- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-27
- Bylos Nr.
- 1A-505-593/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63135-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Evaldas Gražys, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- V. Mielaikos
- Advokatai
- Laimius Platūkis
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.25.4.2.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Laimiaus Platūkio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nubaustas 55 MGL dydžio bauda, bei pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. (1 para) A. M. išbūtas laikinajame sulaikyme, jį prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, A. M. kartu su bausme paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir transporto priemonės ,,Peugeot“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Nukentėjusiojo V. Mielaikos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš A. M. priteisti 500 (penki šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. M. 2017 m. gruodžio 3 d., apie 11.55 val., Prienų r., Ašmintos sen., Apušoto k., Vingio gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Peugeot 406“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta virš 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai – nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 1,84 (promilės) etilo alkoholio; Be to, A. M. 2017 m. gruodžio 3 d., apie 11.55 val., Prienų r., Ašmintos sen., Apušoto k., Vingio gatvėje, neblaivus vairuodamas automobilį ,,Peugeot 406“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę, 119 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, t. y. nesilaikydamas visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ta eismo juosta priešpriešai atvažiuojančiu automobiliu Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. M. ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam V. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutikdamas, pasireiškęs kairės pėdos III, IV, V padikaulių lūžimais, V piršto išnirimu. Alytaus apylinkės Prienų rūmų teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo nuteistojo A. M. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudas bei baudžiamojo poveikio priemones. Taip pat teismas nusprendė, nukentėjusiojo ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš nuteistojo, o ne iš jo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje nuosprendžiu nustatytos neatlygintos neturtinės žalos dalį. A. M. ir jo gynėjas advokatas Laimius Platūkis skundžia Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti perkvalifikuojant A. M. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 281 straipsnio 2 dalies ir 281 straipsnio 7 dalies į BK 281 straipsnio 2 dalį. Taip pat, apeliantai prašo pripažinti nuteistojo A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. M. atžvilgiu turėjo būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir vienu trečdaliu sumažinta jam paskirta bausmė bei prašoma atmesti nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu kvalifikavo A. M. padarytą nusikalstamą veiką kaip du savarankiškus nusikaltimus, vieną iš jų kaip tyčinį nusikaltimą (BK 281 straipsnio 7 dalis), pagal pavojingumo laipsnį priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų ir vieną neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 2 dalis). Tačiau apeliantų nuomone BK 281 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantis požymis – kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigusiu nuo alkoholio, apima ir BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl A. M. veika neturėjo būti papildomai kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes toks kvalifikavimas laikytinas pertekliniu.Taip pat skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, kilus abejonėms dėl pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo, nepagrįstai atsisakė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Apeliantų nuomone, teismui kilusios abejonės dėl pareikšto civilinio ieškinio ir dėl su juo susijusių klausimų nagrinėjimas proceso metu, negali būti pagrindas netaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatų ir BK 64¹ straipsnio nuostatų, nes tokiu būdu apsunkinama kaltinamojo procesinė padėtis ir atimama galimybė vienu trečdaliu sumažinti jam skiriamą bausmę. Be to, skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik formaliai pasisakė, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau šios aplinkybės nepripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokiu būdu, teismas skirdamas nuteistajam A. M. bausmę, pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas. Taip pat, teismas neatsižvelgė į tai, kad A. M. savo ruožtu kompensavo draudimo kompanijai jos eismo įvykio metu nekentėjusiesiems asmenims išmokėtas sumas bei atlyginimo draudimo kompanijos ir nukentėjusiojo V. M. turėtas 100 Eur bylinėjimosi išlaidas.Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai papildomai priteisė iš A. M. nukentėjusiojo V. M. naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas išvadas dėl neturtinės žalos priteisimo, padarė vadovaudamasis išimtinai tik nukentėjusiojo pateiktais argumentais, kurie nebuvo patvirtinti jokiais medicininiais duomenimis. Be to, apeliantų nuomone teismas nuosprendžiu nenustatė, kad egzistuoja išskirtinės aplinkybės nulemiančios tokio dydžio žalos priteisimą ir viršijo teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydį panašiose bylose. Be to, apeliantai pabrėžia, jog automobilis ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdraustas draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini), pagal įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (liudijimą), todėl teismas, netgi ir imdamasis spręsti papildomos neturtinės žalos priteisimo klausimus, tai turėjo spręsti draudimo teisinių santykių reguliavimo ribose, įvertinęs tai, kad draudimo kompanijos atsakomybė neturtinei žalai atlyginti yra 5000 Eur vienam draudiminiam įvykiui.Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokuroras Andrius Brasas nurodo, jog nėra pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį, todėl prašo A. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendį be pakeitimų.
Prokuroro manymu veikos kvalifikuotos tinkamai, t. y. skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad A. M. neblaivus vairavo automobilį, kas atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymius, po ko nesuvaldė transporto priemonės ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas V. M.. Teismas, skirdamas bausmę A. M., tinkamai taikė BK nuostatas, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t .y. į tai, kad A. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei konstatavo, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad savo norų atlygino padarytą žalą pagrindo nėra, nes kaltinamasis atlygino tik dalį žalos. Prokuroras nurodo, jog taikyti BK 64¹ str. nuostatas pagrindo nebuvo, kadangi baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama bendra tvarka. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertino draudimo pateiktą informaciją apie išmokėtą draudimo išmoką. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, bei tai, jog kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą. Be to, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto kitų nuosprendžio klausimų t. y. dėl civilinio atsakovo nustatymo baudžiamojoje byloje (BPK 328 straipsnio 4 punktas).BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Apeliaciniame skunde, teigiama kad BK 281 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantis požymis – kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigusiu nuo alkoholio, apima ir BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismas A. M. padarytos nusikalstamos veikos neturėjo papildomai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes toks kvalifikavimas laikytinas pertekliniu. Teisėjų kolegija su minėtu apeliacinio skundo argumentu nesutinka. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis, yra formali, t. y. ji neapima pasekmių, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis. Baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai girtumas viršija 1,5 promilių ir pasekmių nereikalauja. Tuo atveju, kai kyla pasekmės, veika papildomai kvalifikuojama pagal atitinkamą baudžiamojo kodekso straipsnį.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,84 promilių etilo alkoholio), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad A. M. minėtais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje. Be to, apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuteistasis sąmoningai neblaivus vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.
Dėl BPK 273 straipsnio BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo
Apeliantai skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko iš nuteistojo buvo atimta galimybė vienu trečdaliu sumažinti jam skiriamą bausmę ir tokiu būdu buvo nepagrįstai apsunkinta kaltinamojo procesinė padėtis. Kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Sutrumpintas įrodymų tyrimas – supaprastintas šios proceso dalies atlikimas, esant BPK 273 straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą sutaupomas teismo, proceso dalyvių ir kitų teismo posėdžių salėje esančių asmenų laikas, sumažinamos proceso išlaidos. Tačiau svarbu pažymėti tai, kad siekiant proceso greitumo ir ekonomiško, jokiais būdais negali nukentėti proceso kokybė. Todėl, BPK 273 straipsnyje įtvirtinta, jog sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti atliekamas tik esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) kaltinamasis sutinka, jog būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas 5) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Taigi, sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti atliekamas tik tuo atveju, kai nusikalstamos veikos aplinkybės yra pakankamai aiškios ir dėl jų neegzistuoja jokių prieštaravimų. Esant priešingai situacijai, teismas siekdamas proceso metu nustatyti objektyvią tiesą, turi atlikti išsamų įrodymų tyrimą. Pažymėtina, kad įstatymas numato tik teismo teisę, bet ne pareigą egzistuojant minėtoms sąlygoms atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kiekvienu atveju tik teismas galutinai nusprendžia, ar atlikti išsamų įrodymų tyrimą, ar tik sutrumpintą minėto teisiamojo posėdžio dalį.
Nagrinėjamu atveju, nors ir egzistavo BPK 273 nurodytos sutrumpinto įrodymo tyrimo sąlygos, pirmosios instancijos teismas, iškilus abejonėms dėl pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo, nusprendė netaikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo. Kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas buvo pagrįstas ir nekvestionuojamas.
Apelianto prašymas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu taip pat nepagrįstas, kadangi byla buvo išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles, sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, taigi, nors kaltinamasis ir pripažino savo kaltę, bausmės sumažinimas vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis nėra galimas.
Dėl A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas apeliantui skirdamas bausmę nuosprendyje tik formaliai pasisakė, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau šios aplinkybės nepripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją neatsižvelgė. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis bei dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pritaria minėtam apeliacinio skundo argumentui ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino A. M. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo apeliantas neginčijo nei ikiteisminio tyrimo nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Tiek ikiteisminio tyrimo atliktų apklausų metu, tiek teismo posėdžių metu nuteistasis pripažino visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tai darė neverčiamas surinktų įrodymų, be to, kritiškai vertino savo elgesį, išgyveno dėl padarytų veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keičiamas ir apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis.
Skunde apeliantai taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, to, jog kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam V. M. atlygino jam eismo įvykio metu padarytą 1000 Eur neturtinę ir 102,97 Eur turtinę žalą. Taip pat, minėta draudimo kompanija atlygino 213,97 Eur žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir 989 Eur žalą, automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei V. M.. Visas šias nurodytas išmokas A. M. dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo savanoriškai kompensavo minėtai draudimo kompanijai bei papildomai atlygino nukentėjusiajam V. M. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Tačiau, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tačiau tokiu atveju atlygintos žalos dalis turi sudaryti žymią dalį padarytos ir priteistos žalos (Lietuvos A. T. kasacinės bylos Nr. 2K-437/2007, 2K-420/2007). Kaip jau minėta, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis, dar iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo, savanoriškai kompensavo draudimo kompanijai visą, jos nukentėjusiajam V. M., V. M. ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlygintą žalą (2 t., 10-12 b. l.). Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas A. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą, netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Ši klaida taisytina nustatant šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio
Apeliaciniame skunde tiesiogiai bausmės dydis neginčijamas. Nuteistasis A. M. ir jo gynėjas advokatas Laimius Platūkis apsiriboja prašymu pripažinti A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tai kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą. Kaip jau minėta, šioje dalyje apeliacinės instancijos teismo kolegija apeliacinį skundą tenkina. Tačiau svarbu pažymėti, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Apeliantui už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą, o už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamas veikos padarymą – 55 MGL dydžio baudą, kurias, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu subendrino jas apimant ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL baudą. Šiuo metu galiojančiame BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (kuris įsigaliojo 2017 m. spalio 6 d. (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) nurodyta, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriamos baudos dydis gali svyruoti nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio, o už neatsargaus nusikaltimo padarymą – nuo 20 iki 750 MGL. Nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamas A. M. padarytos 2017 m. gruodžio 3 d., t. y. jau galiojant minėtai įstatymo redakcijai. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo A. M. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės ne tik, kad nesiekia šios bausmės rūšies vidurkio, bet yra artimos bausmių minimumui. Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, jog paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė būtų aiškiai per griežta. Atkreiptinas dėmesys, jog nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog A. M. nuoširdų prisipažinimą laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau skirdamas bausmę į jo prisipažinimą nusikaltus – atsižvelgė, todėl pripažinus A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo kaltės pripažinimą ir nustačius dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – žalos atlyginimą, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio nėra teisinio pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio dydžio
A. M. ir jo gynėjas advokatas Laimius Platūkis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti nukentėjusiajam V. M. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliantų nuomone, draudimo kompanijos V. M. išmokėtas 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra teisinga piniginė satisfakcija, teisingai kompensuojanti nukentėjusiojo V. M. neturtinėms vertybėms padarytą žalą ir papildomas 500 Eur neturtinės žalos priteisimas yra nepagrįstas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.Pažymima, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog, nustatydamas nukentėjusiajam V. M. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Apylinkės teismas įvertino dėl A. M. veiksmų atsiradusių padarinių mastą – nukentėjusiajam V. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, eismo įvykio metu lūžo kairės kojos pirštai, į akis pateko stiklų. Iki šiol jaučiamos pasekmės, nes įvyko kojos deformacija, kairės kojos pirštais neliečia žemės. Skirta reabilitacija nepadėjo, jis iki šiol šlubuoja. Be to, teismui nekilo abejonių, kad dėl sužalotos sveikatos nukentėjusysis kentė didelius fizinius skausmus, patyrė daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų. Taip pat, apylinkės teismas įvertino draudimo pateiktą informaciją apie nukentėjusiajam išmokėtą draudimo išmoką 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, bei atlygintą visą prašomą turtinę žalą, įvertino nuteistojo amžių, gaunamas pajamas, kitas bylai reikšmingas aplinkybes.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo bei atlyginimo kriterijus, tinkamai juos pritaikė ir motyvuotai bei pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis V. M. dėl nuteistojo A. M. veiksmų patyrė neturtinę žalą. Tačiau kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas išvadas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, padarė vadovaudamasis išimtinai tik nukentėjusiojo pateiktais argumentais, kurie nebuvo pagrįsti jokiais medicininiais dokumentais, kadangi nukentėjusiajam V. M. padaryto sveikatos sutrikdymo mastas konstatuotas specialisto išvadoje (1 t. 53 b. l.), į kurią priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė.
Taip pat kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas nukentėjusiajam V. M. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, viršijo teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydį panašiose bylose ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodę, jog teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų. (LAT nutartis Nr. 2K-143-696/2017.) Taigi remiantis kasacinio teismo praktika, apylinkės teismo nurodyta pozicija dėl nustatytos 1500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, negali būti laikoma kaip neteisinga ar visiškai neatitinkanti teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.
Teisėjų kolegija susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga nustatė, jog nuteistasis A. M. BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė vairuodamas automobilį ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris eismo įvykio metu buvo apdraustas draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini), pagal įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (liudijimą). Šioje sutartyje nurodyta, jog draudimo kompanijos atsakomybė neturtinei žalai atlyginti yra 5000 Eur vienam draudiminiam įvykiui.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis V. M. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriame neturtinę žalą įvertino 3000 Eur. Šioje byloje civiliniu atsakovu pripažintas ne tik nuteistasis A. M. bet ir (duomenys neskelbtini) atstovaujama filialo Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sprendė neturtinę žalą priteisti iš nuteistojo A. M.. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, esant galiojančiai civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinių atsakovų atsakomybės ribų klausimą, žalą priteisdamas iš nuteistojo. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai vairuotojo civilinė atsakomybė apdrausta, žalą sutarties ribose atlygina būtent draudimo kompanija. Tik tais atvejais, kai žala yra didesnė nei ta, kurią pagal sutartį yra įsipareigojęs atlyginti draudikas, jos dalį, kurios neapima draudiko įsipareigojimai, atlygina eismo įvykio kaltininkas. Kadangi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nukentėjusiajam padaryta 1500 eurų neturtinė žala (1000 eurų šios žalos draudimo bendrovė jau atlyginusi), kuri neviršija draudimo sutartyje nustatytos 5000 eurų sumos, kurią įsipareigoja apmokėti draudikas, todėl 500 eurų nukentėjusiajam V. M. turėjo būti priteista iš draudimo kompanijos, o ne iš nuteistojo A. M..
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad apylinkės teismas neteisingai išsprendė civilinio atsakovo klausimą, todėl, remiantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, minėta pirmosios instancijos nuosprendžio dalis yra keistina, nurodant, jog nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jo naudai iš (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje priteistina 500 (penkis šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Laimiaus Platūkio skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti:
Pripažinti A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte) ir tai, jog A. M. savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
Nukentėjusiojo V. Mielaikos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje priteisti 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.