Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-110-755/2015

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-25
Bylos Nr.: 2A-110-755/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė, Eigirdas Činka (pran.)
Atsakovas: V. D.

Kategorijos

121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-110-755/2015

Valdas Ciesiūnas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01175-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija:121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos,kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės , apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-452-537/2014 pagal BUAB „Visagino komunalininkas“ ieškinį atsakovui V. D. dėl įsiskolinimo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 127297,62 Lt įsiskolinimą už komunalines ir eksploatacines paslaugas, teiktas patalpoms (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Visagine. Taip pat prašė priteisti 10915,78 Lt 5 proc. dydžio palūkanų už reikalaujamą sumą ir 5 % metinių procesinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovui: 20 745,31 Lt už sunaudotą elektros energiją, 13 743,68 Lt už sunaudotą šilumos energiją, 11 906,48 Lt už suvartotą šaltą vandenį, 18 094,67 Lt už suvartotą karštą vandenį, 463,88 Lt už nuotekų šalinimą, 1 952,69 Lt už buitinių atliekų tvarkymą. Viso 66906,71 Lt įsiskolinimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą įsiskolinimo sumą nuo ieškinio pateikimo teismui - 2013-09-12 iki jo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteisė 2 007,20 Lt žyminio mokesčio ir 27,90 Lt pašto išlaidų valstybei. Nustatė, kad 2001-12-03 turto perdavimo aktu atsakovui buvo perduotas iš varžytinių įsigytas nekilnojamasis turtas, t.y. patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinčios 138,94 kv.m. bendro ploto, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Visagine. Šių patalpų savininku atsakovas buvo iki 2011-04-15. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 3366,81 kv.m. Gyvenamasis plotas sudaro 1557,12 kv.m. Atsakovui priklausė patalpos, kurių bendras plotas 138,94 kv.m., kas atitinka 4,12 % bendro namo ploto. Patalpų šildymas, vandentiekis ir nuotekų šalinimas centralizuotas. Šiose patalpose buvo apgyvendinti žmonės, kurie naudojosi teikiamomis komunalinėmis paslaugomis ir energetiniais resursais. Patalpos buvo šildomos, į jas buvo tiekiamas vanduo, elektra, išvežamos šiukšlės, buvo atliekamas šildymo sistemų aptarnavimas. Tai darė ne tik UAB „Visagino komunalininkas", bet ir kitos įmonės, su kuriomis ieškovas buvo sudaręs paslaugų tiekimo sutartis. Tai UAB „Visagino energija", tiekusi šilumą, elektros energiją, vandenį bei šalinusi nuotekas. Nuo 2010 m. elektros energiją tiekė AB Rytų skirstomieji tinklai, UAB „Visagino būstas", teikė šiukšlių išvežimo paslaugas pagal 2006-01-24 sutartį Nr. 21 - 166 ir 2008-03-05 sutartį Nr. 21 - 23.2002-02-04 ieškovas ir atsakovas pasirašė Eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui už teikiamas paslaugas: šaltą ir karštą vandenį, kanalizaciją, centrinį šildymą, elektros energiją, buitinių atliekų išvežimą, kitus eksploatacinius mokesčius. Atsakovas savo įsipareigojimų mokėti mokesčius kiekvieną mėnesį, kaip numatyta minėtos sutarties 5 p., nevykdė. Jis nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad vykdė kokius nors atsiskaitymus už teiktas paslaugas. Tokiu būdu atsakovas, būdamas sutartiniuose santykiuose su ieškovu, nepaisė teisės principų (sąžiningumo, kooperavimosi, protingumo), ignoravo sutartį, pats gaudamas naudą iš apgyvendintų patalpose asmenų, ką patvirtino V. K. pareiškimas. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas yra skolingas ieškovui ir šias skolas ieškovas turi teisę reikalauti. Faktinių duomenų apie suvartotą elektros energiją ir vandenį nėra, nes atsakovas elektros skaitiklio duomenų ieškovui neteikė. Šilumos, vandens skaitiklių ir kitų apskaitos prietaisų patalpose įrengta nebuvo.

Nuo 2003 m. kovo 20 d. elektros energijos išteklius ieškovui, kaip abonentui, pagal elektros energijos tiekimo - vartojimo sutartį Nr. 12 SĮ-1.15-229 tiekė V[ „Visagino energija", o nuo 2010 m. lapkričio 1 d. - AB „Rytų skirstomieji tinklai" (po reorganizacijos - AB „LESTO") pagal elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 467207-5045/2011634. Elektros energijos kaina buvo nustatyta pagal minėtų tiekėjų reglamentuojančius norminius aktus ir atsispindi sutarčių sąlygose. Kiekviename administruojamame name buvo įrengtas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas (skaitiklis). Einamojo mėnesio pabaigoje ieškovo atsakingas darbuotojas kartu su elektros energijos tiekėjo atstovu fiksavo skaitiklių parodymus. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas A. K.. Dalis nuomininkų (savininkų) įrengė savo patalpose skaitiklius. Kiekvieno mėnesio pabaigoje asmenys, kurie naudojo įrengtus elektros skaitiklius, teikdavo ieškovo buhalterijai duomenis apie sunaudotos elektros energijos kiekį. Elektros energijos tiekėjas pagal užfiksuotus įvadinių skaitiklių parodymus teikė ieškovui PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui už parduotą elektros energiją. Atsakovui 2003-04-02 aktu N r. 47 buvo leista eksploatuoti vartotojo elektros apskaitos prietaisą, kurio gamyklinis Nr. 2621985, todėl iki 2008 m. gegužės mėnesio (imtinai) jam buvo skaičiuojamas mokestis už sunaudotą elektros energiją pagal 2003-11-03 Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-412 IV dalies 7 punktą, remiantis atsakovo pateiktais duomenimis. Atsakovas nuo 2008 m. gegužės mėnesio nedeklaravo jo sunaudotos elektros energijos kiekio pagal apskaitos prietaiso rodmenis, nors privalėjo tai daryti pagal tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 4-350 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo" X dalies 97 punktą, todėl nuo 2008 m. lapkričio mėnesio įmokos už suvartotą elektros energiją atsakovui buvo skaičiuojamos pagal galiojančią metodiką, patvirtintą Ūkio ministro įsakymais, o nuo 2010 m. lapkričio 1 d. - pagal Visagino savivaldybėje galiojančios metodikos 1.3 punktą. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas deklaravo neprotingai mažą suvartotos elektros energijos kiekį, tą mėnesį ieškovo atsakingi darbuotojai nustatė atsakovo savavališko elektros energijos imtuvų prijungimo prie operatoriaus elektros tinklo ir elektros energijos vartojimo, apeinant apskaitos prietaisą, faktą. Naudoti tokį elektros energijos apskaitos prietaisą nebuvo leidžiama, todėl ieškovas turėjo teisę apskaičiuoti suvartotos elektros energijos kiekį ne pagal skaitiklio duomenis, o taikant aukščiau išvardintas metodikas. Ieškovas už patiektą elektros energiją vykdė atsiskaitymus su VI „Visagino energija" ir su AB RST pagal deklaruotus duomenis. Jie sudaro 45600 kWh už 2006 m. 09 - 12 mėn. laikotarpį; 127470 kWh už 2007 m. 01 - 12 mėn. laikotarpį; 150330 kWh už 2008 m. 01-12 mėn. laikotarpį; 174690 kWh už 2009 m. 01 - 12 mėn. laikotarpį; 156600 kWh už 2010 m. 01-12 mėn. laikotarpį; 38850 kWh už 201 1 m. 01 - 04 mėn. laikotarpį. Taigi viso nurodytu laikotarpiu buvo suvartota 693540 kWh elektros energijos. Atsakovui pareikštas reikalavimas sumokėti už 53419 kWh, t.y. 7,7 % visos namo suvartotos ir ieškovo apmokėtos energijos. Tokiu būdu reikalavimą dėl mokesčio už elektros energiją priteisimo, tenkintino visiškai, nes atitiko atsakovo turėto ploto proporcijas, tarifų dydžius, papildomų mokesčių dydžius, duomenis apie ten gyvenusius asmenis.

Atsakovas neginčijo aplinkybės, ir ji nekėlė teismui abejonių, kad jam priklausiusios patalpos buvo šildomos ir kad jis už šildymą yra nesumokėjęs. Nagrinėjamu laikotarpiu viso namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymui buvo patiekta 2514,081 MVVh šiluminės energijos ir ieškovas už ją yra sumokėjęs tiekėjui. Atsakovui V. D. pateiktas reikalavimas apmokėti už šilumą, pateiktą jo turimam plotui, jį skaičiuojant nuo viso namo apšildomo ploto, kas sudarytų 5,24 %. Teismas sprendė, jog šis reikalavimas atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, yra pagristas, todėl priteisė 13 743,68 Lt suma už atsakovo patalpų šildymą.

Nustatė, kad į atsakovo butą šaltas ir karštas vanduo buvo tiekiami. Patalpose buvo įrengta kanalizacija. Vandens apskaitos prietaisų nebuvo. Atsakovas teigė, kad vanduo jo patalpose nebuvo naudojamas arba naudojamas minimaliai, nes tai apsprendžia patalpų paskirties specifika (ofisas), todėl jam pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutiko ir juos atmetė kaip neatitinkančius faktinės padėties, nes ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtino, kad atsakovo patalpos buvo naudojamos žmonėms gyventi. UAB „Visagino komunalininkas" darbuotojai ir Utenos VPK Visagino PK pareigūnai nustatė, kad atsakovo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini),Visagine, gyveno nuo 9 iki 11 žmonių. Tai rodo, kad vanduo buvo naudojamas, tačiau nėra aišku kiek vandens jie sunaudojo. Todėl teismas, išvesdamas proporciją nuo viso namo suvartoto vandens kiekio, atsižvelgiant į atsakovo turėto ploto santykį, priteisė 11906,48 Lt už suvartotą šaltą vandenį, 18094,67 Lt už suvartotą karštą vandenį ir 463,88 Lt už nuotekų šalinimą. Teismas, atsižvelgęs į priteistą sumą už vandenį bei paskaičiuotą įsiskolinimą, šalto vandens pardavimo mokesčio atskirai nepriteisė, jį įtraukė į įsiskolinimo už šaltą vandenį sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Buitinių atliekų surinkimo paslaugas Visagino savivaldybė yra pavedusi kaip privalomą užduotį UAB „Visagino būstas". Šiukšlių išvežimo įmokos buvo priskaičiuotos atsakovui pagal Visagino miesto tarybos 2006 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. TS-586 „Dėl Visagino savivaldybės atliekų tvirtinimo plano patvirtinimo", 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. TS-195 „Dėl Visagino savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo plano patvirtinimo", sutartis su UAB „Visagino būstas". Sąskaita ieškovui už paslaugas, suteiktas per 2007 m. sausio mėn., pateikta 1375.37 Lt sumai, o 2007 m. vasario mėn. -1324.72 Lt. Atsakovui apskaičiuota mokėtina kaina už 1 kv. m. - 0,15 Lt. Šios paslaugos atsakovo patalpoms ir jose gyvenantiems asmenims buvo teikiamos ir nėra paneigta, kad jomis atsakovas nebūtų naudojęsis, todėl reikalaujamą 1952,69 Lt suma už buitinių atliekų tvarkymą iš atsakovo priteisė.

Energijos pardavimo kainą nustato Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija. Įmokos, susijusios su šildymo sistemų aptarnavimu, skaičiuojamos nuomininko/savininko patalpų plotą padauginus į 0,07 Lt įkainį. Šilumos ir karšto vandens sistemų aptarnavimo tarifas buvo patvirtintas 2001 m. spalio 1 d. ieškovo vadovo ir buvo iškabintas atsakovo buveinės skelbimo lentoje. Šio mokesčio teismas atskirai nepriteisė, įtraukė jį į įsiskolinimo už šaltą ir karštą vandenį sumą.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad atsakovas civilinėje byloje Nr.2-293-724/2006 pripažino ieškinį ir dalyje dėl patalpų šildymo ir visiškai atsiskaitė, vadinasi pripažino šildymo sistemų aptarnavimo įmokos teisėtumą bei dydį, kuris per visą sutarties su atsakovu galiojimo laikotarpį nebuvo keičiamas. Jis paskaičiuotas po 11,40 Lt su PVM.Taip pat nurodė, kad yra skaičiuojamas mokestis už šildymo sistemos aptarnavimą ir eksploatavimo išlaidas. Kas sudaro pastarąsias, ieškovas duomenų nepateikė, todėl teismas sprendė, jog šios išlaidos atsakovui yra priskaičiuotos nepagrįstai ir ieškinį šioje dalyje atmetė.Kadangi ieškovas laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2013 m. iš atsakovo jokių mokesčių nereikalavo, pagal sutartį nebuvo numatyta palūkanų, todėl teismas atsisakė priteisti metines palūkanų ir priteisė tik procesines palūkanas.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014-10-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti jo naudai iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog įsiskolinimas už BUAB „VK" suteiktus komunalines ir eksploatacines paslaugas gali būti ne didesnis kaip 6364,19 Lt, todėl yra abejonių dėl BUAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimo už suteiktus energijos ir kitus išteklius pagįstumo. Ieškovas nenuginčijo 2011-11-03 UAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimo, kurį ieškovas UAB „VK" buvo pateikęs Visagino miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-36-724/2012 ir jis nekėlė teismui abejonių dėl 2011-11-03 UAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimo teisėtumo. Gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), Visagine 2002-02-27 buvo įrengtas elektros apskaitos prietaisas Nr. 2621985, kuris 2003-04-02 buvo pakeistas elektros apskaitos prietaisu Nr. 1962565, ir elektros energijos tiekėjo priimtas į eksploataciją, pagal kurį buvo surašomi šių patalpų suvartotos elektros energijos mėnesiniai parodymai, kuriuos apeliantas deklaravo. Tačiau ieškovas, ignoruodamas šiuos elektros energijos mėnesinius parodymus, nepagristai ir neteisėtai pagal kambarių plotą 138,94 kv.m apeliantui priskaičiavo mokestį – 20745,31 Lt už nesunaudotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2011-04-27. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas nuo 2008 m. gegužės mėnesio nedeklaravo jo sunaudotos elektros energijos kiekio pagal apskaitos prietaiso rodmenis ir priteisė už sunaudotą energiją skolą. Teismas ignoravo įmokų už sunaudotą elektros energiją paskirstymo bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Visagine, metodikos 1.1 punktą bei apelianto parodymus dėl elektros skaitiklio, t. y. 2010-02-12 elektros skaitiklio Nr. 1962565,kurio parodymai yra 51298 kWh. Atitinkamai nuo 2003-04-02 elektros skaitiklio įrengimo pagal aktą Nr. 47 iki 2010-02-12 patalpose adresu (duomenys neskelbtini),Visagine buvo sunaudota elektros energijos tik 8692 kWh (51298 - 42606) už 1050,32 Lt, o teismas už laikotarpį nuo 2006-08 iki 2010-02 nepagrįstai priteisė 3764,78 Lt už nesunaudotą elektros energiją 38653 kWh. Be to, BUAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimai už sunaudotą elektros energiją skiriasi nuo 2011-11-03 UAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimo, t. y. BUAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimas už sunaudotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2011-04-27 yra didesnis 14499 Lt. Įsiskolinimas už sunaudotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2011-04-27 gali būti ne didesnis kaip 6246,31 Lt. Teismas praignoravo tai, kad apeliantas 2010-02-12 prašyme dėl elektros skaitiklio nurodė, kad ryšium su elektros energijos tarifo pasikeitimu iš 16,5 ct į 21,5 ct būtina nuimti elektros skaitiklio parodymus apelianto patalpose (duomenys neskelbtini), Visagine ir jis prašė sudaryti komisiją elektros skaitiklio parodymų nuėmimui. Apelianto 2010-02-12 prašymas dėl elektros skaitiklio patvirtino tai, kad jis pranešdavo UAB „VK" dėl elektros skaitiklio parodymus patalpose (duomenys neskelbtini), Visagine, o UAB „VK" ignoravo jo pateiktus UAB „VK" elektros skaitiklio parodymus. BUAB „VK" taip pat ignoravo pateiktus UAB „VK" elektros skaitiklio parodymus, kuriuos slėpė ir nepateikė jų teismui.

BUAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimai už sunaudotą šilumos energiją skiriasi nuo 2011-11-03 UAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimo, t.y.BUAB„VK" įsiskolinimo apskaičiavimas už sunaudotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2011-04-27 yra didesnis 3138,78 Lt. Įsiskolinimas už sunaudotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2011-04-27 gali būti ne didesnis kaip 10604,90 Lt.

Taip pat BUAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimai už suvartotą šaltą vandenį skiriasi nuo 2011-11-03 UAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimo, t. y. BUAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimas už suvartotą šaltą vandenį už laikotarpį nuo 2003-08-01 iki 2011-04-27 yra didesnis 29763,74 Lt. Įsiskolinimas už suvartotą šaltą vandenį už laikotarpį nuo 2003-08-01 iki 2011-04-27 gali būti ne didesnis kaip 2,47 Lt. BUAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimai už suvartotą karštą vandenį skiriasi nuo 2011-11-03 UAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimo, t. y. BUAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimas už suvartotą karštą vandenį už laikotarpį nuo 2003-08-01 iki 2011-04-27 yra didesnis 45230,99 Lt. Įsiskolinimas už suvartotą karštą vandenį už laikotarpį nuo 2003-08-01 iki 2011-04-27 gali būti ne didesnis kaip 5,69 Lt. BUAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimai už nuotekų šalinimą skiriasi nuo 2011-11-03 UAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimo, t. y. BUAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimas už nuotekų šalinimą už laikotarpį nuo 2003-08-01 iki 2011-04-27 yra didesnis 1153,83 Lt, todėl įsiskolinimas už nuotekų šalinimą už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2011-04-27 gali būti ne didesnis kaip 5,87 Lt.

BUAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimai už buitinių atliekų tvarkymą skiriasi nuo 2011-11-03 UAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimo, t. y. BUAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimas už buitinių atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2011-04-27 yra didesnis 327,93 Lt, todėl įsiskolinimas už buitinių atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2011-04-27 gali būti ne didesnis kaip 1624,76 Lt.

Teismas iš UAB „Visagino būstas" neišreikalavo įrodymų apie UAB „Visagino būstas" teiktas paslaugas ieškovui, todėl nepagrįstai nusprendė priteisti iš apelianto 1952,69 Lt už buitinių atliekų tvarkymą. Teismas ignoravo tai, kad už 2006 m. liepos mėn. ir už 2006 m. rugpjūčio mėn. apeliantas sumokėjo 4989,49 Lt,116,73 Lt ir 25,38 Lt atitinkamai. Taip pat ignoravo tai, kad už laikotarpį nuo 2003-03-01 iki 2011-04-27 UAB „VK" buvo sumokėta 10005,96 Lt, o nuo 2003-08-01 iki 2011-04-27 UAB „VK" - 8574,42 Lt. Teismas nevertino,jog BUAB „VK" ieškinio priedo Nr. 36 duomenis apie Visagino savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus sumokėtas lėšas (250 Lt) UAB „VK" už jo teikiamas paslaugas už kambarį (duomenys neskelbtini), Visagine. Taip pat teismas ignoravo tai, kad ieškovo įsiskolinimo apskaičiavimuose nurodytas šildymo PVM dydis daugiau 9 % -18 %, 19 % ir 21 %, kas įrodo abejotiną tikrumą žinių išdėstytą jame.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad "atsakovo skola už šildymą už laikotarpį iki 2011-04-27 su PVM sudaro 13743,68 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sumokėjo už 2008 m. sausio mėn. 80 Lt įsiskolinimo suma mažintina ir lygi 13663,68 Lt, kuri priteistina iš atsakovo ieškovo naudai", tačiau teismas, ignoravo šią aplinkybę, priteisė iš apelianto 13743,68 Lt už sunaudotą šilumos energiją už laikotarpį 2006-09-01 iki 2011-04-27.

Taip pat teismas nepagrįstai nustatė, kad "2010-2011 metais buvo iš dalies kompensuojamos gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidos Visagino savivaldybės gyventojams (2010 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1425). Tuo vadovaujantis ieškovas 2009 m. gruodžio mėnesi atliko užskaitą su atsakovu 574,19 Lt sumai, 2011 m. vasario mėn. - 543,33 Lt sumai ir 2011m. kovo mėn. - 240,26 Lt sumai. Dėl to atsakovui buvo sumažinta skola 1357,78 Lt suma. Ieškovas 2010 m. rugsėjo mėn. grąžino atsakovui dalį iš jo priskaičiuoto PVM - 341,56 Lt, 2010 metų gruodžio, kovo, balandžio ir birželio mėnesiais ieškovas užskaitė 139,62 Lt, 145,03 Lt, 141,60 Lt ir 144,12 Lt atitinkamai". Iš tikrųjų atsakovui 1357,78 Lt sumai skola sumažino ne ieškovas BUAB „VK", o UAB „VK", taip pat atsakovui grąžino dalį iš jo priskaičiuoto PVM -911,93 Lt (341,56 Lt + 139,62 Lt + 145,03 Lt + 141,60 Lt + 144,12 Lt) ne ieškovas BUAB „VK", o UAB „VK", t. y. ieškovas BUAB „VK" be pagrindo priskaičiavo PVM - 911,93 Lt ir padidino skola 1357,78 Lt sumai, kurias teismas nusprendė priteisti iš apelianto.

Nors teismui kilo abejonių dėl vandens suvartojimo, tačiau jis nusprendė priteisti iš atsakovo 11906,48 Lt už suvartotą šaltą vandenį, 18094,67 Lt už suvartotą karštą vandenį ir 463,88 Lt už nuotekų šalinimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad yra abejonės dėl BUAB „VK" įsiskolinimo apskaičiavimo už sunaudotas elektros ir šilumos energiją už suvartotas šaltą ir karštą vandenį, nuotekų šalinimą ir buitinių atliekų tvarkymą teisėtumo. Įsiskolinimas už sunaudotą elektros ir šilumos energiją už suvartotą šaltą ir karštą vandenį bei nuotekų šalinimą nuo 2003-08-01 iki 2011-04-27 gali būti ne didesnis kaip 6364,19 Lt, kuriuos apeliantas pripažįsta ir sutinka sumokėti nedelsiant.

Ieškovas visus mokesčius apskaičiuoja pagal namo (duomenys neskelbtini) bendrą (naudingą) plotą, kuris neatitinka namo (duomenys neskelbtini), Visagine ploto. 2013-01-29 ekspertizės išvadose pastato-bendrabučio adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, nustatytas tikras namo adresu (duomenys neskelbtini) bendras (naudingas) plotas. UAB „Visagino būstas" atsisakė apeliantui pateikti nurodytas išvadas, o teismas, ignoruodamas apelianto prašymą, iš UAB „Visagino būstas" neišreikalavo 2013-01-29 ekspertizės išvadas pastato-bendrabučio adresu (duomenys neskelbtini), Visagine. Teismas ignoravo apelianto 2014-07-23 prašymą dėl įtraukimo į nagrinėjamą bylą trečiaisiais asmenimis VĮ „Visagino energija" ir UAB „Lesto", šio klausimo išvis nesprendė. Mano, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė mokesčius už kambarius (duomenys neskelbtini), Visagine neva apeliantui suteiktas paslaugas - už elektros ir šilumos energiją už suvartotą šaltą ir karštą vandenį, nuotekų šalinimą ir buitinių atliekų tvarkymą bei PVM dydį už laikotarpį nuo 2003-08-01 iki 2011-04-27.Pažymi, jog ieškovas nepateikė į bylą namo (duomenys neskelbtini), Visagine, skaitiklių parodymų, dokumentų (duomenų), kuriuos nurodė Visagino miesto apylinkės teismas civilinėje byloje 2-495-844/2013 ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-121-450/2013, tarp jų kambariuose (duomenys neskelbtini), Visagine suvartotų ir paskaičiuotų paslaugų mokesčių kiekį ir skolos dydį: šildymo kiekį (kokiu būdu buvo nuimami skaitiklio parodymai ir/ar kitu būdu fiksuojami lentelėje nurodyti suvartotos šildymo kiekiai, kuo remiantis paskaičiuoti suvartotos šildymo kaštai bei kokia šildymo kaina); duomenys apie suvartotos šilumos energijos butuose, visu priteistu laikotarpiu, kiekių apskaičiavimo mechanizmą ir įkainius, kuo remiantis yra apskaičiuotas. Reikalaudamas priteisti iš atsakovo 127297,62 Lt įsiskolinimo sumą, ieškovas nepateikė į bylą visų turimų įrodymų bei paaiškinimų, turinčių reikšmės bylai, kurių pagrindu atlikti įsiskolinimų priskaičiavimai.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2A-121-450/2013 pagal atsakovo apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Visagino komunalininkas" ieškinį atsakovui dėl skolos išieškojimo, pripažino esant būtinumui išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus apie skolos paskaičiavimo mechanizmą, pasiaiškinti, kuo remiantis skola buvo paskaičiuota ir kokie mokesčių už pateiktas komunalines paslaugas įkainiai (kaina), todėl 2013 m. sausio 3 d. nutartimi įpareigojo Ieškovą pateikti atitinkamus rašytinius įrodymus, tačiau ieškovas nepateikė nei Vilniaus apygardos teismui, nei į nagrinėjamą šią bylą visų turimų įrodymų. Teismas, ignoruodamas išdėstytas svarbias aplinkybes dėl įsiskolinimo už komunalines ir eksploatacines paslaugas, nenustatė visų bylos faktinių aplinkybių ir išnagrinėjo bylą formaliai ir nepilnai, priėmė neobjektyvų ir neteisėtą sprendimą kuriame nepagrįstai nusprendė iš atsakovo priteisti ieškovui 66906,71 Lt įsiskolinimą už komunalines ir eksploatacines paslaugas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2014-10-22 sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad apelianto nuomonė, jog priteista suma gali būti ne didesnė kaip 23919,01 Lt, nepriimtina, nes suma turi būti tokia, kiek ji yra pagrįsta įrodymais. Apeliantas cituoja Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-121-450/2012, tačiau šioje byloje ieškinio pagrindas yra kitoks. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis ar jo vardu kiti asmenys pateikė į ieškovo buhalteriją sunaudotos elektros energijos duomenis, todėl mano, kad visi apelianto pateikti skaičiai ir jo darytinos išvados dėl jo sunaudotos elektros energijos kiekio yra beprasmiški ir atmestini. Mano, kad apelianto samprotavimai apie tai, kad ieškovo personalas ignoravo jo prašymą dėl skaitliuko parodymų yra niekiniai, nes po apelianto prašymo gavimo planine tvarka atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad minimo elektros įrenginio plomba yra pažeista ir šių aplinkybių apeliantas niekada neginčijo. Sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovo patalpose įrengto skaitliuko duomenys buvo neproporcingai maži, atsižvelgiant į šiuose patalpose gyvenančių žmonių skaičių. Sutinka su apelianto pastebėjimu, jog mokestis už šaltą bei karštą vandenį, kuris buvo reikalaujamas iš atsakovo, skiriasi nuo piniginių sumų nurodytų kitose bylose. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis proporcingumo principu ir taip 2,5 karto sumažino ieškovo reikalaujamą sumą už sunaudotą vandenį. Mano, kad apelianto teiginiai, jog kitose bylose buvo prašyta priteisti kitokią piniginę sumą už sunaudotą vandenį yra nelogiškas, todėl atmestinas. Apeliantas, sakydamas, jog pirmosios instancijos teismas „praignoravo" tą aplinkybę, jog jis sumokėjo 4989,49 Lt, 116,73 Lt ir 25,38 Lt ir reikalauja sumažinti iš jo pritiestą sumą, nutyli, kad ši suma buvo sumokėta civilinės bylos Nr. 2-293-724/2006 nagrinėjimo metų tam, kad išvengti bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su priverstiniu išieškojimu. Tai negali būti vertinama kaip atsakovo atsiskaitymas pagal savo prievolę nagrinėjamos bylos ribose, tai turėtų būti vertinama kaip tyčinis teismo klaidinimas. Apeliantas samprotauja dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų dydžio taikymo. Teismas tarifą pritaikė tinkamai, nes lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas šilumos energijai, tiekiamai tik gyvenamosioms patalpoms šildyti ir į jas tiekiamam karštam vandeniui. Ta aplinkybė, kad juridinis asmuo - ieškovas įgijo bankrutavusios įmonės statusą nereiškia, kad tai yra kitas juridinis asmuo ir dėl to apeliantui išnyksta prievole atsiskaityti. Apeliantas teigia, jog atlikus jo įsiskolinimo apskaičiavimą buvo vadovaujamasi neteisingomis duomenimis dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Visagine, plotų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė specialiosios teisės normas, priimdamas sprendimo dalis, susijusias su įsiskolinimo už šildymo energiją, karštą bei šaltą vandenį, atliekų tvarkymą, t.y. kur turimas patalpų plotas apsprendžia apelianto priteistas sumas. Skunde išdėstyti nusiskundimai, kad tretysis asmuo nepateikė minėtos ekspertizės išvadų ir dėl to apeliantas nesugebėjo pasisakyti dėl jo įsiskolinimo dydžio yra beprasmiški, nes duomenys apie kiekvieną pastatą (namą) yra nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke. Apelianto teiginys, jog jo prašymas dėl įtraukimo į bylą jo nurodytų asmenų neatitinka tikrovės. Šis klausimas pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo svarstomas, buvo išklausytos šalys ir priimtas atitinkamas procesinis sprendimas. Skunde prašoma priteisti apelianto naudai jo turėtas išlaidas už teisinę pagalbą, tačiau prie apeliacinio skundo jis nepridėjo jokių juridinę galią turinčių įrodymų, patvirtinančių kad tokios išlaidos iš vis egzistuoja. Mano, kad apeliantas naudojasi bet kokia proga užvilkinti bylą tam, kad neatsakytų pagal savo prievoles. Todėl prašo įvertinti apelianto veiksmus ir išspręsti klausimą dėl baudos apeliantui skyrimo CPK 95 str. tvarka.

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, teismo sprendimas dalinai naikinamas, byla dalyje perduodama nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 4 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Minėta teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą. Tokių pagrindų nenustatyta.

Sutinkamai su CPK 327 str., apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:1) nustatomi šio Kodekso 329 str. 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai;2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 329str. procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos apeliacinės instancijos teisme iš esmės išnagrinėti negalima. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

Kolegijos vertinimu, šioje byloje ir susiklostė tokia situacija. Visi papildomi įrodymai greičiau ir ekonomiškiau gali būti surinkti ir ištirti apylinkės teisme, juos gavus ir įvertinus, spręstina ar nereikalinga taikyti specialių žinių (CPK 212 str.).

Teismas pasisako dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl mokėjimų už atliekų sutvarkymą

Kolegijos vertinimu, teismas šioje dalyje priėmė pagrįstą ir reikiamai motyvuotą sprendimą, todėl jis nekeičiamas. Atsakovo argumentas, jog kitoje civilinėje byloje ieškovas buvo pateikęs mažesnius skaičiavimus ( t.2, b.l.58-60), todėl nebuvo pagrindo priteisti didesnę sumą pagal su šiuo ieškiniu pateiktus skaičiavimus, nepagrįstas , nes pateiktieji skaičiavimai pagrįsti pirminių dokumentų( PVM sąskaitų faktūrų) ištyrimu, jos konkrečiai išvardytos. Tuo tarpu įsiskolinimo skaičiavime, atliktame 2011-11-03, nenurodyta kokių dokumentų pagrindu jie atlikti, todėl negalima patikrinti jų tikslumo. Pats faktas, jog ankstesniame procese ieškovas buvo pateikęs kiek kitokius skaičiavimus teisiškai nereikšmingas, nes ankstesnis procesas buvo nutrauktas, ieškinys paliktas nenagrinėtu. Naujai teikiant ieškinį procesinis įstatymas nedraudžia šaliai pateikti naujus ar patikslintus duomenis. Tai liečia ne tik skaičiavimus už atliekų tvarkymą , bet ir už kitas paslaugas. Nepagrįstai teigiama, jos nebuvo įvertinti atsakovo 4989,49 Lt ,116,73 Lt ir 25,38 Lt mokėjimai 2006 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais, nes, kaip pagrįstai nurodė ieškovas, šios sumos buvo sumokėtos išnagrinėtos civilinės bylos Nr.2-293-725/2006 išdavoje ir už laikotarpį iki 2006-08. Atsakovo teiginys, jog teismas nevertino, kad jis nuo 2003-08-01 iki 2011-04-27 sumokėjo ieškovui 8574,42 Lt ( skaičiuotė t.2, b.l.57-60) nepagrįstas, nes pagal ją nuo 2006-07 buvo atlikti tik 4696,02 Lt ,116,73 Lt ir 80 Lt mokėjimai. Pirmieji du mokėjimai, kaip minėta, atlikti už ankstesnį laikotarpį ir kitoje civilinėje byloje, o 80 Lt įtrauktas į mokėjimus už šilumos energiją ir ieškovo pripažįstamas kaip atliktas. Apie šios sumos neįvertinimą pasisakoma žemiau nutarties skyriuje dėl mokėjimų užšildymą.

Dėl mokėjimų už šildymą

Kolegijos vertinimu, šioje dalyje sprendimas naikintinas ir klausimas nagrinėtinas iš naujo. Teismas šilumos energijos kiekį paskaičiavo apskaitai naudodamas viso pastato šildomo ploto ir atsakovo šildomų patalpų santykį ,kurį nurodė esant 5,24 proc. Tam, kad taikyti tokį būdą būtina tiksliai žinoti abiejų plotų dydžius. Atsakovo šildomo patalpų ploto dydis nekelia abejonių. Bendro viso pastato šildomą plotą teismas nurodė esant 2653,69 kv. m.( t.1,b.l.22).Teismas išvadą dėl aktualių plotų darė remdamasis Registrų centas pateiktais duomenimis. Šie duomenys pagal bendrą taisyklę yra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią ( CPK 197 str.2 d.,CK 4.262 str.), bet juose esantys duomenys gali būti paneigti kitais įrodymais.

Šioje byloje atsakovas nuosekliai ginčijo tokių plotų tikslumą, jų patikslinimui 2014-04-17 raštu ir teismo posėdyje žodžiu prašė išreikalauti ekspertizės, kurios metu buvo paskaičiuoti plotai, išvadas. Duomenys apie tokios ekspertizės atlikimą matyti iš rašytinių įrodymų, o iš posėdžio garso įrašo matyti, jog teismo posėdyje atsakovas disponavo dalimi ekspertizės medžiagos, bet prašymas buvo atmestas, ieškovo teikti duomenys nepridėti. Vienok, teismas neįvertino, jog civilinėje byloje Nr. 2-495-844/2013 , kuri ištirta kaip įrodymas, buvo pateikta, kaip galima spręsti, minėtos ekspertizės ištrauka iš kurios matosi, jog gyvenamasis plotas nurodomas 1744,88 kv.m., nors pagal Registrų centras duomenys jis yra 1557,12 kv.m.( t.3,b.l.83-84).

Ieškovas nurodo, jog skaičiuojant šilumos energiją namo šildomas plotas yra 2653,69 kv.m., kurį sudaro 2485,93 kv. m. naudingo ir 167,76 kv.m. pagrindinio plotų suma.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-624 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2005 Pastatų energinis naudingumas 4.12. pastato naudingasis plotas – visų šildomų pastato patalpų grindų plotų suma, įskaitant šildomų rūsių, laiptinių, bendro naudojimo ir kitų šildomų patalpų grindų plotus, taip pat patalpų, kurias iš visų pusių riboja šildomos patalpos, grindų plotus. Ši sąvoka atitinka Statybos įstatymo esančią sąvoką „bendras naudingasis vidaus patalpų plotas“. Gyvenamosios paskirties pastatų atveju ši sąvoka atitinka pateiktą gyvenamojo pastato šildomo ploto apibrėžimą. Pagal Organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka 13 p. buto naudingasis plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Taigi, skaičiuojant šildomą namo plotą, turi būti atsižvelgta į naudingąjį pastato plotą, kurio sudėtine dalimi yra gyvenamasis plotas. Šių duomenų tikslumas, t.y. jų atitikimas Registrų centro duomenims atsakovo ginčijamas ir to tikėtinumą dalinai pagrindžia „ekspertizės“ ištrauka. Kolegijos vertinimu, nepašalinus abejonių dėl šių skaičiavimų tikslumo, negalima įvertinti kiek pagrįsta ieškovo skaičiuotė dėl suteiktų paslaugų dydžio apskaičiavimo kai naudojamasi plotų dydžiais.

Kolegijos vertinimu, teismas be pagrindo atmetė atsakovo prašymą išreikalauti tokius duomenis iš bylos trečiojo asmens, nes, paaiškėjus formaliai deklaruoto namo ploto neatitikimui faktiniams duomenims, būtų pagrindas teigti, jog atsakovo skola paskaičiuota netiksliai ir atitinkamai klaidingai priteista. Pagal CPK 177 str. įrodymais yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 159 str. nustato teismo pareigą rūpintis esminių bylos aplinkybių nustatymu, suteikia teismui teisę tokias aplinkybes galinčius patvirtinti įrodymus išreikalauti( CPK 160 str.1 d.2 p.).

Kolegijos vertinimu , atsižvelgiant į tai, jog dalis skolos reikalavimų ( dėl elektros energijos, šildymo, vandens ir nuotekų) siejami su atsakovo turėtų patalpų ir namo plotų santykiu, atsakovo nurodytų galimų jų neatitikimų patikrinimas yra reikšminga bylai aplinkybė. Neištyrus atsakovo nurodytos aplinkybės, netinkamai taikytos CPK 159,177-178 str. taisyklės ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ( CPK 329 str.1 d.). Gavus šiuos duomenis, būtų buvę galima nuspręsti ar jais galima remtis kaip tinkamais įrodymais, esant reikalui spręsti dėl papildomų įrodymų surinkimo, galimai dėl ekspertizės plotų paskaičiavimo klausimu skyrimo. Pastebima, jog ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė, kas sąlygoja teismo procesinį aktyvumą.

Pastebima, jog pirmos instancijos teismas nemotyvavo kodėl esant ieškinio aprašomojoje dalyje ieškovo nuorodai, jog 2008-01 atsakovas sumokėjo 80 Lt ,todėl įsiskolinimas už šildymą yra 13663,68 Lt, priteisė daugiau - 13743,68 Lt, t.y. neatsižvelgė į šį mokėjimą.

Dėl mokėjimų už šaltą ir karštą vandenį, nuotekas

Sprendimas šioje dalyje naikintinas ir klausimas nagrinėtinas iš naujo.

Prašydamas priteisti skolas už šaltą ir karštą vandenį, nuotekų valymą ,ieškovas ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog šių paslaugų kiekiai paskaičiuoti pagal gyvenusių atsakovo patalpose asmenų skaičių ( nuo 9 iki 11 ), teikė dėl jų įrodymus. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų apie tai kiek asmenų ir kokiais laikotarpiais gyveno atsakovo patalpose ir nutarė jų suvartotus kiekius skaičiuoti pagal proporcingumo principą - išvesdamas proporciją nuo viso namo suvartoto vandens kiekio, atsižvelgiant į atsakovo turėto ir viso namo plotų santykį.

Kolegijos vertinimu, teismas šiuo atveju pakeitė ieškinio pagrindą, nes reikšmingomis laikė kitas aplinkybes nei tas ,kuriomis rėmėsi pati šalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad faktinis ieškinio pagrindas - ieškininiame pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str.1 d.2 punktas). Taigi būtent faktinį ieškinio pagrindą ieškovas privalo nurodyti ieškinyje. Pagal bendrą taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Teismas saistomas faktiniu ieškinio pagrindu, o normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio pagrindą, turėjo parinkti ir pritaikyti teismas( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-124).

Kolegijos vertinimu teismas ieškinį šioje dalyje išnagrinėjo kitu( plotų santykio) nei nurodė ieškovas ieškinio pagrindu( skaičiavo pagal gyvenusių asmenų skaičių) , nors ieškinio pagrindo suformulavimas, jo keitimas yra išimtine šalies teise ( CPK 5 str.,13 str., 42 str.), teismui ji nesuteikta. Tokiu būdu šioje dalyje teismas pažeidė procesinių normų draudimus( reikalavimus) ir tas, kolegijos vertinimu, turėjo įtakos priimant šioje dalyje nepagrįstą sprendimą.

Teismas nesvarstė ar jo pasirinkta skaičiavimo metodika apskritai galėjo būti taikoma, nes Visagino savivaldybės taryba 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr.TS-161 Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją, geriamojo (šalto) vandens, karšto vandens ir cirkuliacijos paskirstymo bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Visagine, metodikų patvirtinimo patvirtintos metodikos nenumatė, jog vandens, nuotekų skaičiavimas galėtų būti atliekamas pagal patalpų plotus.

Sprendime nėra nurodyta koks konkretus šis santykis ir atsižvelgiant į kokius plotus ( bendrą, naudingą ar gyvenamąjį) jis nustatomas. Teismo vertinimu, reikalauta apmokėti už apie 10 proc. viso namo suvartoto vandens, jis mažintas 2,5 kartų ir nurodyta, jog tai daroma atsižvelgiant į plotų santykius. Skaičiuojant jį pagal bendrą patalpų ir pastato plotus, jis būtų atsižvelgiant į bendrą plotą apie 4,12 proc., į naudingą- 5,58 proc., į gyvenamąjį- 8,9 proc. ( patalpos 138,94 kv.m., pastato bendras plotas 3366,81 kv.m., naudingas 2485,93 kv.m., gyvenamasis- 1557,12 kv.m., t.1, b.l. 43-46). Ieškinio reikalavimai šioje dalyje spręsti taikant kitokį santykį – 4 proc. Kaip aukščiau aptartu šiluminės energijos paskaičiavimo atveju, tikslūs duomenys apie pastato gyvenamąjį plotą buvo būtini siekiant santykiui, jeigu teismas net ir laikė proporcingumo principo taikymą galimu, apskaičiuoti. Esant pagrįstų abejonių dėl tikslaus plotų santykio, bylos esmė šioje ieškinio dalyje, kolegijos vertinimu, nustatyta tikėtina netiksliai.

Dėl skolos už elektros energiją

Kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismo išvados, skaičiuojant skolos už elektros energiją dydį, priimtos neįvertinus reikšmingų ginčui įrodymų, jos prieštaringos, todėl šioje dalyje sprendimas naikinimas ir klausimas nagrinėtinas naujai.

Ieškovas įrodinėjo, jog atsakovas ( nuomininkai) vartojo neproporcingai didelį energijos kiekį, per visą skolos laikotarpį nedeklaravo elektros skaitiklio duomenų, tad jam nuo pat šio laikotarpio pradžios( pagal skaičiuotę ir ieškinio rezoliucinę dalį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.) buvo taikoma Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos 7. 2 p. sąlyga, kad savininkui ar nuomininkui, kurio patalpose nėra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, įmokos už jo patalpose ir už bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose sunaudotą elektros energijos kiekį (be elektros energijos kiekio, sunaudoto lifto elektros įrenginiams), tenkantį jo patalpoms, dydis apskaičiuojamas pagal formulę, kurioje atsižvelgiama į savininko ar nuomininko, kurio patalpose nėra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, įmokas už jo patalpose ir už bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos kiekį (be elektros energijos kiekio, sunaudoto lifto (liftų) elektros įrenginiams), per ataskaitinį laikotarpį visame bendrabutyje sunaudotas elektros energijos kiekį pinigine išraiška (pagal bendrabučio įvade įrengto elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų skirtumą be elektros energijos kiekio, sunaudoto lifto (liftų) elektros įrenginiams); visų savininkų ir nuomininkų, kurių patalpose yra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, apskaičiuotų (pagal 7.1 punkte nurodytą formulę) įmokų už bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos kiekį (be įmokų už liftą) sumą, visų savininkų ir nuomininkų, kurių patalpose nėra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, patalpų bendrojo (naudingojo) ploto suma, kv. m.; savininko ar nuomininko, kurio patalpose nėra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, patalpų bendrąjį (naudingą) plotą kv. m. Analogiškos taisyklės nustatytos ir savivaldybės 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr.TS-161 patvirtintos Įmokų už sunaudotą elektros energiją paskirstymo bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Visagine, metodikos 1.5.

Teismas nusprendė, jog elektros skaitiklio duomenų atsakovas nebedeklaravo nuo 2008 metų gegužės, bet į iki tol deklaruotus kiekius neatsižvelgė. Jeigu teismo vertinimu iki 2008 metų gegužės atsakovas skaitiklio duomenis deklaravo, nenurodyta kokie jie ir nemotyvuota kodėl skaičiavimuose į juos negalima atsižvelgti. Pagal tuo metu galiojusių Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 80 p. vartotojas už elektros energiją, reaktyviąją energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsiskaito vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, sudarytomis elektros energijos pirkimo-pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartimis pagal įrengtų elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Galimybė apskaičiuoti suvartotą kiekį pagal plotą norminiuose aktuose nenumatyta. Pastebima, jog civilinėje byloje Nr. 2-495-844/2013 ieškovas teigė, kad iki 2008-05 atsakovas teikė elektros skaitiklio parodymus ir pagal juos buvo apskaičiuojama suvartotos energijos kiekis ir vertė ( t.1, b.l.153).

Teismas nurodo, kad atsakovas duomenis deklaravo neprotingai mažus, nustatytas savavališko prisijungimo faktas. Teismas nenurodė kokių įrodymų pagrindu jis padarė išvadą apie labai mažų duomenų deklaravimą ir nemotyvavo kodėl ši aplinkybė , esant jai įrodytai, leistų neskaičiuoti sunaudotos elektros energijos pagal skaitiklio parodymus.

Priešingai teismo išvadai savavališko elektros pasijungimo faktas nebuvo nustatytas, o komisijos nuspręsta dėl plombų pažeidimo nuo 2010-11-01 iki skaitiklio remonto suvartotą elektros energiją apskaičiuoti ne pagal skaitiklio parodymus (t.1,b.l.90). Kolegijos vertinimu, komisijos sprendimas skaičiuoti nuo konkrečios datos nebe pagal skaitiklio duomenis suponuoja išvadą, jog iki to laiko, priešingai ieškovo teigimui, suvartotos elektros energijos kiekio duomenys buvo apskaičiuojami pagal skaitiklio duomenis. Be to, pagal minėtų taisyklių 96 p. nuostatas (galiojo iki 2010-03-07) elektros skaitiklio nesankcionuoto poveikio atveju elektros energijos perskaičiavimo laikotarpis yra ribotas(akivaizdaus sugadinimo atveju vieneri metai , kitokio poveikio atveju -3 metai). Iš ieškovo pozicijos ir skaičiuotės matyti, jog į šiuos ribojimus neatsižvelgta, kodėl jie nereikšmingi sprendime nepasisakyta.

Kolegijos vertinimu tai kelia abejones ar teismas turėjo pagrindo sutikti su ieškovo taikyta metodika ir atitinkamai skaičiuote.

Galima sutikti su teismo išvada, jog pats atsakovas elektros skaitiklio duomenų nedeklaravo ir taip nesilaikė sutarties, bet, kolegijos vertinimu, teismas be pagrindo neatsižvelgė į liudytojų A. K., G. S. (elektrikas, meistrė) paaiškinimus, jog pagal nusistovėjusią tvarką skaitiklių, tarp jų ir atsakovo patalpų, parodymus nurašydavo ir namą eksploatuojančiai įstaigai pateikdavo jos elektrikas.Šalys gali modifikuoti sutartinius įsipareigojimus, todėl ,kolegijos vertinimu, jeigu kitokią nei raštu užfiksuotą tvarką įvedę ir jos laikęsis sutarties šalys sprendė, jog ji atitinka jų valią, teismas turėjo motyvuoti kodėl šis formalaus pobūdžio pakeitimas pagrindė būtinumą taikyti iš esmės kitokią skaičiavimo metodiką.

Kolegijos vertinimu, netgi teismui sutikus su ieškovo siūlytu skaičiavimo būdu, iš sprendimo neaišku kaip paskaičiuoti sunaudotos elektros energijos kiekiai.

Ieškovas teigė, jog elektros energijos kiekiai paskaičiuoti pagal bendrosios dalinės nuosavybės santykį, išvedamą kaip asmens naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykis ( CK 4.82 str.5 d.).Teismas nurodė, jog iš atsakovo reikalaujama sumokėti 7,7 proc. viso namo suvartotos energijos ir su tokiu reikalavimu sutiko.Vienok, kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, jog atsakovo valdytų patalpų bendro ploto santykis su viso namo bendru ar naudingu plotu yra mažesnis.

Be to, ieškinio aprašomojoje dalyje ieškovas nurodo, jog iš atsakovo už jo ir bendroms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją reikalauja 20754,31 Lt už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2011-04-27( t.1,b.l.11), skaičiuotė gi pateikta už laikotarpį nuo 2006-08.

Teismas nesvarstė ar, esant painiems skaičiavimo būdams, gausiems pradiniams dokumentams, būtinumui taikyti specialias formules, esant būtinumui pasisakyti dėl plotų paskaičiavimo tikslumo, nebuvo pagrindo, išreikalavus nurodytus įrodymus dėl pastato plotų skaičiavimo, spręsti dėl specifinių, neteisinių žinių taikymo, kas sąlygotų sprendimus dėl ekspertizės paskyrimo ar įgaliotų institucijų į bylą išvadai pateikti įtraukimą. Dėl šių klausimų šalys prašymų neteikė, teismas svarstyti tokių galimybių nesiūlė ir pats savo iniciatyva nesprendė, nors, kolegijos vertinimu tai galėjo būti reikšminga paskaičiuojant mokėtinas už sunaudotas paslaugas( patarnavimus) sumas.

Atsakovas teigė, jog ieškinyje,jo prieduose skaičiavimus atliko tam reikiamo išsilavinimo neturintis ieškovo atstovas. Kolegijos vertinimu, toks priekaištas nepagrįstas, nes ieškovas skaičiuotes teikė per atstovą, kurio pasirašymas nereiškia, jog skaičiuotes atliko asmeniškai jis, o nebuvo pasitelkti būtini specialistai ir pan. Šie skaičiavimai gali būti paneigiami ne dėl šios priežasties, o pagrindžiant jų klaidingumą ar neišsamumą.

Sykiu kolegija pastebi, jog ieškovo atstovo O. M. įgaliojimas atstovauti ieškovui baigėsi 2013-12-31 ( t.1, b.l.12). Byloje nėra rašytinių duomenų apie kitokį įgaliojimą. Iš pasakyto seka, jog po nurodytos datos teismo posėdžiuose dalyvavo, paaiškinimus ir kitus įrodymus teikė ieškovo reikiama forma neįgaliotas asmuo.

Nagrinėjant bylą iš naujo, šis trūkumas turėtų būti pašalintas.

Apibendrinant pasakytą, kolegija sprendžia, jog nebuvo atskleista dalies bylos esmė, padaryta procesinių pažeidimų dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, teisme ji turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, reikalinga aiškintis reikšmingas bylai aplinkybes( dėl namo plotų tikslumo, dėl deklaruotų elektros skaitiklio duomenų ir galimybės juos įtraukti į skaičiavimus ), o priklausomai nuo jų gali reikti atlikti skolos perskaičiavimus, todėl ji perduotina dalyje nagrinėti iš naujo.

Kadangi dalinai panaikinus sprendimą nežinoma galutinė priteistos skolos suma, negalima paskaičiuoti procesinių palūkanų dydžio, todėl naikinama ir ši sprendimo dalis. Priėmus naują sprendimą, bus galima nurodyti nuo kokios sumos skaičiuojamos procesinės palūkanos.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, nes byla perduota nagrinėti iš naujo ( CPK 93 str.5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-452-537/2014 dalyje dėl 20745,31 Lt už sunaudotą elektros energiją, 13743,68 Lt už sunaudotą šilumos energiją, 11906,48 Lt už suvartotą šaltą vandenį, 18094,67 Lt už suvartotą karštą vandenį, 463,88 Lt už nuotekų šalinimą, 5 proc .dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė