- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-121-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01250-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „Visagino komunalininkas“
- Atsakovas
- V. D.
- Advokatai
- Nedas Valiulis
- Kategorijos
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,
dalyvaujant ieškovo UAB „Visagino komunalininkas“ atstovams O. M. ir advokatui Nedui Valiuliui, atsakovui V. D., vertėjai Jelenai Tereckovai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Visagino komunalininkas“ ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Visagino komunalininkas” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 23.919,94 Lt įsiskolinimą, 1492,61Lt delspinigių, 762 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas nuo 2001m. gruodžio 3 d. iki 2011m. balandžio 27d. buvo kambarių (duomenys neskelbtini), savininkas. Šiems kambariams buvo teikiamos eksploatacinės išlaidos, šiukšlių išvežimas, bendro naudojimo vietų priežiūra, šildymo sistemų aptarnavimas, nuotekos, šalto, karšto vandens tiekimas, teikiama šiluma ir elektros energija. Atsakovas už šias paslaugas, nors ir įsipareigojo sutartimi, nemokėjo. Visi mokesčiai buvo skaičiuojami remiantis abipuse sutartimi bei Visagino savivaldybės ir įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas V. D. su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad neaišku, kaip paskaičiuoti mokesčiai, jokių duomenų nei skaitiklių parodymų ieškovas nepateikė. Su prašomomis priteisti sumomis nesutiko, teigdamas, kad jos paskaičiuotos netinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovo UAB „Visagino komunalininkas“ ieškinį tenkino visiškai, priteisdamas iš V. D. 23919,94 Lt skolos, 1492,61 Lt delspinigių, 762 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos [26164,55 Lt] nuo bylos iškėlimo teisme dienos [2011-11-09] iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad atsakovas V. D. 2001 m. gruodžio 3 d. turto varžytinėse įsigijo patalpas Nr. 408-414 (duomenys neskelbtini) ir buvo jų savininkas iki 2011-04-15. Su ieškovu 2002-02-04 buvo sudaryta eksploatavimo ir paslaugų apmokėjimo sutartis, kuriuos pagrindu patalpų savininkas privalėjo apmokėti pastato eksploatavimo ir priežiūros išlaidas pagal galiojančius tarifus bei už teikiamas paslaugas. Sutartyje nustatyta, kad mokesčiai mokami UAB „Visagino komunalininkas“ buhalterijai už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, už kiekvieną uždelstą dieną imami delspinigiai 0,04 procento. Vadovaujantis CK 4.82 str. 3 d. butų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas išmokas. Šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, kuri nėra nutraukta ir kuria vadovaujantis ieškovas ir prašo apmokėti už jo suteiktas paslaugas. Atsakovas nuo 2001-12-03 iki 2011-04-27 už komunalines, eksploatacines ir kitas paslaugas ieškovui nemokėjo. Pagal 2011-11-03 įsiskolinimo apskaičiavimą atsakovo skolą sudaro 23919,94 Lt ir 1492,61Lt delspinigių. Atsakovas ginčija šią ieškovo nurodytą sumą, tačiau nenurodo konkrečiai su kokiais ieškovo paskaičiavimais nesutinka. Tas atsakovo motyvas, kad jam nebuvo suteikiami duomenys apie tai, kokiais teisės aktais daryti paskaičiavimai ir būtent kodėl tokie paskaičiavimai, nėra ir negali būti pagrindu atsisakyti apmokėti už suteiktas paslaugas, nes teisės aktai, tame tarpe ir savivaldybės tarybos sprendimai, yra skelbiami viešai, kita vertus, atsakovas tik ieškovui pareiškus ieškinį reiškia nepagrįstas pretenzijas dėl savo paties prisiimtų įsipareigojimų, nepateikdamas jokių atsakovo veiksmų neteisingumo įrodymų, tame tarpe ir savo paskaičiavimų dėl įsiskolinimo dydžio. Dėl šio ieškovo ieškinys tenkintas visa apimtimi, priteisiant iš atsakovo ieškovui įsiskolinimų sumas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. prašė apeliacinės instancijos teismo Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, atmetant ieškovo ieškinį visiškai, arba perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas argumentais, kad teismas, priimdamas neobjektyvų ir nepagrįstą sprendimą, vadovavosi ne LR įstatymais, o UAB „Visagino komunalininkas“ neobjektyviais motyvais bei melagingais ieškovo atstovo ir liudininko vyr. finansininko Artūro Radzevičiaus parodymais. Tai pat teismas formaliai išnagrinėjo bylą, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais. Taigi teismas pagal atsakovo prašymus pasiūlė ieškovui pateikti duomenis apie namo, adresu (duomenys neskelbtini), skaitiklių mėnesinius rodmenis. Vienok ieškovas tokių bendrų skaitiklių mėnesinius rodmenis už laikotarpį nuo 2001-12-03 iki 2011-04-27, kurių pagrindu buvo atlikti 2011-11-03 įsiskolinimų apskaičiavimai už elektros energiją, už BNV apšvietimą, už vandenį, už cirkuliaciją ir šildymą į bylą nepateikė. Ieškovas nepateikė ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), elektros skaitiklio Nr. 1962565 mėnesinius rodmenis už laikotarpį nuo 2001-12-03 iki 2008-12-01, kurių pagrindu buvo atlikti įsiskolinimų apskaičiavimai už elektros energiją. Nurodė, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), elektros apskaitos prietaisas 2002-02-27 buvo pastatytas (įrengtas), o 2003-04-02 buvo pakeistas kitu elektros skaitliuku Nr. 1962565 ir UAB „Visagino komunalininkas“ meistrės priimtas į eksploataciją, pagal kurį buvo surašomi šio buto suvartotos elektros energijos mėnesiniai parodymai. Tačiau ieškovas, ignoruodamas šiuos mėnesius parodymus, nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. įsiskolinimo apskaičiavime nepagrįstai ir neteisėtai už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. skaičiavo pagal buto bendrą plotą 138,94 m². Taigi ieškovo pateikti 2011-11-03 įsiskolinimų apskaičiavimai už nurodytą laikotarpį neatitiko suvartotos elektros energijos kiekio pagal elektros skaitliuko Nr. 1962565 parodymus. Teismas ignoravo, kad atsakovas savo atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad jis nesumokėjo reikalaujamų mokesčių, nes nežinojo, už ką jie priskaičiuoti. Ieškovas nesuteikė jokios informacijos apie suteiktas komunalinių paslaugų apimtis ir sunaudotų energetinių resursų kiekius, nors atsakovas daug kartų kreipėsi į atsakovą su atitinkamais pareiškimais ir prašymais. Ieškovas UAB „Visagino komunalininkas“ nepateikė nei teismui byloje, nei atsakovui PVM sąskaitų faktūrų apie šiukšlių išvežimo, šildymo sistemos aptarnavimo, eksploatavimo išlaidų, abonentinio mokesčio, elektros energijos, BNV apšvietimo, cirkuliacijos, vandens ir šildymo paslaugas. Ieškovas nepateikė teismui atsakovui teikiamų paslaugų (šiukšlių išvežimas, šildymo sistemos aptarnavimas, eksploatavimo išlaidos, abonentinis mokestis, BNV apšvietimas) įkainių bei cirkuliacijos, vandenio, šildymo ir elektros skaitiklių (bendrų) rodmenis, t.y. nėra nurodytas suvartotos cirkuliacijos, šildymo, vandenio ir elektros energijos kiekis ir nenurodyta eksploatavimo darbų ir paslaugų nomenklatūra ir apimtis, o taip pat nenurodė, kokiu pagrindu (sprendimu) ieškovas atlikto įsiskolinimo apskaičiavimą. Teismas ignoravo Visagino savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. TS-178 „Dėl Visagino centralizuotos atvirosios šildymo sistemos pertvarkymo į centralizuotą uždarąją sistemą“, dėl kurio naujas šilumos punktas, kuris 2010 m. balandžio mėn. buvo įrengtas name adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. balandžio mėn. yra Visagino savivaldybės nuosavybė. Todėl nuo 2010 m. balandžio mėn. atsakovui buvo neteisėtai priskaičiuojami mokesčiai už Visagino savivaldybės administracijos šilumos punkto aptarnavimą. Teismas šališkai vertino atsakovo paaiškinimus, kad jokių duomenų apie teises aktus ir skaitiklių parodymus ieškovas jam nepateikė, todėl jis nežino, kaip paskaičiuojami mokesčiai. Atsakovo teigimu, ieškovo įsiskolinimo apskaičiavime neteisingai priskaičiuoti už šildymą per dideli procentai PVM. Mokesčiai buvo perskaičiuoti tik už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2011-04-27, o už laikotarpį nuo 2001-12-03 iki 2005-01-01 priskaičiuoti už šildymą per dideli procentai (9 % už laikotarpį nuo 2001-12-03 iki 2004-07-01 ir 18 % už laikotarpį nuo 2004-07-01 iki 2005-01-01 vietoj 5 %) PVM mokesčių nebuvo atsakovui perskaičiuoti. Taip pat ieškovas tarifų dydžius grindžia nepaskelbtais viešai, atitinkamai negaliojančiais Visagino miesto sprendimais. Atitinkamai ieškovo įsiskolinimo apskaičiavime klaidingai priskaičiuoti 1492,61 Lt delspinigiai nuo 23919,94 Lt, nes jie priskaičiuoti nepagristai ir neteisingai, taikant per didelį PVM mokestį. Ieškovo atstovas apgavo teismą, kad už kiemų tvarkymą buvo skaičiuojama pagal TS-357 Visagino savivaldybės tarybos sprendimą ir 2008 savivaldybės tarybos sprendimą TS-27. Iš tikrųjų 2003 m. Visagino savivaldybės tarybos sprendimas TS-357 „Dėl šiukšlių išvežimo įkainių patvirtinimo“, t.y. dėl šiukšlių išvežimo, o ne dėl kiemo tvarkymo, 2008 m. vasario 7 d. Visagino savivaldybės tarybos sprendimas TS-27 „Dėl Mišrių komunalinių (buitinių) atliekų surinkimo tarifo nustatymo metodikos“, t.y. dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų surinkimo, o ne dėl kiemo tvarkymo. Nurodė, kad Visagino miesto tarybos 1996-01-11 sprendimas Nr. 60 „Dėl UAB „Visagino komunalininkas“ tarifų tvirtinimo“, Visagino miesto tarybos 1997-06-12 sprendimas Nr. 19 „Dėl UAB „Visagino komunalininkas“ įkainių tvirtinimo“, kaip norminiai teisės aktai, nebuvo paskelbti viešai nei vietinėje, nei respublikinėje spaudoje, nei Visagino savivaldybės Interneto svetainėje, todėl jie negaliojantys. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2005-12-09 nutartimi Nr. I-2374-3/2005 motyvavo tuo, kad ginčytini Visagino miesto tarybos sprendimai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo paskelbti, todėl laikomi negaliojančiais. Taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2006-07-13 nutartimi Nr. 2A50-686/06 nustatė, kad Visagino miesto tarybos sprendimai yra negaliojantys, nes jie įstatymo nustatyta tvarka nebuvo viešai paskelbti. Ieškovas apskaičiavo skolas už 2003 m. balandžio mėn. ir gruodžio mėn. šiukšlių išvežimą - už paslaugą, kurios jis nesuteikė, t.y. šiukšlių išvežimas nebuvo nurodytas Visagino miesto tarybos sprendimuose. Teismas ignoravo, kad ieškovas įsiskolinimo apskaičiavime nepagrįstai ir neteisėtai priskaičiavo mokestį už kiemo teritorijos priežiūrą, kurios mokesčių priskaičiavimo fakto neteisėtumą pripažįsta Visagino miesto apylinkės teismas civilinių bylų Nr. 2-214-545/2006 2006-03-27 sprendime, Nr. 2-12-531/2008 ir Nr. 2-22-531/2008 2008-05-21 sprendimuose bei tai patvirtina Vilniaus apygardos teismas civilinės bylos Nr. 2A50-686/06 2006-07-13 nutartyje. Teismas ignoravo, kad Visagino savivaldybės tarybos sprendimų „Dėl valomų gyvenamųjų namų teritorijų“ neteisėtumą patvirtina ir Visagino savivaldybės tarybos 2007-02-13 sprendimas Nr. TS-768 „Dėl kompensavimo 2007-2008 metais Visagino miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkams už gyvenamųjų namų teritorijų valymą sumokėtų lėšų“. Nurodė, kad ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo išieškoti atsakovo veiksmais jam padarytą žalą 25412,55 Lt - skolą už laikotarpį nuo 2001-12-03 iki 2011-04-27, tame tarpe ir už laikotarpį nuo 2001-12-03 iki 2005-06-01, už kurį jau yra 2006-09-11 priimta teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-293-724/2006. Teismas, pažeisdamas LR CPK 294 str. 2 d., 2012-02-13 sprendimu nusprendė UAB „Visagino komunalininkas“ priteisti iš atsakovo įsiskolinimus už laikotarpį nuo 2001-12-03 iki 2011-04-27. Be to, 2011-11-03 UAB „Visagino komunalininkas“ įsiskolinimo apskaičiavimas už butą, adresu (duomenys neskelbtini), skiriasi nuo 2005-08-08 UAB „Visagino komunalininkas“ įsiskolinimo apskaičiavimo už šį butą, kurį ieškovas buvo pateikęs teismui civilinėje byloje Nr. 2-293-724/2006, ir tai kelia abejonių ar 2011-11-03 ieškovo įsiskolinimo apskaičiavimas teisingas.
Atsakovas UAB „Visagino komunalininkas“ su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pripažino, kad ginčas dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovui per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki 2006 metų liepos mėnesio pabaigos išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (2006-08-11 nutartimi), turinčiu res judicata galią. Nurodė, kad įmokos, mokėtinos atsakovo už elektros energijos sunaudojimą, buvo priskaičiuotos vadovaujantis: Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 4-412 papildymu Nr. 142 „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412, papildymo“; Visagino savivaldybės 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. TS-161 „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją, geriamojo (šalto) vandens, karšto vandens ir cirkuliacijos paskirstymo bendrabučio tipo namuose, esančiuose Festivalio g. 1, 3, 6, 8 ir Kosmoso g. 28, 30, Visagine, metodikų patvirtinimo“. Nuo 2003 m. kovo 20 d. elektros energijos išteklius ieškovui, kaip abonentui, pagal elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 12 SĮ-1.15-229 teikė VĮ „Visagino energija“, o nuo 2010 m. lapkričio 1 d. - AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (po reorganizacijos - AB „LESTO“) pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 467207-5045/2011634. Elektros energijos kaina buvo nustatyta pagal minėtų tiekėjų reglamentuojančius norminius aktus ir atvaizduota sutarčių sąlygose. Kiekviename administruojamame name įrengtas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas (skaitiklis). Einamojo mėnesio pabaigoje ieškovo atsakingas darbuotojas kartu su elektros energijos tiekėjo atstovu fiksavo skaitiklių parodymus. Dalis nuomininkų/savininkų įrengė savo patalpose vartotojų skaitiklius. Kiekvieno mėnesio pabaigoje nuomininkai/savininkai (vartotojai), kurie įrengė elektros skaitiklius, teikdavo ieškovo buhalterijai duomenis apie per mėnesį sunaudotos elektros energijos kiekį. Elektros energijos tiekėjas pagal užfiksuotus įvadinių skaitiklių parodymus teikė ieškovui PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui už parduotą elektros energiją. Atsakovui 2003-04-02 aktu Nr. 47 buvo leista eksploatuoti vartotojo elektros apskaitos 1986 pagaminimo metų prietaisą, kurio gamyklinis numeris yra 2621985, todėl iki 2008 m. gegužės mėnesio (imtinai) jam buvo skaičiuojamas mokestis už sunaudotą elektros energiją pagal 2003-11-03 Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-412 IV dalies 7 punktą, remiantis atsakovo pateiktais duomenimis. Atsakovas nuo 2008 m. gegužės mėnesio vengė deklaruoti jo sunaudotą elektros energijos kiekį pagal apskaitos prietaiso rodmenis, nors privalėjo tai daryti pagal tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 4-350 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ X dalies 97 punktą. Todėl nuo 2008 m. lapkričio mėnesio įmokos už suvartotą elektros energiją atsakovui buvo skaičiuojamos pagal galiojančią metodiką, patvirtintą Ūkio ministro įsakymais, o nuo 2010 m. lapkričio 1 d. - pagal Visagino savivaldybėje galiojančios metodikos 1.3 punktą. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas deklaravo neprotingai mažą suvartotos elektros energijos kiekį, tą mėnesį ieškovo atsakingi darbuotojai nustatė atsakovo savavališko elektros energijos imtuvų prijungimo prie operatoriaus elektros tinklo ir elektros energijos vartojimo, apeinant apskaitos prietaisą, faktą. Naudoti įrengtą elektros energijos prietaisą nebuvo leidžiama pagal 1996 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo Nr. 1-1452 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2001 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 52 punkto nuostatus. Todėl pagal minėto įsakymo 96.5 punktą, t.y., kai nustatoma, kad asmuo savavališkai prijungė elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklo, ieškovas turėjo teisę apskaičiuoti suvartotos elektros energijos kiekį ne pagal skaitiklio duomenis, o taikant aukščiau išvardintas metodikas. Pažymėjo, kad Utenos VPK Visagino PK pareigūnai nustatė, kad atsakovo patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvena 11 žmonių ir apie tai pranešė Visagino savivaldybės mero pavaduotojai 2008-10-20 raštu Nr. 89-49-S-681. Vadinasi, atsakovas, būdamas sutartiniuose santykiuose su ieškovu, nepaisė jokių teisės principų (sąžiningumo, kooperavimosi, protingumo), nuolat pažeidinėjo įtvirtintas taisykles, siekė tik savanaudiškų paskatų ir gyveno kitų asmenų sąskaita. Esant aplinkybėms, kad atsakovas naudojo techniškai netvarkingą elektros energijos apskaitos prietaisą bei vartojo elektros energiją, savavališkai prijungęs elektros energijos imtuvus prie operatoriaus elektros, o taip pat visiškai nustojo teikti ieškovui sunaudotos elektros energijos kiekį, ieškovas apskaičiavo atsakovo mokėtiną mokestį pagal galiojančius teisės aktus. Už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio iki 2010 m. spalio mėnesio mokestis už sunaudotą elektros energiją atsakovui buvo apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 4-412 7.2 punktą, o nuo 2010 m. lapkričio 1 d. pagal Visagino savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-161 1.3 punktą. Buitinių atliekų surinkimo paslaugas Visagino savivaldybė yra pavedusi kaip privalomą užduotį savivaldybės kontroliuojamai įmonei UAB „Visagino būstas“. Šiukšlių išvežimo įmokos buvo priskaičiuotos atsakovui pagal Visagino miesto tarybos 2006 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. TS-586 „Dėl Visagino savivaldybės atliekų tvirtinimo plano patvirtinimo“, 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. TS-195 „Dėl Visagino savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“, sutartis su UAB „Visagino būstas“. LR CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas privalo proporcingai savo daliai. Kaip savininkų nuosavybėje turimos dalies kriterijus parinktas patalpų plotas. Ieškovas 2006 m. sausio 24 d. sudarė Kietų buitinių atliekų išvežimo sutartį Nr. 21-166, galiojusią iki 2008-02-29. Minėtos sutarties 2 ir 7 punktai numatė mėnesio atskaitinį laikotarpį, o 2 punktas nustatė atliekamų darbų apimtį pagal faktą. Sutarties 6 punkte nurodyta sulygta darbų kaina, o 7 punkte - tarifų pakeitimo tvarka. Ieškovas teikė UAB „Visagino būstas“ duomenis apie administruojamų patalpų bendrą plotą. 2006-03-27 raštu Nr. VBs-3 ieškovas pateikė tokią informaciją dėl administruojamų namų, esančių Festivalio g., Visagine. Pagal duomenis dėl patalpų bendrojo ploto ir faktiškai atliktų darbų UAB „Visagino būstas“ kas mėnesį atlikdavo paskaičiavimus ir jų pagrindu išrašydavo ieškovui PVM sąskaitas faktūras. Dėl to, kad atliekų išvežimo operatoriaus veiklą reglamentuojantys dokumentai keitėsi, sąskaitas iki 2007 m. sausio mėnesio buvo išrašomos, nurodant sumą, skaičiuojamą pagal kv.m. kiekį, o nuo 2007 m. vasario mėnesio iki sutarties galiojimo pabaigos sąskaitose buvo nurodyta tik atliktų darbų paskaičiuota mokėtina suma. Tačiau dėl to jokių pasikeitimų, susijusių su šios paslaugos apmokėjimu, neįvyko: sąskaita ieškovui už paslaugas, suteiktas per 2007 m. sausio mėn., pateikta 1375,37 Lt sumai, o 2007 m. vasario mėn. -1324,72 Lt, atsakovui apskaičiuota mokėtina kaina už 1 kv. m. nepasikeitė - 0,15 Lt, jam pateikta suma už atliekų išvežimą taip pat nepasikeitė. Įmokos, susijusios su šildymo sistemų aptarnavimu, skaičiuojamos nuomininko/savininko patalpų plotą padauginus į 0,07 Lt įkainį, patvirtintą Visagino miesto tarybos 1996 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 60. Minėtų įmokų buvimą apsprendžia tai, kad prieš šildymo sezono pradžią ir po jo baigimo būtina sutvarkyti namų šildymo sistemas, t.y. tinkamai išlaikyti ir atnaujinti namų bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.82 str. 2 d.) bei išlaikyti sistemos normalias eksploatacijos sąlygas (STR 2.09.02:1998 3 punktas). Šilumos ir karšto vandens sistemų aptarnavimo tarifas buvo patvirtintas 2001 m. spalio 1 d. ieškovo vadovo ir buvo iškabintas atsakovo buveinės skelbimo lentoje. Šis tarifas yra toks, koks jis buvo patvirtintas 1996 metais. Be to, 2003 m gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 19 straipsnis numato pareigą prižiūrėti namų šildymo sistemą. Minėtą, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-293-724/2006, teismingoje Visagino miesto apylinkės teismui, pripažino mūsų įmonės ieškinį ir visiškai atsiskaitė, vadinasi pripažino šildymo sistemų aptarnavimo įmokos teisėtumą bei dydį, kuris per visą sutarties su atsakovu galiojimo laikotarpį nebuvo keičiamas. Paaiškino, kad procesiniuose dokumentuose buvo nurodytas terminas „abonentinis“ mokestis, tačiau tai yra rašybos apsirikimas. Abonentinis mokestis, kitas pavadinimas - šalto vandens pardavimo mokestis, nustatytas 2005 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-49 „Dėl valstybės įmonės „Visagino energija“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo“. Šio mokesčio suma buvo įrašyta į minėto spectiekėjo teikiamas PVM sąskaitas faktūras, todėl išvardintos sumos pateiktos apmokėjimui ieškovo klientams. Šis mokestis skaičiuojamas taip: pateikta kiekvienam namui mokesčio suma dalinama iš nuomininkų/savininkų skaičiaus. Įmokos už šildymą atsakovui buvo paskaičiuotos vadovaujantis: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-12-08 nutarimu Nr. 03-105 „Dėl maksimalių šilumos suvartojimo normų daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti“; Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“; Visagino savivaldybės tarybos 2006-09-21 sprendimu Nr. TS-698 „Dėl UAB „Visagino komunalininkas“ mokesčio už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį ir patalpų šildymą negyvenamuosiuose ir gyvenamuosiuose bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo patalpų savininkams, nuomininkams (fiziniams ir juridiniams asmenims) metodikos“; 2003-06-20 Šilumos energijos tiekimo-vartojimo sutartimi Nr. 12 SĮ-1.15-230 su VĮ „Visagino energija“; VĮ „Visagino energija“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis. Visagino savivaldybės tarybos 2006-09-21 sprendimo Nr. TS-698 VII dalimi nuo 2006 metų šildymo sezono nustatyta mokesčių už patalpų šildymo apskaičiavimo metodika. Ieškovas teikė atsakovui šilumos energiją už tokią pačią kainą, už kurią ieškovui ji buvo parduota tiekėjo VĮ „Visagino energija“. Savo ruoštu šiam tiekėjui energijos pardavimo kainą nustato Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija. Visagino savivaldybės taryba 2009 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. TS-171 patvirtino šalto vandens suvartojimo normą (duomenys neskelbtini), - 6,8 m³ 1 žmogui per mėnesį. Visagino savivaldybės taryba 2010 pagūžės 27 sprendimu Nr. TS-113 patvirtino karšto vandens ir cirkuliacijos apskaičiavimo metodiką. Atkreipė dėmesį, kad 2010-2011 metais buvo iš dalies kompensuojamos gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidos Visagino savivaldybės gyventojams (2010 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1425). Tuo vadovaujantis ieškovas 2009 m. gruodžio mėnesį atliko užskaitą su atsakovu 574,19 Lt sumai, 2011 m. vasario mėn. – 543,33 Lt sumai ir 2011 m. kovo mėn. 240,26 Lt sumai. Dėl to atsakovui buvo sumažinta skola 1357,78 Lt suma. Minėtos kompensacijos skirtos tik gyvenamosioms patalpoms Visagino savivaldybėje (nutarimo 20.6 punktas, nutarimo priedo 21.2 punktas). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovui Sutarties galiojimo metu priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra negyvenamosios. Ieškovas 2010 m. rugsėjo mėn. grąžino atsakovui dalį iš jo priskaičiuoto PVM – 341,56 Lt. 2010 metų gruodžio, kovo, balandžio ir birželio mėnesiais ieškovas užskaitė 139, 62 Lt, 145,03 Lt, 141,60 Lt ir 144,12 Lt atitinkamai. Utenos AVMI 2010-05-03 raštu Nr. (5.6)-4.2-3926 išaiškino buvusiam ieškovo vadovui, kad lengvatinį 9 proc. PVM moka tik gyventojai už į gyvenamąsias patalpas teikiamą šilumos energiją. Nurodė, kad turi pagrindo manyti, jog atsakovui nepagristai buvo sumažinta skola 911, 93 Lt sumai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo V. D. apeliacinis skundas tenkintinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 str. 1 d. 2 p. turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl suteiktų komunalinių paslaugų bei atsiskaitymo už jas. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2001 m. gruodžio 3 d. turto perdavimo aktu atsakovui V. D. buvo perduotas iš varžytinių įsigytas nekilnojamasis turtas, t.y. patalpos Nr. 408 - 414, a-86, a-93, turinčios 138,94 kv.m. bendro ploto, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Pastarųjų patalpų savininku atsakovas buvo iki 2011 m. balandžio 15 d. 2002 m. vasario 4 d. šalys pasirašė Eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, kuriuos pagrindu atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui už teikiamas paslaugas: šaltą ir karštą vandenį, kanalizaciją, centrinį šildymą, elektros energiją, buitinių atliekų išvežimą. Kaip nurodė ieškovas, atsakovas tinkamai bei laiku nemokėjo už suteiktas paslaugas, todėl kreipėsi į teismą dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo teismine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad ieškovo UAB „Visagino komunalininkas“ reikalavimai yra visiškai pagrįsti, todėl priteisė iš atsakovo V. D. 23.919,94 Lt skolos,1492,61 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Dėl priimto teismo sprendimo atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Apelianto V. D. nesutikimas su pirmosios instancijos sprendimu buvo grindžiamas motyvais apie netinkamą bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, pripažino esant būtinumui išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus apie skolos paskaičiavimo mechanizmą, pasiaiškinti, kuo remiantis skola buvo paskaičiuota ir kokie mokesčių už pateiktas komunalines paslaugas įkainiai (kaina), todėl 2013 m. sausio 3 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti atitinkamus rašytinius įrodymus. Vienok netgi pateikus papildomus dokumentus bei rašytinius paaiškinimus iš ieškovo pusės, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos išsprendimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės nėra galimas. Pritartina apeliantui, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisingas, priimtas formaliai įvertinant byloje esančius duomenis, neįsigiliant į bylos esmę, netiriant ir nesiaiškinant su nagrinėjamos bylos dalyku susijusias faktines aplinkybes. Konstatuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimų, išeidamas už pareikšto ieškinio reikalavimo ribų (LR CPK 265 str. 2 d.). Nors teismo pareiga pagrįsti sprendimą nereiškia teismo pareigos atsikirsti į kiekvieną byloje pareikštą argumentą, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo dalies net esminių atsakovo išsakytų argumentų, o būtent atsakovo prašymo taikyti šioje byloje ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu apeliantas išdėstė ir tokius argumentus dėl jo teigimu, netinkamai taikyto PVM mokesčio dydžio, kėlė konkrečių savivaldybės tarybos sprendimų galiojimo klausimą, tačiau šiais aspektais teismas išvis nepasisakė. Pastebėtina ir tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė teismo įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiaisiais asmenimis VĮ „Visagino energija“ ir UAB „Lesto“, tačiau iš bylos medžiagos galima spręsti, kad šio klausimo teismas išvis nesprendė.
Kadangi šioje byloje tarp šalių susiklostė tęstiniai sutartiniai teisiniai santykiai ir mokesčiai už teikiamas paslaugas buvo mokėtini ne vienkartine suma, o periodiniais mokėjimais už tam tikrą laikotarpį, todėl skolos susidarymo laikotarpis yra svarbi ieškinio pagrindą sudaranti faktinė aplinkybė, kurią turėjo nurodyti ieškovas, tuo labiau, kad dėl kitos skolos (susidariusios kitu laikotarpiu) ieškovas turi teisę reikšti atskirą ieškinį. Kaip faktinis ieškinio pagrindas ieškinyje buvo nurodytas atsakovo įsiskolinimas už laiku nesumokėtus mokesčius už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. balandžio 27 d. Tuo tarpu abi ginčo šalys neginčijo, jog iki 2006 m. susidarę atsakovo įsiskolinimai ieškovui už suteiktas komunalines paslaugas toms pačioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), buvo išspręsti įsiteisėjusia Visagino miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi. Vienok nors pats ieškovas aiškiai nurodė laikotarpį, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, tačiau iš prie ieškinio pateiktos įsiskolinimo skaičiavimo lentelės už laikotarpį nuo 2002 m. sausio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. akivaizdu, kad galutinė 23.919,94 Lt. skolos suma, kuri buvo prašoma ieškiniu ir priteista skundžiamu teismo sprendimu, buvo gauta, skaičiuojant (pliusuojant) ir už prieš tai buvusių mėnesių skolos likučius. Paaiškintina, kad iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad dar iki 2006 m. lapkričio mėn. atsakovo įsiskolinimas sudarė 622,39 Lt, tačiau, ieškovui nereikalaujant priteisti skolą už laikotarpį iki 2006 m. lapkričio mėn., pirmosios instancijas teismas neturi teisinio pagrindo šios skolos sumos priteisti. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į ieškinyje nurodyto įsiskolinimo laikotarpį, už kurį prašoma priteisti skolą, ir priteisdamas visą 23.919,94 Lt įsiskolinimo sumą, į kurią įeina 622,39 Lt skolos suma, peržengė pareikšto ieškinio reikalavimo ribas, padarydamas procesinės teisės normų pažeidimą (LR CPK 265 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek rengiantis bylos nagrinėjimui, tiek teismo posėdžio metu ieškovo atstovas vis skirtingai nurodydavo įsiskolinimo pradžios laikotarpį nuo 2006 m., todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pasiūlyti ieškovui patikslinti bei galutinai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą (skolos susidarymo laikotarpį). Kadangi nuo bendros 23.919,94 Lt įsiskolinimo sumos buvo skaičiuojami bei prašomi priteisti delspinigiai, todėl pripažinus, kad dalis įsiskolinimo sumos nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką, atitinkamai perskaičiuotini mokėtini delspinigiai.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad per laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. ieškovas apskaičiavo atsakovo suvartotos elektros energijos kiekį 6237,53 Lt sumai be PVM. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo apskaičiuota mokesčių suma už elektros energiją, nurodė tokius argumentus: byloje nebuvo pateikti bendri viso daugiabučio namo bei atsakovo patalpose įrengto skaitiklio mėnesiniai rodmenys, kurių pagrindu skaičiuoti atsakovo mokėjimai už suteiktą elektros energiją; ieškovas nepateikė už elektros energiją išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, nenurodė kokiu teisiniu pagrindu atlikti atsakovo įsiskolinimų skaičiavimai; kadangi nuo 2002-02-27 atsakovo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas elektros apskaitos prietaisas, ieškovas nepagrįstai nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. suvartotą elektros energiją skaičiavo nuo patalpų bendro ploto (138,94 m²). Nors bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas nurodė teisės aktus, kurių pagrindu atsakovui buvo skaičiuojami mokesčiai už suvartotą elektros energiją, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai neleidžia nustatyti aplinkybių apie atsakovo faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad prašymus išreikalauti duomenis iš ieškovo apie patiektą elektros energiją gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir konkrečiai atsakovo patalpoms šiame name, išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suvartotą elektros energiją atsakovas teikė bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, tačiau šis nepagrįstai tokius atsakovo prašymus atmetė. Nepaisant apeliacinės instancijos teismo nurodymo, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent elektros energijos tiekėjų išrašytos PVM sąskaitos faktūros nesudaro galimybių nustatyti apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), suvartotą bendrą elektros energijos kiekį. Pastebėtina, kad pastarieji duomenys reikšmingi, nes, kaip pripažįsta pats ieškovas, nuo 2008 m. atsakovo suvartotas elektros energijos kiekis buvo skaičiuojamas vadovaujantis patvirtintomis metodikomis, t.y. iš bendro pastato bei atskirų pastato gyventojų suvartotos elektros energijos kiekio apskaičiuojant atsakovui tenkančią mokėti sumą už elektros energiją. Šiuo atveju ieškovo pateikti duomenys apie konkrečius atsakovo suvartotus elektros energijos kiekius buvo pagrįsti vien ieškovo parengtomis pažymomis, tačiau tokios pažymos nelaikytinos pakankamais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, jog, kaip paties ieškovo nurodyta, einamojo mėnesio pabaigoje ieškovo atsakingas darbuotojas kartu su elektros energijos tiekėjo atstovu fiksuodavo skaitiklių parodymus. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai teismui teiktini tokie skaitiklių parodymai, kurie užfiksuoti ieškovo ir atitinkamo elektrą tiekiančio ūkio subjekto atstovo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad į daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), elektros energija buvo tiekiama iš pradžių tarp ieškovo ir UAB „Visagino energija“ pasirašytos 2003 m. kovo 20 d. elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties Nr. 12 SĮ-1.15-229 pagrindu. Ieškovo tvirtinimu, nuo 2010 m. lapkričio 1 d. elektros energiją jau tiekė AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (AB „LESTO“) pagal pasirašytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 467207-5045/2011634, tačiau byloje nėra pateikti šios sutarties priedai, todėl nėra galimybės nustatyti, kad šia sutartimi šalys susitarė dėl elektros energijos tiekimo daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas pripažino, kad nuo 2008 m. lapkričio mėnesio įmokos už suvartotą elektros energiją atsakovui buvo skaičiuojamos pagal galiojančią metodiką, patvirtintą Ūkio ministro įsakymais, o nuo 2010 m. lapkričio 1 d. - pagal Visagino savivaldybėje galiojančios metodikos 1.3 punktą. Pagrindą pakeisti skaičiavimą už sunaudotą elektros energiją pagal patalpų bendrą plotą ieškovas įvardijo aplinkybes, jog nuo 2008 m. gegužės mėnesio atsakovas vengė deklaruoti jo sunaudotą elektros energijos kiekį pagal apskaitos prietaiso rodmenis, nors privalėjo tai daryti pagal tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 4-350 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ X dalies 97 punktą. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas taip pat deklaravo neprotingai mažą suvartotos elektros energijos kiekį, o ieškovo atsakingi darbuotojai nustatė atsakovo savavališko elektros energijos imtuvų prijungimo prie operatoriaus elektros tinklo ir elektros energijos vartojimo apeinant apskaitos prietaisą faktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pastarąsias faktines aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra. Pastebėtina, kad šiuo atveju ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės reikšmingos dėl atsakovui paskaičiuotino mokesčio už suteiktą elektros energijos būdą, todėl šios aplinkybės turi buvo nustatytos bei įvertintos. Kaip teisingai nurodė ieškovas, tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 4-350 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ X dalies 87 p. numatė, kad sutartyje nustatytais terminais ir būdu vartotojas privalo pateikti visuomeniniam tiekėjui ir (ar) operatoriui tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą atsiskaityti būtiną informaciją. Todėl atsakovui, nesutinkančiam su ieškovo taikytu elektros energijos apskaičiavimu, siūlytina pateikti įrodymus, kad jis tinkamai bei laiku teikė elektros apskaitos prietaisų rodmenis ieškovui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo už komunalinius mokesčius priteisimo turi būti išnagrinėtas ne bendrai, bet pasisakant dėl kiekvieno mokesčio už šaltą ir karštą vandenį, šildymą ir šildymo sistemų aptarnavimą, cirkuliaciją, šiukšlių išvežimą, eksploatacines išlaidas, abonentinį mokestį, elektros energiją ir BNV apšvietimą atskirai, įvertinant atsakovo argumentus dėl skaičiuotinų mokesčių faktinio bei teisinio pagrindo, taikytinų tarifų dydžio, skaičiavimo būdų. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo vertindamas ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia turi nustatyti ieškovo atsakovui suteiktų paslaugų faktą bei suteiktų paslaugų apimtį (kiekį). Antai tarp ieškovo ir UAB „Visagino būstas“ buvo pasirašytos dvi sutartys, t.y. 2006 m. sausio 24 d. Kietų buitinių atliekų išvežimo sutartis ir 2008 m. kovo 5 d. Komunalinių (buitinių) atliekų išvežimo sutartis, tačiau šios sutartys buvo pasirašytos dėl šiukšlių išvežimo iš penkių ieškovo administruojamų gyvenamųjų namų. Šiuo atveju nors byloje buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „Visagino būstas“ ieškovui už išvežtas šiukšles, tačiau pagal tokias PVM sąskaitas-faktūras (didžiąją jų dalį) nėra galimybės identifikuoti, kad šios paslaugos buvo suteiktos ieškovui, išvežant šiukšles būtent iš daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, sutartyse buvo numatyta, kad vykdytojas išveža šiukšles, užsakovui (ieškovui) pateikus užsakymą bei pasirašius deklaraciją, tačiau pastarųjų dokumentų į bylą nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į išdėstyta, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įvertinant atsakovo išdėstytus teisinius atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
Bylos šalys pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 840 Lt bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, tuo tarpu atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudarė sumokėtas 762 Lt dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, sprendimas naikintinas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, apeliantui jo sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas (CPK 87 str. 1 d. 7 p.). Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Teismo posėdžio metu atsakovas V. D. pareiškė prašymą šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. jo piniginių lėšų areštą pakeisti į buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą. Prašymas buvo grindžiamas tuo, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali susimokėti už paslaugas. Ieškovo atstovai su pateiktu prašymu nesutiko, nurodydami, kad Visagino mieste nekilnojamasis turtas yra bevertis, jo realizavimas užtrunka, todėl nekilnojamojo turto areštas apsunkintų bendrovės atsiskaitymą su kreditoriais. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovo BUAB „Visagino komunalininkas“ administratoriaus UAB „Restrus“ įgalioto asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nurodydamas areštuoti atsakovui V. D. priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, bendrai 27.110 Lt sumai, jų nesant ar nepakankant, atsakovui priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą ieškinio kainai, t.y. 27.110 Lt, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad iš atsakovo pateiktų antstolio patvarkymų dėl atsakovo piniginių lėšų arešto nėra galimybės nustatyti, kad taikytas turto areštas buvo faktiškai pritaikytas ir šiuo metu atsakovo piniginės lėšos areštuotos visai 27.110 Lt sumai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį šiuo atveju prašoma areštuoti, nėra apsunkintas daiktinėmis teisėmis bei turto areštas, tačiau šio turto vertė sudaro 15300 Lt. Pagal naujausius 2013 m. sausio 1 d. duomenis šio turto vidutinė rinkos vertė lygi 27700 Lt sumai, t.y. iš esmės atitinka šioje byloje pareikšto ieškinio kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybes, jog atsakovo prašomas areštuoti nekilnojamasis turtas yra mažiau likvidus turtas nei piniginės lėšos, ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl likvidaus turto areštas labiau atitinka bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl toks prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 str.
nutarė:
Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovui V. D. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 762 Lt žyminį mokestį.
Atsakovo V. D. prašymą pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones atmesti.