Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui A. Č. ir jo atstovui advokatui Dmitrijui Fomkinui (Dmitrijus Fomkin), atsakovės atstovui Edvinui Paškevičiui, liudytojams L. V., A. S., G. C., A. V. ir G. M. (G. M.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl įsakymo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje keliamas ginčas dėl VSAT Vilniaus rinktinės vado 2014-11-03 įsakymo Nr. TE-384, kuriuo pareiškėjui A. Č. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad VSAT Vilniaus rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko 2014-06-12 tarnybiniu pranešimu Nr. (21/20)-11-11-38 VSAT Vilniaus rinktinės vadas buvo informuotas, kad Sargybų skyriaus specialistui A. Č. 2014-06-11 buvo pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d.

Šio tarnybinio pranešimo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu 2014-06-12 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareiškėjui 2014-06-20 pasirašytinai įteiktas pranešimas dėl tarnybinio patikrinimo, kuriame nurodyta, kad galimai neteisėtais ir teisei priešingais veiksmais pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir padarė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p., Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 3 str. 9 d. 2 p., 12 str., Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.2, 2.3, 4.5 ir 9.1 p., VSAT vado 2006-03-31 įsakymu patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM pareigūnų elgesio taisyklių 6.4 ir 14.1 p. reikalavimus. Pasiūlyta iki 2014-06-25 pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

VSAT Vilniaus rinktinės vado 2014-06-30 sprendimu pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 05-1-06092-14, kuriame pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl kontrabandos ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Vilniaus apygardos prokuratūros III-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014-09-23 nutarimu A. Č. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, nustatytų Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 199 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., padarymo.

Gavęs Vilniaus apygardos prokuratūros III-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014-09-23 nutarimą, VSAT Vilniaus rinktinės vadas 2014-10-02 sprendimu atnaujino pareiškėjo atžvilgiu 2014-06-12 pradėtą tarnybinį patikrinimą.

VSAT Vilniaus rinktinė 2014-10-02 raštu Nr. (21/20)-12-4509 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama leisti VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnui, atliekančiam tarnybinį patikrinimą, leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 05-1-06092-14 ir padaryti jos kopijas.

Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, VSAT Vilniaus skyriaus vado 2014-10-10 sprendimu buvo nuspręsta pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą 30 dienų.

Pareiškėjui 2014-10-17 pasirašytinai buvo įteiktas 2014-10-08 pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad vykdydamas tarnybą nuo 2014-06-10 19.30 val. iki 2014-06-11 9.30 val. jis su savimi turėjo 3 į tarnybinį žiniaraštį neįrašytus mobiliuosius telefonus ir užsienio valiutos (2 JAV dolerius) ir tokiais savo veiksmais galimai pažeidė VSAT vado 2012-01-31 įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 62.12 p., VSAT vado 2002-09-23 įsakymo Nr. 382 ,,Dėl pareigūno tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 p., VSAT vado 2004-11-18 įsakymo Nr. 4-528 ,,Dėl VSAT vado 2002-09-23 įsakymo Nr. 382 pakeitimo“ 1.3 ir 2.1 p. bei VSAT Vilniaus rinktinės vado 2002-09-24 įsakymo Nr. 340 ,,Dėl pareigūnų drausmės stiprinimo“ 1.1 ir 2.1 p. reikalavimus. Pasiūlyta iki 2014-10-13 pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

VSAT Vilniaus rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas surašė 2014-10-30 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (21/20)-27-64, kurioje konstatavo, kad A. Č., tarnybos metu (nuo 2014-06-10 19.30 val. iki 2014-06-11 9.30 val.) su savimi turėdamas 2 JAV dolerius pažeidė VSAT vado 2002-09-23 įsakymo Nr. 382 ,,Dėl pareigūno tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 p. ir VSAT Vilniaus rinktinės vado 2002-09-24 įsakymo Nr. 340 ,,Dėl pareigūnų drausmės stiprinimo“ 1.1 p. reikalavimus, todėl jam siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

VSAT Vilniaus rinktinės vadas 2014-11-03 įsakymu Nr. TE-384 paskyrė pareiškėjui A. Č. tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pareiškėjas su nurodytu VSAT Vilniaus rinktinės vado įsakymu nesutinka ir prašo teismą jį panaikinti.

Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Statutas bei Tvarkos aprašas.

Pagal Statuto 2 str. 6 d., tarnybiniu nusižengimu laikomas šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Tvarkos 3 p. nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (2012-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2012-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012; 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra nurodęs, kad vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (administracinės bylos Nr. A556-27/2010; Nr. A5-60/2005; Nr. A4-678/2004), taip pat būtina nustatyti, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2010-11-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008-02-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs ir tai, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) pareigūno padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio pareigūnas turi teisę gintis, apimtis. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Teismas, spręsdamas ginčą dėl individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti, ar atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Iš ginčijamo įsakymo ir jo sudėtine dalimi laikytinos tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta, nes jis tarnybos metu (nuo 2014-06-10 19.30 val. iki 2014-06-11 9.30 val.) su savimi turėjo užsienio valiutos (2 JAV dolerius), taip pažeisdamas VSAT vado 2002-09-23 įsakymo Nr. 382 ,,Dėl pareigūno tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 p. ir VSAT Vilniaus rinktinės vado 2002-09-24 įsakymo Nr. 340 ,,Dėl pareigūnų drausmės stiprinimo“ 1.1 p. reikalavimus.

VSAT vadas 2002-09-23 įsakymu Nr. 382 ,,Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 p. įpareigojo VSAT rinktinių vadus užtikrinti, kad pareigūnai, paskirti į pasienio sargybas, tarnyboje neturėtų užsienio valiutos, alkoholinių gėrimų, kitų, nesusijusių su tarnybos vykdymu, daiktų bei didesnės kaip 0,5 MGL litų sumos. VSAT Vilniaus rinktinės vadas 2002-09-24 įsakymo Nr. 340 ,,Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 p. įpareigojo padalinių vadovus užtikrinti, kad pareigūnai, paskirti į pasienio sargybas, tarnyboje neturėtų užsienio valiutos, alkoholinių gėrimų, kitų, nesusijusių su tarnybos vykdymu, daiktų bei didesnės kaip 0,5 MGL litų sumos. Į bylą pateikti duomenys tvirtina, kad A. Č. su nustatytu draudimu tarnybos metu neturėti užsienio valiutos, alkoholinių gėrimų, kitų, nesusijusių su tarnybos vykdymu, daiktų bei didesnės kaip 0,5 MGL litų sumos buvo supažindintas 2003-03-03.

Ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo nustatytas draudimas tarnybos metu su savimi turėti užsienio valiutos, byloje nėra. Ginčas iš esmės keliamas dėl to, kad pareiškėjo veiksmuose negali būti nustatyta objektyvioji tarnybinio pažeidimo sudėties pusė, t. y. neteisėti veiksmai, nes užsienio valiutos (2 JAV dolerių) tarnybos metu (nuo 2014-06-10 19.30 val. iki 2014-06-11 9.30 val.) su savimi jis neturėjo. Pareiškėjas teigia, kad 2 JAV doleriai, dėl kurių jis patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, su kitais pareiškėjo asmeniniais daiktais buvo palikti Gintaro Žagunio užkardos patalpose esančioje spintelėje.

Siekdamas ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pašalinti bet kokias abejones dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas apklausė liudytojus – VSAT Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus G. C. ir G. M., sulaikiusius pareiškėją 2014-06-11, A. V., po sulaikymo atvykusį į įvykio vietą, taip pat T. J. ir A. S., surašiusius pareiškėjo asmens kratos protokolą. Taip pat kaip liudytoja buvo apklausta VSAT Vilniaus rinktinės jaunesnioji specialistė L. V., dirbanti Gintaro Žagunio užkardoje.

Pažymėtina, kad liudytojų asmeninis suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis duoti tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, byloje nenustatytas. Visi VSAT Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, dalyvavę operacijoje, kurios metu pareiškėjas buvo sulaikytas dėl įtarimų prisidėjus prie nusikalstamos veikos, patvirtino, kad su pareiškėju nebendrauja ir jį prisimena tik dėl vykdyto sulaikymo.

Iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad 2014-06-11 naktį miške, esančiame Antanavo kaimo prieigose, pareigūnai G. C. ir G. M. sulaikė pareiškėją, nes įtarė, kad jis gali būti prisidėjęs prie nusikalstamos veikos padarymu. Pareiškėjas buvo nuginkluotas ir įsodintas į jų tarnybinį automobilį, iškviestas Gintaro Žagunio užkardos vadas. Vėliau į sulaikymo vietą atvyko VSAT Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai T. J. ir A. V.. Kol laukė atvykstančio užkardos vado, pareigūnai T. J., G. M. ir G. C. apžiūrėjo pareiškėjo vairuotą tarnybinį automobilį, kurio viduje rado tarnyboje naudojamas priemones ir pareiškėjo asmeninius daiktus (nedidelę tašę, mobiliuosius telefonus, užrašinę ir kt.). Pareigūnai T. J. ir A. V. sulaikymo vietoje buvo trumpai, tačiau T. J. padarė kelias pareiškėjo vairuoto tarnybinio automobilio ir ant priekinės keleivio sėdynės buvusių daiktų nuotraukas. Po sulaikymo pareiškėjas buvo pristatytas į Gintaro Žagunio užkardą, kur G. M., G. C. ir Gintaro Žagunio užkardos vadas, dalyvaujant pareiškėjui, apžiūrėjo spintelę, kur jis laiko asmeninius daiktus, jo asmeninį automobilį, taip pat apžiūrėjo iš vairuotojo tarnybinio automobilio paimtus daiktus, tarp jų ir asmeninius. Po to pareiškėjas buvo uždarytas į laikinojo sulaikymo kamerą, o vėliau, kartu su iš tarnybinio automobilio paimtais daiktais, nuvežtas į VSAT Vilniaus rinktinę, kur T. J., dalyvaujant A. S., apžiūrėjo iš tarnybinio automobilio paimtus daiktus ir surašė asmens kratos protokolą.

T. J. patvirtino, kad 2 JAV dolerių kupiūra buvo rasta pareiškėjo piniginėje, kuri buvo paimta iš tarnybiniame automobilyje buvusios nedidelės tašės. Tą pačią tašę ir joje įdėtą piniginę pareigūnas matė sulaikymo metu padėtą ant pareiškėjo vairuoto tarnybinio automobilio priekinės keleivio sėdynės. Būdamas įvykio vietoje pareigūnas padarė kelias nuotraukas, kuriose matomi ant sėdynės rasti ir vėliau į asmens kratos protokolą įrašyti daiktai. Liudytojais apklausti G. M. ir G. C. patvirtino, kad apžiūrėjo ir pareiškėjo spintelę, esančią Gintaro Žagunio užkardoje, bei ten stovėjusį pareiškėjo asmeninį automobilį, tačiau iš jų jokių daiktų neėmė ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams neperdavė. Buvo perduoti tik iš pareiškėjo vairuotojo tarnybinio automobilio paimti tarnyboje naudoti ir asmeniniai daiktai. Taip pat patvirtino, kad pats pareiškėjas atrakino spintelę ir asmeninį automobilį, dalyvavo jų apžiūrose.

Įvertinęs liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad jie paneigia pareiškėjo argumentus, kad piniginės, kurioje buvo rasta 2 JAV dolerių kupiūra, tarnybos metu su savimi jis neturėjo ir ji buvo paimta iš užkardoje esančios spintelės. Nurodytas išvadas patvirtina ir teismui pateiktos pareiškėjo sulaikymo vietoje 2014-06-11 nuo 03:37:56 iki 03:39:12 val. T. J. padarytos fotonuotraukos. Jose matyti, kad tašę, kurioje pareigūnas teigia radęs piniginę su 2 JAV dolerių kupiūra, pareiškėjas tarnybos metu turėjo su savimi. Nurodyti motyvai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nustatė tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviąją pusę, todėl turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjo veiksmus atsakovė vertino kaip padarytus netiesiogine tyčia, o būtent, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti, kad nesilaiko tarnybos drausmės ir jam taikomų draudimų, galėjo suvokti dėl to kilsiančias pasekmes, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Teismas su tokiomis atsakovės išvadomis sutinka. Nustatyta, kad pareiškėjui buvo žinoma, kad tarnybos metu su savimi užsienio valiutos jis turėti negali ir elgdamasis priešingai jis pažeidžia tarnybos drausmę, tačiau nustatyto draudimo pareiškėjas nepaisė ir tarnybos metu su savimi turėjo užsienio valiutos.

Teismas pažymi, kad pasekmės ne visais atvejais yra būtinasis tarnybinio nusižengimo elementas, nes tam tikrų pažeidimų sudėtis yra formali, todėl tokie pažeidimai vertinami ne pagal kilusias pasekmes, bet pagal keliamą grėsmę pačiai teisinei tvarkai. Kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-11-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-1736-14).

Pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl tam, kad jis galėtų būti traukiamas atsakomybėn nebūtina nustatyti, ar dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų kilo neigiamų padarinių. Kita vertus, atsakovė teigia, kad dėl tyčinių pareiškėjo veiksmų, kuriais jis sąmoningai ignoravo tarnybinės drausmės reikalavimus, buvo pakenkta VSAT Vilniaus rinktinės reputacijai.

Vidaus tarnybos pareigūnams Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams. Pareiškėjas tarnauja vidaus reikalų sistemoje, todėl jo teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Tokia situacija, kai pareigūnas sąmoningais veiksmais nesilaiko jam nustatytos drausmės reikalavimų, vienareikšmiškai kenkia visos vidaus tarnybos sistemos geram vardui, reputacijai ir autoritetui. Pažymėtina, kad pareigūno padarytos veikos pasekmėms įvertinti nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008). Neigiamam visuomenės požiūriui konstatuoti nėra būtina jį sieti su pareigūno kaltų veiksmų viešu atskleidimu ir tokio atskleidimo mastu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-465/2013).

Pagal Statuto 26 str. 2 d., pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas ir atleidimas iš vidaus tarnybos. Skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tvarkos aprašo 5 p. nustatyta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą turi būti atsižvelgta į tai, ar tarnybinis nusižengimas yra tyčinis, ar padarytas dėl aplaidumo ar neatsargumo, nes už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda (5.3 p.).

Išnagrinėjus byloje surinktus duomenis bei įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui už jo padarytą tyčinį tarnybinį nusižengimą, kuris sukėlė neigiamus padarinius, pagrįstai skirta griežtesnė tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pažymėtina, kad byloje pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga ir adekvati pagal padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir sunkumą bei juo sukeltus padarinius.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, todėl ginčijamas įsakymas naikintinas.

Statuto 26 str. 6 d. nustatyta, kad, esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Pagal Tvarkos aprašo 22 p., tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Pagal Statuto 26 str. 4 d., tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Statuto 26 str. 9 d. nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo.

Nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2014-06-12. VSAT Vilniaus rinktinės vado sprendimu nuo 2014-06-30 iki 2014-10-02 tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 05-1-06092-14. Tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas VSAT Vilniaus rinktinės vado 2014-10-02 sprendimu, nedelsiant po to, kai buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros III-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014-09-23 nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas A. Č. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2014-10-30, o įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo priimtas 2014-11-03.

Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad Statuto 26 str. 9 d. nustatytas vieno mėnesio terminas prasidėjo 2014-10-03, t. y. kitą dieną po sprendimo atnaujinti pareiškėjo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą priėmimo. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2014-11-03, t. y. nepraleidus Statuto 26 str. 9 d. nustatyto termino.

Pareiškėjo nuomone, atsakovė nepagrįstai sustabdė pradėtą tarnybinį patikrinimą, todėl praleido vieno mėnesio terminą tarnybinei nuobaudai paskirti.

Kaip minėta, pradėtas tarnybinis patikrinimas turi būti sustabdomas jei dėl pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Tarnybinis patikrinimas neturi būti stabdomas tuo atveju, kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (Statuto 26 str. 9 d.). Sprendžiant, ar atsakovė turėjo pagrindą sustabdyti dėl pareiškėjo veiksmų pradėtą tarnybinį patikrinimą, turi būti nustatyta, ar jo padaryta veika galėjo būti kvalifikuota kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas.

Pažymėtina, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas gavus VSAT Vilniaus rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko 2014-06-12 tarnybinį pranešimą Nr. (21/20)-11-11-38, kuriame nurodyta, kad A. Č. 2014-06-11 buvo pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. Pareiškėjui įteiktame 2014-06-20 pranešime dėl tarnybinio patikrinimo, nurodyta, kad dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir padarė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p., Statuto 3 str. 9 d. 2 p., 12 str., Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.2, 2.3, 4.5 ir 9.1 p., VSAT vado 2006-03-31 įsakymu patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM pareigūnų elgesio taisyklių 6.4 ir 14.1 p. reikalavimus.

Teismo vertinimu, pareiškėjui 2014-06-11 pateiktame pranešime apie įtarimą nurodytų veikų objektyvioji pusė reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis sutapo su tais pareiškėjo veiksmais, dėl kurių jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai sustabdė pradėtą tarnybinį patikrinimą. Tol, kol nebūtų nustatyta, ar pareiškėjo veiksmuose egzistuoja jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtis, VSAT Vilniaus rinktinė negalėtų konstatuoti, kad savo kaltais ir teisei priešingais veiksmais pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo argumentai, kad tarnybinis patikrinimas neturėjo būti sustabdytas, yra visiškai nepagrįsti.

Tvarkos aprašo 14 p. nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustačius kitus pareigūnų pažeidimus, nenurodytus gautoje informacijoje apie galimą tarnybinį nusižengimą, tyrimas dėl jų tęsiamas laikantis Tvarkos reikalavimų.

Pažymėtina, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas gavus informaciją, kad jis galimai padarė nusikalstamas veikas, tačiau šie įtarimai nepasitvirtino, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, atsakovė nustatė, kad pareiškėjas galimai padarė ir kitą tarnybinį nusižengimą, kuris nebuvo nurodytas 2014-06-20 pranešime, todėl pareiškėjui buvo įteiktas 2014-10-08 pranešimas ir pasiūlyta iki 2014-10-13 pateikti paaiškinimus.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, nes 2014-10-08 pranešimą jį gavo pasibaigus paaiškinimams pateikti nustatytam terminui. Be to, pareiškėjui nebuvo leista susipažinti su tarnybiniu žiniaraščiu ir pateikti išsamius paaiškinimus dėl rastų mobiliųjų telefonų. Šis procedūrinis pažeidimas yra esminis, todėl įsakymas turėtų būti panaikintas.

Pažymėtina, kad ne visi procedūrinių reikalavimų pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą administracinį aktą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p., administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Sprendimas, kad procedūros pažeidimas galėjo įtakoti priimto administracinio akto teisėtumą, priimamas nustačius, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005). Vadinasi, tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai turi būti vertinami, atsižvelgiant į šių pažeidimų įtaką paskirtos nuobaudos teisėtumui.

Aplinkybė, kad 2014-10-08 pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2014-10-17, t. y. pasibaigus pranešime nurodytam terminui paaiškinimams pateikti (iki 2014-10-13), negali būti pripažinta kaip esminis procedūrinis pažeidimas. Pagal Tvarkos aprašo 19.1 p. reikalavimus, tikrinamas pareigūnas turi teisę teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus. Ši tikrinamo pareigūno teisė nėra ribojama jokiais terminais, todėl konstatuotina, kad paaiškinimus, prašymus ir įrodymus tikrinimas pareigūnas gali teikti viso tarnybinio patikrinimo metu. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta tik 2014-10-30, todėl pareiškėjas, 2014-10-17 gavęs pranešimą, turėjo objektyvias galimybes pateikti savo paaiškinimą net ir po pranešime nurodyto termino. Duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs paaiškinimą po nustatyto termino, o atsakovė būtų atsisakiusi jį vertinti, byloje nėra.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė sutrukdė jam pateikti išsamų paaiškinimą dėl rastų mobiliųjų telefonų, nes pareiškėjui nebuvo leista susipažinti su tarnybiniu žiniaraščiu. Pažymėtina, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta tik už draudimą tarnybos metu turėti užsienio valiutą. Tyrimas dėl tarnybos metu pareiškėjo turėtų trijų mobiliųjų telefonų nebuvo atliekamas, nes nebuvo rastas 2014-06-11 G. Žagunio užkardos tarnybinis žiniaraštis Nr. (21/20)-45-1163. Atsižvelgęs į tai, teismas nevertins pareiškėjo argumentų dėl trukdymo pateikti išsamų paaiškinimą. Taip pat pažymėtina, kad 2014-10-08 pranešime buvo nurodyta, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl to, kad pareiškėjas tarnybos metu turėjo užsienio valiutos ir tris į tarnybinį žiniaraštį neįrašytus mobiliuosius telefonus. Tai, kad pareiškėjas negalėjo susipažinti su tarnybiniu žiniaraščiu, niekaip neapribojo jo galimybės pateikti paaiškinimus dėl rastos užsienio valiutos.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo sulaikymo metu atliktų procesinių veiksmų (asmens ir jo daiktų apžiūros, asmens kratos, daiktų poėmio, sulaikymo) atitiktis teisės aktų reikalavimams yra baudžiamojo proceso dalis, todėl iškeltame administraciniame ginče nevertintina. Pažymėtina, kad administracinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustatė remdamasi teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir nuodugniai, nepažeidžiant procedūros reikalavimų, pareiškėjo veiksmuose yra nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, jam paskirta proporcinga ir adekvati nuobauda. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti VSAT Vilniaus rinktinės vado 2014-11-03 įsakymą Nr. TE-384 „Dėl nuobaudos skyrimo A. Č.“ nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.