Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2020-11-09 · Civilinė byla Nr. e2-720-265/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-11-09Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-14Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-09
Bylos Nr.
e2-720-265/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00034-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys atmestas.
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas (pirm.)
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
A.L., V. L., A. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-720-265/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00034-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.2.6.1; 3.1.7.1.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas,sekretoriaujant J. P., R. Z.,dalyvaujant ieškovui J. J. ir jo atstovui advokatui D.M.,atsakovo A.L.atstovui advokatui O. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J.J. ieškinį atsakovams A. L. (A. L.), V. L., A. L.(A. L.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2018 m. spalio 8 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3772, kuria atsakovas A. L. perleido A.L. ir V.L. 435/2097 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir ant jo stovinčio pastato dalį – butus su priklausiniais (sandėliukai), unikalus Nr. Duomenys neskelbtini (registro Nr. Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), esančius Duomenys neskelbtini, ir taikyti restituciją natūra. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodo, kad 2019 m. sausio 3 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui A. L. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo. Teismas patenkino ieškovo J. J. ieškinį ir pripažino negaliojančiu tarp ieškovo J. J. ir atsakovo A. L. sudarytos 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto Duomenys neskelbtini., pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punktą, nustatantį, kad pardavėjas pareiškia, jog 200 000 Lt iš pirkėjo gavo, ir šis pareiškimas kartu yra pakvitavimas apie gautus pinigus už parduotus daiktus. Priteisė iš atsakovo A. L. ieškovui J. J. 57 924 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2020 m. sausio 15 d. buvo išduotas Klaipėdos apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. e2-311-479/2019, kurį vykdyti ieškovas pateikė antstoliui J. P.(vykdomosios bylos Nr. 0172/20/00094). 2020 m. sausio 28 d. antstolis raštu pateikė duomenis apie skolininko A. L. turimo turto sudėtį, iš kurių matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, žemės sklypo plotas, 0,0962 ha, ir ant jo stovintis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantys Duomenys neskelbtini, yra suvaržyti hipoteka (105 000 Eur suma). Dar du žemės sklypai, esantys Duomenys neskelbtini rajone, Duomenys neskelbtini ir Duomenys neskelbtini., kurių bendras plotas 3,25 ha, nėra areštuoti. Remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis turto, esančio Duomenys neskelbtini, bendra vertė, apskaičiuota masinio vertinimo būdu, sudaro 134 750 Eur, jam įsigyti buvo panaudota ir tikslinė banko 105 000 Eur paskola. Minėtų žemės sklypų Duomenys neskelbtini rajone vidutinė rinkos vertė yra apie 6 080 Eur. Nukreipus išieškojimą į hipoteka suvaržytą turtą pirmiausia būtų tenkinami paskolą suteikusio banko 105 000 Eur sumos reikalavimai. Taigi iš šio turto ieškovo reikalavimui tenkinti liktų apie 29 750,00 Eur, likęs nekilnojamasis turtas – žemės sklypai Duomenys neskelbtini rajone – vertas apie 6 080 Eur. Taigi atsakovo A. L.turimo turto nepakanka padengti jo turimą įsiskolinimą ieškovui. Vykdymo proceso metu išaiškėjo, kad dar civilinės bylos Nr. e2-715-479/2018 nagrinėjimo metu A. L. ginčo žemės sklypą (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini) su statiniais, adresu Duomenys neskelbtini., padovanojo savo tėvams, t. y. A. ir V. L.. Ieškovo teigimu, šis dovanojimo sandoris pažeidė jo interesus, nes pareiškus turtinio pobūdžio reikalavimus skolininkas A. L.sąmoningai sumažino savo mokumą neatlygintinės sutarties pagrindu perleisdamas valdytą nekilnojamąjį turtą. Ieškovo teigimu, egzistuoja visos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nurodytos sąlygos, todėl minėtas dovanojimo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. L. su ieškiniu nesutinka. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų: 1) ieškovas ginčijamo sandorio metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės – šią teisę ieškovas įgijo tik 2020 m. sausio 9 d., t. y. įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. e2-715-479/2018; 2) ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos ieškovo teisės, kadangi sudarant ginčijamą sandorį turimo atsakovo turto pakako skoliniams įsipareigojimams vykdyti.

Šalies argumentai

4. Atsakovai V.L. ir A. L. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų teigimu, ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovo teisių, kadangi jo sudarymo metu ieškovas neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, taip pat atsakovas A. L. turėjo pakankamai turto ieškovo reikalavimams patenkinti. Taip pat akcentuoja, jog yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas – ginčijamas sandoris buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovo argumentai, jog apie ginčijamą sandorį jis sužinojo iš antstolio vykdomosios bylos Nr. 0172/20/00094 vykdymo metu, nepagrįsti. Atsakovų teigimu, atsižvelgiant į actio Pauliana kompensacinį pobūdį spręstina, jog tik ieškovui įrodžius, kad jokios ieškovo reikalavimo dalies negalima patenkinti, galėtų būti panaikintas visas sandoris.

5. Atsakovai V. L. ir A.L.į teismo posėdį neatvyko ir neatvykimo priežasčių nenurodė. Apie paskirtą teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovams pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du actio Pauliana instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

8. Sprendžiant klausimą dėl pirmosios actio Pauliana taikymo sąlygos, t. y. kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, egzistavimo, nustatyta, kad J. J.2013 m. sausio 3 d. su A. L. sudarė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, su statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, malkine, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kiemo rūsiu, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, adresu Duomenys neskelbtini, pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), notarinio registro numeris LP-11, kuria J. J. pardavė A. L. nurodytus nekilnojamuosius daiktus už 200 000 Lt (57 924 Eur). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 3 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J.ieškinį atsakovui A. L. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo. Teismas patenkino ieškovo J. J.ieškinį ir pripažino negaliojančiu tarp ieškovo J. J. ir atsakovo A. L. sudarytos 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto Duomenys neskelbtini., pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punktą, nustatantį, kad pardavėjas pareiškia, jog 200 000 Lt iš pirkėjo gavo, ir šis pareiškimas kartu yra pakvitavimas apie gautus pinigus už parduotus daiktus. Priteisė iš atsakovo A. L.ieškovui J.J. 57 924 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti pirmosios actio Pauliana sąlygos – kreditoriaus reikalavimo teisės – egzistavimą.

9. Ieškovas įrodinėja, kad ginčijamas sandoris pažeidžia jo teises, kadangi atsakovas, sudaręs ginčijamą 2018 m. spalio 8 d. dovanojimo sutartį, nors ir netapo nemokus, tačiau sumažino galimybes įvykdyti prievolę kreditoriui – ieškovui.

10. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2017).

11. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovui A. L. ginčo sandorio sudarymo metu priklausė ir šiuo metu priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1) 2623/10000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, su pastatais – 494/1000 dalimis gyvenamojo namo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini; 16 kv. m malkine, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini; 48 kv. m kiemo rūsiu, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad minėtas turtas pagal 2020 m. gegužės 14 d. antstolio J. P. patvarkymą Nr. S20-5767 parduodamas kaip vienas turtinis vienetas, turto kaina – 15 000 Eur; 2) 0,9500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantis Duomenys neskelbtini., ir 2,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantis Duomenys neskelbtini. Ginčo, jog minėtų sklypų vertė 6080 Eur, tarp šalių nėra, nors iš pateiktų duomenų matyti, kad pirmojo žemės sklypo vertė, nurodyta VĮ Registrų centro išraše, yra 5700 Eur, o antrojo – 2490 Eur; 3) 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas 0,0962 ha žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, su jame esančiu pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, adresu Duomenys neskelbtini, turtas suvaržytas hipoteka (94 441,38 Eur). Iš kartu su tripliku pateiktų duomenų nustatyta, kad minėtas turtas įgytas už 155 900 Eur kainą. Pagal 2020 m. vasario 27 d. atliktą masinį vertinimą, remiantis VĮ Registro centro duomenimis, bendra turto kaina – 160 500 Eur (27 500 Eur + 133 000 Eur). Iš pateiktos UAB Ober Haus Nekilnojamo turto 2018 m. liepos 20 d. turto vertinimo ataskaitos Nr. 54939VAT_2018 JGI KLAI matyti, kad turtas įvertintas bendra 150 000 Eur suma (36 800 Eur + 113 200 Eur). Taigi minėto turto vertę, nurodytą UAB Ober Haus Nekilnojamo turto ataskaitoje, sumažinus hipotekos apsunkinimu (150 000 Eur – 94 441,38 Eur) lieka 55 558,62 Eur disponuojama suma; 4) atsakovas taip pat pateikė duomenis apie turimus AB „Swedbank“ vertybinius popierius, kurių bendra vertė – 5885,76 Eur; 5) atsakovo turimų turtinių reikalavimo teisių pagal vykdomuosius raštus bendra suma sudaro 45 890,48 Eur.

13. Iš pateiktos mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Vasudeva“ pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. atsakovui A.L. buvo išmokėta iš viso 55 083,77 Eur suma. Atsakovas taip pat pateikė 2019 metų pajamų mokesčių deklaraciją, iš kurios nustatyta, kad atsakovo A. L. deklaruotos pajamos 2019 metais iš viso sudarė 40 480 Eur.

14. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, buvo nemokus, ar kad dėl 2018 m. spalio 8 d. sudaryto dovanojimo sandorio tapo nemokus, taip pat neįrodyta, jog nebeliko realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (CPK 178 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju nėra įrodyta antroji būtinoji actio Pauliana sąlyga – kreditoriaus teisių pažeidimas.

15. Teismo vertinimu, šioje byloje taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą, nepaisant to, kad atsakovas neturėjo teisinės prievolės sudaryti dovanojimo sandorio. Šiuo atveju paminėtina, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams.

16. CK 6.465 straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Teismas pažymi, jog tiek vienu, tiek kitu atveju turtas ar turtinės teisės perleidžiamos antrosios sandorio šalies nuosavybėn. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.38 straipsnis).

17. Įvertinęs bylos duomenų visumą teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, jog A. L.2018 m. spalio 8 d. dovanojimo sandorį sudarė veikdamas sąžiningai, t. y. neturėdamas ketinimų išvengti atsiskaitymo su ieškovu A. J.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas civilinės bylos Nr. e2-311-479/2019 (šioje byloje priimto teismo sprendimo pagrindu įrodinėjama ieškovo reikalavimo teisė) nagrinėjimo metu, t. y. 2018 m. rugpjūčio 23 d., įsigijo nekilnojamąjį turtą – 0,0962 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančius Duomenys neskelbtini. Po teismo sprendimo, priimto minėtoje byloje, įsiteisėjimo (2020 m. sausio 9 d.) 2020 m. sausio 21 d. atsakovas įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini). Taigi šie atsakovo atlikti sandoriai leidžia daryti priešingą, nei įrodinėja ieškovas, išvadą – atsakovas, dovanodamas ginčo turtą savo tėvams, neturėjo ketinimų nei pabloginti savo turtinę padėtį, nei išvengti turtinės prievolės vykdymo. Taigi šios nustatytos ir aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo A.L.nesąžiningumą sudarant ginčo sandorį.

18. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai. Taigi padarius išvadą, kad ginčijamo sandorio metu atsakovas buvo mokus, taip pat nenustačius aplinkybių, jog nebeliko realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę, ir nesant pagrindo konstatuoti skolininko nesąžiningumą, ieškinys byloje atmestinas.

Dėl prašymo informuoti prokurorą dėl teismui pateiktų galbūt suklastotų įrodymų

19. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

20. Ieškovas baigiamųjų kalbų metu pateikė prašymą apie galbūt teismui pateiktus suklastotus įrodymus pranešti prokurorui. Iš baigiamosios kalbos turinio galima daryti išvadą, jog ieškovas mano, kad galbūt suklastota yra buhalterinė pažyma, kuria atsakovas A. L. įrodinėja pajamas, gaunamas iš MB „Vasudeva“, kadangi pažyma nėra pasirašyta ir nenurodytas ją sudaręs asmuo, taip pat nėra aišku, už kokias paslaugas buvo sumokėta atsakovui.

21. Pažymėtina, kad pagrindas teismui priimti atskirąją nutartį ir (ar) pranešti prokurorui apie asmenų veiksmą ar neveikimą, turintį nusikalstamos veikos požymių, yra civilinės bylos nagrinėjimo metu teismo padaryta išvada, kad asmuo pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, ar paaiškėję nusikalstamos veikos požymiai. Tai yra aplinkybė, jog pateikta pažyma apie atsakovui išmokėtas pinigines lėšas nėra pasirašyta atsakingo asmens, nesudaro pagrindo šio dokumento vertinti kaip suklastoto. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta atsakovo A. L. nusikalstamos veikos požymių, todėl ieškovo prašymas netenkintinas. Teismas taip pat pažymi, kad įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs galimybę kiekvienam asmeniui pačiam pranešti nustatyta tvarka apie daromą arba padarytą nuskalstamą veiką, todėl ieškovas, manydamas, kad atsakovas atliko nusikalstamą veiką, turi teisę pats kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

23. Ieškinį atmetus ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

24. Atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

25. Iš ieškovo valstybei priteistinas 2125 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartimi.

26. Taip pat iš ieškovo priteistina valstybei 5,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Netenkinti ieškovo J. J.prašymo pranešti prokurorui apie atsakovo A. L. veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių.

Priteisti valstybei iš J. J. 2 125,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 2 130,48 Eur.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas