teisės normą, tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Teismas, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, turi nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnas priešingais teisei kaltais veiksmais ar neveikimu padarė atitinkamas (konkrečias) veikas, kuriomis pažeidė Statuto ir kitų teisės aktų nustatytą vidaus tarnybos tvarką (konkrečias normas), neatliko tarnybos pareigų ar jas atliko netinkamai, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.

Nustatyta, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta už tai, kad jis tarnybos metu su savimi turėjo užsienio valiutos – 2 JAV dolerius – ir taip pažeidė VSAT vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 382 ,,Dėl pareigūno tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 punkto bei VSAT Vilniaus rinktinės vado 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 340 ,,Dėl pareigūnų drausmės stiprinimo“ 1.1 punkto reikalavimus. Atsakovas padarė išvadą, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas tyčia – pareigūnas dėl savo patirties ir užimamų pareigų turėdamas galimybę suprasti ir adekvačiai įvertinti tai, kad nesilaiko tarnybos drausmės, tyčia ir sąmoningai nesilaikė galiojančių teisės aktų nuostatų, dėl savo gyvenimiškos ir tarnybinės patirties bei išsilavinimo turėjo galimybę nustatyti, kad dėl jo veiksmų gali kilti tam tikri padariniai, tačiau leido jiems atsirasti. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Įvertinus šias aplinkybes, nusižengusiojo asmenybę ir jo tarnybos eigą, A. Č. buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

VSAT vadas 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 382 ,,Dėl pareigūno tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 punktu įpareigojo VSAT rinktinių vadus užtikrinti, kad pareigūnai, paskirti į pasienio sargybas, tarnyboje neturėtų užsienio valiutos, alkoholinių gėrimų, kitų, nesusijusių su tarnybos vykdymu, daiktų bei didesnės kaip 0,5 MGL Lt sumos. Įgyvendindamas šį pavedimą, atsakovo VSAT Vilniaus rinktinės vadas 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 340 „Dėl pareigūno tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 punktu įpareigojo padalinių vadovus užtikrinti, kad pareigūnai, paskirti į pasienio sargybas, tarnybos vykdymo metu neturėtų užsienio valiutos, alkoholinių gėrimų, kitų, nesusijusių su tarnybos vykdymu, daiktų bei didesnės kaip 0,5 MGL Lt sumos. Ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo žinomas nustatytas draudimas, nėra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. Č. su VSAT Vilniaus rinktinės vado 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 340 susipažino 2003 m. kovo 3 d.

Pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga patvirtina, kad tyrimas buvo pradėtas įvertinus VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos Nacionalinio koordinavimo centro 2014 m. birželio 12 paros įvykių suvestinėje Nr. 163 pateiktus duomenis, kad tikrinant informaciją, buvo stabdomas automobilis „VW Transporter“, kuris nestojo. Įtarus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, buvo sulaikytas VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus (darbo vieta nustatyta Gintaro Žagunio užkardoje) vyresnysis specialistas A. Č.. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atlikta asmens krata. Administracinėje byloje esantis asmens kratos protokolas patvirtina, kad 2014 m. birželio 11 d. 12.00–12.30 val. atlikus pareiškėjo asmens kratą, buvo nustatyta, kad A. Č., be kitų daiktų ir dokumentų, turėjo vieną 2 JAV dolerių kupiūrą. Nors pareiškėjas ir atsisakė pasirašyti kratos protokolą, jokių pretenzijų dėl kratos netinkamo atlikimo jis nei ikiteisminio tyrimo, nei tarnybinio patikrinimo metu nereiškė. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, A. Č. sulaikymo metu atliktų procesinių veiksmų atitiktis teisės aktų reikalavimams yra baudžiamojo proceso dalis, todėl nagrinėjat tarnybinį ginčą nėra vertinama.

Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. birželio 11 d. kaip liudytojas paklaustas VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis pasienietis A. M. paaiškino, kad jam buvo žinoma, jog A. Č. galbūt padeda gabenti kontrabandą, suteikdamas informaciją vieniems ar kitiems asmenims bei sąmoningai neužtikrindamas valstybės sienos apsaugos. Keletą kartų buvo bandyta įvykdyti kontrabandą, tačiau nesigaudavo, o keletą kartą tai padaryti pavyko. Vėliau A. M. paaiškino, kad 2014 m. birželio 11 d. duoti parodymai buvo išgauti naudojant psichologinį spaudimą, todėl jų nepalaiko ir nežino, ar A. Č. užsiima kontrabandos gabenimu ar padėjimu kontrabandai. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, buvo padaryta išvada, kad nepakanka duomenų kaltinamajam aktui surašyti dėl A. Č. galbūt nusikalstamų veikų padarymo, todėl ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu dėl galimo padėjimo padaryti kontrabandą ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, buvo nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje bei 228 straipsnio 1 dalyje padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarime taip pat pažymėta, jog nustatyti duomenys leidžia suabejoti įtariamojo A. Č. vykdomos tarnybinės veiklos skaidrumu. Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro R. B. 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 05-1-06092-14 nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 10–11 d. naktinėje pamainoje būdamas VSAT Vilniaus rinktinės Gintaro Žagunio užkardos pamainos vyresniuoju, nesilaikė drausmės ir nepaisė teisės normų, nustatančių pareigūnams draudimą tarnybos metu turėti užsienio valiutos ir neveikė taip, kad nebūtų pakenkta jo paties ir VSAT reputacijai. Netinkamas A. Č., kaip pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra apibendrinti paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. J. parodė, kad pareiškėjo rankinė, kurioje buvo piniginė, buvo rasta A. Č. tarnybinėje transporto priemonėje. Kas buvo piniginėje, jis nežino. Šis asmuo sulaikant pareiškėją dalyvavo labai trumpai, tik padarė nuotraukas ir išvažiavo, todėl apie kitus atliktus veiksmus jam nėra žinoma. Vėliau T. J. surašė asmens kratos protokolą, į kurį įrašė minėtame automobilyje matytus daiktus. Liudytojas A. V. parodė, kad matė, kaip buvo fotografuojamas A. Č. tarnybinis automobilis. Atliekant kratą, jis nedalyvavo, daiktus matė tik ant stalo. Liudytojas A. S. parodė, kad dalyvavo atliekant kratą, tačiau nepamena, kokie daiktai buvo tarnybiniame automobilyje. Mano, kad piniginėje buvo pinigų. Liudytojas G. C. ir G. M. paaiškino, kad apžiūrėjo pareiškėjo tarnybinį automobilį, kurio salone buvo rankinė, mobilaus ryšio telefonai. Jie taip pat apžiūrėjo A. Č. spintelę, esančią VSAT Vilniaus rinktinės Gintaro Žagunio užkardoje, bei ten stovėjusį pareiškėjo asmeninį automobilį, tačiau iš jų jokių daiktų neėmė ir VSAT Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams neperdavė. Pats pareiškėjas atrakino spintelę ir asmeninį automobilį bei dalyvavo jų apžiūrose. Aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad piniginė, priešingai nei teigia A. Č., buvo rasta ne jo asmeniniame automobilyje ir ne persirengimo spintelėse. Tarp liudytojų paaiškinimų prieštaravimų nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių asmenų nešališkumu bei jų pateiktų paaiškinimų teisingumu. Iš administracinėje byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant priekinės tarnybinio automobilio sėdynės yra padėti A. Č. priklausantys daiktai, tarp kurių yra ir piniginė, todėl pareiškėjo teiginiai, kad piniginės su savimi jis neturėjo, atmestini kaip nepagrįsti. A. Č. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog piniginė buvo paimti iš jo asmeninės spintelės ar asmeninio automobilio, stovėjusio VSAT Vilniaus rinktinės Gintaro Žagunio užkardos teritorijoje.

Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareigūnas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl padarė tarnybinį nusižengimą. A. Č. dėl savo patirties ir užimamų pareigų turėdamas galimybę suprasti ir adekvačiai vertinti tai, kad nesilaiko tarnybos drausmės, tyčia ir sąmoningai nesilaikė galiojančių teisės akto nuostatų, nors dėl savo gyvenimiškos ir tarnybinės patirties bei išsilavinimo turėjo galimybę numatyti, kad dėl jo veiksmų gali kilti tam tikri padariniai, tačiau leido jiems atsirasti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad situacija, kai pareigūnas sąmoningais veiksmais nesilaiko jam nustatytos drausmės reikalavimų, vienareikšmiškai kenkia visos vidaus tarnybos sistemos geram vardui, reputacijai ir autoritetui.

Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas. Pagal Tvarkos aprašo 6 punktą, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras turi teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės departamentui dėl bet kurio pareigūno galimo tarnybinio nusižengimo. Vidaus reikalų įstaigoje pradėtas tarnybinis patikrinimas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro pavedimu gali būti perduotas atlikti Teisės departamentui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas vidaus reikalų įstaigoje nebeatliekamas. Pagal Tvarkos aprašo 10 punktą, gavus Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šio Tvarkos aprašo reikalavimų.

Nustatyta, kad A. Č. 2014 m. birželio 11 d. buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį. Pranešimą apie pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinės drausmės pažeidimą jo darbdavys gavo 2014 m. birželio 12 d. iš VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus pareigūno, kuriam ir pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. A. Č. 2014 m. birželio 20 d. pasirašytinai įteiktas pranešimas dėl tarnybinio patikrinimo, kuriame nurodyta, kad galbūt neteisėtais ir teisei priešingais veiksmais jis pažemino pareigūno vardą ir padarė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punkto bei 12 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.2, 2.3, 4.5 ir 9.1 punktų bei VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių 6.4 ir 14.1 punktų reikalavimus. Kadangi A. Č. 2014 m. birželio 11 d. pateiktame pranešime apie įtarimą nurodytų veikų objektyvioji pusė reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis sutapo su pareiškėjo veiksmais, dėl kurių jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, atsakovas 2014 m. birželio 30 d. pagrįstai sustabdė pradėtą tarnybinį patikrinimą. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą A. Č. atžvilgiu nutraukus nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tarnybinio tyrimo procedūra 2014 m. spalio 2 d. buvo pagrįstai atnaujinta. Taigi, priešingai nei teikia A. Č., atliekant tarnybinį patikrinimą, Tvarkos aprašo 6 bei 10 punktų pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjo teiginys, kad VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus pareigūnas E. P. kreipėsi į prokurorą dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tokį leidimą gavo, tačiau su duomenimis nesusipažino, nėra niekuo pagrįstas. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gavus prokuroro leidimą, su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo susipažinta.

Tvarkos aprašo 22 punkte įtvirtinta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

Kaip jau minėta, tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2014 m. birželio 12 d., tačiau vėliau jis nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2014 m. spalio 2 d. buvo sustabdytas. Tęsiant tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyti kiti pareigūno pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, A. Č. buvo įteiktas 2014 m. spalio 8 d. pranešimas ir pasiūlyta iki 2014 m. spalio 13 d. pateikti paaiškinimus. VSAT Vilniaus rinktinės vado 2014 m. spalio 10 d. rezoliucija tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas 30 dienų. Įsakymas buvo priimtas 2014 m. lapkričio 3 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta per Tvarkos aprašo 22 punkte nustatytą terminą.

Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. Č. buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus, kaip nustatyta Tvarkos aprašo 21 punkte. Nors byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014 m. spalio 8 d. pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2014 m. spalio 17 d., tačiau remiantis Tvarkos aprašo 19.1 punktu, tikrinamas pareigūnas turi teisę teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus. Ši pareigūno teisė nėra ribojama jokiais terminais, o tai suponuoja išvadą, kad paaiškinimus, prašymus ir įrodymus tikrinamas pareigūnas gali teikti viso tarnybinio patikrinimo metu. Kadangi tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta tik 2014 m. spalio 30 d., A. Č., 2014 m. spalio 17 d. gavęs pranešimą, turėjo objektyvias galimybes pateikti paaiškinimą ir vėliau nei pranešime nurodytas terminas. Duomenų, kad pareiškėjas šia teise būtų pasinaudojęs, nėra.

Apibendrinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas, priešingai nei teigia A. Č., buvo atliktas laikantis Tvarkos aprašo taisyklių reikalavimų ir terminų. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo vertinti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjo padaryto nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių Tvarkos aprašo pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti Įsakymą, nenustatyta. A. Č. padarytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pagrįstai buvo įvertintas kaip tarnybinis nusižengimas.

Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Tarnybinio patikrinimo išvados analizė patvirtina, kad VSAT Vilniaus rinktinė išsamiai išanalizavo pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo analizuojami visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.

Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 26 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo norma leidžia daryti išvadą, jog įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Statuto 26 straipsnio 1 dalyje išvardytus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti vieną iš šio 26 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose išvardytų tarnybinių nuobaudų (tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama už Statuto 24 straipsnyje nustatytų pareigūnui taikomų apribojimų pažeidimą; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą, siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems; 3) nebuvimą tarnybos vietoje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų; 4) buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; 5) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda (Statuto 26 straipsnio 3 dalis)).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad, parenkant A. Č. tarnybinę nuobaudą, buvo tinkamai atsižvelgta į Statuto 26 straipsnyje nustatytas aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo įvertinta pareiškėjo asmenybė ir pareigūno tarnybos eiga. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, pareigūno kaltę bei tarnybinio nusižengimo aplinkybes ir neigiamus padarinius bei nenustačius jokių tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. Č. buvo pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Kadangi pareiškėjas neigiamus padarinius sukėlusį tarnybinį nusižengimą padarė tyčia, vadovaujantis Tvarkos aprašo 5.3 punktu, jam pagrįstai buvo skirta griežtesnė tarnybinė nuobauda nei pastaba. Ši nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. Č., kaip valstybės pareigūnui, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėjo teiginiai dėl siekio su juo susidoroti nėra niekuo pagrįsti.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į tai, kad A. Č. nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytą jo pažeidimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2014 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. TE-384 „Dėl nuobaudos skyrimo A. Č.“ buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o juo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

A. Č. taip pat prašo priteisti jam patirtų teismo išlaidų atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, nėra jokio pagrindo A. Č. priteisti teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.