Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir G. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams dviem mėnesiams.

Bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas G. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. vasario 10 d. 10.45 val. iki 2017 m. vasario 11 d. 10.45 val. (viena para).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinta.

Patenkintas nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys ir iš G. G. priteista 103 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. sausio 20 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, t. y. vieną kartą įspirdamas sėdinčiam ant kėdės J. S. į veidą bei vieną kartą įspirdamas nueinančiam J. S. į galvos sritį, dėl ko šis veidu nugriuvo ant metalinių kėdžių, tuo nukentėjusiajam dėl kaktos, kairio užausio srities, nosies nubrozdinimo, galvos smegenų sukrėtimo, kaklo raumenų ir raiščių patempimo, nosies kaulų lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš pastarojo pagrobė ant kėdės padėtą bevertį plastikinį maišelį su jame buvusiais dviem 0,5 l talpos buteliais vyno „Debesėlis“ po 1,5 Eur vertės, o iš striukės kišenės pagrobė 86 eurus, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 12 Eur vertės su išankstinio apmokėjimo SIM kortele „Tele2 PILDYK“ 2 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam J. S. padarydamas 103 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

4.1. Apeliantas skunde ginčija jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau (BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

4.2. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Prašo skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nustatyta, jog apelianto argumentai nepagrįsti.

4.3. Teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir trukmę, teisingai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

4.4. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. G., pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas nusikaltimus padarė būdamas prieš tai dešimt kartų teistas, sistemingai vykdė analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, pataisos namų administracijos charakterizuojamas patenkinamai. Taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad viena nusikalstama veika priskiriama apysunkių, kita - nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad nusikalstama veika padaryta esant tiesioginiai tyčiai. Byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančiomis atsakomybę aplinkybėmis pagrįstai buvo pripažintos dvi aplinkybės - tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

4.5. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės paskirtis numatyta BK 41 straipsnyje bus įgyvendinta G. G. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytas griežčiausių bausmių rūšis – laisvės atėmimą. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė už kiekvieną nusikaltimą artima vidurkiui, tačiau nedidesnė nei vidurkis. Pirmosios instancijos teismas, į visas aukščiau minėtas aplinkybes, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir jas teisingai įvertino, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad apeliantui skirta bausmė savo rūšimi bei trukme atitinka jo padarytų nusikaltimų pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų, todėl apeliacinis skundas atmetamas. Apelianto argumentai apie tai, jog būdamas laisvės atėmimo vietoje negalės atlyginti nukentėjusiajam žalos, taip pat nepagrindžia jo prašymo skirti švelnesnę bausmę, kadangi, būdamas laisvėje apeliantas niekur nedirbo, jokių duomenų apie tai, jog jis būtų ėmęsis priemonių integruotis į visuomenę, byloje nėra, išvadų iš ankstesnių teistumų ir suvaržymų nepadarė, o sistemingai vykdė pavojingas visuomenei nusikalstamas veikas. Nepagrįstai apeliantas akcentuoja ir tai, kad prokuroras posėdžio metu siūlė skirti trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą, o teismas paskyrė ilgesnį. Pažymėtina, kad teismo nesaisto prokuroro siūloma bausmė kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas, nes bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, ir teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje.

6. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybių, suteikiančių pagrindą apeliantui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), esant išvardytų aplinkybių visumai, nėra pagrindo, kadangi baudžiamojo poveikio priemonių, ribojančių apelianto elgesį ir turinčių pataisomąjį poveikį, nepakanka jo asmenybei taisyti ir paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti tik atliekant realią laisvės atėmimo bausmę. Juolab, kad G. G. atžvilgiu ne kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nepadėjo nuteistojo atžvilgiu pasiekti BK 41 straipsnio 4 punkte numatyto tikslo – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo - galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme.

7. Tenkinti G. G. skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam teisingai skirtą bausmę nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.