Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei V. M. dėl įpareigojimo pašalinti sumūrytų plytų luitus, žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys byloje M. P., D. G., R. G., L. G., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-875-945/2019, paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė įpareigota per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti savavališkai įrengtą pertvarą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palėpėje, tarp patalpų, kurių šifrai pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. UAB „Paulimatas“ kadastrinių matavimų bylos duomenis yra 1-13 ir 1-14. Kitą Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimo dalį panaikino ir perdavė klausimus dėl sumūrytų plytų luitų pašalinimo, žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2020 m. spalio 15 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad 75,22 m² bendro ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise šia apimtimi: atsakovei – 3/10 dalys; ieškovui – 7/16 dalys; trečiajam asmeniui D. G. – 7/80 dalys; trečiajam asmeniui R. G. – 7/80 dalys; trečiajam asmeniui L. G. – 7/80 dalys. 3/10 dalis gyvenamojo namo atsakovė įsigijo 2017 m. gegužės 17 d. Nuo 2001 m. vasario 12 d. yra nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, pagal kurią ieškovas naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-4. Byloje jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad gyvenamasis namas iki 2017 m. gegužės 17 d. buvo suremontuotas ir kad ieškovui priklausančiose 7/16 dalyse bei naudojamose patalpose, pažymėtomis indeksu 1-4, lubų įlinkimas atsirado po 2017 m. gegužės 17 d., t. y. po to, kai atsakovė įsigijo 3/10 dalis gyvenamojo namo, ieškovas nenurodo ir nepateikia. Ieškovas nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, numatytas CK 6.246 – 6.249 straipsniuose, o būtent: 1) kuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas); 2) kad atsakovė veikė (neveikė) neteisėtai po 2017 m. gegužės 17 d., t. y. po 3/10 dalių gyvenamojo namo įsigijimo; 3) kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) yra priežastiniame ryšyje dėl ieškovo valdomų ir naudojamų gyvenamojo namo patalpų, plane pažymėtų indeksu 1-4, lubų įlinkimo. Gyvenamojo namo palėpė yra bendro naudojimo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Byloje jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuo atsakovės nuosavybės įsigijimo momento (2017 m. gegužės 17 d.) šalys nesutarė ir kad atsakovė ieškovui trukdė ir/ar užkirto galimybę patekti į gyvenamojo namo palėpę, nėra. Tai reiškia, ieškovas laisvai ir nevaržomai turėjo galimybę patekti į gyvenamojo namo palėpės dalį, esančią virš gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksu 1-4, ir pašalinti bet kokius daiktus, dėl kurių galimai įlinko jo naudojamos patalpos lubos. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas yra 1910 metų statybos, 110 metų senumo. Gyvenamojo namo palėpėje virš patalpos, pažymėtos indeksu 1-4, ieškovas laiko virš 200 litrų talpos konteinerį, pripiltą vandens. Akivaizdu, jog toks vandens talpos svoris daro slegiamąjį poveikį gyvenamojo namo konstrukcijoms (perdangai ir jos sijoms), todėl yra didelė tikimybė, jog gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksu 1-4, lubos įlinko būtent dėl šių veiksnių, paties ieškovo nerūpestingo ir neatsakingo elgesio. Ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksu 1-4, lubų įlinkimo momentą, bei įrodymų, patvirtinančių, kad jis pats negalėjo patekti į gyvenamojo namo palėpę ir pats pašalinti bet kokius daiktus, dėl kurių galimai įlinko gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksu 1-4, lubos. Nesant visų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246 – 6.249 straipsniuose, nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti deliktinę atsakomybę, todėl ieškinys yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pateiktų rašytinių įrodymų – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei V. M. (3/10 dalys), tretiesiems asmenims D. G. (7/80 dalys), R. G. (7/80 dalys), L. G. (7/80 dalys), ieškovui J. G. (7/16 dalys). 1988 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties, 1997 m. rugsėjo 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir 2017 m. gegužės 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis nustatyta naudojimosi tvarka. Iš kadastrinių matavimų byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir tretieji asmenys D. G., R. G. ir L. G. (ieškovo šeimos nariai) naudojasi gyvenamojo namo patalpomis: 1-1/7,28 kv.m., 1-2/8,92 kv.m., 1-3/8,49 kv.m., 1-4/14,15 kv.m., 1-5/14,31 kv.m., 1-6/3,00 kv.m. Atsakovė naudojasi I-ojo aukšto patalpomis 1-7/3,93 kv.m., 1-8/16,13 kv.m., 1- 9/2,64 kv.m., 1-10/2,82 kv.m., 1-11/1,38 kv.m., 1-12/1,93 kv.m., ir palėpėje įrengta patalpa 1-13/6,69 kv.m. Palėpės naudojimosi tvarka nėra nustatyta.

Iš prie šios bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4377-800/2015 duomenų, nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2015 m. sausio 23 d. buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui M. P., tretiesiems asmenims R. G., L. G., D. G., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir pažeistų teisių gynimo, bei pagal atsakovo M. P. priešieškinį ieškovui J. G. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir pažeistų teisių gynimo. J. G. patikslintu ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė įpareigoti atsakovą M. P. (trečiąjį asmenį šioje byloje) atstatyti į pradinę padėtį nugriautą kaminą virš gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-4, pašalinti palėpėje ant perdangos suverstus sumūrytų plytų luitus. Šalims sudarius taikos sutartį, Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi ją patvirtino. J. G. teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punktu atsisakė patikslinto ieškinio reikalavimų - įpareigoti atsakovą M. P. atstatyti į pradinę padėtį nugriautą kaminą virš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-4, pašalinti palėpėje ant perdangos suverstus sumūrytų plytų luitus. Ieškovas ieškinyje teigia, kad išardyto kamino plytų luitai, kurie daro žalą ieškovo turtui, nepašalinti iki šiol.

Ieškovo prašomos priteisti dėl deformuotų lubų žalos dydį sudaro: 200 Eur UAB „Skena“ ekspertui už žalos dydžio nustatymą, 50 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 1 936,76 Eur deformuotų lubų remonto sąnaudos, viso 2 186,76 Eur.

Atsakovė 2020 m. spalio 13 d., 2020 m. spalio 15 d. pateikė byloje foto nuotraukas bei vaizdo įrašą, kuriuose užfiksuoti gyvenamojo namo bendrose palėpės patalpose esantys daiktai.

Dėl reikalavimo pašalinti sumūrytų plytų luitus.

Ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą pašalinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpėje paliktas nugriauto kamino liekanas – sumūrytų plytų luitus. Atsakovė, bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog sumūrytų plytų pašalinimo klausimas jau yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-4377-800/2015 teismui 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį tarp J. G. ir M. P., kurioje ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl palėpėje esančių sumūrytų plytų luitų pašalinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 4 punktu, 293 straipsnio 3 punktu, įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria priimtas ieškinio reikalavimų atsisakymas arba patvirtina taikos sutartis, yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pakartotinai teikiamą tapatų reikalavimą arba nutraukti tokio reikalavimo nagrinėjimą. Iš prie šio bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4377-800/2015 nustatyta, kad ieškovas 2015 m. buvo iniciavęs civilinę bylą, kurioje reiškė reikalavimą M. P. dėl sumūrytų plytų luitų pašalinimo jį grįsdamas tuo pačiu pagrindu – neteisėtu kamino nugriovimu ir statybinių medžiagų palikimu palėpėje, šio reikalavimo taikos sutartimi ieškovas atsisakė. Ieškovui pasirašius taikos sutartį ir teismui šią sutartį patvirtinus, ieškovas prarado teisę reikšti reikalavimą M. P. dėl galimai neteisėto kamino nugriovimo padarinių pašalinimo. Tuo pačiu darytina išvada, jog išnyko ir su aptariamu pagrindu siejamos M. P. pareigos ir šios pareigos atsakovei įsigijus turtą iš M. P. nebuvo bei negalėjo būti perkeltos CK 4.48 straipsnio 2 dalies pagrindu, ieškovas yra praradęs teisę reikšti pretenzijas aptariamu pagrindu tiek M. P., tiek ir jo prievolių perėmėjai – atsakovei, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovei dėl sumūrytų plytų luitų pašalinimo yra nepagrįstas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad statybinės atliekos – sumūrytų plytų luitai yra likti visiems gyvenamojo namo bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo palėpėje.

Atsižvelgiant į tai, jog gyvenamojo namo palėpė yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, šį objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti turi teisę visi gyvenamojo namo bendrasavininkai, proporcingai jiems priklausančiai nuosavybės daliai bendraturčių sutarimu. Tuo atveju, jeigu yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. (CK 4.72 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis).

Nors ieškovas reiškė ieškinį atsakovei, reikalaudamas pašalinti gyvenamojo namo palėpėje esančius sumūrytų plytų luitus, tačiau nepateikė byloje jokių įrodymų, kokius veiksmus atliko pats ieškovas ir kiti gyvenamojo namo bendraturčiai (ieškovo šeimos nariai), siekiant pašalinti ieškinyje nurodytas statybines medžiagas iš bendrųjų gyvenamojo namo patalpų. Ieškovas teikė argumentus, jog plytų luitų jis pašalinti negalintis dėl namo palėpėje įrengtos pertvaros, tačiau netgi ir po to, kai buvo įvykdyta Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-151-475/2019 dalis dėl įpareigojimo atsakovę per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti savavališkai įrengtą pertvarą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastogėje, tarp patalpų, kurių šifrai pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. UAB „Paulimatas“ kadastrinių matavimų bylos duomenis yra 1-13 ir 1-14, ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis, ar kiti bendraturčiai ėmėsi veiksmų sumūrytų plytų luitų pašalinimui ar ieškovas siūlė atsakovei kartu vykdyti statybinių medžiagų šalinimo darbus, ar negalėjo ieškovas šiuos darbus atlikti pats ir tada spręsti klausimą dėl dalies su medžiagų šalinimu susijusių išlaidų atlyginimo.

Pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas elgėsi pasyviai, į teismo posėdžius nevyko, naujų įrodymų teismui neteikė, nuolat teikė prašymus bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismas daro išvadą, jog ieškinio reikalavimu ieškovui reikalaujant visiems gyvenamojo namo bendraturčiams tenkančią pareigą prižiūrėti gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės patalpas ir pašalinti gyvenamojo namo konstrukcijas galinčius pažeisti sumūrytų plytų luitus, įgyvendinti išimtinai tik atsakovei, yra nepagrįstai gyvenamojo namo bendrų patalpų priežiūros pareigos perkeliamos vienam iš bendraturčių, toks ieškovo ieškinio reikalavimas neatitinka CK 4.76, 4.83 straipsniuose įtvirtintos visų bendraturčių pareigos rūpintis bendru turtu. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palėpės mūrinius luitus, yra nepagrįstas.

Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2 186,76 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovės atstovo paaiškinimus, daro išvadą, jog ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sukelti žalą ieškovui.

Teismas dar kartą pažymi, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu elgėsi pasyviai, į teismo posėdžius nevyko, naujų įrodymų teismui neteikė, nuolat teikė prašymus bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Gyvenamojo namo palėpė yra bendro naudojimo patalpa, kuri, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, yra valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nuo atsakovės 3/10 dalies gyvenamojo namo nuosavybės įsigijimo momento (2017 m. gegužės 17 d.) šalys nesutarė dėl bendro naudojimo palėpės patalpose esančių statybinių atliekų šalinimo veiksmų, bei įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė savo veiksmais ieškovui trukdė ir/ar užkirto galimybę patekti į bendro naudojimo gyvenamojo namo palėpę, ir pašalinti bet kokius daiktus, dėl kurių galimai galėjo įlinkti kambario 1-4 lubos.

Atsakovė byloje pateikė įrodymus – foto nuotraukas bei vaizdo įrašą, patvirtinančius, jog bendro naudojimo gyvenamojo namo palėpėje virš patalpos, pažymėtos indeksu 1-4, ieškovas laiko apie 200 litrų talpos konteinerį, pripiltą vandens. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas yra 1910 metų statybos, 110 metų senumo. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksu 1-4, lubos galėjo įlinkti dėl paties ieškovo elgesio, bei dėl gyvenamojo namo amžiaus pasekmėje susidėvėjusių medinių perdangos konstrukcijų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog žalos ieškovo turtui atsiradimas buvo nulemtas būtent atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, o ne paties ieškovo ir kitų gyvenamojo namo bendrasavininkų neatliktų veiksmų laiku nepasirūpinant statybinių atliekų pašalinimu iš bendro naudojimo palėpės patalpų.

Ieškovui neįrodžius visų įstatyme numatytų sąlygų, kurių pasekmėje, galėtų kilti atsakovės deliktinė atsakomybė, ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi dalį ginčo perdavęs nagrinėti iš naujo, panaikino ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įpareigojus šį klausimą spręsti pakartotinai išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme.

Įvertinus tai, jog ieškovas ieškiniu reiškė tris reikalavimus, kurių vienas yra patenkintas, o du reikalavimai atmesti, darytina išvada, jog bylos nagrinėjimo metu yra patenkinti 33 procentai ieškinio reikalavimų, atmesti 67 procentai ieškinio reikalavimų.

Ieškovas šioje byloje turėjo 799,00 Eur bylinėjimo išlaidų (199,00 Eur žyminio mokesčio, 600,00 Eur advokato pagalbos išlaidos. Patenkinus 33 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 263,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė šioje byloje turėjo 2720,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos teikimu bylos nagrinėjimo metu. Taip pat atsakovei buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu, kurios išlaidos pagal byloje pateiktus dokumentus sudaro 104,00 Eur. Atmetus 67 procentus ieškinio reikalavimų iš ieškovo atsakovei priteistina 1 822,40 Eur advokato pagalbos išlaidų, taip pat iš ieškovo valstybei priteistina 69,68 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos atsakovei išlaidos. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas ieškovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybė šioje byloje turėjo 92,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios ieškinį tenkinus iš dalies paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai – iš ieškovo valstybei priteisiant 62,18 Eur pašto išlaidų, iš atsakovės valstybei priteisiant 30,62 Eur pašto išlaidų (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas valstybei šalys turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškinį dalyje dėl įpareigojimo atsakovę V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pašalinti iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), palėpės mūrinius luitus bei 2 186,76 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisimo iš atsakovės V. M..

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 263,67 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 67 ct).

Priteisti iš ieškovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 1 822,40 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt du eurus 40 ct).

Priteisti iš ieškovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 69,68 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 68 ct) antrinės teisinės pagalbos, suteiktos atsakovei išlaidas, bei 62,18 Eur (šešiasdešimt du eurus 18 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 30,62 Eur (trisdešimt eurų 62 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.