Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. patikslintą ieškinį atsakovei V. M., tretiesiems asmenims M. P., D. G., R. G., L. G., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Kaip matyti iš į bylą pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo (1 t., e. b. l. 30–36), atsakovei nuosavybės teise priklauso 3/10 dalys gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kita gyvenamojo namo dalis priklauso ieškovui ir jo šeimos nariams tretiesiems asmenims D. G., R. G., L. G. Ieškovui įsigyjant 7/10 dalis gyvenamojo namo iš buvusios namo savininkės V. Š. 1988 m. rugpjūčio 17 d. sutartimi (1 t., e. b. l. 28–29) bendraturčiai susitarė, kad ieškovas naudosis patalpomis, pažymėtomis indeksais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), namo palėpėmis bendraturčiai naudosis bendrai. Aplinkybė, kad yra nustatyta naudojimosi palėpe tvarka, byloje nebuvo įrodinėjama. Jokios aplinkybės, susijusios su naudojimosi palėpe tvarka, nėra užfiksuotos nei 2012 m. gegužės 18 d. sutartyje (1 t., e. b. l. 80–92), pagal kurią nuosavybės teises į 3/10 pastato įgijo trečiasis asmuo M. P., nei 2017 m. gegužės 17 d. sutartyje (1 t., e. b. l. 93–105), kurios pagrindu turto dalį įsigijo atsakovė.

15. Ginčas byloje kilo dėl namo palėpėje įrengtos pertvaros, kuri yra užfiksuota 2017 m. parengtoje kadastrinių matavimų byloje (1 t., e. b. l. 37–52; 2011 m. rengtoje kadastrinių matavimų byloje duomenų apie palėpę nepateikta (1 t., e. b. l. 152–162)). Atlikus kadastrinius matavimus indeksu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 42) pažymėta palėpės patalpa, esanti virš atsakovės naudojamų pirmojo namo aukšto patalpų ir dalies ieškovo naudojamų patalpų, patekimas į šią patalpą nurodomas per atsakovės naudojamas patalpas. Kaip matyti iš ieškovo skundų pagrindu rengtos Inspekcijos medžiagos (1 t., e. b. l. 183–187; 2 t, e. b. l. 109–128), ši palėpės dalis yra įrengta. Ieškovo iniciatyva pasitelkto specialisto atlikto tyrimo medžiagoje (1 t., e. b. l. 176–182) užfiksuota, kad kita palėpės dalis, esanti virš ieškovo ir jo šeimos narių naudojamų pirmojo aukšto patalpų, yra neįrengta, užkrauta įvairiomis statybinių medžiagų atliekomis. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad palėpėje esantys sumūrytų plytų luitai buvo palikti po to, kai buvo nugriautas kaminas. Ieškovas reikalauja, kad šie luitai būtų pašalinti, kadangi, ieškovo tvirtinimu, jie daro žalą namo konstrukcijoms, dėl ko įlinko ieškovo naudojamos patalpos, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), lubos. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas pateikė į bylą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (1 t., e. b. l. 6–12) ir statinio techninės būklės tyrimo aktą (1 t., e. b. l. 176–182).

Dėl reikalavimo pašalinti palėpėje įrengtą pertvarą

16. Kaip minėta nutarties 14–15 punktuose, palėpę šalys valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra nustatytosios idealiosios nuosavybės teisių dalys, naudojimosi turtu tvarka laikantis CK 4.81 straipsnyje įtvirtintų taisyklių nėra nustatyta. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra reiškiamas ir reikalavimas nustatyti palėpės valdymo, naudojimosi ar disponavimo ja tvarką (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad pertvarą palėpėje pastatė ir palėpės dalį, į kurią galima patekti iš atsakovės valdomų patalpų, įrengė ankstesni turto dalies, kuri vėliau buvo perleista atsakovei, savininkai. Teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu (2018 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 41 min. 00 sek. iki 50 min. 00 sek.) atsakovė pripažino tiek aplinkybę, kad ji naudojasi įrengta palėpės dalimi, tiek ir faktą, jog ši palėpės dalis yra didesnė (42/100 dalys) už jai priklausančią idealiąją nuosavybės teisių dalį (30/100). Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad tiek atsakovė, tiek ir iki jos turto dalį valdę asmenys suvaržė ieškovo teises naudotis jam priklausančiu turtu (CK 4.72 straipsnis).

17. Iki atsakovės turto dalį valdę asmenys įrengdami palėpėje pertvarą apribojo ieškovo teises naudotis jam priklausančiu turtu, kadangi ne tik savo nuožiūra (be ieškovo sutikimo) pasirinko pageidaujamą palėpės dalį, bet ir asmeniniam naudojimui užėmė jiems priklausančią turto dalį viršijantį palėpės plotą. Toks patalpų atskyrimas yra galimas tik esant bendraturčio sutikimui. Nors atsakovė tvirtino, kad pertvara buvo pastatyta turint ieškovo sutikimą, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat akcentavo, kad Inspekcija nenustatė statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (statybos darbų savavališkumo). Teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas. Ieškovo teisių suvaržymas yra grindžiamas ne statybos, bet nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimu.

18. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji negali būti pripažinta atsakinga už pertvaros pastatymą, kadangi statybos darbus vykdė ankstesni patalpas valdę asmenys. Šį argumentą teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, vadovaujantis CK 4.48 straipsnio 2 dalimi, perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, todėl ankstesnio savininko veiksmai apribojant bendraturčio teises negali būti vertinami kaip teisėtai išplečiantys atsakovės teises. Kaip minėta nutarties 16 punkte, atsakovė naudojasi visomis trečiojo asmens M. P. jai faktiškai perleistomis patalpomis, įskaitant ir įrengtą palėpės dalį, t. y. vykdo tęstinį ieškovo teisių pažeidimą, kuris gali būti pašalintas dviem būdais: gaunant ieškovo sutikimą tęsti naudojimąsi turtu arba pašalinant naudojimosi bendru turtu kliūtį – palėpės pertvarą. Kadangi ieškovas su aptariama naudojimosi turtu tvarka nesutinka, o atsakovė neiniciavo naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl pertvaros išgriovimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl reikalavimo pašalinti sumūrytų plytų luitus

19. Kaip minėta nutarties 15 punkte, byloje taip pat reiškiamas reikalavimas pašalinti palėpėje suverstas nugriauto kamino liekanas – sumūrytų plytų luitus. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad luitai yra savavališko kamino nugriovimo rezultatas, už kurį yra atsakingi asmenys, vėliau savo nuosavybės teises į turtą perleidę atsakovei (CK 4.48 straipsnio 2 dalimi). Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas savo poziciją grindė aplinkybe, kad atsakovei buvo perkelta atsakomybė už neteisėtus ankstesnių savininkų veiksmus.

20. Nesutikdama su tokia išvada atsakovė apeliaciniame skunde pažymi, kad šis klausimas buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 23–24) patvirtinta ieškovo ir M. P. taikos sutartimi ir iš naujo negali būti keliamas. Teisėjų kolegija tokį skundo argumentą vertina kaip iš dalies pagrįstą. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 4 punktu, 293 straipsnio 3 punktu, įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria priimtas ieškinio reikalavimų atsisakymas arba patvirtina taikos sutartis, yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pakartotinai teikiamą tapatų reikalavimą arba nutraukti tokio reikalavimo nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas 2015 m. buvo iniciavęs civilinę bylą, kurioje reiškė reikalavimą M. P. dėl sumūrytų plytų luitų pašalinimo jį grįsdamas tuo pačiu pagrindu – neteisėtu kamino nugriovimu ir statybinių medžiagų palikimu palėpėje. Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos medžiagos, šio reikalavimo taikos sutartimi ieškovas atsisakė. Kad ir koks buvo tokio ieškovo elgesio motyvas, jam pasirašius taikos sutartį ir teismui šią sutartį patvirtinus, ieškovas prarado teisę reikšti reikalavimą M. P. dėl galimai neteisėto kamino nugriovimo padarinių pašalinimo. Tuo pačiu išnyko ir su aptariamu pagrindu siejamos M. P. pareigos ir šios pareigos atsakovei įsigijus turtą iš M. P. nebuvo bei negalėjo būti perkeltos CK 4.48 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kitaip tariant, nors ieškinys yra reiškiamas kitam asmeniui, nei jau išnagrinėtoje byloje, aplinkybės, kurias teismas įvardijo kaip ieškovo reikalavimo pagrindą, yra siejamos su neteisėtais M. P. veiksmais bei M. P. pareigų perkėlimu atsakovei, tačiau ieškovas yra praradęs teisę reikšti pretenzijas aptariamu pagrindu tiek M. P., tiek ir jo prievolių perėmėjai. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados dėl aptariamo reikalavimo tenkinimo nepagrįstumą.

21. Kita vertus, teisėjų kolegija skundžiamo sprendimo motyvą, kad patvirtinus taikos sutartį, pagal kurią ieškovas atsisakė reikalavimo dėl sumūrytų plytų luitų pašalinimo, klausimas liko neišspręstas, pripažįsta pagrįstu ta apimtimi, jog luitams toliau esant palėpėje jie galėjo daryti neigiamą įtaką statinio konstrukcijoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas dar ieškinyje teikė argumentą dėl tęstinio pažeidimo nurodydamas, jog atsakovė žinojo apie luitus, tačiau nesiėmė veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Kitaip tariant, ieškovas atsakovės pareigą pašalinti luitus siejo ne tik su jos, kaip teisių perėmėjos, pareiga pašalinti neteisėtų statybos darbų pasekmes, bet ir su jos, kaip statinio bendraturtės, prievole užtikrinti tokį turto valdymą, kad nebūtų daroma žala turtui, o kartu ir kitam bendraturčiui. Dėl šio pagrindo egzistavimo pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Teismas nevertino paties ieškovo, kaip bendraturčio, kuriam taikytina tokia pati pareiga rūpintis turtu, tinkamai juo naudotis ir jį eksploatuoti (CK 4.72, 4.75 straipsniai), veiksmų. Nors tiek ieškovas (2018 m. balandžio 17 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: nuo 12 min. 40 sek. iki 14 min. 25 sek.; 2018 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 41 min. 00 sek. iki 50 min. 00 sek.), tiek trečiasis asmuo L. G. (2018 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 4 min. 50 sek. iki 1 val. 14 min. 40 sek.) ir liudytoja I. K. Z. (2018 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 19 min. 35 sek. iki 1 val. 24 min. 35 sek.) nurodė, kad ieškovo galimybės patekti į palėpę buvo ribotos būtent dėl neteisėtai įrengtos pertvaros, šios aplinkybės teismas nesiaiškino. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant šalių, kaip bendraturčių, tarpusavio pareigų šalinant statytines medžiagas iš palėpės, apimtis. Ieškovas, kaip bendraturtis, atsisakęs teisės reikalauti, kad statybines medžiagas pašalintų galimai neteisėtus statybos darbus vykdęs M. P., rūpindamasis turtu turėjo teisę (o realaus pavojaus turtui atveju – ir pareigą) pats šalinti šias medžiagas iš palėpės (vienas ar kartu su kitais bendraturčiais). Dėl nurodytos priežasties aptariamu pagrindu reiškiamo reikalavimo atsakovei pagrįstumas priklauso ir nuo to, kokių veiksmų ėmėsi ieškovas, ar ieškovas siūlė atsakovei kartu vykdyti statybinių medžiagų šalinimo darbus, ar negalėjo ieškovas šiuos darbus atlikti pats ir tada spręsti klausimą dėl dalies su medžiagų šalinimu susijusių išlaidų atlyginimo (CK 4.76 straipsnis), kokia apimtimi pertvaros pastatymas apribojo ieškovo galimybes patekti į palėpę ir pačiam pašalinti sumūrytų plytų luitus. Nebuvo vertinama ir ieškovo nurodyta aplinkybė, kad dalis luitų yra atsakovės naudojamoje įrengtoje palėpės dalyje, jog ieškovas į šią palėpės dalį patekti neturi jokių galimybių.

22. Nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip skundžiamo sprendimo trūkumus, galėjusius nulemti neteisėto sprendimo priėmimą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad aptartos aplinkybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriamos ir vertinamos, t. y. teismas tinkamai neapibrėžė bylos nagrinėjimo ribų, nepasisakė dėl aptariamo ieškinio faktinio pagrindo, todėl konstatavusi, jog ieškovo reikalavimas buvo nepagrįstai patenkintas jį grindžiant kitu faktiniu pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariami proceso trūkumai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir klausimas turi būti grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes priešingu atveju būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą

23. Ieškovas ieškinyje taip pat reikalauja taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovui iš atsakovės žalos atlyginimą. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti keturias sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

24. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, nagrinėjamu atveju teismas tenkindamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš esmės nepasisakė dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Teismas tiksliai neįvardijo, kokį konkrečiai neteisėtą veiksmą, nulėmusį žalos atsiradimą, padarė atsakovė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis statinio techninės būklės tyrimo aktu (1 t., e. b. l. 176–182), konstatavo, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo naudojamos patalpos, pažymėtos indeksu 1-4, lubų įlinkimo ir palėpėje sukrautų sumūrytų plytų luitų. Tačiau, kaip minėta nutarties 20–21 punktuose, teismas be pagrindo akcentavo pareigą šalinti neteisėtos statybos padarinius, nepasisakydamas dėl šalių, kaip bendraturčių, pareigos tinkamai rūpintis turtu, apimčių. Teismas nepateikė argumentų, kodėl atsakomybė už statybinių medžiagų nepašalinimą tenka atsakovei, o ne pačiam ieškovui, negrindė savo išvados aplinkybe, kad ieškovas siekė sumūrytų plytų luitų pašalinimo, o atsakovė tam trukdė. Net ir teismui sprendime formaliai nurodžius, kad ieškovo nurodomi luitai yra palikti abiejose pertvarkos pusėse (tiek įrengtoje palėpės dalyje, kuria naudojasi atsakovė, tiek ir neįrengtoje virš ieškovo naudojamų pirmojo aukšto patalpų esančioje palėpės dalyje), nebuvo nustatinėjama, kur konkrečiai esančios statybinės medžiagos galėjo padaryti žalos perdangai.

25. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl lubų įlinkimo laiko ir aplinkybių. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jo naudojamos patalpos buvo apgadintos, tačiau jis jas sutvarkė dar iki pirmojo kreipimosi į teismą 2015 m. Ieškovas taip pat nurodė, kad vėliau patalpos, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), lubos dar kartą deformavosi, pateikdamas teismui 2017 m. spalio 11 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (1 t., e. b. l. 6–12). Atsakovė turto dalies savininke tapo 2017 m. gegužės 17 d. (1 t., e. b. l. 93–105). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama, ar lubų deformacija atsirado po 2017 m. gegužės 17 d., nebuvo teikiami įrodymai, susiję su žalos atsiradimo aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo prijungtoje byloje pateikto faktinių aplinkybių fiksavimo iki sutarties, kuria turto dalį įsigijo atsakovė, sudarymo praėjo daugiau nei dveji metai, o nuo šios sutarties sudarymo iki ieškovo atlikto pakartotinio situacijos fiksavimo – vos 5 mėn. Nenustatęs šiame punkte nurodytos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatinėjo priežastinio ryšio sąlygos. Iš sprendimo turinio nėra aišku, kas leido teismui spręsti, kad žalos atsiradimas yra nulemtas būtent atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, o ne ankstesnio patalpų dalies savininko M. P. ar paties ieškovo ir jo šeimos narių veiksmų laiku nepasirūpinant statybinių medžiagų pašalinimu. Civilinė atsakomybė atsakovei galėtų būti taikoma tik konstatavus, kad atsakovė ne tik atsisakė pati pašalinti sumūrytų plytų luitus, bet ir kliudė tai padaryti ieškovui, o ieškovo naudojamos patalpos lubos deformavosi po to, kai atsakovė tapo turto dalies savininke. Šios aplinkybės nagrinėjant ginčą nebuvo nustatinėjamos.

26. Apibendrindama tai, kas nurodyta nutarties 24–25 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkindamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, šio procesinio trūkumo negalima pašalinti neatimant iš šalių teisės į apeliaciją, todėl yra pagrindas aptariamą sprendimo dalį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ieškinio reikalavimą dėl pertvaros palėpėje pašalinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas šią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Konstatavusi, kad sprendžiant klausimus dėl sumūrytų plytų luitų pašalinimo ir žalos atlyginimo priteisimo nebuvo atskleista ginčo esmė, teisėjų kolegija šias sprendimo dalis panaikina ir bylos dalį grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Dalį ginčo perdavus nagrinėti iš naujo, naikinamos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šie klausimai turės būti sprendžiami pakartotinai išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė įpareigota per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti savavališkai įrengtą pertvarą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, palėpėje, tarp patalpų, kurių šifrai pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. UAB „Paulimatas“ kadastrinių matavimų bylos duomenis yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Kitą Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimo dalį panaikinti ir perduoti klausimus dėl sumūrytų plytų luitų pašalinimo, žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.