Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas UAB „Visagino komunalininkas” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 23.919,94 Lt įsiskolinimą, 1492,61Lt delspinigių, 762 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas nuo 2001m. gruodžio 3 d. iki 2011m. balandžio 27d. buvo kambarių (duomenys neskelbtini), savininkas. Šiems kambariams buvo teikiamos eksploatacinės išlaidos, šiukšlių išvežimas, bendro naudojimo vietų priežiūra, šildymo sistemų aptarnavimas, nuotekos, šalto, karšto vandens tiekimas, teikiama šiluma ir elektros energija. Atsakovas už šias paslaugas, nors ir įsipareigojo sutartimi, nemokėjo. Visi mokesčiai buvo skaičiuojami remiantis abipuse sutartimi bei Visagino savivaldybės ir įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. prašė apeliacinės instancijos teismo Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, atmetant ieškovo ieškinį visiškai, arba perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas argumentais, kad teismas, priimdamas neobjektyvų ir nepagrįstą sprendimą, vadovavosi ne LR įstatymais, o UAB „Visagino komunalininkas“ neobjektyviais motyvais bei melagingais ieškovo atstovo ir liudininko vyr. finansininko Artūro Radzevičiaus parodymais. Tai pat teismas formaliai išnagrinėjo bylą, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais. Taigi teismas pagal atsakovo prašymus pasiūlė ieškovui pateikti duomenis apie namo, adresu (duomenys neskelbtini), skaitiklių mėnesinius rodmenis. Vienok ieškovas tokių bendrų skaitiklių mėnesinius rodmenis už laikotarpį nuo 2001-12-03 iki 2011-04-27, kurių pagrindu buvo atlikti 2011-11-03 įsiskolinimų apskaičiavimai už elektros energiją, už BNV apšvietimą, už vandenį, už cirkuliaciją ir šildymą į bylą nepateikė. Ieškovas nepateikė ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), elektros skaitiklio Nr. 1962565 mėnesinius rodmenis už laikotarpį nuo 2001-12-03 iki 2008-12-01, kurių pagrindu buvo atlikti įsiskolinimų apskaičiavimai už elektros energiją. Nurodė, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), elektros apskaitos prietaisas 2002-02-27 buvo pastatytas (įrengtas), o 2003-04-02 buvo pakeistas kitu elektros skaitliuku Nr. 1962565 ir UAB „Visagino komunalininkas“ meistrės priimtas į eksploataciją, pagal kurį buvo surašomi šio buto suvartotos elektros energijos mėnesiniai parodymai. Tačiau ieškovas, ignoruodamas šiuos mėnesius parodymus, nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. įsiskolinimo apskaičiavime nepagrįstai ir neteisėtai už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. skaičiavo pagal buto bendrą plotą 138,94 m². Taigi ieškovo pateikti 2011-11-03 įsiskolinimų apskaičiavimai už nurodytą laikotarpį neatitiko suvartotos elektros energijos kiekio pagal elektros skaitliuko Nr. 1962565 parodymus. Teismas ignoravo, kad atsakovas savo atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad jis nesumokėjo reikalaujamų mokesčių, nes nežinojo, už ką jie priskaičiuoti. Ieškovas nesuteikė jokios informacijos apie suteiktas komunalinių paslaugų apimtis ir sunaudotų energetinių resursų kiekius, nors atsakovas daug kartų kreipėsi į atsakovą su atitinkamais pareiškimais ir prašymais. Ieškovas UAB „Visagino komunalininkas“ nepateikė nei teismui byloje, nei atsakovui PVM sąskaitų faktūrų apie šiukšlių išvežimo, šildymo sistemos aptarnavimo, eksploatavimo išlaidų, abonentinio mokesčio, elektros energijos, BNV apšvietimo, cirkuliacijos, vandens ir šildymo paslaugas. Ieškovas nepateikė teismui atsakovui teikiamų paslaugų (šiukšlių išvežimas, šildymo sistemos aptarnavimas, eksploatavimo išlaidos, abonentinis mokestis, BNV apšvietimas) įkainių bei cirkuliacijos, vandenio, šildymo ir elektros skaitiklių (bendrų) rodmenis, t.y. nėra nurodytas suvartotos cirkuliacijos, šildymo, vandenio ir elektros energijos kiekis ir nenurodyta eksploatavimo darbų ir paslaugų nomenklatūra ir apimtis, o taip pat nenurodė, kokiu pagrindu (sprendimu) ieškovas atlikto įsiskolinimo apskaičiavimą. Teismas ignoravo Visagino savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. TS-178 „Dėl Visagino centralizuotos atvirosios šildymo sistemos pertvarkymo į centralizuotą uždarąją sistemą“, dėl kurio naujas šilumos punktas, kuris 2010 m. balandžio mėn. buvo įrengtas name adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. balandžio mėn. yra Visagino savivaldybės nuosavybė. Todėl nuo 2010 m. balandžio mėn. atsakovui buvo neteisėtai priskaičiuojami mokesčiai už Visagino savivaldybės administracijos šilumos punkto aptarnavimą. Teismas šališkai vertino atsakovo paaiškinimus, kad jokių duomenų apie teises aktus ir skaitiklių parodymus ieškovas jam nepateikė, todėl jis nežino, kaip paskaičiuojami mokesčiai. Atsakovo teigimu, ieškovo įsiskolinimo apskaičiavime neteisingai priskaičiuoti už šildymą per dideli procentai PVM. Mokesčiai buvo perskaičiuoti tik už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2011-04-27, o už laikotarpį nuo 2001-12-03 iki 2005-01-01 priskaičiuoti už šildymą per dideli procentai (9 % už laikotarpį nuo 2001-12-03 iki 2004-07-01 ir 18 % už laikotarpį nuo 2004-07-01 iki 2005-01-01 vietoj 5 %) PVM mokesčių nebuvo atsakovui perskaičiuoti. Taip pat ieškovas tarifų dydžius grindžia nepaskelbtais viešai, atitinkamai negaliojančiais Visagino miesto sprendimais. Atitinkamai ieškovo įsiskolinimo apskaičiavime klaidingai priskaičiuoti 1492,61 Lt delspinigiai nuo 23919,94 Lt, nes jie priskaičiuoti nepagristai ir neteisingai, taikant per didelį PVM mokestį. Ieškovo atstovas apgavo teismą, kad už kiemų tvarkymą buvo skaičiuojama pagal TS-357 Visagino savivaldybės tarybos sprendimą ir 2008 savivaldybės tarybos sprendimą TS-27. Iš tikrųjų 2003 m. Visagino savivaldybės tarybos sprendimas TS-357 „Dėl šiukšlių išvežimo įkainių patvirtinimo“, t.y. dėl šiukšlių išvežimo, o ne dėl kiemo tvarkymo, 2008 m. vasario 7 d. Visagino savivaldybės tarybos sprendimas TS-27 „Dėl Mišrių komunalinių (buitinių) atliekų surinkimo tarifo nustatymo metodikos“, t.y. dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų surinkimo, o ne dėl kiemo tvarkymo. Nurodė, kad Visagino miesto tarybos 1996-01-11 sprendimas Nr. 60 „Dėl UAB „Visagino komunalininkas“ tarifų tvirtinimo“, Visagino miesto tarybos 1997-06-12 sprendimas Nr. 19 „Dėl UAB „Visagino komunalininkas“ įkainių tvirtinimo“, kaip norminiai teisės aktai, nebuvo paskelbti viešai nei vietinėje, nei respublikinėje spaudoje, nei Visagino savivaldybės Interneto svetainėje, todėl jie negaliojantys. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2005-12-09 nutartimi Nr. I-2374-3/2005 motyvavo tuo, kad ginčytini Visagino miesto tarybos sprendimai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo paskelbti, todėl laikomi negaliojančiais. Taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2006-07-13 nutartimi Nr. 2A50-686/06 nustatė, kad Visagino miesto tarybos sprendimai yra negaliojantys, nes jie įstatymo nustatyta tvarka nebuvo viešai paskelbti. Ieškovas apskaičiavo skolas už 2003 m. balandžio mėn. ir gruodžio mėn. šiukšlių išvežimą - už paslaugą, kurios jis nesuteikė, t.y. šiukšlių išvežimas nebuvo nurodytas Visagino miesto tarybos sprendimuose. Teismas ignoravo, kad ieškovas įsiskolinimo apskaičiavime nepagrįstai ir neteisėtai priskaičiavo mokestį už kiemo teritorijos priežiūrą, kurios mokesčių priskaičiavimo fakto neteisėtumą pripažįsta Visagino miesto apylinkės teismas civilinių bylų Nr. 2-214-545/2006 2006-03-27 sprendime, Nr. 2-12-531/2008 ir Nr. 2-22-531/2008 2008-05-21 sprendimuose bei tai patvirtina Vilniaus apygardos teismas civilinės bylos Nr. 2A50-686/06 2006-07-13 nutartyje. Teismas ignoravo, kad Visagino savivaldybės tarybos sprendimų „Dėl valomų gyvenamųjų namų teritorijų“ neteisėtumą patvirtina ir Visagino savivaldybės tarybos 2007-02-13 sprendimas Nr. TS-768 „Dėl kompensavimo 2007-2008 metais Visagino miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkams už gyvenamųjų namų teritorijų valymą sumokėtų lėšų“. Nurodė, kad ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo išieškoti atsakovo veiksmais jam padarytą žalą 25412,55 Lt - skolą už laikotarpį nuo 2001-12-03 iki 2011-04-27, tame tarpe ir už laikotarpį nuo 2001-12-03 iki 2005-06-01, už kurį jau yra 2006-09-11 priimta teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-293-724/2006. Teismas, pažeisdamas LR CPK 294 str. 2 d., 2012-02-13 sprendimu nusprendė UAB „Visagino komunalininkas“ priteisti iš atsakovo įsiskolinimus už laikotarpį nuo 2001-12-03 iki 2011-04-27. Be to, 2011-11-03 UAB „Visagino komunalininkas“ įsiskolinimo apskaičiavimas už butą, adresu (duomenys neskelbtini), skiriasi nuo 2005-08-08 UAB „Visagino komunalininkas“ įsiskolinimo apskaičiavimo už šį butą, kurį ieškovas buvo pateikęs teismui civilinėje byloje Nr. 2-293-724/2006, ir tai kelia abejonių ar 2011-11-03 ieškovo įsiskolinimo apskaičiavimas teisingas.

Atsakovas UAB „Visagino komunalininkas“ su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pripažino, kad ginčas dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovui per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki 2006 metų liepos mėnesio pabaigos išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (2006-08-11 nutartimi), turinčiu res judicata galią. Nurodė, kad įmokos, mokėtinos atsakovo už elektros energijos sunaudojimą, buvo priskaičiuotos vadovaujantis: Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 4-412 papildymu Nr. 142 „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412, papildymo“; Visagino savivaldybės 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. TS-161 „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją, geriamojo (šalto) vandens, karšto vandens ir cirkuliacijos paskirstymo bendrabučio tipo namuose, esančiuose Festivalio g. 1, 3, 6, 8 ir Kosmoso g. 28, 30, Visagine, metodikų patvirtinimo“. Nuo 2003 m. kovo 20 d. elektros energijos išteklius ieškovui, kaip abonentui, pagal elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 12 SĮ-1.15-229 teikė VĮ „Visagino energija“, o nuo 2010 m. lapkričio 1 d. - AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (po reorganizacijos - AB „LESTO“) pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 467207-5045/2011634. Elektros energijos kaina buvo nustatyta pagal minėtų tiekėjų reglamentuojančius norminius aktus ir atvaizduota sutarčių sąlygose. Kiekviename administruojamame name įrengtas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas (skaitiklis). Einamojo mėnesio pabaigoje ieškovo atsakingas darbuotojas kartu su elektros energijos tiekėjo atstovu fiksavo skaitiklių parodymus. Dalis nuomininkų/savininkų įrengė savo patalpose vartotojų skaitiklius. Kiekvieno mėnesio pabaigoje nuomininkai/savininkai (vartotojai), kurie įrengė elektros skaitiklius, teikdavo ieškovo buhalterijai duomenis apie per mėnesį sunaudotos elektros energijos kiekį. Elektros energijos tiekėjas pagal užfiksuotus įvadinių skaitiklių parodymus teikė ieškovui PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui už parduotą elektros energiją. Atsakovui 2003-04-02 aktu Nr. 47 buvo leista eksploatuoti vartotojo elektros apskaitos 1986 pagaminimo metų prietaisą, kurio gamyklinis numeris yra 2621985, todėl iki 2008 m. gegužės mėnesio (imtinai) jam buvo skaičiuojamas mokestis už sunaudotą elektros energiją pagal 2003-11-03 Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-412 IV dalies 7 punktą, remiantis atsakovo pateiktais duomenimis. Atsakovas nuo 2008 m. gegužės mėnesio vengė deklaruoti jo sunaudotą elektros energijos kiekį pagal apskaitos prietaiso rodmenis, nors privalėjo tai daryti pagal tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 4-350 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ X dalies 97 punktą. Todėl nuo 2008 m. lapkričio mėnesio įmokos už suvartotą elektros energiją atsakovui buvo skaičiuojamos pagal galiojančią metodiką, patvirtintą Ūkio ministro įsakymais, o nuo 2010 m. lapkričio 1 d. - pagal Visagino savivaldybėje galiojančios metodikos 1.3 punktą. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas deklaravo neprotingai mažą suvartotos elektros energijos kiekį, tą mėnesį ieškovo atsakingi darbuotojai nustatė atsakovo savavališko elektros energijos imtuvų prijungimo prie operatoriaus elektros tinklo ir elektros energijos vartojimo, apeinant apskaitos prietaisą, faktą. Naudoti įrengtą elektros energijos prietaisą nebuvo leidžiama pagal 1996 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo Nr. 1-1452 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2001 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 52 punkto nuostatus. Todėl pagal minėto įsakymo 96.5 punktą, t.y., kai nustatoma, kad asmuo savavališkai prijungė elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklo, ieškovas turėjo teisę apskaičiuoti suvartotos elektros energijos kiekį ne pagal skaitiklio duomenis, o taikant aukščiau išvardintas metodikas. Pažymėjo, kad Utenos VPK Visagino PK pareigūnai nustatė, kad atsakovo patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvena 11 žmonių ir apie tai pranešė Visagino savivaldybės mero pavaduotojai 2008-10-20 raštu Nr. 89-49-S-681. Vadinasi, atsakovas, būdamas sutartiniuose santykiuose su ieškovu, nepaisė jokių teisės principų (sąžiningumo, kooperavimosi, protingumo), nuolat pažeidinėjo įtvirtintas taisykles, siekė tik savanaudiškų paskatų ir gyveno kitų asmenų sąskaita. Esant aplinkybėms, kad atsakovas naudojo techniškai netvarkingą elektros energijos apskaitos prietaisą bei vartojo elektros energiją, savavališkai prijungęs elektros energijos imtuvus prie operatoriaus elektros, o taip pat visiškai nustojo teikti ieškovui sunaudotos elektros energijos kiekį, ieškovas apskaičiavo atsakovo mokėtiną mokestį pagal galiojančius teisės aktus. Už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio iki 2010 m. spalio mėnesio mokestis už sunaudotą elektros energiją atsakovui buvo apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 4-412 7.2 punktą, o nuo 2010 m. lapkričio 1 d. pagal Visagino savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-161 1.3 punktą. Buitinių atliekų surinkimo paslaugas Visagino savivaldybė yra pavedusi kaip privalomą užduotį savivaldybės kontroliuojamai įmonei UAB „Visagino būstas“. Šiukšlių išvežimo įmokos buvo priskaičiuotos atsakovui pagal Visagino miesto tarybos 2006 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. TS-586 „Dėl Visagino savivaldybės atliekų tvirtinimo plano patvirtinimo“, 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. TS-195 „Dėl Visagino savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“, sutartis su UAB „Visagino būstas“. LR CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas privalo proporcingai savo daliai. Kaip savininkų nuosavybėje turimos dalies kriterijus parinktas patalpų plotas. Ieškovas 2006 m. sausio 24 d. sudarė Kietų buitinių atliekų išvežimo sutartį Nr. 21-166, galiojusią iki 2008-02-29. Minėtos sutarties 2 ir 7 punktai numatė mėnesio atskaitinį laikotarpį, o 2 punktas nustatė atliekamų darbų apimtį pagal faktą. Sutarties 6 punkte nurodyta sulygta darbų kaina, o 7 punkte - tarifų pakeitimo tvarka. Ieškovas teikė UAB „Visagino būstas“ duomenis apie administruojamų patalpų bendrą plotą. 2006-03-27 raštu Nr. VBs-3 ieškovas pateikė tokią informaciją dėl administruojamų namų, esančių Festivalio g., Visagine. Pagal duomenis dėl patalpų bendrojo ploto ir faktiškai atliktų darbų UAB „Visagino būstas“ kas mėnesį atlikdavo paskaičiavimus ir jų pagrindu išrašydavo ieškovui PVM sąskaitas faktūras. Dėl to, kad atliekų išvežimo operatoriaus veiklą reglamentuojantys dokumentai keitėsi, sąskaitas iki 2007 m. sausio mėnesio buvo išrašomos, nurodant sumą, skaičiuojamą pagal kv.m. kiekį, o nuo 2007 m. vasario mėnesio iki sutarties galiojimo pabaigos sąskaitose buvo nurodyta tik atliktų darbų paskaičiuota mokėtina suma. Tačiau dėl to jokių pasikeitimų, susijusių su šios paslaugos apmokėjimu, neįvyko: sąskaita ieškovui už paslaugas, suteiktas per 2007 m. sausio mėn., pateikta 1375,37 Lt sumai, o 2007 m. vasario mėn. -1324,72 Lt, atsakovui apskaičiuota mokėtina kaina už 1 kv. m. nepasikeitė - 0,15 Lt, jam pateikta suma už atliekų išvežimą taip pat nepasikeitė. Įmokos, susijusios su šildymo sistemų aptarnavimu, skaičiuojamos nuomininko/savininko patalpų plotą padauginus į 0,07 Lt įkainį, patvirtintą Visagino miesto tarybos 1996 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 60. Minėtų įmokų buvimą apsprendžia tai, kad prieš šildymo sezono pradžią ir po jo baigimo būtina sutvarkyti namų šildymo sistemas, t.y. tinkamai išlaikyti ir atnaujinti namų bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.82 str. 2 d.) bei išlaikyti sistemos normalias eksploatacijos sąlygas (STR 2.09.02:1998 3 punktas). Šilumos ir karšto vandens sistemų aptarnavimo tarifas buvo patvirtintas 2001 m. spalio 1 d. ieškovo vadovo ir buvo iškabintas atsakovo buveinės skelbimo lentoje. Šis tarifas yra toks, koks jis buvo patvirtintas 1996 metais. Be to, 2003 m gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 19 straipsnis numato pareigą prižiūrėti namų šildymo sistemą. Minėtą, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-293-724/2006, teismingoje Visagino miesto apylinkės teismui, pripažino mūsų įmonės ieškinį ir visiškai atsiskaitė, vadinasi pripažino šildymo sistemų aptarnavimo įmokos teisėtumą bei dydį, kuris per visą sutarties su atsakovu galiojimo laikotarpį nebuvo keičiamas. Paaiškino, kad procesiniuose dokumentuose buvo nurodytas terminas „abonentinis“ mokestis, tačiau tai yra rašybos apsirikimas. Abonentinis mokestis, kitas pavadinimas - šalto vandens pardavimo mokestis, nustatytas 2005 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-49 „Dėl valstybės įmonės „Visagino energija“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo“. Šio mokesčio suma buvo įrašyta į minėto spectiekėjo teikiamas PVM sąskaitas faktūras, todėl išvardintos sumos pateiktos apmokėjimui ieškovo klientams. Šis mokestis skaičiuojamas taip: pateikta kiekvienam namui mokesčio suma dalinama iš nuomininkų/savininkų skaičiaus. Įmokos už šildymą atsakovui buvo paskaičiuotos vadovaujantis: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-12-08 nutarimu Nr. 03-105 „Dėl maksimalių šilumos suvartojimo normų daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti“; Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“; Visagino savivaldybės tarybos 2006-09-21 sprendimu Nr. TS-698 „Dėl UAB „Visagino komunalininkas“ mokesčio už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį ir patalpų šildymą negyvenamuosiuose ir gyvenamuosiuose bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo patalpų savininkams, nuomininkams (fiziniams ir juridiniams asmenims) metodikos“; 2003-06-20 Šilumos energijos tiekimo-vartojimo sutartimi Nr. 12 SĮ-1.15-230 su VĮ „Visagino energija“; VĮ „Visagino energija“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis. Visagino savivaldybės tarybos 2006-09-21 sprendimo Nr. TS-698 VII dalimi nuo 2006 metų šildymo sezono nustatyta mokesčių už patalpų šildymo apskaičiavimo metodika. Ieškovas teikė atsakovui šilumos energiją už tokią pačią kainą, už kurią ieškovui ji buvo parduota tiekėjo VĮ „Visagino energija“. Savo ruoštu šiam tiekėjui energijos pardavimo kainą nustato Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija. Visagino savivaldybės taryba 2009 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. TS-171 patvirtino šalto vandens suvartojimo normą (duomenys neskelbtini), - 6,8 m³ 1 žmogui per mėnesį. Visagino savivaldybės taryba 2010 pagūžės 27 sprendimu Nr. TS-113 patvirtino karšto vandens ir cirkuliacijos apskaičiavimo metodiką. Atkreipė dėmesį, kad 2010-2011 metais buvo iš dalies kompensuojamos gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidos Visagino savivaldybės gyventojams (2010 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1425). Tuo vadovaujantis ieškovas 2009 m. gruodžio mėnesį atliko užskaitą su atsakovu 574,19 Lt sumai, 2011 m. vasario mėn. – 543,33 Lt sumai ir 2011 m. kovo mėn. 240,26 Lt sumai. Dėl to atsakovui buvo sumažinta skola 1357,78 Lt suma. Minėtos kompensacijos skirtos tik gyvenamosioms patalpoms Visagino savivaldybėje (nutarimo 20.6 punktas, nutarimo priedo 21.2 punktas). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovui Sutarties galiojimo metu priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra negyvenamosios. Ieškovas 2010 m. rugsėjo mėn. grąžino atsakovui dalį iš jo priskaičiuoto PVM – 341,56 Lt. 2010 metų gruodžio, kovo, balandžio ir birželio mėnesiais ieškovas užskaitė 139, 62 Lt, 145,03 Lt, 141,60 Lt ir 144,12 Lt atitinkamai. Utenos AVMI 2010-05-03 raštu Nr. (5.6)-4.2-3926 išaiškino buvusiam ieškovo vadovui, kad lengvatinį 9 proc. PVM moka tik gyventojai už į gyvenamąsias patalpas teikiamą šilumos energiją. Nurodė, kad turi pagrindo manyti, jog atsakovui nepagristai buvo sumažinta skola 911, 93 Lt sumai.