- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-639-755/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01175-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- BUAB „Visagino komunalininkas“
- Atsakovas
- V. D.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-639-755/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Ramunės Čeknienės ir Birutės Jonaitienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Visagino komunalininkas“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-758/2016 pagal ieškovės BUAB „Visagino komunalininkas“ ieškinį atsakovui V. D. dėl įsiskolinimo už suteiktus energijos ir kitus išteklius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1.ieškovė BUAB „Visagino komunalininkas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. D. 187,19 eurus už šildymo sistemos aptarnavimą už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 15 d., 935,28 eurus eksploatacinių išlaidų per laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 15 d., 2,05 eurus dydžio šalto vandens pardavimo mokestį per laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 15 d., 4330,41 eurus už sunaudotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 15 d., 6007,90 eurus už sunaudotą elektros energiją per laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 15 d., 3913,07 eurus už sunaudotą šaltą vandenį per laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. balandžio 15 d., 5149,58 eurus už sunaudotą karštą vandenį per laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. balandžio 15 d., 335,88 eurus už nuotekų valymą per laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. balandžio 15 d., viso už šias paslaugas priteisti 20861,36 eurus, penkių procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. ieškovė BUAB „Visagino komunalininkas“ ieškinyje nurodė, o jo atstovas O. M. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas V. D. yra negyvenamųjų patalpų (kontoros, ofiso), esančių adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)... (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)... (duomenys neskelbtini), Visagine, savininkas. Ieškovė UAB „Visagino komunalininkas“ 2002 m. vasario 4 d. su atsakovu V. D. sudarė buto eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, pagal kurią pastarasis per minėto turto eksploatavimo laikotarpį privalėjo mokėti ieškovei su tuo susijusius mokesčius.
3. Atsakovui priklausiusios patalpos yra bendrabučio tipo gyvenamajame name, Nekilojamojo turto registre įregistruotos kaip negyvenamosios patalpos.Atsakovas naudojo patalpas ne pagal paskirtį, nes jose nuolat gyvendavo neįregistruoti asmenys. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų tam, kad pakeistų turto paskirtį, nepranešė apie jo patalpose gyvenančių asmenų skaičių. Jis nesikreipė dėl atsiskaitymo knygelės jam išdavimo, nedeklaravo apskaitos prietaisų rodmenų.
4. Ieškovė tik persiskirstydavo pirktus iš kitų ūkio subjektų išteklius ir daugumą paslaugų. Atsakovas ir jo patalpose gyvenantys asmenys savo poreikiams nuolat naudojosi visam namui suteiktomis paslaugomis bei ištekliais, o atsakovas už tai sutartų įmokų bei nustatytų mokesčių nemokėjo. Atsakovas privalėjo mokėti už suvartotus poreikiams energijos išteklius, kitus išteklius pagal Sutarties ir CK 4.76 straipsnio nuostatas, nes jis proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), ir privalėjo mokėti išlaidas jam išlaikyti, taip pat proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.
5. Su V. D. pasirašytos Sutarties 5 p. šalys už ieškovės suteiktas paslaugas nustatė mokėjimo tvarką, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį už atskaitinį mėnesį iki sekančio mėnesio 20 dienos. Ieškovė pasirašytinai įspėjo atsakovą dėl atsiskaitymo būtinumo, nurodydama mokėjimo tvarką.
6. Atsakovas naudojosi ieškovės suteiktomis paslaugomis bei energetiniais ištekliais, tačiau per įsiskolinimo susidarymo laikotarpį atliko tik vieną dalinį atsiskaitymą - sumokėjo ieškovei 80 Lt už 2008 m. sausio ataskaitinį mėnesį.
7. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. B2-3828-577/2012, ieškovė įgijo bankrutuojančios įmonės statusą, todėl ieškovės bankroto administratorius privalo tikrinti įmonės sandorius ir, esant būtinybei, nustatyta tvarka kreiptis į teismą apginti bankrutuojančios / bankrutavusios įmonės interesus. V. D. nemokėjo ieškovei mokesčių už suteiktas paslaugas bei išteklius iki 2011 m. balandžio 15 d., t.y. iki savo nuosavybės teises į šį turtą perleido trečiajam asmeniui.
8. Atsakovas nemokėjo už šildymo sistemos aptarnavimą; eksploatavimo išlaidų; šalto vandens pardavimo mokesčio; už suteiktą šilumos energiją; už suvartotą elektros energiją ir už namo bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją, už suvartotą šaltą ir karštą vandenį; už nuotekų valymą, - nuo sutarties su ieškove sudarymo momento. Ieškovė, įvertinusi tai, kad ieškiniams dėl skolos priteisimo taikomas bendrasis 10 metų senaties terminas, iš atsakovo prašo priteisti: už nuotekų valymą, nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 15 d., už suvartotą šaltą ir karštą vandenį - nuo 2004 m. kovo 1 d.
9. Atsakovas įsiskolino už šildymo sistemos aptarnavimą. Šių neapmokėtų paslaugų teikimo laikotarpis: nuo 2006-08-01 iki 2011-04-15, o įsiskolinimas susidarė nuo 2006-09-21 iki 2011-05-21. Ieškovė įsiskolinimo dydį apskaičiavo imdama pagrindu atsakovo prievolę mokėti įmokas kas mėnesį už suteiktas šildymo sistemos aptarnavimo paslaugas pagal patvirtintą tarifą, atsižvelgiant į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Apskaičiuodamas skolą vadovavosi šiais specialiais įstatymais ir kitais teisės aktais: 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu Nr. IX-1565; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 162 „Dėl STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 399 „Dėl STR 2.01.01(6):2002 „Esminiai statinio reikalavimai“ patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 4-259 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos patvirtinimo“; UAB „Visagino komunalininkas tarifai gyventojams nuo 2009-04-01. Atsakovas nemokėjo nustatytų įmokų už šildymo sistemos aptarnavimą nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. balandžio 15 d. Ieškovė įmokos, susijusias su šildymo sistemų aptarnavimu, dydį apskaičiavo V. D. patalpų plotą padauginus iš 0,02 euro įkainio (tarifo) (atitinka 0,07 Lt). Tokio dydžio įmokos buvo reikalingos, nes prieš šildymo sezono pradžią ir po jo baigimo būtina sutvarkyti namų šildymo sistemas, t.y. tinkamai išlaikyti ir atnaujinti namų bendrąją dalinę nuosavybę bei išlaikyti sistemos normalias eksploatacijos sąlygas. 2003 m gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 19 straipsnis numatė pareigą prižiūrėti namų šildymo sistemą. Apie mokestį už šildymo sistemų aptarnavimą ir jo dydį atsakovas žinojo ir to neginčijo. Šio įkainio dydį (be PVM) patvirtino ieškovės vadovai 2001 m. spalio 1 d. ir 2009 m. balandžio 1 d. Informacija apie tai buvo patalpinta ieškovės kontoroje skelbimų lentoje ir šis dydis visą sutarties su atsakovu galiojimo laikotarpį nebuvo keičiamas. Minėta įmoka atsakovui buvo apskaičiuojama taip: 0,02 EUR/kv. m. (įkainis) x 138,94 kv. m. (atsakovo patalpų plotas) = 2,78 EUR. Skaičiuojant šią įmoką už 2011 m. balandžio mėnesį buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovė teikė atsakovui paslaugas ne visą mėnesį, o tik iki jo 27 dienos, todėl suma buvo sumažinta iki 8 Lt 75 ct. Todėl prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimas ieškovei (su PVM) už šildymo sistemos aptarnavimą nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 15 d. - 187,19 eurus.
10. V. D. eksploatacinių išlaidų nemokėjo per paslaugų tiekimo laikotarpį nuo 2006-08-01 iki 2011-04-15, įsiskolinimo susidarymo laikotarpis: nuo 2006-09-21 iki 2011-05-21. Šį įsiskolinimą ieškovė apskaičiavo imdama pagrindu atsakovo prievolę sumokėti už atsakovo patirtas eksploatacines išlaidas pagal patvirtintą tarifą, atsižvelgiant į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Šių išlaidų tarifas buvo nustatytas ieškovės vadovės 2001 m. spalio 1 d. įsakymu, jo dydis yra 0,10 euro (atitinka 0,33 Lt) nuo 1 kv.m. patalpų ploto. Teigia, kad bendrasavininkų pareiga yra tinkamai išlaikyti ir atnaujinti namų bendrąją dalinę nuosavybę ir akivaizdu, kad išlaikyti ir atnaujinti namo bendrąją dalinę nuosavybę yra būtini piniginiai įdėjimai, kurie formuojami iš namo nuomininkų ir savininkų mokesčių. Prašo iš atsakovo ieškovės naudai priteisti eksploatacinės išlaidos, kurių dydis kas mėnesį sudaro 13,89 EUR (be PVM). Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. balandžio mėn. ieškovė teikė paslaugas atsakovui iki 27 dienos, išlaidos už šį mėnesį sudaro 12,50 EUR. Teigia, kad V. D. eksploatacinių išlaidų įsiskolinimo paskaičiavimas yra nurodytas įsiskolinimo lentelėje pateiktoje kartu su ieškiniu. Iš atsakovo reikalauja eksploatacinių išlaidų už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 15 d. 935,28 EUR (su PVM).
11. Prašė iš atsakovo priteisti 2,05 EUR šalto vandens pardavimo mokesčio. V. D. nemokėjo mokesčio už šalto vandenio pardavimą. Ieškovė apskaičiavo taip: neapmokėtų išteklių teikimo laikotarpis yra nuo 2006-08-01 iki 2011-04-15, įsiskolinimas susidarė nuo 2006-09-21 iki 2011-05-21. Šio mokesčio apskaičiavimas teisės aktais nustatytas: proporcingai namo šalto vandens naudotojų skaičiui. Šalto vandens pardavimo mokestis nustatytas 2005 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-49 „Dėl valstybės įmonės „Visagino energija“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo“. VĮ „Visagino energija“ sudarė Šalto vandens tiekimo-vartojimo ir nuotekų šalinimo sutartį su ieškove, ieškovė yra vienintelis namo abonentas, kuriam jis nustatytas, tačiau atsakovas yra bendraturtis, kuriam, kaip ir kitiems namo šalto vandens naudotojams, yra nustatyta prievolė padengti minėtas išlaidas. Minėto mokesčio apskaičiavimą ir su juo susius duomenis pateikia apskaičiavimo lentelėje.
12. V. D. nemokėjo mokesčių už patalpų šildymą, teiktą laikotarpyje nuo 2006-08-01 iki 2011-04-15. Įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2006-09-21 iki 2011-05-21. Mokėti jis turėjo už sunaudotą šilumos energiją kas mėnesį proporcingai jo daliai (plotui) bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Visagino savivaldybės tarybos 2006-09-21 sprendimo Nr. TS-698 VII dalimi nuo 2006 metų šildymo sezono yra nustatyta mokesčių už patalpų šildymo apskaičiavimo metodika. Šis mokestis skaičiuojamas taip: centralizuotos šilumos kiekis namo patalpų šildymui per ataskaitinį mėnesį (kW/val.) dalinamas iš visų patalpų (savininkų ir nuomininkų) bendro ploto sumos (kv. m.), t.y. nustatomas šilumos kiekis, tenkantis vienam kvadratiniam metrui bendrojo ploto. Ši išraiška dauginama iš centralizuotos šilumos kainos, taip apskaičiuojama vieno kvadratinio metro patalpų šildymo kaina. Dauginant tai iš patalpų bendrojo ploto, nustatomas šių patalpų šildymo mokestis. Tokiu būdų skirstoma visa teikiama šilumos energija tarp visų patalpų savininkų proporcingai jų dalies konkrečiame name.
13. Pagal VĮ „Registrų centras“ 2015-11-25 informacinio pranešimo Nr. (11.5.9)UTS-471 duomenis namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Visagine, naudingas plotas yra 2426,25 kv.m. Pastato naudingasis plotas yra visų šildomų pastato patalpų grindų plotų suma, t.y. šildomas plotas. Atsakovui priklausančių patalpų plotas yra 138,94 kv.m., todėl atsakovo mokėtina suma yra šių plotų santykis, priklausomai nuo viso namo sunaudotos šilumos energijos kainos. Ieškovė teikė atsakovui šilumos energiją už tokią pačią kainą, už kurią ieškovei ji buvo parduota. Duomenys apie namo, esančio Visagine, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) suvartotos šildymo energijos kiekius pateiktos spectiekėjo VĮ „Visagino energija“. Minėtų duomenų pagrindu ieškovei kas mėnesį buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Šiam tiekėjui energijos pardavimo kainą nustato Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija.Vadovaujantis šiais įkainiais, taikant Visagino savivaldybės tarybos sprendimų nustatytą metodiką, ieškovė apskaičiavo atsakovo skolą už jam suteiktą šilumos energiją. Pateikė skolos apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodė atsakovo mokėtinas sumas kas mėnesį šildymo sezono metu, taikant tuo metu galiojančias kainas bei PVM tarifo dydžius. Prašo priteisti iš atsakovo skolą už šildymą per laikotarpį nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2011 m. balandžio 15 d. su PVM - 4353,58 EUR. Įvertinę tai, kad atsakovas sumokėjo už 2008 m. sausio mėn. 80 Lt (atitinka 23,17 EUR) įsiskolinimo sumą sumažina iki 4330,41 EUR (su PVM).
14. V. D. visiškai nemokėjo mokesčių už jo bei bendrosioms reikmėms sunaudotą elektros energiją. Šių nesumokėtų paslaugų teikimo laikotarpis: nuo 2006-08-01 iki 2011-04-15. Įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2006-09-21 iki 2011-05-21. Nesumokėtus mokesčius skaičiuoja vadovaudamiesi tokiu metodu -atsakovo prievolė mokėti įmokas elektros energijos teikėjų patvirtintomis kainomis kas mėnesį už jam suteiktą elektros energiją pagal galiojančius teisės normos aktus proporcingai jo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Elektros energiją ieškovei teikė spectiekėjai: VĮ „Visagino energija“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (po reorganizacijos - AB „LESTO“). Elektros energijos tiekimas į patalpas buvo vykdomas iš elektros skydų, esančių kiekviename aukšte prie durų į patalpas. Elektros energijos apskaitos prietaisų įrengimas kiekviename kambaryje nebuvo numatytas. Būtent dėl šios priežasties tiekėjai elektros energijos išteklius teikė į namą, esantį Visagine, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ieškovei kaip vieninteliam abonentui, o visi kiti šio namo patalpų savininkai/nuomininkai, tame tarpe ir atsakovas, buvo subabonentai. Ieškovei teikiama elektros energija buvo apskaitoma įvadiniais elektros energijos apskaitos prietaisais. Specteikėjai teikė ieškovei elektros energiją, o ieškovė, būdama vieninteliu abonentu, apskaičiuodavo namo patalpų savininkų ir nuomininkų sunaudotą elektros energijos kiekį ir ją perpardavinėjo pirkimo kaina.
15. Kadangi įrengti kiekvienam namo patalpų nuomininkui/savininkui vartotojų elektros skaitiklius nebuvo techninės galimybės, nes nebuvo atskirti abonento - ieškovės namo tinklai ir subabonentų patalpų tinklai, todėl skaitikliai, įrengti visoms ar kelioms kiekvieno aukšto patalpoms, buvo ne apskaitos, o kontroliniai. 2003-04-02 atsakovui buvo pakeistas toks elektros energijos skaitiklis. Atsakovas nuo šios datos eksploatavo vartotojo elektros apskaitos 1980 pagaminimo metų prietaisą. Pagal galiojančius teisės aktus leidžiama naudoti tik metrologiškai patikrintus elektros skaitiklius. Vienfaziams indukciniams elektros skaitikliams nustatytas 16 metų metrologinės patikros galiojimo laikotarpis. Jokių įrodymų, kad po 1980 metų atsakovo naudojamam skaitikliui būtų atlikta metrologinė patikra, nėra. Atsakovui patiektos ir sunaudotos energijos kiekis pagal apskaitos prietaisų rodmenis galėjo būtų nustatomas tik iki 1997 metų pabaigos, nes tik iki nurodytos datos šis skaitiklis buvo tinkamas naudoti. Vadinasi, minėtą skaitiklį per ginčo laikotarpį buvo draudžiama eksploatuoti.
16. Namas, kuriame patalpas valdė atsakovas, yra bendrabutis, o šiose patalpose įrengtu skaitikliu per ginčo laikotarpį buvo draudžiama naudotis,todėl atsakovo sunaudotas elektros energijos kiekis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. 4-412 „Dėl Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos patvirtinimo“ 7.2 punktą, o nuo 2010 m. lapkričio 1 d. - pagal Visagino savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-161 1.3 punktą. Apskaičiuojant atsakovo įmokas, panaudoti duomenys apie viso namo sunaudotą per ataskaitinius laikotarpius elektros energiją, elektros energijos kainą, viso namo užimtų patalpų plotus, atsakovo valdomų patalpų plotą ir kt.
17. Prašo iš atsakovo priteisti 6007,90 EUR su PVM skola už sunaudotą elektros energiją bei sunaudotą elektros energiją bendrosioms reikmėms už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo l d. iki 2011 m. balandžio 15 d., kurią atsakovas privalėjo sumokėti per laikotarpį atitinkamai nuo 2006 m. rugpjūčio 21 d. iki 2011 m. gegužės 21 d. Atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės dalis per ataskaitinį laikotarpį buvo nustatyta kaip jam nuosavybės teise priklausančių patalpų ir kitų namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Visagine, naudingojo ploto, per nurodytą laikotarpį savininkų bei nuomininkų užimamo, santykis. Kitaip skaičiuojant nagrinėjamo ginčo atveju būtų iškreiptas proporcingumo principas.
18. Prašo priteisti iš atsakovo 3913,07 EUR už jo suvartotą šaltą vandenį, 5149,58 EUR - už karštą vandenį, 335,88 EUR už nuotekų valymą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. V. D. nemokėjo už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį bei nuotekų valymą. Jų teikimo laikotarpis: nuo 2004-03-01 už šaltą bei karštą vandenį, nuo 2003-08-01 už nuotekų valymą iki 2011-04-15. Įsiskolinimas susidarė laikotarpyje nuo 2004-04-21 ir nuo 2003-09-21 atitinkamai iki 2011-05-21. Įsiskolinimą apskaičiavo vadovaudamiesi atsakovo prievole mokėti įmokas kas mėnesį už jam suteiktą šaltą bei karštą vandenį proporcingai jo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, šalto ir karšto vandens tiekėjo patvirtintomis per nurodytą laikotarpį kainomis.
19. Šaltą bei karštą vandenį ieškovei, kaip abonentui, teikė VĮ „Visagino energija“ pagal 2003 m. kovo 20 d. sudarytas sutartis. Šalto ir karšto vandens kaina buvo nustatyta pagal minėtų tiekėjų veiklą reglamentuojančius norminius aktus. Ieškovė apskaičiuodavo subabonentų - namo patalpų savininkų ir nuomininkų sunaudotą vandens kiekį ir jį perpardavinėjo pirkimo kaina. Atsakovas per visą Sutarties galiojimo laikotarpį visai nemokėjo ieškovei už išvardintus sunaudotus išteklius. Teigia, kad CK 6.385 str. (taikant CK 6.391 str., 6.389 str.) numato, kad patiekto ir sunaudoto šalto bei karšto vandens kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu. CK 6.391 str. numatyta, kad, aprūpinant šaltu ir karštu vandeniu, CK šeštosios knygos IV dalies XXII skyriaus teisės normos taikomos, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina, atsižvelgiant į prievolės esmę.
20. Atsakovas jam priklausančiuose patalpose neįrengė šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų ir per visą Sutarties laikotarpį to nesiekė.Šiose negyvenamosiose patalpose nuolat gyveno didelis asmenų skaičius. Tai reiškia, kad atsakovas naudojosi patalpomis ne pagal paskirtį ir vertėsi neteisėta veikla, nes žmonių apgyvendinimas negyvenamosiose patalpose prieštarauja įmanomumo principui ir neleidžiamas pagal teisės aktus. Paminėtos aplinkybės paaiškina atsakovo vengimą įrengti savo patalpose vandens skaitliukus. Per Sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas ir jo patalpose gyvenantys asmenys savo poreikiams naudojosi šaltu bei karštu vandeniu, todėl privalo už tai mokėti, t.y. įvykdyti savo prievolę tinkamai.
21. Atkreipia dėmesį į tai, jog ir po to, kai atsakovas perleido savo turtą kitam asmeniui, jis faktiškai tęsė ir tęsia savo neteisėtą veiklą: negyvenamąsias ginčo patalpas vis nuomoja kaip butus, kuriose gyvena vis daugiau žmonių, o atsakovas toliau disponuoja šiuo, kitam asmeniui perleistu, turtu. Energijos vartotojui, kuris elgiasi neteisėtai, tokiu atveju tenka neigiami neteisėto elgesio padariniai. Sunaudoto šalto ir karšto vandens kiekio paskirstymo tarp naudotojų patvirtintos metodikos nenumato atvejo, kai negyvenamosiose patalpose, kuriose neįrengti vandens apskaitos prietaisai, gyventų žmonės, nedeklaruojantys ten savo gyvenamosios vietos. UAB „Visagino komunalininkas“ direktorės patvirtinti tarifai numato vandens suvartojimo nustatymo metodą, kai taikoma suvartojimo norma žmogui į mėnesį. Analogiškai reguliavo šį klausimą Visagino savivaldybės tarybos 2009-06-23 sprendimas Nr. TS-171 „Dėl vandens suvartojimo normų bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Visagine“ ir Visagino savivaldybės tarybos 2010-08-16 sprendimas Nr. TS-162 „Dėl šalto vandens suvartojimo normų bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Visagine“. Tačiau minėtos metodikos negali būti taikomos, nes atsakovo patalpos yra kontoros(ofiso) paskirties. Esant tokiai padėčiai, ieškovė nesurado tiesioginės teisės normos, todėl taiko įstatymo analogiją bei teisės principus. Mano, kad dėl atsakovo neteisėto elgesio sutartinėse santykiuose su ieškove buvo užkirstas kelias taikyti patvirtintas metodikas. Be to, per visą ginčo laikotarpį neįmanoma nustatyti pas atsakovą gyvenusiųjų asmenų tikslaus skaičiaus dėl jų kaitos, tikslių pragyvenimo laikotarpių, todėl, nustatant atsakovo sunaudoto šalto ir karšto vandens kiekį, vadovavosi plotų proporcingumo principu. Plotų santykį nustatė iš VĮ „Registrų centras“ 2015-11-25 informacinio pranešimo Nr. (11.5.9)UTS-471 ir VĮ „Registrų centras“ 2003-10-03 pažymėjimo duomenų. Atsakovui priklausančių patalpų plotas yra 138,94 kv.m., o namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Visagine, naudingas plotas yra 2426,25 kv.m.
22. Šalto ir karšto vandens kiekis, sunaudotas viso name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Visagine per ginčo laikotarpį kas mėnesį yra užfiksuotas pagal įvadinių apskaitos prietaisų rodmenis. Šalto bei karšto vandens kaina (tarifas) per tam tikrą apskaitos laikotarpį pateikta atsakingos institucijos - Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Interneto tinklalapio duomenų bazėje (www.regula.lt). Taigi, atsakovo mokėtina suma už jo sunaudotą šaltą vandenį (kas mėnesį) apskaičiuoja taip: viso namo sunaudotas kiekis dauginamas iš 1 m3 kainos (tarifo) ir dauginamas iš plotų santykio.
23. Atsakovo mokėtina suma už jo sunaudotą karštą vandenį, kas mėnesį apskaičiuojama analogiškai. Mokestis už nuotekų šalinimą taip pat apskaičiuojamas analogiškai, nes nuotekų kiekis yra tiesiogiai proporcingas suvartoto vandens kiekiui. Kadangi energijos tiekėjas VĮ „Visagino energija“ pateikė pilnus duomenys tik nuo 2004 m. kovo mėn., atsakovo skolą už sunaudotą šaltą bei karštą vandenį pradėjo skaičiuoti nuo šios datos.
Atsiliepimas
24. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
25. Visagino miesto apylinkės teismo 2016-03-01 sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš V. D. ieškovei BUAB „Visagino komunalininkas“ nesumokėtų mokesčių per laikotarpį nuo 2006-08-01 iki 2011-04-15 už šildymo sistemos aptarnavimą – 187,19 Eur, 935,28 Eur eksploatacinių išlaidų, už sunaudotą šilumos energiją 4330,41 Eur ir 5 % metines palūkanas už priteistą 5452,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys dalyje dėl reikalavimų priteisti iš atsakovo už sunaudotus elektros energiją 6007,90 Eur, 3913,07 Eur už šaltą vandenį, 5149,58 Eur už karštą vandenį, 335,88 Eur už nuotekų valymą netenkintas.
26. Teismas nustatė, kad reikalavimai priteisti iš atsakovo nesumokėtų mokesčių už laikotarpį nuo 2006-08-01 iki 2011-04-15 už šildymo sistemos aptarnavimą – 187,19 Eur, 935,28 Eur eksploatacinių išlaidų, už sunaudotą šilumos energiją 4330,41 Eur yra pagrįsti, , apskaičiuoti vadovaujantis galiojančiais tarifais ir metodikomis, todėl reikalavimą dėl jų tenkino.
27. Nustatė, kad reikalavimai priteisti mokesčius už sunaudotą elektros energiją 6007,90 Eur, 3913,07 Eur už šaltą vandenį, 5149,58 Eur už karštą vandenį, 335,88 Eur už nuotekų valymą yra nepagrįsti, nes šių mokesčių dydžius ieškovė apskaičiavo imdama pagrindu namo suvartotų išteklių santykį su atsakovo turimų patalpų ploto santykiu. Teismas įvertino tai, kad pas atsakovą buvo įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas, kuris pripažintas netinkamu naudoti 2010 m. lapkričio 3 d. apžiūros aktu Nr. A-33, juo nuspręsta kad atsakovas už elektros energiją nuo 2010-11-01 turi mokėti pagal galiojančius tarifus ir normas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertino, kad ieškovės atsakovui nuo 2006-08-01 iki 2010-11-01 paskaičiuotas mokestis už suvartotą elektros energiją pagal santykį namo suvartotos elektros energijos ir jo patalpų ploto nepagrįstai.Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė suvartotos elektros energijos atsakovo apskaitos prietaiso rodmenų ir neprašė priteisti už energiją pagal elektros apskaitos prietaiso rodmenis.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas, atsižvelgęs į Visagino miesto tarybos 1998-05-07 sprendimą Nr. 97 „Dėl šalto vandens ir nuotekų normų tvirtinimo“, Visagino savivaldybės tarybos 2009-06-23 sprendimą Nr. TS-171 „Dėl vandens suvartojimo normų bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Visagine“, Visagino savivaldybės tarybos 2010-08-16 sprendimą Nr. TS-162 „Dėl šalto vandens suvartojimo normų bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Visagine“, kur nustatyta, kad šių namų patalpų savininkai, naudotojai už sunaudotus šaltą ir karštą vandenį, nuotekų šalinimą moka atitinkamai pagal įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis, esant neįrengtiems apskaitos prietaisams moka pagal nustatytą tarifą butuose, patalpose gyvenančių asmenų kiekiui, sprendė, kad ieškovė iš atsakovo prašo priteisti už sunaudotą karštą, šaltą vandenį, nuotekų šalinimą skaičiuodama ne pagal nustatytą tvarką ir metodiką, todėl, tokio šalto, karšto vandens ir nuotekų mokesčio dydžio apskaičiavimo teismas nepripažino teisėtu. Teismas konstatavo, kad atsakovas privalo mokėti už visus sunaudotus išteklius, tačiau nurodė, kad jų dydžiai turi būti apskaičiuoti griežtai pagal įstatymus ir kitus normatyvinius aktus.
29. Teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai argumentais
30. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Visagino komunalininkas“ skundžia Visagino miesto apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimo dalį, kuria netenkinti reikalavimai priteisti iš atsakovo 6007,90 Eur už sunaudotą elektros energiją, 3913,07 Eur už šaltą vandenį, 5149,58 Eur už karštą vandenį ir 335,88 Eur nuotekų valymą.
Šalies argumentai
31. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad jog iš atsakovo negali būti priteistos sumos už sunaudotus išteklius dėl to, jog nėra tiesioginės šį ginčą reguliuojančios teisės normos. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo neteisėtą elgesį ginčo laikotarpiu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
32. Nurodo, kad atsakovo negyvenamosiose patalpose nuolat atlygintinai gyveno kiti asmenys, kurie naudojosi namui teikiamais energijos ištekliais, bet atsakovas patalpų paskirties nekeitė, duomenų apie gyventojų skaičių neteikė, vykdomos ūkinės – komercinės veiklos nedeklaravo, todėl jam tenka neigiami neteisėto elgesio padariniai, dėl to, kad objektyviai neįmanoma nustatyti realiai suvartoto energijos kiekio, jis privalo atlyginti nuostolius, apskaičiuotus pagal išvestinius duomenis (LAT 2008-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).
33. Dėl teismo motyvų, susijusių su reikalavimu priteisti iš atsakovo skolą už sunaudotą elektros energiją, nesutinka su teismo argumentu, kad pas atsakovą buvo įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas, kadangi tai prieštarauja 2001-12-28 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 398 patvirtintų taisyklių 46 p., numačiusiam, kad elektros apskaitų įrengimą ir priežiūrą organizuoja tik operatorius, prie kurio elektros tinklo prijungiami ar prijungti vartotojo elektros įrenginiai. Nurodo, kad tuo metu operatoriumi buvo VĮ „Visagino energija“, tačiau teismas neįvertino aplinkybių, kad elektros skaitiklį įrengė ir jį plombavo ne elektros energijos operatorius, akte nurodytas VĮ „Visagino atominė elektrinė“ padalinys ant kurio blanko buvo sukurtas 2003-04-02 aktas jau neegzistavo, asmuo įrengęs atsakovui skaitiklį ir pasirašęs aktą, neturėjo tam įgaliojimų bei reikiamos kvalifikacijos. Apeliantė teigia, kad 2003-04-02 aktas yra netikras dokumentas, o skaitiklis atsakovo patalpose įrengtas neteisėtai. Nurodo, kai elektros energija vartota pažeidžiant nurodytų taisyklių reikalavimus, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, todėl teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-11-03 įsakymo Nr. 4-410 „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos patvirtinimo“ 7.2 p. bei 2010-11-01 Visagino savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-161 1.3 p. nuostatas.
34. Dėl skolos už atsakovo sunaudotą šaltą ir karštą vandenį bei mokėtinos sumos už nuotekų šalinimą, apeliantė nurodo, kad teismas rėmėsi metodika, kuri nenumato vandens kiekio apskaičiavimo, kai negyvenamosiose patalpose faktiškai įrengtas viešbutis, kuriame gyvena žmonės, neįvertino aplinkybių, kad atsakovas elgėsi neteisėtai, dėl tokio elgesio negalima nustatyti kiek pas atsakovą gyveno žmonių, kitų duomenų, būtinų atsakovo skolos apskaičiavimui. Todėl apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovei atlygintinų nuostolių dydžio, turėjo remtis kitais jų apskaičiavimo būdais.
Atsiliepimas
35. Atsakovas V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš ieškovės jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo įvertinti nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą Nr. 30-422, iš kurios matyti,jog 474,39 kv. m. neįtraukti į naudingų patalpų plotą – 2426,25 kv. m. name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Visagine.
36. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad negyvenamose patalpose faktiškai įrengtas viešbutis. Civilinėje byloje Nr. 2-452-531/2014 teismas nustatė, kad vanduo buvo naudojamas, tačiau bylos duomenys, išskyrus ieškovo pateiktus paskaičiavimus, neparodo, kiek asmenų, kokiais laikotarpiais gyveno jam priklausančiose patalpose. Šioje byloje teismas taip pat nenustatė kiek ir kokiais laikotarpiais patalpose gyveno asmenų.
37. Jo patalpose įrengtam elektros skaitikliui 2002-12-10 buvo atlikta patikra, tai patvirtina teismui pateiktas 2016-02-23 raštas Nr. 54SR-36.
38. Ieškovė mokesčius nepagrįstai skaičiuoja ne pagal nustatytus tarifus žmogui, bet pagal jam priklausančių patalpų plotą. Be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė prie civilinės bylos prijungti nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, iš kurios matyti, kad 474,39 kv. m. neįtraukta į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Visagine, naudingų patalpų plotą. Namo naudingą plotą viso sudaro 2900,64 kv.m. Dėl to, nurodo, kad neįvertinęs šios aplinkybės, teismas iš jo priteisė 4330,41 Eur, t.y. jį skaičiavo nuo per mažo naudingo ploto. Atsakovas teigia, kad yra būtina kadastrinių matavimų bylą prijungti prie bylos ir ją įvertinti.
39. Teigia, kad teismas nevertino, jog jis 2006 m. rugpjūčio mėnesį ir 2008 m. sausio mėnesį ieškovei sumokėjo 116,73 Lt ir 80 Lt. Teigia, kad teismas ignoravo Panevėžio apygardos teismo 2015-03-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-110-755/2015, ir priteisė ieškovei 187,18 Eur už šildymo sistemos aptarnavimą, 935,28 Eur eksploatacinių išlaidų, tuo peržengdamas Panevėžio apygardos teismo 2015-03-25 nutartimi nustatytas ieškovės reikalavimo ribas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.Apeliacinės instancijos teismo išvados, motyvai ir argumentai
40. Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, teismo sprendimas keičiamas(Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 3 ir 5 p.).
41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Minėta teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą. Tokių pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
42. V. D. atsiliepimu į skundą prašo pridėti prie bylos pastato kadastrinių matavimų bylos kopiją, nes pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ją prijungti.
Žemesnės instancijos teismas
43. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
44. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jumps“ v. UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).
45. Kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti dokumentai-kadastrinių matavimų bylos kopija prijungtina prie bylos, nes patalpų plotų aplinkybė šiame ginče reikšminga, ja atsakovas remiasi, šių duomenų pridėjimas bylos proceso neužvilkins.
Dėl dalies bylos nutraukimo
46. Sutinkamai su CPK 326 str.1 d. 5 p. , apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą ją nutraukia arba pareiškimą palieka nenagrinėtu, jeigu nustatomos šio CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.
47. Iš ieškovo pirminio ieškinio matyti, jog jis greta kitų reikalavimų jis prašė priteisti 659,87 Lt ir 3109,51 Lt mokesčių už šildymo sistemos aptarnavimą, eksploatacinių išlaidų įsiskolinimą. Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovui skolą už sunaudotą elektros energiją, šilumos energiją, šaltą ir karštą vandenį, nuotekų šalinimą. Sprendime nurodė, kad yra skaičiuotas mokestis už šildymo sistemos aptarnavimą ir eksploatavimo išlaidas. Kas sudaro pastarąsias, ieškovas duomenų nepateikė, todėl teismas sprendė, jog šios išlaidos atsakovui yra priskaičiuotos nepagrįstai ir ieškinį šioje dalyje atmetė. Skundas dėl šios teismo sprendimo dalies nebuvo teikiamas, o apeliacinio proceso pasėkoje buvo panaikinta dalis minėto sprendimo, bet jo dalis , kuria buvo atmesti ( netenkinti) reikalavimai dėl skolos už šildymo sistemos aptarnavimą ir eksploatavimo išlaidų, nebuvo revizuota. Taigi, pakartotinai nagrinėjant bylą teismui nebebuvo procesinio pagrindo pakartotinai spręsti klausimų dėl skolų už šildymo sistemos aptarnavimą ir eksploatavimo išlaidas, nes dėl jų jau priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Neįvertinęs šios aplinkybės ir pakartotinai šiuos klausimus išnagrinėjęs dėl jų nurodymo patikslintame ieškinyje, teismas neatsižvelgė į CPK 293 str.3 p. imperatyvą, jog byla ( jos dalis) tokiais atvejais turi būti nutraukta. To nepadarius pirmos instancijos teisme , tas atliktina nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
48. Toks patikslinimas nelaikytinas išėjimu už skundo ribų ir bylos baigties šaliai pabloginimu, nors dėl to nėra pateikta skundo, kadangi tokio veiksmo atlikimo reikalingumas , esant draudimui pakartotinai nagrinėti ginčą, tiesiogiai nustatytas procesiniu įstatymu, privalomas teismui ex officio ir nesiejamas su skundo dėl to pateikimu.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
49. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
50. Iš apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų matyti, kad apeliantė prašo įvertinti: 1) ar buvo pagrindas skolą 6007,90 Eur už sunaudotą elektros energiją, 3913,07 Eur už sunaudotą šaltą vandenį, 5149,58 Eur už sunaudotą karštą vandenį ir 335,88 Eur nuotekų valymą apskaičiuoti pagal atsakovo patalpų ir viso namo naudingų plotų santykį, o ne pagal bute gyvenusių gyventojų skaičių; 2) ar buvo pagrindas išvadai, jog pagal pateiktus skaičiavimus ir duomenis nebuvo galima paskaičiuoti įsiskolinimo už sunaudotą elektros energiją dydžio. Teismas pasisako dėl šių teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo motyvų.
Dėl skolos už elektros energiją
51. Kolegijos vertinimu, teismo sprendimo dalis visiškai atmesti reikalavimą dėl skolos už elektros energiją nepagrįsta, nes netinkamai taikytos materialinės teisės, neįvertinti ar netinkamai vertinti kai kurių įrodymai kas duoda pagrindo keisti šią sprendimo dalį.
52. Bylos dokumentais nustatyta, jog pas atsakovą ( jo patalpoms) buvo įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas, kuris pripažintas netinkamu naudoti 2010 m. lapkričio 3 d. apžiūros aktu Nr. A-33 ir jame nurodyta, kad nuo 2010-11-01 atsakovas už elektros energiją turės mokėti pagal namo suvartotos elektros energijos ir jo patalpų ploto santykį. Tokie šio akto teiginiai leidžia spręsti, jog iki to laikotarpio atsakovas turėjo už elektros energiją mokėti pagal skaitiklio parodymus.
53. Ieškovas neteikė įrodymų apie tai kokie skaitiklio parodymų duomenys fiksuoti iki nurodytos datos, taip nevykdė įrodinėjimo pareigos ( CPK 12, 178 str.), todėl įsiskolinimo fakto ir dydžio neįrodė. Vienok, teismas neįvertino, jog nuo 2010-11-01 iki 2011-04 nesumokėtus mokesčiai turėjo būti skaičiuojami vadovaujantis metodu proporcingai dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje( plotų santykį).Taigi, skaitiklio parodymai nuo 2010-11-01 iki įsiskolinimo laikotarpio pabaigos bylos esmei nereikšmingi.
54. Apelianto teiginiai ,jog elektros skaitiklio parodymai apskritai neturėjo būti imti domėn, nes skaitiklis įrengtas neįgalioto asmens, reikiamai nepatikrintas vertinami kaip nepagrįsti. Jį įrengė ieškovės darbuotojas G.S., jis nurodė kokiomis aplinkybėmis tas buvo atlikta, skaitiklio parodymai buvo naudojami skaičiavimuose, dėl jų tikslumo iki 2010-11-03 akto sudarymo ieškovės abejonių nekelta. Subabonentų galimybę numatė ieškovės ir VĮ „Visagino energija“ 2003-06-20 Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties 6.5,7.6 p. skelbę ( t.I, b.l.59-60), kad energija skaičiuojama pagal pateiktą subabonentų sąrašą , kuriame nurodomi ir jų skaitliukų duomenys pagal jų rodmenis , todėl, tikėtina, pagal juos atsakovui ir skaičiavo, nes tokią tvarką taikius nurodyta akte . Subabonentų sąrašas nepateiktas. Nenustatyta, jog atsakovas būtų kaip nors įtakojęs į skaitiklio įrengimą ar jo rodmenų įforminimą. Priešingai apeliantės tvirtinimui apskaitos prietaisas buvo metrologiškai patikrintas kas atžymėta jo nuėmimo-pastatymo akte( II, b.l.55), Metrologijos inspekcijos Utenos apskrities skyriaus 2016-02-23 rašte ( t.IV, b.l.111).
55. Byloje nekeliamas klausimas ,jog ieškovės pateiktas sunaudotos elektros energijos kiekio skaičiavimas pagal plotų santykį tenkantis atsakovo naudotoms patalpoms būtų klaidingas. Kolegijos vertinimu, prašyta taikyti šį principą pagrįstai, jo taikymas atitinka norminių aktų reikalavimus- Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 4-412 „Dėl Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos patvirtinimo“ 7.2 punktas, o nuo 2010 m. lapkričio 1 d. - pagal Visagino savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-161 1.3 punktas. Apskaičiuojant atsakovo įmokas, panaudoti duomenys apie viso namo sunaudotos elektros energijos per ataskaitinius laikotarpius, elektros energijos kaina per ataskaitinius laikotarpius, viso namo užimtų patalpų plotai per ataskaitinius laikotarpius, atsakovo valdomų patalpų plotas ir kt.
56. Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos 7.2. nustatė, jog savininkui ar nuomininkui, kurio patalpose nėra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, įmokos už jo patalpose ir už bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose sunaudotą elektros energijos kiekį (be elektros energijos kiekio, sunaudoto lifto (liftų) elektros įrenginiams), tenkantį jo patalpoms, dydis apskaičiuojamas pagal šią formulę,kurioje atsižvelgiama į savininko ar nuomininko, kurio patalpose nėra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, įmokų už jo patalpose ir už bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos kiekį (be elektros energijos kiekio, sunaudoto lifto (liftų) elektros įrenginiams), dydį (pinigine išraiška), per ataskaitinį laikotarpį visame bendrabutyje sunaudotos elektros energijos kiekį pinigine išraiška (pagal bendrabučio įvade įrengto elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų skirtumą be elektros energijos kiekio, sunaudoto lifto (liftų) elektros įrenginiams);visų savininkų ir nuomininkų, kurių patalpose yra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, apskaičiuotą (pagal 7.1 punkte nurodytą formulę) įmokų už bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos kiekį (be įmokų už liftą (liftus)) sumą; visų savininkų ir nuomininkų, kurių patalpose nėra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, patalpų bendrojo (naudingojo) ploto sumą, kv. m. Šis dydis (Pbnv) tai savininko ar nuomininko, kurio patalpose nėra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, patalpų bendrasis (naudingasis) plotas, kv. m.
57. Taigi, reikšmingu dydžiu yra patalpų bendrojo( naudingo) ploto dydis, o ne patalpose gyvenančių asmenų skaičius. Skaičiavimai pagal šį principą nurodyti priede( t.IV, b.l.78-79). Iš šių duomenų( lentelės 52-57 p.) galima apskaičiuoti, jog įsiskolinimas už pateiktą elektros energiją už laikotarpį nuo 2010-11 iki 2011-04 sudaro 805,18 €.
58. Nesutinkama su atsakovo tvirtinimu, jog teismas netinkamai nustatė namo naudingą plotą, nes jį sumažino 474,39 kv.m. Kadastrinių matavimų byloje pastato gyvenamosios paskirties patalpų naudingas plotas nurodomas 2426,25 kv.m. ( 6 eilutė , t.IV, b.l.189-207). Šie matavimų duomenys kitais bylos įrodymais nepaneigti.
59. Greta to pastebima, jog nors atsakovui priklausančios patalpos turi negyvenamųjų patalpų teisinį statusą, bet jose ginčo laikotarpiu nuolat gyveno ( naudojosi) daugiau nei vienas asmuo, patalpos naudotos žmonių gyvenimui, o ne biuro reikmėms. Tas leidžia spręsti, jog elektros energija šiose patalpose buvo naudota intensyviau ir ilgiau bei paprastai biuro, kurie veikia darbo valandomis ir darbo dienomis, reikmėms.
60. Ieškovė kaip abonentė atsiskaitė su energijos tiekėjais, o atsakovas kaip subabonentas turi atlyginti ieškovei už jį sumokėtą sumą. Kita vertus , konstatuojama ,jog ieškovė kaip abonentė nepateikė įrodymų, jog po to, kai buvo nustatyta, jog esamas elektros apskaitos prietaisas nebegali būti naudojamas pagal jo paskirtį ,ji būtų ėmusis priemonių, kad elektros energijos tiekimas atsakovui būtų nutrauktas, ar įrengtas kitas apskaitos prietaisas, ar savalaikiai teikti reikalavimai atlyginti sumokėtas už atsakovą sumas. Pasakyta leidžia teigti, jog dėl netinkamo sutartinės prievolės vykdymo dalinai atsakinga ir ieškovė, kuri energijos perdavimo( subtiekimo) nepaisant nemokėjimo už energiją, skolos dydžio nustatymo klausimu veikė nepakankamai rūpestingai, operatyviai ir apdairiai. Šios aplinkybės duoda pagrindo spręsti, jog skolos( žalos) dydžio nustatymas apsunkintas, tiksliai neįrodomas, todėl jį gali nustatyti teismas savo nuožiūra CK 6.249 str. pagrindu.
Dėl mokėjimų už šaltą, karštą vandenį, nuotekas
61. Ieškovė įrodinėjo, jog nors nė viena metodikų ir taisyklių nenumato galimybės skaičiuoti apmokėjimą už šias paslaugas pagal valdomų patalpų plotą, bet šiuo konkrečiu atveju manė esant reikalinga ir tikslinga taikyti būtent tokį skaičiavimą ( pagal viso namo ir atsakovo patalpų ploto santykį).
62. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė šį siūlomą paskaičiavimo principą, nes tas nenumatyta teisės aktais. Reikalingumas ir galimybė pagal analogiją taikyti panašius teisinius santykius reglamentuojančias normas nenustatyti, nes mokėjimų už suteiktas energijos tiekimo paslaugas tvarka ir pagrindai sureguliuoti teisės aktais, teisės spragos nėra.
63. CK 6.388 str. nustato, jog abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų duomenis, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.389 str. kitokių taisyklių nenustato ir subabonentams, kokiu šiame ginče buvo atsakovas. Energijos tiekėjų sutartys su ieškovu nenustatė galimybės energijos kiekius paskaičiuoti pagal plotų santykį.
64. Vienok, šio ginčo atveju teismas nesprendė ar nesant teisinio pagrindo taikyti ieškovo prašomą metodiką, kodėl negalima taikyti norminiais aktais nustatytos skaičiavimo tvarkos ir suteiktų paslaugų dydį apskaičiuoti pagal paslaugą gavusių asmenų ( nesant įrengtų apskaitos prietaisų) skaičių.
65. Kolegijos vertinimu, toks skaičiavimas pagal bylos duomenis buvo galimas atlikti ir jis netaikytas be pagrindo, nes nesant abejonių dėl naudojimosi teiktomis paslaugomis, jas turi atlyginti gavęs paslaugas asmuo- patalpų savininkas.Šiuo atveju reikšminga tai ar įrodyta kiek asmenų ir kokiais aktualiais laikotarpiais asmenų naudojosi teiktomis paslaugomis.
66. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo 4 p. nustato, jog kai asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba)naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų rodmenis. Priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų atsiskaitomųjų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui. Jeigu dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų, vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį ir (arba) suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančios valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės apskaičiuotas formules: S = K × G, kur: S – vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis, kub. m; K – vidutinis savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekis, kub. m/gyventojui; G – vartotojo bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičius, pateiktas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.Cituotos nuostatos nenumato, jog nustatant suvartoto vandens, nuotekų kiekius būtų atsižvelgiama į valdomus patalpų plotus. Reikšminga dydžių laikomas gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičius.
67. Teikdama pradinį ieškinį, ieškovė pateikė paslaugų apmokėjimų dydžių paskaičiavimus pagal asmenų skaičių, įrodinėjo ginčo laikotarpiu atsakovo patalpose gyvenus 9-11 asmenis.
68. Kolegijos vertinimu, gyvenusių asmenų konkretaus skaičiaus ieškovė neįrodė. Atsakovas teigė kitų asmenų patalpose negyvenus. Nė vienas galimai gyvenusių patalpose asmenų teismo proceso metu nebuvo apklaustas, prašymų dėl to neteikta, duomenų apie šių asmenų gyvenamąją vietą nepateikta. Kolegijos vertinimu, atsižvelgus į laiko faktorių, galimybė dabar surinkti papildomus ir patikimus įrodymus dėl gyvenusių asmenų skaičiaus prarasta.
69. Kolegijos požiūriu tokią galimybę pašalino ir pati ieškovė savalaikiai neteikusi atsakovui reikalavimų dėl mokesčių išreikalavimo, kai dar buvo neapsunkintas įrodymų dėl gyvenusių asmenų skaičiaus surinkimas. Tas leidžia spręsti, kad dėl žalos padidėjimo atsakinga ir ji, todėl tai leistų mažinti žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į pasakytą, nebuvo priežasčių neskaičiuoti ir nereikalauti apmokėti už suteiktas paslaugas iš paties atsakovo kaip patalpų savininko, t.y. vieno asmens.
70. Pirmos instancijos teismas perskaičiavimo savo iniciatyva to neatliko, nors tokiems skaičiavimams atlikti būtinus duomenis ieškovė pateikė, reikalavimas kildinamas bankroto byloje, dėl kurių viešojo intereso pobūdžio teismų praktikoje ginčo nėra, kas davė teismui procesinį pagrindą peržengti reikalavimų ribas ( CPK 265 str.).Tokią teisę turi ir apeliacinės instancijos teismas ( CPK 320 str.) ir šiuo atveju ja naudojasi.
71. Ieškovės pateikti skaičiavimai dėl šalto, karšto vandens, nuotekų iš esmės ( dėl name suvartoto kiekio, vartojimo normų dydžio, įkainių tikslumo) atsakovo neginčijami. Atsakovas į reikalavimą atsikirto keliant plotų paskaičiavimo tikslumo, gyvenusių asmenų skaičiaus įrodytumo problemas, bet plotų dydžio problematika,kaip minėta,sprendžiant pagal vartojusių skaičių nereikšminga ,o dėl gyvenusiųjų asmenų skaičiaus įrodytumo jau pasisakyta aukščiau.
72. Dėl pasakyto ieškovės pateikti skaičiavimai pagal asmenis priimami kaip pagrįsti ir pagal juos atliekamas paslaugų apmokėjimo dydžio perskaičiavimas vienam asmeniui- atsakovui ( priedai Nr.6 ir 7, t.I, b.l.28-34). Tokiu būdu atsakovo įsiskolinimo už šaltą vandenį per laikotarpį nuo 2003-08 iki 2011-04 dydis nustatomas 844,74 Eur , o įsiskolinimo už karštą vandenį ir nuotekas už tą patį laikotarpį dydis nustatomas 1241,16 Eur. Viso 2085,9 Eur.
73. Pakeitus teismo sprendimu priteistos iš atsakovo ieškovės naudai skolos dydį, atitinkamai perskaičiuojamos ir bylinėjimosi išlaidos. Žyminis mokestis nuo šios sumos sudarys 216,64 Eur ( 7221,49 Eur x 3 %). Ieškovės ieškinys tenkintas 34,6 % (4330,41+2085,9+805,18 Eur) x 100 : 20861,36 Eur). Procesinių dokumentų įteikimo pirmos instancijos teisme išlaidų valstybė patyrė 30,47 Eur, todėl atsakovo atlygintina jų suma sudaro 10,54 Eur( 30,47 Eur x 34,6 %).
74. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 2891,08 Eur dydžiu, todėl už apeliacinį skundą iš atsakovo priteistina valstybei 8,73 Eur žyminio mokesčio. Skundas tenkintas 18,7 % nuo prašyto pakeisti dydžio 15406,43 Eur, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 71 ct procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų ( viso jų 3,8 Eur) atlyginimas.
Viso žyminio mokesčio valstybei priteistina 225,37 Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimui 11,25 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
BUAB „Visagino komunalininkas“ apeliacinį skundą tenkinti dalinai, Visagino miesto apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies 2, 3 ir 4 dalis išdėstyti taip:
„ Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Visagino komunalininkas“ ieškinį tenkinti dalinai.
Civilinės bylos dalį , kuria prašoma priteisti iš atsakovo už šildymo sistemos aptarnavimą 187,19 eurus ir 935,28 eurus eksploatacinių išlaidų, nutraukti.
Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Visagino komunalininkas“, įmonės kodas 155527387, nesumokėtų mokesčių per laikotarpį nuo 2006-08-01 iki 2011-04-15 už sunaudotą šilumos energiją 4330,41 eurus, per laikotarpį nuo 2010-11 iki 2011-04 už pateiktą elektros energiją 805,18 Eur, per laikotarpį nuo 2003-08 iki 2011-04 už šaltą vandenį 844,74 Eur , įsiskolinimo už karštą vandenį ir nuotekas per tą patį laikotarpį 1241,16 Eur ir 5 % metines palūkanas už priteistą 7221,49 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.
Priteisti iš V. D. valstybei 225,37 Eur žyminio mokesčio ir 11,25 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimui.