- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-255-864/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33929-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-40510-996/2019 pagal pareiškėjos UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis D. T., UAB „Vejuva“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ (toliau ir pareiškėja, skolininkė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti antstolio D. T. (toliau ir antstolis) 2019 m. spalio 31 d. pakartotinio patvarkymo dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, draudimo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 40 241 2019 10 31 1710 (toliau ir pakartotinis patvarkymas) dalį dėl 5 dienų termino pateikti duomenis ir priimti naujo dokumentų pateikimo terminą iki 2019 m. lapkričio 25 d. imtinai.
2. Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 4 d. gavo antstolio pakartotinį patvarkymą, kuriame antstolis nustatė 5 dienų terminą duomenų pateikimui ir nurodė, kad pakartotinis patvarkymas gali būti skundžiamas per 20 dienų.
3. Pareiškėjos teigimu, pastaroji planuoja skųsti pakartotinį patvarkymą per 20 dienų, todėl su 5 dienų terminu duomenims pateikti nesutinka. Pareiškėjos įsitikinimu, per 5 dienas pateikus duomenis pagal pakartotinį patvarkymą, dėl kurio teisėtumo bus keliamas ginčas per 20 dienų, bus apribota jos teisė skųsti pakartotinį patvarkymą, nes pateikus duomenis nebebus jokios prasmės vesti ginčą.
4. Nurodė, jog antstolis negali apriboti pareiškėjos teisės ir nustatyti pakartotinio patvarkymo įvykdymo terminą trumpesnį nei yra apskundimo terminas.
5. Atkreipė dėmesį, kad įmonės direktorius atostogaus (išvyks į užsienį) nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d., todėl objektyviai negalės pateikti antstoliui duomenų.
6. Antstolis 2019 m. lapkričio 11 d. patvarkymu Nr. I-241-1710-5 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui.
7. Antstolis paaiškino, kad antstolio kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. e2-12955-868/2018 dėl 13 600 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos (skolininkės) išieškotojos UAB „Vejuva“ (toliau ir išieškotoja, UAB „Vejuva“) naudai; siekdamas įvykdyti nurodytą vykdomąjį dokumentą 2019 m. spalio 2 d. patvarkymu dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, draudimo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 40 241 2019 10 02 1710 įpareigojo skolininkę pateikti informaciją apie turimą turtą, į kurį skolininkės vadovas atsakė 2019 m. spalio 2 d., pateikė prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis, o 2019 m. spalio 31 d. pakartotiniu patvarkymu skolininkė buvo įpareigota per 5 dienas nuo pakartotinio patvarkymo gavimo dienos pateikti informaciją apie bendrovės turtą.
8. Pažymėjo, kad antstoliui įstatyme nustatyta pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, jokie teisės aktai nenustato konkretaus termino, kurį antstolis turi skirti tokio pobūdžio reikalavimo, koks buvo nustatytas nagrinėjamu atveju, įvykdymui, todėl antstolis tokį terminą nustato savo nuožiūra.
9. Anot antstolio, pastarasis nustatė pakankamą terminą, skolininkė turėjo teisę kreiptis dėl jo pratęsimo, laikydama, kad ji nesuspės įvykdyti reikalavimo, be to, skolininkė jau 2019 m. spalio 2 d. patvarkymu buvo įpareigota pateikti informaciją apie turimą turtą.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotasis asmuo UAB „Vejuva“ atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašė jį atmesti.
11. Suinteresuotojo asmens UAB „Vejuva“ nuomone, antstolis skolininkei nustatė pakankamą terminą dokumentams pateikti, o skolininkė bando vilkinti vykdymo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
13. Teismas pažymėjo, kad skunde dėl antstolio veiksmų skolininkė patvirtino, jog pakartotinį patvarkymą gavo 2019 m. lapkričio 4 d., dėl ko antstolio nustatytas 5 dienų terminas nurodytai informacijai pateikti suėjo 2019 m. lapkričio 9 d. (paskutinioji pakartotinio patvarkymo įvykdymo diena). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skolininkės teiginiai apie jos vadovo atostogas – išvykimą į užsienį nuo 2019 m. lapkričio 11 d. ir negalėjimą įvykdyti pakartotinio patvarkymo nepagrįsti. Be kita ko, šiame kontekste teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog įmonės vadovas išeidamas atostogauti turi pareigą skirti jį pavaduojantį asmenį, kuris privalo vykdyti antstolio įmonei pateiktus nurodymus laiku.
14. Teismas nurodė, kad antstolis jau ne pirmą kartą pareiškėjos reikalauja pateikti tuos pačius duomenis – pirmasis patvarkymas buvo priimtas ir skolininkei įteiktas dar 2019 m. spalio 2 d., jame buvo nustatytas toks pat 5 dienų terminas pateikti tuos pačius duomenis kaip ir pakartotiniame patvarkyme, tačiau to skolininkė neatliko nei per jai nustatytas 5 dienas, nei vėliau, tą atsisako atlikti ir gavusi pakartotinį patvarkymą.
15. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininkės elgesys rodo jos vengimą vykdyti antstolio nurodymus ir siekį vilkinti vykdymo procesą, kas negali būti pateisinama. Šiame kontekste teismas nurodė, kad antstolio nustatytas 5 dienų terminas nurodymo pateikti duomenis įvykdymui yra pakankamas ir protingas, kadangi iš tikrųjų skolininkės antstolis tų pačių duomenų pateikimo reikalauja jau nuo 2019 m. spalio 2 d. ir tai skolininkei yra žinoma.
16. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su antstolio teiginiu, kad jokie teisės aktai nenustato konkretaus termino, kurį antstolis turi skirti tokio pobūdžio reikalavimui, koks buvo nustatytas nagrinėjamu atveju, įvykdymui, todėl antstolis tokį terminą nustato savo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo vertinimu, 20 dienų pakartotinio patvarkymo apskundimo terminas niekaip neįtakoja antstolio pakartotiniame patvarkyme nustatomo veiksmų atlikimo (įpareigojimo pateikti duomenis) termino, todėl pareiškėjos teiginys, kad antstolis negali nustatyti pakartotinio patvarkymo įvykdymo terminą trumpesnį nei jo apskundimo terminas, nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad jokie skolininkės teisių pažeidimai nenustatyti.
18. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad antstolis pakartotiniu patvarkymu pareiškėjai nustatė tinkamą, protingą, pakankamą terminą dokumentų pateikimui, todėl pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo teismo: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2019 m. spalio 31 d. patvarkymui; 2) stabdyti šią bylą, kol bus išnagrinėtas 2019 m. spalio 2 d. patvarkymų teisėtumo klausimas; 3) išreikalauti vykdomąją bylą iš antstolio ir įpareigoti ją skaitmenizuoti; 4) panaikinti 2019 m. spalio 1 d. MITA patvarkymus kaip aiškiai neteisėtus; 5) pripažinti antstolį piktnaudžiavus savo įgaliojimais ir pažeidus vykdymo instrukciją.
20. Paaiškina, jog 2019 m. spalio 2 d. patvarkymai yra apskųsti ir apskundimo motyvais grindžiamas taip pat ir šis atskirasis skundas.
21. Nurodo, jog, įvertinus tai, kad 2019 m. spalio 2 d. patvarkymai buvo priimti pažeidus vykdomąją instrukciją, t. y. raginimo terminus, tokie patvarkymai negali būti laikomi teisėtais ir jų pagrindu negali kilti pareiškėjai pasekmės skundžiama nutartimi.
Atsiliepimas
22. Antstolis pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pateiktą skundą ir visus byloje esančius rašytinius įrodymus, priėmė teisėtą ir teisingą nutartį, tad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir naikinti nutartį.
23. Paaiškina, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. antstolis patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui bei remdamasis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis 2019 m. rugsėjo 18 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, nustatydamas jame 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti teismo sprendimą gera valia, taip pat surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą; taip pat tą pačią dieną raginimas įvykdyti sprendimą buvo paskelbtas ir www.antstoliai.lt. Teigia, jog visi šie procesiniai dokumentai skolininkei buvo išsiųsti registruotu paštu bei 2019 m. rugsėjo 19 d. persiųsti el. pašto adresais (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog registruota pašto siunta (siuntos Nr. RE (duomenys neskelbtini)), kaip ir mini skolininkė, buvo įteikta 2019 m. spalio 2 d., tačiau jau 2019 m. rugsėjo 23 d. antstolio kontoroje buvo gautas skolininkės el. laiškas iš (duomenys neskelbtini) el. pašto su prašymu dėl skolos mokėjimo dalimis, todėl pagrįstai galima teigti, kad skolininkė gavo el. paštu siųstus procesinius dokumentus, nors nepatvirtino laiško gavimo, bet apie raginimą įvykdyti sprendimą buvo informuota tinkamai.
24. Teigia, jog skolininkei neįvykdžius vykdomojo dokumento per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, 2019 m. spalio 2 d. antstolis taikė priverstinio vykdymo priemones, areštavo turtą, priėmė patvarkymus dėl turtinių teisių arešto, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir kitus procesinius dokumentus.
25. Anot antstolio, skolininkės teiginys, kad apie atliktus priverstinio išieškojimo veiksmus ji sužinojo tik gavusi skundžiamą nutartį, kurioje buvo nagrinėjamas skolininkės skundas dėl antstolio reikalavimo pateikti informaciją apie turimą turtą, yra atmestinas ir neatitinkantis tikrovės, kadangi teiginį paneigia 2019 m. spalio 2 d. ir 2019 m. spalio 4 d. skolininkės antstoliui pateikti elektroniniai laiškai, kuriais buvo atsakyta į persiųstus procesinius dokumentus dėl sąskaitų, lėšų kasoje, turtinių teisių arešto.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).
27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų.
Dėl bylos sustabdymo
28. Pareiškėja atskirajame skunde, be kita ko, pateikė teismui prašymą stabdyti šią bylą, kol bus išnagrinėtas 2019 m. spalio 2 d. patvarkymų teisėtumo klausimas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2019 m. spalio 2 d. patvarkymus, yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2YT-3926-808/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-38115-2019-9). Taigi, pareiškėja atskirajame skunde iš esmės apeliuoja į tai, jog egzistuoja Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas bylos sustabdymo pagrindas.
29. Pagal Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai.
30. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byloje spręstinas klausimas dėl 2019 m. spalio 31 d. pakartotinio patvarkymo dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, draudimo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 40 241 2019 10 31 1710 dalies dėl 5 dienų termino pateikti duomenis teisėtumo bei pagrįstumo. Savo ruožtu, civilinėje byloje Nr. 2YT-3926-808/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-38115-2019-9) spręstinas visai kitų antstolio patvarkymų teisėtumo klausimas. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog šioje byloje sprendžiamas iš esmės siauraus pobūdžio klausimas, susijęs tik su ginčijamo pakartotinio patvarkymo dalimi, kurioje nustatytas 5 dienų terminas pateikti duomenis. Taigi, akivaizdu, jog šioje byloje iš esmės sprendžiamas teisės, bet ne fakto klausimas, susijęs su antstolio vykdomu išieškojimu skolininkės atžvilgiu.
31. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, kadangi bylose ne tik sprendžiamas skirtingų antstolio patvarkymų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, bet ir šie patvarkymai ginčijami skirtingais aspektais.
32. Taigi, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir stabdyti šią bylą, kol bus išnagrinėtas 2019 m. spalio 2 d. patvarkymų teisėtumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
33. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė teismui įrodymus – antstolės padėjėjos el. laišką su priedu dėl vykdomosios bylos bei pareiškėjos 2019 m. gruodžio 9 d. skundą.
34. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
35. Įvertinus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog šį atskirąjį skundą pareiškėja grindžia ir pareiškėjos 2019 m. gruodžio 9 d. skunde nurodytais motyvais bei antstolės padėjėjos el. laišku su priedu dėl vykdomosios bylos, be kita ko, pateikdama prašymą dėl bylos sustabdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sąlygoja pagrindo prijungti naujus įrodymus buvimą, kadangi šie įrodymai yra laikytini atskirojo skundo pagrindimu bei jais grindžiamas taip pat ir atskirajame skunde pateiktas prašymas dėl bylos sustabdymo.
Dėl pakartotinio patvarkymo dalies pagrįstumo bei teisėtumo
36. Įvertinus pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų turinį, nustatyta, jog pareiškėja skundžia ne visą pakartotinį patvarkymą, tačiau tik konkrečią pakartotinio patvarkymo dalį, kurioje nurodytas 5 dienų terminas pateikti duomenis. Taigi, byloje spręstinas klausimas, ar pakartotiniame patvarkyme antstolis pagrįstai nustatė 5 dienų terminą pateikti duomenis.
37. Pažymėtina, jog antstolis, atlikdamas savo funkcijas, turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Remiantis Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalimi, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Savo ruožtu, Civilinio proceso kodekso 645 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga pateikti duomenis apie turtą ir jo buvimo vietą, o tokio įpareigojimo nevykdymo atveju – teismas atsakingam asmeniui gali skirti iki 500 Eur baudą arba nubausti areštu iki 30 parų.
38. Įvertinus skundžiamo pakartotinio patvarkymo turinį, nustatyta, jog šis pakartotinis patvarkymas antstolio buvo priimtas įgyvendinant vieną iš jam priskirtinų įstatymu teisių dėl duomenų bei dokumentų iš skolininko gavimo. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jokie teisės aktai nenustato konkretaus termino, kurį antstolis turi skirti tokio pobūdžio reikalavimui, dėl ko, akivaizdu, jog iškilus ginčo klausimui dėl nustatyto termino (ne)tinkamumo, antstolio pastarojo nuožiūra nustatytas terminas pateikti duomenis bei dokumentus turi būti vertinamas protingumo aspektu. Nagrinėjamu atveju ginčijamame pakartotiniame patvarkyme buvo nustatytas 5 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos terminas pateikti duomenis ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis terminas yra pakankamas duomenų pateikimui, bei atitinkantis protingumo kriterijų. Be to, akivaizdu, jog pareiškėja ginčo situacijoje gavus tokio pobūdžio antstolio patvarkymą su nustatytu 5 dienų terminų duomenų pateikimui turėjo galimybę kreiptis į antstolį dėl šio termino pratęsimo, t. y. bendradarbiauti su antstoliu, siekiant įgyvendinti vieną iš pareiškėjai priskirtinų pareigų dėl duomenų antstoliui pateikimo.
39. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą laiko pareiškėjos argumentą, jog antstolis galėjo nustatyti tik tokį terminą duomenų pateikimui, kuris nebūtų trumpesnis už pakartotinio patvarkymo apskundimo terminą. Pažymėtina, jog terminas pateikti duomenis bei terminas per kurį gali būti skundžiamas priimtas antstolio pakartotinis patvarkymas iš esmės yra vykdymo procese nustatytini patvarkymuose skirtingų teisių įgyvendinimui, dėl ko, priešingai negu teigia pareiškėja, jie neprivalo būti vienodi.
40. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolis pakartotiniu patvarkymu pareiškėjai nustatė tinkamą, protingą, pakankamą terminą dokumentų pateikimui, dėl ko pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Savo ruožtu, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog antstolis ginčo situacijoje veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, įgyvendindamas jam įstatymų suteiktas teises, nėra pagrindo konstatuoti faktų dėl antstolio piktnaudžiavimo savo įgaliojimais ir vykdymo instrukcijos pažeidimo, nustatant pakartotiniame patvarkyme terminą duomenų pateikimui.
41. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
pareiškėjos UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.