Šiaulių apylinkės teismo nutartis

neatvykus pareiškėjui (skolininkui) R. Ž., antstolei E. Rulienei ir išieškotojo P.Jankūno miško darbų individualios įmonės atstovui, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę byla pagal pareiškėjo (skolininko) R. Ž. skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų vykdymo procese, suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) P. Jankūno miško darbų individualiai įmonei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkybę, jog juridinis faktas įvyko, t.y. paaiškėjo mirusios E. Ž. teisių perėmėjas, patvirtina ir kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai. Taip Kelmės rajono apylinkės teismas 2015-11-06 nutartimis civilinėse bylose Nr. P2-5-471/2015 ir Nr. P2-8-471/2015 antstolio prašymą tenkino, pakeitė mirusią skolininkę E. Ž. jos palikimą priėmusiu R. Ž.. Taip pat Šiaulių apygardos teismas dar 2015-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-824-357/2015, proceso Nr. 2-23-3-00670-2014-0 tenkino paties R. Ž. 2015-10-21 prašymą dėl procesinių teisių perėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.), pats R. Ž. pripažįsta, jog „materialinių ir procesiniu teisių perėmimas yra galimas ir įvyko“, todėl darytina išvadą, kad R. Ž. perėmė visas E. Ž. procesines teises ir pareigas, visose tiek civilinėse, tiek vykdomosiose bylose, o ne atskirai R. Ž. nurodomose. Antstolė Eurika Rulienė, išnykus pagrindui, dėl kurio vykdomosios bylos buvo sustabdytos, pagrįstai ir teisėtai jas atnaujino.

Prašė pareiškėjo R. Ž. 2015-10-29 skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų atmesti.

Mano kad R. Ž. skundas dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų yra akivaizdžiai nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis, prieštarauja paties pareiškėjo R. Ž. kitose bylose teikiamų dokumentų turiniui, dėl akivaizdžiai nepagrįsto atskirojo skundo yra vilkinamos vykdomosios bylos, užtrunka išieškojimo procesas, gaištamas gerb. teismo, antstolio ir proceso šalių laikas, finansiniai ištekliai, todėl pareiškėjui R. Ž. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašė skirti baudą 1 000 € (vieno tūkstančio eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų, t.y. 500 € (penkis šimtus eurų) skiriant atsakovui P. Jankūno miško darbų individualiai įmonei, juridinio asmens kodas 301168541. Priteisti iš pareiškėjo R. Ž., suinteresuoto asmens P. Jankūno miško darbų individualios įmonės, juridinio asmens kodas 301168541, naudai 180 € patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Dėl antstolio veiksmų vykdymo procese.

CPK 18 str. nustato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.). Konstatavus CPK 626 str. įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 str. nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą bylos ir vykdomųjų bylų duomenis, įvertinęs skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad panaikinti antstolės patvarkymų ar pakeisti, remiantis skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų teisinių pagrindų.

Civilinio proceso kodeksas konkrečiai apibrėžia vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindus, todėl antstoliai negali atidėti vykdymo veiksmų kitais atvejais. Iš civilinės bylos medžiagos ir pridėtų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad jose buvo pareikštas prašymas (skundas) dėl sustabdytų vykdomųjų bylų atnaujinimo, motyvuojant tuo, kad nesant baigtam paveldėjimo pagal turto apyrašą procesui, nesant paties turto apyrašo, antstolis atnaujino vykdomąsias bylas ir kreipėsi į teismą dėl mirusiosios E. Ž. pakeitimo į naują atsakovą R. Ž..

CPK 628 str. 1 dalis numato, kad vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko (išieškotojo) mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas, neveiksniam asmeniui bus paskirtas globėjas arba išnyks kitos aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva. Analizuojant šį straipsnį, darome išvadą, jog sustabdyta vykdomoji byla turi būti atnaujinama tada, esant juridiniam faktui - mirusio skolininko teisių perėmėjo atsiradimui.

Procesinio teisių perėmimo instituto esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 str. 1 d., 3 d.). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, atnaujinant procesą, taip pat vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-18/2012).

E. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) d. antstolė patvarkymais sustabdė vykdomųjų bylų vykdymą iki kol po skolininkės mirties atsiras galimas jos teisių perėmėjas ar išnyks aplinkybės dėl kurių byla buvo sustabdyta. Centrinės hipotekos įstaigos 2015-09-25 Testamentų registro išrašo Nr. B34-4357(15) duomenyse nurodyta, kad 2015-09-24 įvyko mirusios skolininkės E. Ž. materialinis teisių perėmimas, t. y. 2015-09-24 palikimą priėmė R. Ž..

CK 5.50 str. 2 d. yra nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, iš šios teisės normos matyti, kad net jeigu paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui dar nėra išduotas, tačiau jis jau yra kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo, šis asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Iš pareiškėjo pateikto 2015-09-24 pareiškimo dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių miesto VI-ojo notaro biuro notarą D. J., dėl E. Ž. dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą (7 b.l.). Byloje esantis Testamentų registro išrašas taip pat patvirtina, jog palikėjos E. Ž. palikimą pareiškėjas priėmė 2015-09-24 (21-22 b. l.). Taigi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. Ž. yra laikomas priėmusiu E. Ž. palikimą, todėl pareiškėjui perėjo E. Ž. turtinės teisės bei pareigos. Atskirai pastebėtina, kad pareiškėjas yra testamentinis įpėdinis.

Palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais, jį sudarius, nustatoma palikimo sudėtis. Pats pareiškėjas skunde nenurodė, priežasčių dėl kurių paveldimo turto apyrašas nesudarytas iki šiol, nors įstatymas ir numato turto apyrašo sudarymo terminus. Antstolės E. Rulienės patvarkyme pažymėta, kad pareiškėjas dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo kreipėsi į antstolio T. Ubarto kontorą, 2015-09-25. Antstolė E. Rulienė pateikinėjo duomenis apie turto palikėjo skolas. Antstolio paveldimo turto apyrašo sudarymo laikas nepaneigia įpėdinio palikimo priėmimo fakto (LR CK 5.50 str. 2 d. LR CK 5.60 str. 4 d.), bei neapriboja, nustačius paveldėjimo faktą, tolesnių antstolio veiksmų vykdomosiose bylose. Išnykus vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindams, o būtent R. Ž. priėmus E. Ž. palikimą, išnyko ir teisinis procesinis pagrindas vykdomųjų bylų sustabdymui. Todėl laikyti antstolio veiksmus neteisėtais teismas neturi teisinio pagrindo.

Atskirai pastebėtina, kad ir Kelmės raj. apylinkės teismas 2015-11-06 nutartimis civilinėse bylose Nr. P2-5-471/2015 ir Nr. P2-8-471/2015 tenkino antstolio prašymą, pakeitė mirusią skolininkę E. Ž. jos palikimą priėmusiu R. Ž.. Šiaulių apygardos teismas dar 2015-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-824-357/2015, proceso Nr. 2-23-3-00670-2014-0 tenkino paties R. Ž. 2015-10-21 prašymą dėl procesinių teisių perėmimo.

Dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti vykdomąsias bylas.

CPK 626 ir 627 straipsnių nuostatos numato baigtinį aplinkybių, kada antstolis privalo ir turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar vykdymo veiksmus, sąrašą. Pareiškėjas nenurodė nė vienos šiuose straipsniuose numatytos aplinkybės, taip pat jų nenustatė ir teismas. Todėl pareiškėjo prašymas panaikinti antstolės priimtus patvarkymus ir sustabdyti vykdymo veiksmus yra nepagrįstas. Vertinant išdėstytas civilinio proceso įstatymo nuostatas dėl galimybių sustabdyti vykdomąją bylą, akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas į privalomą bylos sustabdymo atvejų sąrašą nepatenka.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje (buvęs Nr. 2-10271-772/2015), pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytos antstolės Eurikos Rulienės vykdomosios bylos Nr. 69-977/2014, 69-759/2015, 69-760/2015, 69-761/2015, 69-762/2015, 69-763/2015, 69-2277/2015, 69-2278/2015, ir jose atliekamas išieškojimas, naikintinos nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

Suinteresuotas asmuo P. Jankūno miško darbų individuali įmonė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo pripažinti, kad R. Ž. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skirti pareiškėjui R. Ž. 1 000 Eur baudą (CPK 95 str.), 50 proc. baudos priteisiant P. Jankūno miško darbų individualiai įmonei.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis kaip neteisėtas veiksmas (neveikimas) gali sukelti įvairaus pobūdžio negatyvius teisinius padarinius. Tačiau CPK 95 straipsnyje „Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės“ expressis verbis paminėti tik du iš jų. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Civilinio proceso teisės doktrinoje pažymima, kad reikalavimas atlyginti dėl piktnaudžiavimo procesu padarytus nuostolius gali būti vertinamas ir kaip savarankiškas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 ir 3 dalis žala, padaryta pažeidžiant draudimą piktnaudžiauti teisę į gynybą, atlyginama vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis. Materialiuoju atžvilgiu atlyginimui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tiesiogiai taikomos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

Visų pirma įstatymas numato, kad reikalavimas šaliai atlyginti piktnaudžiaujant procesu padarytus nuostolius neprivalo būti reiškiamas toje pačioje byloje.

Pastebėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012, 2015-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015 ir kt.).

LR CK 1.5 str.1d. nurodo, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šio straipsnio 4 dalis teismą įpareigoja aiškinti ir taikyti įstatymą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors pareiškėjas ir prateikė antstoliu skundą bei dėl neaiškių nepateikia duomenų apie paveldimo turto apyrašo nesudarymą, skundo pateikimas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesine teise. Tenka pastebėti, kad ginčai teisme tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens dar nesuteikia teismui teisinio pagrindo juos laikyti pareiškėjo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis byloje. Teismui nenustačius pareiškėjo kaltų veiksmų sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atmestinas suinteresuoto asmens prašymas skirti R. Ž. baudą (CPK 95 str. 2d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuotas asmuo P. Jankūno miško darbų individuali įmonė pateikė teismui prašymą iš pareiškėjo R. Ž. priteisti 180 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas, todėl atstovavimo išlaidos P. Jankūno miško darbų individuali įmonė priteistinos iš pareiškėjo R. Ž. (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 510, 626, 627, straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo R. Ž. skundą atmesti.

Panaikinti, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje (buvęs Nr. 2-10271-772/2015), pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti antstolės Eurikos Rulienės vykdomąsias bylas Nr. 69-977/2014, 69-759/2015, 69-760/2015, 69-761/2015, 69-762/2015, 69-763/2015, 69-2277/2015, 69-2278/2015, ir jose atliekamą išieškojimą, nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Priteisti suinteresuotam asmeniui P. Jankūno miško darbų individualiai įmonei (į.k. 301168541) iš pareiškėjo R. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Šios nutarties kopiją išsiųsti proceso dalyviams.