Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo nuomone, atsakovė tyrimą atliko neobjektyviai ir tendencingai, siekiant bet kokiais būdais su juo susidoroti ir atleisti iš vidaus tarnybos, kadangi 2014 metais jo atžvilgiu buvo pradėtas, o vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas, jo metu 10 dienų jis buvo suimtas, todėl valstybė galimai jam turės kompensuoti turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėjo, kad jis ilgą laiką buvo nušalintas nuo pareigų atsakovės įsakymu, dėl ko ji buvo priversta išmokėti jam kompensaciją už priverstines pravaikštas. Paaiškino, kad jam buvo pasakyta išeiti iš darbo savo valia arba bus atleistas pagal straipsnį. Todėl, pareiškėjo nuomone, pareigūnas R. B. 2014-10-21 tyčia atvyko patikrinti, kaip jis vykdo tarnybą, siekdamas bet kokiais būdais surasti pažeidimus.

Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad remiantis Nuostatais, slapukaujant, negalima demaskuotis. Pareiškėjo teigimu, jei slapukavimo metu jis būtų ėjęs prisistatyti R. B., tai R. B. vertintų, kaip savavališką tarnybinės užduoties nutraukimą. Pareiškėjas nesutinka ir su atsakovės teiginiu, kad jis nesinaudojo radijo stotelės ausinėmis. Paaiškino, kad šios ausinės yra ne vienkartinės, todėl tinkamai jų nedezinfekavus, jas dėvėti nerekomenduojama. Tai patvirtina Visuomenės higienos centro raštas. Dėl to pareiškėjas 2014-11-24 parašė prašymą Vilniaus rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus viršininkei J. R.. Pabrėžė, kad iki tol, kol jis nesikreipė raštu į vadovybę, atsakovė niekam neišduodavo vienkartinių ausinių. Po raštiško jo kreipimosi, užkardoje prieš rikiuotę išduodamos vienkartinės ausinės. Dėl atsakovės kaltinimo, kad jo pavaldinys J. Š., vykdant tarnybinę užduotį, nesinaudojo žiūronais, pareiškėjas nurodo, jog žiūronai tarnybos metu yra tik pagalbinė priemonė ir jie naudojami esant reikalui arba būtinumui, o ne visą laiką juos laikant prispaudus prie akių. Pareiškėjas nesutinka ir su tuo, jog nebuvo tinkamai užsimaskavęs. Nurodo, jog tarnybos metu dėvėjo maskuojančios spalvos uniformą. Taip pat buvo maskuojančios spalvos kuprinė, kilimėlis ir palapinsiaustė. Palapinsiaustė buvo naudojama tarnybos metu kaip maskuotė bei apsauga nuo lietaus. Pareiškėjo teigimu, miške su tokia apranga jo niekas nepastebėtų net per kelis metrus, jau nekalbant apie 200 metrų.

Priešingai negu teigia atsakovė, pareiškėjas mano, kad buvo demaskuotas tyčiniais R. B. veiksmais. R. B., vykdęs užkardos vado pavaduotojo pareigas, žinodamas kad, ruožas yra saugomas vykdant slapukavimą, sąmoningai atvyko tuo metu su tarnybiniu visureigiu prie pat sienos. Jis tuo metu buvo puikiai matomas iš visų pusių. Savo veiksmais demaskavo pareiškėjo sargybą. Jis faktiškai nutraukė tarnybinės užduoties vykdymą t.y. slapukavimą.

Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jis su kolega radijo stotelės ausinių nenaudojo dėl higienos trūkumo, atsakovė nurodo, kad radijo stotelės ausinių vienkartinius apvalkalus nėra būtina išduoti kasdieniam naudojimui kiekvienai pareigūnų pamainai (šie keičiami pagal susidėvėjimą), nes esamus apvalkalus pareigūnai gali išsivalyti ar dezinfekuoti patys pagal poreikį prieš tarnybą. Pažymėjo ir tai, kad tiek iš kitų pareigūnų, tiek ir iš paties pareiškėjo iki tiriamojo įvykio nebuvo gauta prašymų jiems higienos tikslais išduoti pakaitinius ar vienkartinius apvalkalus.

Atsakovė pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo pavaldiniui sargyboje pareigūnui J. Š. vykdant tarnybinę užduotį stebėti aplinką buvo išduoti žiūronai, kurie patikrinimo metu buvo rasti užsegti šiojo kuprinėje, slapukaujant maskuotis naudojama palapinsiaustė užfiksuota įtempta tarp medžių šalia miško proskynos nepateisinamai aukštai, apie 1 m. aukštyje, nemaskuota augalija, todėl tokie tikrinimo rezultatai rodo, kad pareiškėjas ir jam pavaldus pareigūnas atmestinai, tik formaliai atliko tarnybines pareigas tiriamojo įvykio metu, nesiekiant kontroliuoti konkrečią valstybės sienos atkarpą ir nesilaikant elementarių slapukavimo metodų, su kuriais pareigūnai supažindinami nuolat, tiek mokantis pasieniečio profesijos, tiek ir mokymų bei instruktažų metu. Atsakovės vertinimu, toks pareigūnų elgesys nesuderinamas su tarnybinės užduoties tikslais ir traktuotinas kaip netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas (neatlikimas), už kurį numatyta tarnybinė atsakomybė.

Ginčijamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio, nustatančio tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką, 2 dalies 1 punktu ir atsižvelgiant į VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (21/20)-27-78.

Išvadoje konstatuota ir ginčijamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui paskirta už Sienos kontrolės nuostatų 59.1., 62.8., 66., 68.1.2., 173., 174., 175., 181., 182.3., 182.4., 183 ir 183.2 punktų pažeidimus. Nuostatai reglamentuoja sienos stebėjimo ir patikrinimų kertant valstybės sieną planavimą, organizavimą ir vykdymą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jos struktūriniuose padaliniuose, organizuojančiuose ir įgyvendinančiuose tarnybos funkcijas priskirtoje pasienio ruožo, teritorinės jūros dalyje, jūrų, oro uoste ar kitoje nustatytoje teritorijoje (Nuostatų 1 p.).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (LVAT 2012-12-17 sprendimas Nr. A520-2635/2012). Be to, vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra konstatavęs, kad nuobaudų skyrimo procedūros baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (LVAT 2013-03-04 nutartis Nr. A662–565/2013). Būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuris yra sudėtinė įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo dalis, turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo visų pirma analizuotina ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Nuostatų 59.1 punkte nustatyta, kad vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis. Išvadoje aprašant šios normos pažeidimą (Išvados 9 lapas) nurodyta, kad nagrinėjamu atveju, J. Š. vykdant tarnybinę užduotį stebėti aplinką išduoti žiūronai buvo užsegti kuprinėje, slapukavimo vieta įrengta nesilaikant maskavimosi taisyklių – atviroje vietovėje apsupta augmenijos, o maskuojančios spalvos tentas (palapinsiaustė) įtemptas tarp medžių šalia miško proskynos nepateisinamai aukštai, nemaskuojant augalija, radijo ryšio priemonėmis perduodama informacija neapsaugota nuo patekimo į aplinką (nenaudojant ausinių). Siekiant nustatyti ar pagrįstai pareiškėjas drausminėn atsakomybėn traukiamas už netinkamą slapukavimo vietos parinkimą, aktuali yra Nuostatų 72 punkto nuostata, leidžianti patruliui pasirinkti slapukavimo vietą atsižvelgiant į padėtį saugomame ruože saugomo ruožo ypatumus ir kitas aplinkybes. Tai reiškia, kad pasirinkti tinkamą slapukavimo vietą yra palikta patrulių diskrecijai. Atkreiptinas dėmesys, kad Išvadoje niekaip nėra įvertinti pareiškėjo tarnybinio tyrimo metu pateikti argumentai dėl slapukavimo vietos parinkimo. Pareiškėjas tarnybiniame pranešime (b.l. 10-11) nurodė, kad slapukavimo vieta buvo parinkta atsižvelgus į vietovės reljefą, miškingumą. Valstybės sienos linija ties valstybės sienos ženklu 0635 daro posūkį link valstybės ženklo 0634, todėl nuo valstybės sienos ženklo 0634 sienos linija matosi iki valstybės sienos ženklo 0632. Prie valstybės sienos ženklo veda tik vienas miško keliukas, kuris yra apsaugotas EMIDS daviklio. Tuo tarpu link valstybės sienos ženklo 0634 veda daug miško keliukų, kuriais įmanoma prieiti prie pat valstybės sienos. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad teisės aktuose nėra įtvirtini objektyvūs kriterijai ir požymiai slapukavimo vietos parinkimui. Kokios konkrečiai teisės aktų nuostatos buvo pažeistos nagrinėjamu atveju A. Č. parinkus slapukavimo vietą Išvadoje nenurodytos. Išvadoje apsiribota bendro pobūdžio deklaratyvia ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta nuoroda, jog pasirinkta slapukavimui vieta neužtikrino galimybės efektyviai kontroliuoti aplinkinę teritoriją, todėl kiti asmenys tyrėjo galimybę nepastebėti apeiti šios sargybos kontroliuotą valstybės sienos atkarpą. Išvadoje nurodyti argumentai, kad slapukautojai puikiai matomi iš jų kontroliuojamo stebėjimo perimetro, o pačių stebėjimą vykdančių pareigūnų galimybės matyti (ir kontroliuoti) aplink vykstantį judėjimą yra ribotos, nepagrįsti kokiais įrodymais. Liudytoju apklaustas R. B. patvirtino, kad jis atvykęs į tikrinamą vietą, pareiškėjo nematė. Pareiškėjas buvo iškviestas ir iš slapukavimo vietos išėjo tik budėtojui paliepus. Taip pat, kaip neįrodytas vertintinas ir Išvadoje fiksuotas argumentas, kad pareiškėjas nepastebėjo tikrinti atvykusio R. B.. Pareiškėjas tiek tarnybiniame pranešime, tiek bylą nagrinėjant teisme patikino, kad R. B., kuris buvo uniformuotas ir atvykęs tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais, matė, tačiau, kadangi tuo metu vykdė slapukavimą, nesidemaskavo. Nei Išvadoje, nei į bylą atsakovė nepateikė duomenų, kokie teisės aktai įpareigojo pareiškėją informuoti budėtoją apie pastebėtą tikrinti atvykusį užkardos vadą. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad vertinant slapukavimo vietos nagrinėjamu atveju parinkimo tinkamumą, Išvadoje apsiribota nuoroda, kad „tyrėjo subjektyvia nuomone, tinkamas valstybės sienos atkarpos tarp VSŽ 0634-0635 stebėjimas galėjo būti tinkamai vykdomas iš priešingos pusės, t.y. arčiau VSŽ 0365, netoli tos vietos, kur tarnybos tikrinimo metu sustojo G. Ž. užkardos vado pavaduotojo R. B. vairuotas tarnybinis automobilis“. Išvadoje nurodytas argumentas, kad sargybos pareigūnai (A. Č. ir J. Š.) neturėjo faktinių galimybių vykdyti jiems pavestų funkciją ir galbūt net nesiekė tinkamai vykdyti tarnybinę užduotį vertinti kaip prielaida, t.y. netinkamas ir nepakankamas pareiškėjo drausminei atsakomybei kilti.

Be to, pareiškėjas kaltinamas ir Nuostatų 173 punkto, kuriame nustatyta, kad slapukavimo vieta turi užtikrinti slaptą atvykimą ir pareigūnų išsidėstymą, gerą matomumą (kad pažeidėjas nepastebėtas negalėtų apeiti pasienio sargybos), galimybę sulaikyti pažeidėjus, Nuostatų 174 punkto nustatančio, kad atvykę į slapukavimo vietą, pareigūnai iš artimiausios priedangos apžiūri vietovę, pasienio sargybos vyresnysis nurodo kam ir kur išsidėstyti ir užsimaskuoti, stebėjimo sektorių, pasiklausymo kryptis, sąveikos tarp pasienio sargybos pareigūnų signalus bei Nuostatų 175 punkto nustatančio, kad pareigūnai išsidėsto slaptai ir užsimaskuoja, tarnybinę užduotį vykdo vizualaus matomumo, girdimumo arba signalizacijos ir stebėjimo prietaisų veikimo ribose, atstumas tarp pareigūnų turi būti toks, kad jie galėtų vienas kitą matyti ar girdėti perduodamus signalus (jei nėra galimybės pasinaudoti radijo ryšiu), sklandžiai veikti, pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys, kad Išvados 10 lape yra išvardinti visi Nuostatų punktai, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, tačiau Išvadų turinyje nėra niekaip detalizuota kokiais konkrečiais pareiškėjo veiksmais kuris pažeidimas padarytas.

Tyrimo išvadoje niekaip nėra aprašytas Nuostatų 62.8. punkte nustatyto draudimas pasienio sargybos pareigūnams demaskuoti save (jei pasienio sargybos rūšis ar tarnybinė užduotis numato veiksmų maskavimą) pažeidimas. Nuostatų 68.1.2. punkte įtvirtinta pasienio sargybos vyresniojo pareiga įvertinti turimą informaciją apie galimus neteisėto valstybės sienos kirtimo būdus ir vietas, vietovę ir jos maskuojančias savybes, praeinamumą (pravažumą), metų laiko (paros) ir oro sąlygų bei kitas aplinkybes, galinčias įtakoti tarnybinės užduoties vykdymą. Tyrimo išvadoje nėra jokių pagrįstų išvadų ar pareiškėjas neįvertino turimos informacijos, ar netinkamai ją įvertino nagrinėjamų aplinkybių kontekste, t.y. Išvadoje nėra atskleista, kuo pasireiškė šis pažeidimas.

Nuostatų 181 punkte įtvirtinta, kad slapti (maskuojami) veiksmai yra taikomi, kai norima nuslėpti nuo aplinkinių, taip pat ir pažeidėjų pasienio sargybos ketinimus ir veiksmų taktiką. Slaptais veiksmais taip pat siekiama netikėtumo sulaikant pažeidėjus. Atkreiptinas dėmesys, kad slapukauti vykdant tarnybinę užduotį pareiškėjui buvo pavesta. Ši priemonė pasirinkta ne pareiškėjo iniciatyva, todėl iš Išvados turinio neaišku, kuo pasireiškia Nuostatų 181 punkto pažeidimas.

Nuostatų 182.3 ir 182.4 punktuose nustatytos rekomendacijos pasienio sargybos pareigūnams tinkamai panaudoti maskuojančias vietovės ir daiktų savybes, tamsaus paros laiko ir kitas riboto matomumo sąlygas ir sumaniai panaudoti tarnybines (maskuojančią aprangą ir kt.) ir parankines (šakas, žolę ir kitą augmeniją, esančią tarnybos vietovėje, ir pan.) maskavimo priemones. Kaip nagrinėjant bylą nustatyta, pareiškėjas vilkėjo maskuojančios spalvos rūbus, turėjo tokios pat maskuojančios spalvos kuprinę, jo naudota palapinsiaustė taip pat buvo maskuojančios spalvos. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų netinkamai įgyvendinęs šias rekomendacijas.

Be to, pareiškėjas yra kaltinamas ir Nuostatų 183 punkto it 183.2. punktų pažeidimais. Nuostatų 183 punkto nuostatomis pasienio sargybos pareigūnai įpareigoti laikytis garsinės maskuotės drausmės. O 183.2 punkte nustatyta, kad pasienio sargybos pareigūnai turi kuo tyliau judėti vietovėje ir naudotis ginkluote bei kitomis tarnybinėmis priemonėmis. Tyrimo išvadoje niekaip nėra detalizuota, kokiais pareiškėjo veiksmais, t.y. kokius būdu pasireiškė pažeidimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas veikė netinkamai.