Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-08-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2407-1133/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-08-25
Bylos Nr.
e1-2407-1133/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2407-1133/2022
Teismini proceso Nr. 1-02-6-00019-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.10.1; 1.2.18.9.1; 1.2.22.2; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini0, išsituokęs, turintis tris mažamečius vaikus, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. S. K. nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2020 m. vasario 13 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (įstatymas galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu; toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; 21 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. tyčia, išrašęs UAB „B.“ vardu:

1.1. 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serijos Nr. BAJ Nr.2015719 (636 000,00 Eur ir 133 560,00 Eur PVM, iš viso – 769 560,00 Eur), neišrašė atliktų darbų akto;

1.2. 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serijos Nr. BAJ Nr. 2015970 (351 052,17 Eur ir 73 720,96 Eur PVM, iš viso – 424 773,13 Eur), neišrašė atliktų darbų priėmimo akto UAB „I. B.“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal „Statybos darbų rangos 2016 m. lapkričio 8 d. sutartį Nr. SUT-16/2016/11/08, sudarytą tarp UAB „I. B.“ ir UAB „B.“, pagal kurią, UAB „B.” už 1 382 000 Eur (be PVM) iki 2017 m. spalio 1 d. įsipareigojo objekte „D. g. n.“, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti vidaus vandentiekio, vandens apskaitos mazgo, nuotekų, lietaus, šildymo, vėdinimo ir kitus montavimo ir įrengimo darbus.

1.3. Taip pat būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevedė: 1) apskaitos registrų, kuriuose būtų apskaityti UAB „I. B.“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti darbai (už kokią darbų kainą), atsiskaitymai už juos, kuriose būtų apskaitytos PVM sąskaitos faktūros; 2) UAB „B.“ apskaitos registrų, kuriuose būtų apskaityta, kiek ir kokių medžiagų UAB „B.” įsigijo ir panaudojo UAB „I. B.“ objekte (apskaitytas medžiagų įsigijimas ir jų panaudojimas); 3) sąnaudų apskaitos registrų; 4) statybos (UAB „I. B.“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini)) darbų žurnalų; 5) Didžiosios knygos ar kitaip bendrovės įvardintų apskaitos registrų pagal buhalterines sąskaitas; 6) nevedė apskaitos registrų, kuriuose būtų nurodyti detalizuoti duomenys pagal ūkio subjektus, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kurioje numatyta, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Taip pat nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kuriame nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

1.4. Nesaugojo tiriamojo laikotarpio (2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) UAB „B.” apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, t. y. nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje numatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

1.5. Nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuri numato, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis.

1.6. Taip pat pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX–575 28 straipsnio nurodymus (už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas), neteikė 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir kt.) valstybinei įstaigai (toliau – VĮ) „Registrų centrui“.

1.7. Dėl nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti UAB „B.” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tokiais savo veiksmais S. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat, S. K. neturėdamas leidimo laikė, nešiojo, gabeno šaudmenis, t. y. jis, nuo 2020 m. lapkričio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), rado pažįstamo A. B. paliktą pistoleto „PM“ dėtuvę su joje buvusiais aštuoniais pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov“ (9x18) šaudmenimis, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (redakcija Nr. XIII-2273, 2019 m. birželio 27), skirti A ir B kategorijų ginklams, ir nenustatytu laiku gabeno šią dėtuvę ir šovinius bei juos laikė savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio 2 d., kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Nusikalstamų veikų skyriaus pareigūnai, atlikdami kratą juos surado ir paėmė. Tokiais savo veiksmais S. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. S. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 metais buvo įsteigta UAB „B.“ įmonė. Bendrovės akcininkai buvo R. V. ir jo brolis Ž. K. Nuo įsteigimo, jis tapo bendrovės direktoriumi. Bendrovės veikla – šildymo, vėdinimo, vandentiekio sistemų rengimas. Bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2016 m. pradžios tvarkė V. G. (šiuo meta Š.). Ji bendrovėje „B.“ buvo oficialiai įdarbinta vyr. finansininkės pareigose, tačiau vėliau ji išėjo vaiko priežiūros atostogų. Nepamena kada tiksliai ji išėjo. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma UAB „Labis“ teikta buhalterinės apskaitos programa „Labis“. Vėliau jis su bendrove susipyko, ir jie toliau neteikė apskaitos programos. 2016 metais įmonė UAB „B.“ laimėjo UAB „I. B.“ konkursą dėl vandentiekio, gaisro gesinimo, šildymo, vėdinimo sistemų rengimo. Sutartis buvo pasirašyta dėl 1 400 000 Eur darbų atlikimo, kartu su medžiagomis. Be UAB „I. B.“ įmonė turėjo ir daugiau objektų. Pavyzdžiui su „M. S.“ atliko darbus dvejuose objektuose, su UAB „E. s.“ buvo 1 objektas. Buvo dar keletas objektų. Atliekant darbus UAB „I. B.“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Iškilo daug problemų, t. y. nuolat keitėsi darbų apimtys, medžiagų kiekiai, sumos ir pan. Darbai buvo atliekami etapais. Mokėjimai buvo atliekami pagal avansines sąskaitas. Įmonei UAB „B.“ buvo sumokėta apie 2 000 000 Eur, tačiau kiek tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Su UAB „I. B.“ atstovais Š. B. bei S. K. nuolat vyko ginčai. Jie reikalavo suskaičiuoti darbus su medžiagomis pagal sąmatas, tačiau dėl projekto nebuvimo, arba keičiantis projektui, jis to padaryti galutinai negalėjo. Buvo atliekama labai daug darbų, buvo nuolat perkamos medžiagos. Tiksliai jis neskaičiavo, kadangi, projektas nuolat keitėsi, dėl to neišrašinėjo darbų atlikimo aktų. Įmonė UAB „B.“ dirbo, nes gaudavo avansinius mokėjimus. Gauti avansai leido mokėti darbuotojams atlyginimus, bei užpirkinėti medžiagas. Tarpinių darbų atlikimo aktų nesurašinėdavo, nes UAB „I. B.“ reikalavo aktų pagal projektus ir galutinius aktus. Vienu metu jis paskaičiavęs gautas sumas, jų atliktus darbus bei nupirktas medžiagas, suprato, kad įmonė UAB „B.“ išleidžia daugiau pinigų, nei gavo iš UAB „I. B.“. Nutraukti sutarties nebuvo galimybės, kadangi įmonėje UAB „B.“ dirbo labai daug žmonių, o gaunami avansai dar leido šiek tiek mokėti žmonėms atlyginimus. Be įmonės UAB „B.“ darbuotojų, šiame objekte, (duomenys neskelbtini), dirbo ir jo vadovaujamos įmonės UAB „L.“ darbuotojai. UAB „L.“ darbuotojai dirbo tokius pačius darbus kaip ir UAB „B.“ darbuotojai. Abiejų įmonių darbuotojai dirbo panašius darbus dėl tos pačios priežasties, t, y, dėl to, kad jiems trūko darbuotojų atlikti darbus, o juos suradus jie norėjo dirbti kitoje nei UAB „B.“ įmonėje. Tai buvo tų darbuotojų nusistatymas. Dėl šios priežasties jie buvo įdarbinti įmonėje UAB „L.“. Atliekant darbus objekte, (duomenys neskelbtini)., buvo supirkta labai daug medžiagų, be to buvo daug ir neapmokėtų. Galiausiai tiekėjai kreipėsi į teismą dėl UAB „B.“ bankroto procedūros pradėjimo. Iš pradžių dar ketino restruktūrizuoti įmonę, tačiau teismas neleido, todėl buvo pradėta bankroto procedūra. Visus įmonės dokumentus perdavė UAB „B.“ nemokumo administratoriui UAB „S.“, bei pagal pareikalavimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Jis pripažįsta savo kaltę, kad žinojo apie būtinybę tvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau jis neužtikrino, kad ji būtų tinkamai vedama, kadangi nebuvo buhalterinės programos, nebuvo vedami apskaitos registrai, dėl didelių darbų apimčių nebuvo tinkamai sutvarkyta buhalterinė apskaita (priedo t. 8, b. l. 77-79).

4. S. K. apklausiamas dėl jo darbovietėje rastų šovinių kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 metais lapkričio mėnesį pas jį, jo namuose, (duomenys neskelbtini), buvo jo pažįstamas A. B. Jie su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Kitą dieną, jis besitvarkydamas namus, pamatė pistoleto dėtuvę kartu su šoviniais. Iškart po to jie su juo susiskambino ir pasakė, kad rado šovinius. Tačiau tiksliai pasakyti negali, ar jis jam paskambino, ar B. jam paskambino. Jis nusprendė nusivežti šovinius į darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš darbovietės atiduoti šovinius A. Šovinių atiduoti nepavyko, nes juos surado pareigūnai kratos metu. Dėl šovinių disponavimo ir pervežimo jis taip pat prisipažįsta ir dėl to gailisi, kadangi pasielgė neatsakingai ir juos pervežė į savo darbovietę (priedo t. 8., b. l. 77-79).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Žemesnės instancijos teismas

5. Liudytojo S. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad įmonėje UAB „A.“ jis dirba nuo 2014 metų. Nuo pat pradžios dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2019 m. kovo 21 d. jam išrašytas direktoriaus įgaliojimas pasirašinėti visus bendrovės dokumentus, atstovauti teismuose, atlikti kitus su bendrovės veikla susijusius veiksmus. Bendrovės veikla – inžinerinių sistemų montavimas. Bendrovės direktorius S. S. Nuo 2003 metų pažįstamas E. M., buvęs dujinių katilų atstovas, 2019 metais perėjo dirbti į UAB „I. B.“. Jis buvo atsakingas už inžinerinės dalies sistemų montavimą įmonėje UAB „I. B.“. Bendrovės direktoriumi buvo Š. B., o realiai vadovavo akcininkas ir technikos direktorius S. K.. E. M., pradėjęs dirbti UAB „I. B.“, pradėjo ieškoti subrangovų dirbti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo mėnesį jis su juo susisiekęs paklausė, ar jie galėtų atlikti darbus objekte, nes pagrindinis rangovas įmonė UAB „B.“ nespėja atlikti darbų. Jie su direktoriumi S. S. su pasiūlymu sutiko. UAB „I. B.“ parengė sutartį, kurios sąlygos įmonei UAB „A.“ netiko, nes jos buvo drastiškos, dėl draudimo sąlygų, įkeitimo sąlygų ir jiems pasirodė, kad jos nelygiateisiškos. Kadangi jiems sutarties sąlygos netiko, įmonės UAB „I. B.“ technikos direktorius S. K. pasiūlė sutartį sudaryti su pagrindiniu inžinerinių sistemų rangovu įmone UAB „B.“. Tada jie su UAB „A.“ direktoriumi S. susitiko su įmonės UAB „B.“ direktoriumi S. K. bei aptarė sutarties sąlygas. Pagal susitarimą su S. K., jis turėjo apmokėti 30 procentų darbų pagal išankstinį apmokėjimą, o atlikus numatytus darbus, likusi suma turėjo būti apmokama per 3 dienas. Jis parengė sutartį, įrašė sutarties sąlygas. 2019 m. kovo 27 d. pasirašyta sutartis. Sutartis sudaryta 58 080 Eur su PVM sumai. Sutartį pasirašė įmonės UAB „A.“ direktorius S. S. ir įmonės UAB „B.“ direktorius S. K. Pagal sutarties sąlygas UAB „B.“ pervedė 30 procentų numatytą sumą, po to buvo atliekami darbai. Dėl darbų atlikimo klausimus derino su UAB „B.“ darbų vadovu S., tačiau darbus apžiūrėdavo S. K. ir E. M. Pats įmonės UAB „B.“ direktorius S. K. objekte pasirodydavo retai. Atlikus tarpinius darbus, darbų atlikimo aktus pasirašydavo arba UAB „B.“ darbų vadovas S., arba S. K. Ant atliktų darbų dažnai pasirašinėdavo ir UAB „I. B.“ atstovas E. M.. Pradžioje, pagal atliktų darbų aktus išstatyta PVM sąskaita faktūra buvo apmokama greitai, nebuvo pažeidžiama sutartyje numatytas 3 dienų laikotarpis. Iš viso avansu buvo apmokėta 15 000 Eur, po to pagal atliktus darbus buvo apmokėta dar apie 23 000 Eur. Viso UAB „B.“ sumokėjo apie 37 000 Eur. Visą laikotarpį nuo sutarties pasirašymo, buvo atliekam darbai ir po to, kai buvo atlikti visi darbai bei pasirašyti darbų atlikimo aktai, buvo išrašyta dar viena sąskaita faktūra. Darbų atlikimo aktą pasirašė UAB „B.“ darbų vadovas S. bei UAB „I. B.“ atstovas E. M. Atlikus darbus ir išrašius PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus pagal paskutinę PVM sąskaitą faktūrą apie 21 000 Eur sumai, UAB „B.“ neapmokėjo. UAB „A.“ kreipėsi į UAB „B.“ direktorių S. K., kad šis apmokėtų sąskaitą, tačiau jis vis žadėdavo, kad tuoj apmokės. E. M. pasiūlė kreiptis į S. K.. S. K. nuolat prašė, kad taip pat apmokėtų sąskaitą, tačiau ir šis vis žadėdavo apmokėti. Galiausiai UAB „A.“ 2019 m. spalio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą dėl teismo įsakymo priėmimo. Teismas priėmė teismo įsakymą, o UAB „B.“ neginčijo ir jis įsiteisėjo, tačiau iš UAB „B.“ gauti pagal įsakymą pinigų nepavyko. Po to kreiptasi į Ekonominę policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo UAB „B.“ ir UAB „I. B.“ veiksmų. UAB „B.“ paskelbtas bankrotas (priedo t. 8, b. l. 3-5).

6. Liudytojos V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji iki vaiko priežiūros atostogų dirbo įmonėje UAB „L.“. UAB „L.“ pradėjo dirbti 2019 m. antroje metų pusėje, (duomenys neskelbtini) pareigose. Į bendrovę įdarbino bendrovės direktorius S. K. Įmonė UAB „B.“ jai žinoma. Bendrovės veikla – inžinerinių sistemų montavimas. Bendrovėje įsidarbino 2017 metų pabaigoje. 2018 metais išėjo vaiko priežiūros atostogų. 2019 metų viduryje grįžo iš vaiko priežiūros atostogų į UAB „B.“. 2017 metais pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose, o po to buvo pakeista darbo sutartis ir pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose. Pradžioje realiai ji tvarkė įmonės UAB „B.“ buhalterinę apskaitą. Vykdant veiklą, ji direktoriaus S. K. paprašė pagrindinio buhalterinės apskaitos tvarkymo įrankio – programos. Jos pasiūlyta programa – buhalterinės apskaitos tvarkymo programa „Labis“. Buvo pasirašyta sutartis su programos kūrėjais „Labis“. Buvo suinstaliuotas pagrindinis paketas, bei sumokėtas pradinis įnašas, bei buvo pradėta testuoti. Testavimo metu atsirado klaidos, ir sutapo taip, kad buvo nustota mokėti už programą. Kai S. K. atsisakė mokėti, programos kūrėjai netaisė buhalterinės apskaitos programos. Dėl santykių su programos kūrėjais buvo pasamdyta teisininkė, tačiau problema taip ir nebuvo išspręsta. Kai užsitęsė klausimas dėl programos, ji pasakė S., kad ji be programos negali sutvarkyti buhalterijos ir paprašė atleisti iš pareigų, tačiau S. K. pasiūlė ją pervesti į (duomenys neskelbtini) pareigas, o jis liks atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kitomis programomis ji dirbti negalėjo, dėl didelių buhalterinės apskaitos dokumentų kiekio. Laikotarpiu, kai buvo atsakinga už įmonės buhalterinę apskaitą, t. y. tuo metu, kai buvo UAB „B.“ (duomenys neskelbtini), visi buhalterinės apskaitos registrai buvo sutvarkyti. Kiek ji atsimena, tvarkė buhalterinę apskaitą iki pat išeinant į pirmąsias vaiko priežiūros atostogas. Programos „Labis“ pilnai funkcionuojančios UAB „B.“ niekada taip ir nebuvo. Buhalterinės apskaitos registrai buvo, jie visi buvo išspausdinti ir sudėti dokumentuose. Grįžus iš vaiko priežiūros atostogų į UAB „B.“, ji kurį laiką dirbo konsultantės pareigose, tačiau nelabai ilgai. Ji padėjo S. K. tvarkyti buhalterinę apskaitą. Tuo metu, kai grįžo, UAB „B.“ finansinė padėtis pablogėjo. Jos manymu, įmonės finansinė padėtis pablogėjo dėl blogo užsakomų objektų valdymo, t. y. įmonėje įplaukos buvo, tačiau neaišku, kokios buvo pajamos. Buvo daug įplaukų iš UAB „I. B.“, atliekant darbus, (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo aišku, kiek pagal tas įplaukas buvo atlikta darbų. Išlaidų objekto darbams buvo. Buvo perkamos medžiagos, mokami atlyginimai, perkami įrankiai darbams atlikti. Buvo atliekama viskas, kas buvo numatyta rangos sutarčiai įvykdyti. Galiausiai nebuvo galimybės nustatyti, kuriuo metu įmonė pateko į „finansinę duobę“. Ji nežino, kodėl nebuvo išrašomi darbų atlikimo aktai. Jai direktorius S. K. bei darbų vadovas aiškino, kad negali išrašyti aktų, bet ji nesuprato, kažką minėjo dėl projektų nebuvimo, darbų žiniaraščio, tačiau komentuoti šiuo klausimu ji negali, nes statybose ji nelabai ką supranta. Ji nežino kas tapo UAB „B.“ buhalteriu ar atsakingu už buhalterinės apskaitos vedimą. Tiek dirbant iki vaiko priežiūros atostogų, tiek po, jos žiniomis, be buhalterinės apskaitos programos sunkiai buvo įmanoma sudaryti finansines atskaitomybes bei jas pateikti VĮ „Registrų centrui“, o po to ir valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI“ „PLN“ ataskaitas. Įmonėje buvo didžiuliai kiekiai dokumentų, pirkimų, pardavimų, todėl kaip minėjo, jas sudaryti be programos buvo sudėtinga. Jai nebuvo sudarytos sąlygos teikti ataskaitas, o tuo metu į tuometines jos pareigas neįėjo tai daryti. Galiausiai atsitiko taip, kad ji nusprendė išeiti iš UAB „B.“, tačiau S. K. pasiūlė pereiti į ankščiau sukurtą UAB „L.“. Paminėjo, kad bus įsigyta reikiama buhalterinės apskaitos programa, bei suteiktos visos darbo sąlygos, tačiau paminėjo, kad nebus (duomenys neskelbtini), kol nebus suteiktos (duomenys neskelbtini) darbui priklausančios priemonės, programa ir visos kitos, todėl bendrovėje UAB „L.“ buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) pareigose. UAB „L.“ buvo įdarbinti nauji žmonės. Bendrovėje dirbo statybos darbus mokantys dirbti asmenys. Kiek atsimena, UAB „L.“ nebuvo nei vieno darbuotojo iš UAB „B.“. Dirbant UAB „L., ji padėjo S. K. tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą ir, kaip atveju su UAB „B.“, S. K. jai nesuteikė tinkamų priemonių teikti finansines ataskaitas, tačiau jie kažkokiu būdu buvo pateikti. Dokumentų registrai buvo spausdinami. Finansinės atskaitomybės buvo pateiktos, kadangi palyginus su UAB „B.“ veiklos apimtys buvo ženkliai mažesnės. 2020 metais, tikslių datų neprisimena, S. K. jai pasiūlė eiti UAB „T.“ (duomenys neskelbtini) pareigas. Jis norėjo, kad ji tvarkytų apskaitą, tačiau atsisakė įdarbinti į bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl buhalterinės UAB „T.“ apskaitą tvarkyti atsisakė. Bendrovės direktorius buvo A. S., tačiau S. K. padėjo susitvarkyti su šios bendrovės personalo apskaita. Buhalterinės apskaitos įmonėje netvarkė, registrų nevedė (priedo t. 8, b. l. 38-41).

7. Liudytojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (apklaustas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 dalimi ir 82 straipsnio 3 d.), kad nuo 2008 m. jis dirbo UAB „I. B.“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Bendrovės direktorius yra Š. B.. Taip pat yra UAB „D.“, UAB „K.“ ir UAB „I. B.“ (duomenys neskelbtini). UAB „I. B.“ pagrindinė veikla – nekilnojamo turto vystymas, statybų projektų valdymas. Su S. K. jis susipažino per UAB „I. B.“ buvusią darbuotoją A. Š., kuri užsiėmė inžinerinės srities projektuotojų atrinkimu, rangovų atrinkimu. Tiksliai neprisimena, bet ji S. K. ar jo įmonę pristatė kaip „gyvą“ subrangovą. Gyvas – turi omenyje įmonę, kuri turi darbuotojus ir galinčius atlikti statybos subrangos darbus. Su S. K. susipažino 2017 metais. Tuo metu jis atstovavo įmonę UAB „B.“. Tada UAB „I. B.“ sudarė sutartį dėl statybos objektų, esančių, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje jie gavo užsakymą atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją. (duomenys neskelbtini) buvo gyvenamojo namo ir administracinių patalpų statyba. S. K. abiejuose objektuose turėjo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo darbus. S. K. turėjo labai daug darbuotojų ir sudarė padoraus, veiklaus žmogaus įvaizdį. Pagal sudarytas sutartis jis prašė avanso darbams atlikti, kas natūralu atliekant statybos darbus. Kaip ir buvo sutarta, UAB „I. B.“ sumokėjo prašomus avansus. Visą laiką įmonei UAB „B.“ buvo mokamas prašomas avansas. Negali tiksliai pasakyti, kiek tiksliai UAB „I. B.“ sumokėjo įmonei UAB „B.“. UAB „B.“ atlikdavo darbus, bet visada vėluodavo pateikti darbų atlikimo aktus. Visada reikalaudavo kuo greičiau pateikti aktus, tačiau S. K. jų tiesiog nepateikdavo. Buvo atvejų, kad aktų nepateikė apie pusę metų. Šiuo metu susidarė tokia situacija, kad UAB „B.“ bankrutuoja, bet UAB „I. B.“ vis dar neturi dalies darbų atlikimo aktų. UAB „I. B.“ šiuo metu yra pateikęs kreditorinį reikalavimą dėl minėtų avansinių mokėjimų UAB „B.“, nes šios sumos nėra įskaitytos šalių patvirtintais aktais, o bankroto administratorius neteikia aktų. Bankroto administratorius prašo dokumentų iš UAB „I. B.“, kurių jie tiesiog neturi. S. K. aiškina, kad greitai tuos darbų atlikimo aktus pateiks. Susidarė tokia situacija, kad bankroto administratorius iš UAB „I. B.“ reikalauja apmokėti už atliktus darbus, nors ir yra sumokėti avansai (priedo t. 8, b. l. 20-22).

8. Liudytojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad medžiagų gamintojai buvo aptarti sutartyje su įmone UAB „B.“. Pagrindinis medžiagų gamintojas turėjo būti „K.“, tai buvo medžiagų prekės ženklas, o tiekėjai nebuvo aptariami su S. K.. Jis galėjo rinktis iš bet kokių Lietuvoje ar užsienyje esančių prekių tiekėjų. Buvo tiekėjų, iš kurių medžiagas užsakė UAB „I. B.“, o sumontavo UAB „B.“. Kokie tiksliai tiekėjai buvo, šiuo metu neprisimena. UAB „B.“ sumontavo į UAB „I. B.“ objektus. Užsakant prekes buvo derinama su UAB „B.“. Daugeliu atvejų UAB „B.“ pirkdavo reikiamas medžiagas, tačiau buvo atvejų, kai UAB „I. B.“ pati nupirkdavo medžiagas, jas parduodavo įmonei UAB „B.“, kad ši sumontuotų medžiagas į objektus. Pardavimas UAB „B.“ buvo vykdomas užskaitant priešpriešinius finansinius įsipareigojimus, kitaip sakant, įskaitant sumą iš avansinių mokėjimų. Po atliktų darbų UAB „B.“ parduodavo šias medžiagas UAB „I. B.“ kartu su atliktais darbais. Po to susidarė problemiška situacija, kai UAB „B.“ nepateikinėdavo atliktų darbų aktų. Statybos darbams taikant atvirkštinį PVM, todėl santykiuose su UAB „B.“, buvo taikomas nulinis PVM. UAB „B.“ neišskirdavo PVM. Nurodė, kad jam žinoma UAB „A.“. Šią įmonę jam pasiūlė ar UAB „I. B.“ atstovas E. M. ar UAB „B.“ direktorius S. K.. Pasiūlė tam, kad padėtų įmonei UAB „B.“ pabaigti darbus pagal sutartį, nes UAB „B.“ veikla pradėjo strigti. UAB „A.“ atstovas S., pavardės neprisimena. UAB „I. B.“ ketino pasirašyti sutartį su UAB „A.“, bet bendrovės atstovas atsisakė pasirašyti sutartį dėl per didelės apimties sutarties. Atstovas nusprendė pasirašyti sutartį su UAB „B.“. UAB „A.“ atlikdavo UAB „B.“ darbus, kurie buvo numatyti sutartyje su UAB „I. B.“. Vėliau, kai UAB „B.“ nesumokėjo ar dalinai nesumokėjo už darbus, įmonės UAB „A.“ atstovas kreipėsi tiesiai į jį ir reikalavo sumokėti už atliktus darbus. Kai UAB „I. B.“ atsisakė mokėti, atstovas grasino kreiptis į teisėsaugos institucijas. Taip pat jam pasiūlė UAB „S. p.“. Šią įmonę, medžiagų tiekėją, tai yra vėdinimo įrangos gamintoją jiems pasiūlė S. K.. Šioje įmonėje inspektuojant įrangos gamintoją jis buvo kartu su S. UAB „S. p.“ atstovas buvo R. N., tačiau jis asmeniškai su juo nebendravo. UAB „S. p.“ sudarė sutartį su įmone UAB „B.“ dėl medžiagų tiekimo. Atsiskaitydamas už medžiagas įmonei UAB „B.“, žinojo, kad pinigai pervedami už įmonės UAB „S. p.“ tiektas medžiagas. Tik praėjus metams ar pusantrų metų su juo susisiekė UAB „S. p.“ atstovas ir pareikalavo sumokėti už tiektas medžiagas. Jis informavo, kad už medžiagas buvo atsiskaityta su įmone UAB „B.“. Jam taip pat žinoma įmonė UAB „S.“. Toks pats atvejis, kaip su įmone UAB „S. p.“. Ją rekomendavo S. K. ir jis asmeniškai buvo nuvykęs inspektuojant, kaip medžiagų tiekėją. Kas atstovas, jis neprisimena, asmeniškai nebendravo. UAB „B.“ pasirašė sutartį su UAB „S.“ dėl prekių tiekimo įmonės UAB „I. B.“ objektams. Jis asmeniškai neišskyrė UAB „S.“ ir UAB „S. p.“. Ją jis laikė kaip vieną – „S.“. Apmokėjimas už įmonės UAB „S.“ patiektas prekes buvo atliktas įmonei UAB „B.“. Su juos susisiekė iš UAB „S.“ ir paprašė nupirkti UAB „B.“ skolą už tiektas medžiagas, tačiau jis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad pinigai sumokėti UAB „B.“ (priedo t. 8, b. l. 23-25).

9. Liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (apklaustas vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 dalimi ir 82 straipsnio 3 dalimi), kad įmonė UAB „B.“ jam žinoma. Įmonėje UAB „B.“ pradėjo dirbti 2016 m. (duomenys neskelbtini). Į bendrovę įdarbino bendrovės direktorius S. K. Bendrovės veikla – santechnikos įrangos prekyba ir montavimas. Pradžioje bendrovės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Vėliau (duomenys neskelbtini). Jis buvo atsakingas už medžiagų paieškas objektams. Jis turėjo teisę pasirašinėti pirkimų dokumentus. Iš esmės pasirašinėti galėjo visi darbuotojai. Galėjo pasirašinėti ir montuotojai, ir kiti asmenys. Darbų atlikimo aktų nepasirašinėjo. Juos pasirašinėjo darbų vadovai arba direktorius S. K. Pradžioje UAB „B.“ atlikdavo smulkius užsakymus. Vėliau buvo pasirašytos rangos sutartys su didesniais užsakovais, tokiais kaip UAB „E.“, UAB „M. s.“, UAB „I. B.“. Daugiausia sutarčių buvo su UAB „E.“. Pradėjus darbus UAB „I. B.“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo blogėti UAB „B.“ finansinė situacija. Nežino kodėl situacija pablogėjo. Jis prie finansinių dalykų neturėjo priėjimo. Jis nepildydavo jokių registrų, neteikdavo deklaracijų ar finansinių atskaitomybių. Jis objektams užsakinėdavo reikiamas medžiagas. Prisijungimus prie bankų turėjo tik S. K. Įmonėje UAB „B.“ jis dirbo iki bendrovės bankroto. UAB „B.“ jam nesumokėjo apie 16 000 Eur atlyginimo. Apie UAB „L.“ sužinojo atsitiktinai, bet nežino iš ko. Kiek žino, buvo pasirašinėjamos rangos sutartys, tačiau šioje bendrovėje jis nedirbo ir medžiagų jos objektams nepirko. Paskutiniu metu, kiek žino, UAB „L.“ dirbo (duomenys neskelbtini), esančiame objekte. Jis įmonės UAB „L.“ veikloje nedalyvavo. Apie UAB „T.“ šiek tiek žino iš S. K. pokalbių bendrovės patalpose. Bendrovės veikloje nedalyvavo. Kiek žino, po įmonės UAB „B.“ bankroto į UAB „T.“ S. K. įdarbino atleistus UAB „B.“ kelis darbuotojus. Kiek suprato, S. K. įmonėje UAB „T.“ vykdė veiklą, nors bendrovės savininkas buvo A. S.. Nei UAB „T.“, nei UAB „L.“ jis veiklos nevykdė, nebuvo bendrovių darbuotojas. Kažkokius vienetinius raštus S. K. prašymu darė, bet tai buvo nežymūs darbai, kaip raštas, parašymas ir pan. UAB „T.“ jam žinoma. Jis nuo 2011 metų buvo bendrovės direktoriumi. Bendrovė užsiiminėjo šildymo katilų priežiūra. 2021 metų pavasarį ši firma dėl skolų bankrutavo. Nieko nusikalstamo bendrovė nevykdė (priedo t. 8, b. l. 45-47).

10. Liudytojos S. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad įmonėje UAB „S.“ dirba nuo 2015 metų. Dirba iki šiol, (duomenys neskelbtini). UAB „S.“ užsiima bankroto administravimu, dabar nemokumo administravimu. Jos tiesioginis vadovas yra J. U. Jis yra nemokumo administratorius. 2019 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį dėl įmonės UAB „B.“ bankroto bylos iškėlimo. UAB „B.“ bankroto byla pradėta kreditoriaus UAB „S. ir p.“ iniciatyva. UAB „S. ir p.“ pareiškė 548 283,35 Eur ieškinį. Tada UAB „B.“ parašė pareiškimą iškelti UAB „B.“ restruktūrizavimo bylą, bet 2020 m. vasario 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą. UAB „S.“ kaip bankroto administratorių parinko automatizuota sistema „Avnis“. UAB „B.“ direktorius S. K., pareikšdamas prašymą dėl restruktūrizacijos, prašė, kad restruktūrizacijos procesą vykdytų UAB „V.“. Po to, kai įsiteisėjo nutartis dėl UAB „B.“ bankroto bylos, UAB „S.“ tapo bankroto administratore. J. U. jai, kaip teisininkei, pavedė atlikti teisinius UAB „B.“ bankroto administravimo veiksmus: VĮ „Registrų centre“ įregistruoti statusą, paruošti ir išsiųsti pranešimus kreditoriams. Pirminius duomenis apie kreditorius jos gauna iš teismo bankroto administravimo bylos. 2020 m. vasario 6 d. ji paruošė įsakymą vadovui iki 2020 m. vasario 21 d. perduoti visus įmonės dokumentus, turtą, sudaryti finansinę atskaitomybę, pateikti kreditorių, debitorių sąrašą ir atlikti kitus veiksmus. Šį įsakymą 2020 m. vasario 7 d. išsiuntė direktoriui. 2020 m. vasario 7 d. S. K. informavo elektroniniu paštu, kad įsakymą gavo. Dokumentus S. K. teikė keliais etapais. Dauguma dokumentų pateikė 2020 m. kovo 26 d., kitus – 2020 m. gegužės 27 d. 2020 m. birželio 17 d., 2020 m. rugpjūčio 19 d. S. K. pateikė UAB „B.“ sumokėto avanso detalizaciją, nes nebuvo aišku, pagal kokius pirminės apskaitos dokumentus įmonei UAB „B.“ yra skolingi debitoriai, o 2020 m. rugpjūčio 25 d. atsiuntė finansinę atskaitomybę su iššifravimu. Šioje finansinėje atskaitomybėje yra nurodytos skolos, įsipareigojimai ir turtas. Laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismas patvirtino kreditorių sąrašą, tačiau jis dar nepilnas, kadangi kai kuriuos kreditorinius reikalavimus UAB „S.“ ginčija. UAB „S.“ ginčija UAB „I. B.“ pareikštą 869 058,69 Eur finansinį reikalavimą, nes finansiniame reikalavime numatytos labai didelės baudos, delspinigiai, todėl UAB „S.“ teismui ruošia prieštaravimą. Taip pat ginčija T. M. reikalavimą dėl patalpų nuomos mokesčio, kadangi nuvykus į minėtas patalpas nebuvo nustatyta, kad šiose patalpose UAB „B.“ vykdo veiklą. Nustatyta, kad šiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) yra UAB „L.“. Be to buvo nustatyta, kad nuomos sutartis buvo pasirašyta jau pradėjus bankroto bylą, tačiau nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi. UAB „B.“ turi ir skolininkus. Bendra gautina suma yra 345 059 Eur skola. Viena didžiausių skolininkių yra (duomenys neskelbtini) įmonė OOO „S. g.“, kuri skolinga 170 310 Eur. S. K. pateikė beveik visus UAB „B.“ dokumentus. S. K. paaiškino, kad UAB „I. B.“, UAB „M. s.“ nepriėmė kai kurių darbų ir atsisako sumokėti UAB „B.“. S. K. pateiktame debitorių sąraše UAB „M. s.“ figūruoja kaip UAB „B.“ skolininkė, tačiau pateiktame sąraše UAB „I. B.“ kaip skolininkė nenurodyta. S. K. jai tik žodžiu aiškino, kad UAB „I. B.“ yra skolinga įmonei UAB „B.“, kad UAB „I. B.“ nepatvirtina kai kurių darbų atlikimo aktų. Be to, paaiškino, kad visų dokumentų, susisijusių su UAB „I. B.“ yra nepateikęs. Nepateikęs sąmatų, darbų atlikimo aktų. S. K. yra pateikęs tik UAB „B.“ sutartį su UAB „I. B.“, galbūt pateikęs kažkokią pirminę sąmatą, tačiau šiuo metu neprisimena, pateiktos kai kurios PVM sąskaitos faktūros. S. K. aiškino, kad UAB „I. B.“ nepriėmė kai kurių darbų, nors jie buvo atlikti, todėl nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Jokių rašytinių pranešimų įmonei UAB „I. B.“ S. K. nepateikė. UAB „M. statyba“ su UAB „B.“ pasirašė darbų priėmimo perdavimo aktą, tačiau įmonė skolos nepripažįsta, dėl to ruošiamas civilinis ieškinys dėl skolos priteisimo. Nagrinėjant UAB „B.“ dokumentus pastebėjo, kad neatitinka UAB „B.“ pateiktos atsargos, t. y. 2019 m. rugsėjo 30 d. keliant restruktūrizavimo bylą pateikta, kad įmonės UAB „B.“ atsargos yra apie 400 000 Eur, o bankroto bylos iškėlimui jau atsargų nebeliko, nors pirkimo pardavimo sutarčių tarp dokumentų nėra (priedo t. 8, b. l. 8-10).

11. 2020 m. sausio 29 d. anoniminis pranešimas Nr. 0-1776, kuriame nurodyta, kad UAB „B.” ir su šia įmone tarpusavyje susiję UAB „L.”, UAB „T.”, UAB „A.”, OOO “S.” (registruota (duomenys neskelbtini)), UAB „I. B.” akcininkai ir direktoriai vykdo veikas susijusias su mokestinių prievolių vengimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, apyvartos slėpimu. UAB „B.” savo tiekėjams yra skolinga dideles sumas. Skolos susidarė dėl įmonės vadovo piktybinių veiksmų, sudarant galimai fiktyvius sandorius. UAB „B.” galimai sudaro jungtinės veiklos sutartis tarp susijusių asmenų UAB „L.” , UAB „T.”, UAB „A.”, OOO „S. g.”, iš užsakovų gautas sumas perveda per minėtas įmones arba atlieka užskaitymus tik su susijusiomis įmonėms, tokiu būdu išvengiant prievolės sumokėti kitiems kreditoriams. Skunde nurodoma, kad UAB „B.” skolinga ir valstybei (VMI, Sodra). VMI yra patvirtinusi, kad UAB „B.” nuo 2017 m. į VĮ „Registrų centrą” neteikia privalomos teikti finansinės atskaitomybės ir galimai yra nemoki. Galimai UAB „B.” banko sąskaitas (ir atitinkamai kreditorius) turėjusios pasiekti lėšos yra nukreipiamos į su UAB „B.” vadovu ir akcininku susijusią įmonę UAB „L.” (priedo t. 1, b. l. 46).

12. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. T. 2020 m. vasario 18 d. tarnybinio pranešimo duomenys, 2020 m. vasario 18 d. pavedimo atlikti patikrinimo duomenys, 2020 m. vasario 27 d. patikrinimo akto Nr. 04/10-0-1743A duomenys, iš kurių matyti, kad atlikus UAB „B.“ sąskaitų išklotinių analizę nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio iki 2020 m. vasario mėnesio, įmonė į savo sąskaitą gavo pavedimus iš: UAB „E. s.“ – 764 046,43 Eur, UAB „I. B.“ – 173 620,97 Eur, UAB „A. s. SPV“ – 120 836,77 Eur, OOO „S. g.“ – 257 850 Eur, UAB „H. L.“ – 100 000 Eur, UAB „T.“ – 114 000 Eur. taip pat nustatyta, kad tuo pačiu metu iš įmonės sąskaitų buvo atliekami pavedimai įmonėms: UAB „S. ir p.“ – 117 787,36 Eur, UAB „H. – 120 250,17 Eur, UAB „S. p.“ – 48 000 Eur, UAB „L.“ – 240 730 Eur, „A. R. G.“ – 320 800 Eur, todėl nustatyta, kad tikslinga atlikti UAB „B.“ veiklos patikrinimą. Pagal 2020 m. vasario 18 d. pavedimą patikrinti Nr. 04/10-0-1743 buvo atliktas UAB „B.“ patikrinimas. Patikrinimo metu UAB „B.“ direktorius S. K. nepateikė visų reikalaujamų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų didžiosios knygos, kasos dokumentų, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, paaiškinimo metu nurodė, kad įmonė Finansinių atskaitomybių neteikė nuo 2018 metų (priedo t. 1, b. l. 47-52).

13. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2021 m. gegužės 24 d., 2021 m. gegužės 26 d., 2021 m. birželio 1 d., 2021 m. birželio 14 d., protokolų duomenys, iš kurių matyti, kad (2021 m. birželio 14 d. S. K.; 2021 m. gegužės 26 d. V. Š.; 2021 m. birželio 1 d. R. V.; 2021 m. gegužės 24 d. S. K.) užfiksuoti pokalbiai rodo, kad S. K. UAB „B.“ buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai (ūkinės operacijos fiksuojamos ne tikruoju jų atlikimo laiku, darbų atlikimo aktai surašomi pagal susitarimą arba visai nerašomi, ir t.t.) (priedo t. 2, b. l. 164-187).

14. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2022 m. kovo 4 d. specialisto padarytos išvados, jog:

14.1. UAB „B.“ apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaityta, kiek ir kokių medžiagų tiriamuoju laikotarpiu UAB „B.“ įsigijo ir panaudojo UAB „I. B.“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kokius darbus ir už kokią kainą atliko, ir kokie dokumentai tai patvirtina, tyrimui negauti. Dėl to nustatyti, kiek ir kokių medžiagų tiriamuoju laikotarpiu UAB „B.“ įsigijo ir panaudojo UAB „I. B.“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kokius darbus ir už kokią kainą atliko, ir kokie dokumentai tai patvirtina, tyrimo metu nėra galimybės;

14.2. Tiriamojo laikotarpio UAB „B.“ apskaitos registrai (pagal buhalterines sąskaitas), kuriuose būtų apskaitytos visos ūkinės finansinės operacijos, ūkiniai įvykiai, tyrimui negauti. Dėl to nustatyti, ar visos ūkinės finansinės operacijos buvo apskaitytos ir pagrįstos dokumentais, ar buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra galimybės. Įvertinus užduotyje pateiktą informaciją, kad UAB „B.“ neišrašinėjo darbų atlikimo aktų bei galimai nevedė apskaitos registrų, daroma išvada, kad jeigu darbų atlikimo aktai surašomi nebuvo ir apskaitos registrai nebuvo vedami, UAB „B.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

14.3. Jeigu UAB „B.“ neišsaugojo tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, tai UAB „B.“ laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą bei to paties straipsnio 2 dalies nuostatų, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.

14.4. Taip pat, juridinių asmenų Registro centro duomenimis UAB „B.“ 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir kt.) BĮ „Registrų centrui“ neteikė. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio nurodymus, už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas.

14.5. Dėl nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 12 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų nesilaikymo, iš daliežs negalima nustatyti UAB „B.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (priedo t. 2 b. l. 93-98).

15. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog apžiūrėtas 2020 m. gruodžio 2 d. kratos metu (Pastaba. Apžiūros protokole nurodyta, kad kompiuteris paimtas 2021 m. spalio 21 d. atliktos kratos metu) paimtas stacionarus kompiuteris „Vectron“ modelis AK10, Nr. (duomenys neskelbtini). iš kompiuterio buvo paimtas kietasis diskas. Nustatyta, jog diskas yra WD HDD, 1 TB talpos (serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Prijungiamas prie tarnybinio kompiuterio, kuriame paleidžiama virtuali operacinė sistema „S. P.“. Atrinkti tyrimui reikšmingi duomenys įrašyti į kompaktinį diską (diskas prisegtas el. b. priedo 2 t. b. l. 123) (priedo t. 2, b. l. 119-123).

16. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2022 m. liepos 8 d. ataskaita, iš kurios duomenų matyti, kad:

16.1. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2020 m. kovo 12 d. UAB „B.” (į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini)) pradėta bankroto procedūra. UAB „B.” 2020 m. kovo 9 d. Sodrai buvo skolinga 64 191,60 Eur. Įmonė nuo 2019 m. lapkričio mėnesio nemokėjo Sodrai įmokų. Pagal UAB „B.” banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad paskutiniai mokėjimai buvo Valstybinei mokesčių inspekcijai 2019 vasario 28 d. Nors 2019 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijose deklaruotas mokėtinas 143 915 Eur PVM, 2019 m. spalio mėn. – 4 497 Eur, 2019 m. rugsėjo mėn. – 40 153 Eur. Juridinio asmens metinė pelno mokesčio deklaracija už 2018 metus nebuvo pateikta.

16.2. Analizuojant UAB „B.“ direktoriaus pateiktus dokumentus, nustatyta, kad UAB „B.“, kaip užsakovas ir UAB „L.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), kaip rangovas, 2019 m. gegužės 13 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 2019-05-13/1. 2019 m. birželio 17 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 2019-06-17/1 dėl darbų (vėdinimo įrangų montavimo). Tiek UAB „B.“, tiek UAB „L.“ direktorius S. K.. UAB „B.“ sutarčių pasirašymo laikotarpiu turėjo apie 45-50 darbuotojų, o UAB „L.“ apie 10-13 darbuotojų. Kadangi nebuvo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros ir registrai, šiuo metu nėra galimybės nustatyti, ar šis sandoris apskaitytas įmonės buhalterijoje, registruose, šios sumos įtrauktos į įmonės balansą. Taip pat nėra galimybės nustatyti šiuo metu, ar UAB „L.“ atliko sutartyje numatytus darbus, ar buvo pilnai atsiskaityta.

16.3. 2019 m. balandžio 26 d. UAB „B.“ pasirašė paskolos sutartį su UAB „H. L.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) Nr. 2019-04-26/1 dėl 100 000 Eur paskolos suteikimo UAB „B.“. 2019 m. balandžio 26 d. UAB „H. L.“ bankiniu pavedimu pervedė 100 000 Eur. Kadangi nebuvo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros ir registrai, nėra galimybės nustatyti, ar šis sandoris apskaitytas įmonės buhalterijoje, registruose, šios sumos įtrauktos į įmonės balansą.

16.4. 2019 m. sausio 16 d. UAB „B.“ (pardavėjas) pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „T.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) dėl reguliavimo vožtuvų įsigijimo 616 000 Eur sumai. UAB „T.“ direktorius R. V., taip pat dirba UAB „B.“ komercijos direktoriaus pareigose. Analizuojant UAB „B.“ banko išklotines nustatyta, kad UAB „T.“ pervedė 114 000 Eur. Kadangi nebuvo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros ir registrai nėra galimybės nustatyti šiuo metu, ar šis sandoris apskaitytas įmonės buhalterijoje, registruose, šios sumos įtrauktos į įmonės balansą, ar UAB „L.“ atliko sutartyje numatytus darbus, ar buvo pilnai atsiskaityta už juos.

16.5. 2019 m. liepos 2 d. UAB „B.“, UAB „H. L.“ ir UAB „T.“ pasirašė Trišalę reikalavimo įskaitymo sutartį Nr. 5, pagal kurią UAB „T.“ perima UAB „B.“ 105 000 Eur skolos įsipareigojimą sumokėti UAB „H. L.“. Iš šios sutarties nėra aiškus UAB „T.“ skolos atsiradimo teisinis ir buhalterinis pagrindas prieš UAB „B.“. Trišalėje sutartyje nėra nurodyti skolų atsiradimo pagrindai, nebuvo pateikti tarpusavio skolų suderinimo aktai, ar skolos tarp UAB „B.“ ir UAB „T.“ yra realios.

16.6. 2017 m. liepos 12 d. UAB „B.“ ir OOO „S.“ ((duomenys neskelbtini) registruota įmonė) pasirašė susitarimą dėl įrangos įsigijimo ir papildomai pasirašė priedus, 2019 m. liepos 18 d. pasirašė susitarimą Nr. 1, pagal kurį UAB „B.“ skolą 427 102 Eur prieš OOO „S.“ perima UAB „T.“. Iš sutarties nėra aišku, koks teisinis skolos tarp UAB „B.“ ir UAB „T.“ atsiradimo pagrindas ir sumos, nėra skolų suderinimo aktų. Taip pat nėra įvardinta, kokiu pagrindu UAB „T.“ perėmė skolą ir kokia nauda šiai įmonei. Kitų dokumentų, patvirtinančių sandorius, skolų ir įsipareigojimų atsiradimą tarp įmonių nebuvo pateikta. Neaiškus skolos ir baudų tarp UAB „B.“ ir OOO „S.“ atsiradimo pagrindas, dėl kokių priežasčių UAB „B.“ neįvykdė įsipareigojimų, tuo labiau, kad sutartis buvo pasirašyta 2017 m. liepos 12 d., dalis pinigų buvo pervesta.

16.7. 2019 m. gegužės 6 d. UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), kaip užsakovas) ir Jungtinės veiklos partneriai UAB „B.“ ir UAB „L.“ (rangovai) prailgino darbų atlikimo terminą, bei numatė, kad už darbus pagal 2018 m. lapkričio 6 d. rangos sutartį Nr. DAI3.2018.11.06 mokėtina suma 812 577,17 Eur, ir rangos sutartį DAI3.2018.11.06 už darbus mokėtina suma 420 925 Eur buvo pervesta į UAB „L.“ atsiskaitomąją sąskaitą.

16.8. 2019 m. birželio 10 d. pasirašyta skolos perkėlimo sutartis Nr. LAU 190610 tarp UAB „B.“ (skolininkas), UAB „L.“ (perėmėjas) ir UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), Kreditorius), kad UAB „B.“ yra skolinga UAB „A.“ 364 407,84 Eur, o UAB „L.“ įsipareigoja perimti minėtą skolą UAB „A.“.

17. Liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad jis turi leidimą nešiotis ginklą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas 2019 m. rugpjūčio 22 d. Leidimas išduotas Vilniaus vyriausiame policijos komisariate. Leidimas išduotas savigynai. Šis leidimas yra pratęstas kelis kartus. 2014 m. rugpjūčio 8 d. jis įsigijo pistoletą „PM, 9x18 Nr. (duomenys neskelbtini)“, prie kurio yra dėtuvė. Ginklo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal leidimą jis yra įsigijęs ir šovinių. Dar jis turi pistoletą „TT“. Jį taip pat yra įsigijęs pagal ginklo leidimą. Kartais jis dėtuvę su šoviniais nešiojasi su savimi rankinėje. 2020 lapkričio viduryje jis buvo pas S. K. namie, (duomenys neskelbtini) mikrorajonas. S. K. namuose jis iš rankinės ėmė reples ir tuo pačiu išėmė daugiau daiktų iš rankinės, matomai išėmė ir dėtuvę su aštuoniais šoviniais. Tą vakarą jis nakvojo pas jį, o kitą dieną, parvažiavęs namo, pastebėjo, kad nėra dėtuvės su aštuoniais šoviniais. Iškart po to jis paskambino S. K., ir jam pasakė, kad paliko dėtuvę su šoviniais, bet tą dieną susitikti nepavyko. Vėliau jis dar apie 6 kartus skambino, tačiau S. K. vis neatsiliepdavo. Kažkada susiskambino su juo, tačiau vėl jis negalėjo su juo susitikti. 2020 m. gruodžio 29 d. ar 30 dieną jis su juo susiskambino ir pasakė, kad atvažiuos pas jį į ofisą, bet 2020 m. gruodžio 1 d. nepavyko atvažiuoti, o 2020 m. gruodžio 2 d. K. paskambino ir pasakė, kad atvažiuotų ir kad patikrinimo metu, kaip suprato, pareigūnai, surado jo turtą (priedo t. 8, b. l. 13-14).

18. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. kratos protokolo duomenys, iš kurių matyti, kad kaltinamojo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasta ir paimta pistoleto dėtuvė su aštuoniais šoviniais, dokumentai, susiję su UAB „B.“, kompiuteris (priedo t. 2, b. l. 115-118).

19. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. išvados Nr. IBPS-V-1303916-22 duomenys, iš kurių matyti, kad tirti pateikti aštuoni šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov“ (9x18) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys ir tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti (priedo t. 2, b. l. 88-92).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

20. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

21. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) <...>.??? ???

22. Už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) atsako ūkio subjekto vadovas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-648/2016, 2K-454/2012, 2K-379/2012, 2K-376/2012, 2K-7-304-976/2016, 2K-202-303/2020 ir kt.).

23. Byloje surinkti ir ištirti pirmiau išdėstyti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad S. K. yra UAB „B.“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. rugsėjo 4 d.), kaltinime nurodytu laiku buvo UAB „B.“ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. vasario 19 d.. Pagrindas. Juridinių asmenų išrašas (t. 3, b. l. 105-107)) ir buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Taip pat nustatyta, kad S. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu pats tvarkė buhalterinę apskaitą, buhalterės nebuvo (buvo tik labai trumpą laiką), tad jis buvo atsakingas ir už buhalterinės apskaitos tvarkymą.

24. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad S. K., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., išrašęs UAB „B.“ vardu PVM sąskaitą faktūrą, neišrašė atliktų darbų akto, taip pat taip pat UAB „B.“ vardu 2019 m. rugpjūčio 8 d. išrašęs PVM sąskaitą faktūrą, neišrašė atliktų darbų priėmimo akto UAB „I. B.“ objekte, nevedė apskaitos registrų, kuriuose būtų apskaityti UAB „I. B.“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti darbai, atsiskaitymai už juos, kuriuose būtų apskaitytos PVM sąskaitos faktūros, nevedė UAB „B.“ apskaitos registrų, kuriuose būtų apskaityta, kiek ir kokių medžiagų įmonė įsigijo ir panaudojo UAB „I. B.“ objekte, nevedė sąnaudų apskaitos registrų, nevedė statybos (UAB „I. B.“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini)) darbų žurnalų, nevedė Didžiosios knygos ar kitaip bendrovės įvardintų apskaitos registrų pagal buhalterines sąskaitas, nevedė apskaitos registrų, kuriuose būtų nurodyti detalizuoti duomenys pagal ūkio subjektus, nesaugojo tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, neteikė 2017 m., 2018 m., 2019 m. finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių) ir kt.

25. Ši išvada grindžiama ne tik paties kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir liudytojų S. Č., V. Š., S. K., R. V., S. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2021 m. gegužės 24 d., 2021 m. gegužės 26 d., 2021 m. birželio 1 d., 2021 m. birželio 14 d. protokoluose užfiksuoti pokalbiai ir kt. pirmiau aprašyti rašytiniai įrodymai.

26. Tokiu būdu kaltinamasis pažeidė kaltinime nurodytu laikotarpiu galiojusio Buhalterijos įstatymo reikalavimus, o būtent, 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; 21 straipsnio 2 dalį — kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą <...> atsako ūkio subjekto vadovas; 12 straipsnio 1 dalį, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 19 straipsnio 1 dalį — kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; 19 straipsnio 2 dalį — kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo. Taip pat kaltinamasis pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX–575 28 straipsnyje įtvirtintą vadovo pareigą, o būtent, kad už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas.

27. Remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2022 m. kovo 4 d. specialisto išvada nustatyta, kad dėl nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 12 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų nesilaikymo, iš dalies negalima nustatyti UAB „B.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (priedo t. 2 b. l. 93-98).

28. Iš paties kaltinamojo parodymų, liudytojos V. Š. parodymų matyti, kad S. K. suvokė įstatyme nustatytas jam pareigas, suvokė, kad tinkamai neorganizuoja buhalterinės apskaitos, kad netinkamai ją tvarko, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

29. Kaltinimo pradžioje suklysta nurodant teisės aktą, vietoj Buhalterinės apskaitos įstatymo nurodyta – Buhalterijos įstatymas, tačiau šis apsirikimas vertintinas kaip rašymo klaida, nekeičianti kaltinimo esmės (kitur kaltinime nurodytas teisingas teisės aktas, jis nurodytas ir specialisto išvadoje), todėl šis rašymo apsirikimas taisytinas.

30. Taigi, išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad S. K. apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą kaltinime nurodytu laikotarpiu, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnyje.

31. S. K. pareikštas kaltinimas ir dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis (laikymo ir gabenimo) pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

32. Teismo vertinimu, šis kaltinimas taip pat pasitvirtino. Byloje nustatyta, kad S. K. nuo 2020 m. lapkričio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, suradęs draugo A. B. jo namuose paliktą pistoleto „PM“ dėtuvę su joje esančiais aštuoniais 9 mm kalibro šaudmenimis „Makarov“, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, neturėdamas leidimo juos neteisėtai laikė bei gabeno iki savo darbo vietos. Kaltinime nurodytas aplinkybes ir tai, kad kaltininkas neturėjo leidimo disponuoti ginklais bei šaudmenimis, patvirtino pats kaltinamasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Šaudmenų patekimo pas kaltinamąjį, gabenimo faktą ir laikymo laikotarpį patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B.

33. Taigi, aptartų įrodymų visetas patvirtina, jog S. K. suvokė, kad neteisėtai ir neturėdamas leidimo gabeno ir pakankamai ilgą laiko tarpą laikė šaudmenis ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog S. K. savo neteisėtais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

34. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkintinas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

35. Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. K. sutiko. Pasisakydamas dėl bausmės rūšies, kaltinamasis paprašė areštą pakeisti į baudą, o nesant galimybei, arešto terminą sumažinti bei suteikti galimybę išdėstyti arešto atlikimo laiką per kelis mėnesius, nes su žmona augina tris mažamečius vaikus, kuriuos kartu su žmona privalo vežti vaikų darželį, mokyklą ir kt. (priedo t. 8, b. l. 103).

36. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

37. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

38. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

39. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir bausmės tikslus, teisingumo, protingumo principus.

40. Kaltinamasis S. K. padarė du apysunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus, iš kurių vieną – finansų sistemai, o kitą – susijusi su disponavimu šaudmenimis. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), Sodros duomenimis šiuo metu nedirbantis. S. K. praeityje neteistas (priedo t. 8, b. l. 50). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. 2022 m. birželio 21 d. duomenimis nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio už administracinių nusižengimų padarymą administracinėn atsakomybėn trauktas tris kartus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį (už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus) (priedo t. 8, b. l. 54-62), duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. augina tris mažamečius vaikus.

41. Įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai neskiriama su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė, kad S. K. (nors ir yra išsituokęs) kartu su buvusia sutuoktine augina tris mažamečius vaikus, teismas sutinka su prokurorės siūlomų bausmių rūšimi, mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos laikotarpį, pasekmes (įmonė bankrutavo, nukentėjo nemažai kreditorių, skolų sumos didelės), skirtinos baudos dydis nustatytinas didesnis nei šios rūšies bausmės minimumas – 150 MGL (7 500 Eur) (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą minimali bauda yra 100 MGL, o maksimali – 4 000 MGL).

42. Už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, taip pat skirtina švelniausia bausmės rūšis – areštas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad šaudmenis paliko kaltinamojo gyvenamojoje vietoje pastarojo draugas netyčia, t. y. šaudmenys pas kaltinamąjį atsirado ne jo valia, į tai, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su neteisėtu disponavimu ginklais ar šaudmenimis, nebaustas, nustatytina trumpesnio termino, nei siūlo prokurorė, arešto bausmė – 20 parų (artima minimaliai). Teismo manymu, tokia bausmė bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, bus proporcinga kaltinamojo asmenybei bei jo padarytas nusikalstamai veikai.

43. Nusikaltimai yra panašaus pavojingumo, sudaro realią nusikaltimų sutaptį, skirtingos pagal savo pobūdį, todėl bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis — visiško sudėjimo būdu, prie paskirtos 20 parų arešto bausmės pridedant 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą. Esant įstatyme numatytam pagrindui, bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinos vienu trečdaliu.

44. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Šio straipsnio 8 dalyje yra numatyta, jog teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo motyvuoti savo sprendimą.

45. Prokurorė kaltinamajam S. K. prašo skirti realią arešto bausmę, tačiau nenurodo jokių motyvų, kodėl šios bausmės vykdymas negali būti atidėtas. Kaip minėta S. K. yra teisiamas pirmą kartą už apysunkių nusikaltimų padarymą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nei vienos sunkinančios, jis augina tris mažamečius vaikus, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktuose numatytas pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

46. Iš bylos medžiagos matyti, jog S. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 2 d. 8.17 val. iki 2022 m. birželio 2 d. 10.56 val. (viena diena). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 papunkčiu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai.

47. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo t. 8, b. l. 91-93) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikintina.

V. Dėl proceso išlaidų

48. Prokurorė prašė priteisti iš kaltinamojo S. K. už Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus specialisto atliktą tyrimą – 147,31 Eur (priedo t. 2, b. l. 88-92).

49. BPK 103 straipsnio 3 punkte numatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Iš bylos matyti, jog specialių žinių reikalaujantį tyrimą atliko ir 2022 m. gegužės 23 d. Lietuvos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą parengė vyriausioji tyrėja J. S. ir vyriausiasis tyrėjas J. B. Be to, tyrimas atliktas pagal tarnybinę užduotį, esant būtinybei nustatyti, ar buvo padaryta, ar nepadaryta nusikalstama veika. Esant šioms aplinkybėms, šios išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

50. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka:

51. 15 kompaktinės laikmenos ir 1 USB laikmena, esančios voke; 1 kompaktinė laikmena, prisegta prie bylos t. 2, b. l. 123 – paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

pagal BK 253 straipsnio 1 dalyje paskirti 20 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 20 (dvidešimt) parų areštą ir 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 13 (trylikos) parų arešto ir 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, S. K. į arešto bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 2 d. 8.17 val. iki 2022 m. birželio 2 d. 10.56 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti, kad neatlikta 12 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, S. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant S. K. visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; visą bausmės atidėjimo laikotarpį įpareigoti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.

Nepriteisti iš S. K. 147,31 Eur išlaidų už Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus specialisto atliktą tyrimą.

15 kompaktinių laikmenų ir 1 USB laikmeną, esančių voke; 1 kompaktinę laikmeną, prisegtą prie bylos t. 2, b. l. 123 – palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

S. K. išaiškinti:

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 2 mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke“, banko kodas 72900, nurodant įmokos kodą 6801, mokant konfiskuotino turto vertę – įmokos kodą 6610). Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. e1-2407-1133/2022).

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;

3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė