Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M., A. M., T. B., V. B., A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. M., A. M., T. B., V. B., A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M., A. M., T. B., V. B., A. B. ieškinį atsakovams A. Š., A. Š., D. M. dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovų patikslintas ieškinys, kuriuo prašo:

1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune naudojimosi tvarką pagal matininko A. G. 2020 m. vasario 4 d. parengtą žemės sklypu naudojimosi tarp bendraturčių planą;

2) nustatyti, kad žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „A“ (370 kv. m.) visi bendraturčiai naudosis bendrai;

3) nustatyti ūkinio pastato 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi tvarką pagal geodezininko Š. D. 2019 m. lapkričio mėn. parengtą pasiūlymą;

4) įpareigoti atsakovus A. Š. ir A. Š. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti visus jiems priklausančius daiktus iš ūkinio pastato dalies pasiūlyme pažymėtos indeksu 8/1, ir tvarkingas patalpas pagal priėmimo – perdavimo aktą perduoti T. B.; per nustatytą terminą neperdavus pastato dalies, pasiūlyme pažymėtos indeksu 8/1 T. B., skirti atsakovams 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą įsipareigojimo neįvykdymo dieną.

2. 2021 m. sausio 15 d. teisme gautas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1) iki byla bus išnagrinėta iš esmės nustatyti laikiną naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal matininko A. G. parengtą 2020 m. rugsėjo 23 d. ,,Laikiną žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą M1:500, nustatant, kad: 1. ieškovai A. M. ir A. M. naudojasi individualiai žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu F (40 kv. m.; taškai 7-8-28-27-26-25); 2. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu B (136 kv. m.(43+ 47+46 kv. m.), taškai 31-30-29-27-28-8-9-10-11-12) bendrai naudojasi ieškovai A. M., A. M., V. B., T. B.; 3. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu C (41 kv. m.) bendrai naudojasi ieškovai A. M., A. M. ir A. B. (41 kv.m. (20+20 kv.m.), taškai 20-19-6-7-24; 4. atsakovė D. M. individualiai naudojasi žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu D (50 kv. m.; taškai 17-18-19-21); 5. atsakovai A. Š. ir A. Š. individualiai naudojasi žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu E (25 kv. m.; taškai 16-17-21-22-23); 6. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu A (464 kv.m. (181+49+49+36+75+49+49+36+75+74 kv. m.), taškai 1-2-3-4-5-6-19-18-16-23-22-21-20-24- 25-26-27-29-30-31-12-13-14-15-1, tiek ieškovai, tiek atsakovai naudojasi bendrai.

2) įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovams naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais F (40 kv. m.), B (136 kv. m.), C (41 kv.m.), bei sklypo dalimi A (464 kv. m.), kuria visi bendraturčiai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės naudosis bendrai;

3) įpareigoti atsakovus A. Š., A. Š., jiems priklausančias transporto priemones statyti ir daiktus sandėliuoti žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu E;

4) įpareigoti A. Š. užtikrinti, kad jos sugyventinis V. V. jam priklausantį automobilį statytų žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu E;

5) įpareigoti atsakovę D. M. jai priklausančias transporto priemones statyti ir daiktus sandėliuoti žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu D.

3. Nurodė, kad ieškovų pateiktas ieškinys yra pagrįstas, kadangi šalys nesutaria dėl naudojimosi ūkiniu pastatu ir žemės sklypu tvarkos, ką patvirtina kreipimasis į teismą, rašytiniai įrodymai, foto nuotraukos, duomenys iš policijos. Šalių dalys bendrame turte nustatytos ir ieškovai turi teisę jiems priklausančiu turtu nutrukdomai naudotis, valdyti, disponuoti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užkirsti kelią atsakovams piktnaudžiauti teisėmis, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, kuriai nenustatyta naudojimosi tvarka ir taip laikinai sureguliuoti teisinį ginčą. Atsakovai sudaro kliūtis ieškovams naudotis bendra bei asmenine nuosavybe, sąmoningai užstatydami automobiliais žemę, ūkinį pastatą (sandėliukus), ieškovų A. M. ir A. M. garažą, sukraudami ant bendro naudojimo žemės jiems priklausančius daiktus, tokiu būdu, kad nėra ieškovams galimybės prieiti ir/ar pravažiuoti prie jų asmeninės nuosavybės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė ieškovų A. M., A. M., T. B., V. B., A. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašymus nustatyti įpareigojimus atsakovams.

5. Teismas sprendė, kad ieškovai tikėtinai pagrindė patikslinto ieškinio reikalavimus, todėl aktuali kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įvertinimas. Nustatė, kad ieškinio reikalavimas bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dalykas bei pobūdis iš esmės sutampa, nes sukelia teisines pasekmes atsakovų teisėms, t. y. apriboja jų daiktines teises, todėl teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų išspręstas ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo. Ieškovų prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone iš esmės siekiama ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, bet prevencinių tikslų – naudotis tam tikra žemės sklypo dalimi iki teismas nustatys tam tikrą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tačiau ieškovai prevencinio ieškinio nereiškia. Teismo preliminariu vertinimu, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas jokiais įrodymais dėl realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymui. Taip pat ieškovai nenurodė jokių argumentų, kokiu būdu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali iš esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimu teismo sprendimo įvykdymas, t. y. jog nebebus galimybės įgyvendinti galutiniu teismo sprendimu nustatytos ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Ieškovų pateiktos foto nuotraukos, aplinkybės, kad kviečiami policijos pareigūnai, patvirtino, jog šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau foto nuotraukos pačios savaime kitų aplinkybių ar grėsmės būsimam sprendimui, neįrodo. Visos ieškovų nurodomos aplinkybės gali būti nustatytos tik išnagrinėjus ginčą iš esmės ir jos nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų suteikta išimtinai per daug teisių vienai ginčo šaliai ir neatitiktų prašančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir asmenų, kuriems laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyros bei CK įtvirtintų šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principų.

6. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų prašymai įpareigoti atsakovus netrukdyti naudotis tam tikromis žemės sklypo dalimis betarpiškai susiję su prašymu nustatyti laikiną naudojimosi ginčo turtu tvarką, kurį atmetė, pastaruosius prašymus taip pat atmetė. Nurodė, kad nebuvo pateikta leistinų įrodymų, kurie patvirtintų prevencinių priemonių byloje taikymo būtinybę. Todėl realios grėsmės ieškovų teisei į nuosavybę nebuvo. Neįrodžius grėsmės atsakovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar ieškovams patirti žalą dėl atsakovų veiksmų, nebuvo teisėto pagrindo nustatyti laikiną naudojimosi bendru turtu tvarką ir įpareigoti atsakovus neatlikti prašyme nurodytų veiksmų.

V. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovai (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas netinkamai įvertino prašyme nurodytas faktines aplinkybes. Ieškovai laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia ne tik prevencinių tikslų – sureguliuoti laikinai kilusį ginčą, bet ir galimai palankaus ieškovams būsimo teismo sprendimo užtikrinimo, t. y. nusistovėjusios naudojimosi tvarkos status quo išsaugojimo. Byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovai be bendraturčių sutikimo siekia pakeisti nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, pertvarkydami žemės sklypą – ardydami, griaunami tai, ką yra įsirengę ieškovai, įsirengdami poilsio zonas žemės sklypo dalyse, kuriomis faktiškai naudojasi ieškovai. Bendro naudojimo žemėje, iki bus nustatyta naudojimosi tvarka, vykdomi atsakovų veiksmai nukreipti galimo ieškovams palankaus teismo sprendimo apsunkinimui. Priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, ieškovai jiems skirtas žemės sklypo dalis turėtų pertvarkyti, tokiu būdu patirtų žalą (pertvarkymo išlaidas), būtų priversti pašalinti ieškovams priklausančius daiktus, o tai ateityje sąlygotų naujus teisminius ginčus.

7.2. Teismas nepagrįstai sprendė apie atsakovų teisių suvaržymus. Atsakovai nepateikė įrodymų dėl galimo savo daiktinių teisių pažeidimo ar nepagrįsto suvaržymo. Tai, kad atsakovams būtų apribota teisė naudotis ieškovams priklausančiomis daiktinėmis teisėmis, negali būti laikoma atsakovų teisių suvaržymu, atsakovai netrukdomai naudotųsi jiems priklausančia žemės sklypo dalimi. Nenustatant laikinos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, pažeidžiamas šalių pusiausvyros principas, nes atsakovams suteikiama teisė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės piktnaudžiauti savo kaip bendraturčių teise – apsunkinant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą atsakovams priklausančiais statiniais bei daiktais. Teismas nevertino, kokiu teisiniu pagrindu šalys valdo žemės sklypą, ar siūloma nustatyti laikinoji naudojimosi tvarka preliminariai įvertinus šalių daiktines teises, nepažeis šių teisių. Preliminariai įvertinus bendraturčių žemės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje matyti, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 596/756 dalys žemės, atsakovei D. M. - 99/756, o atsakovams A. Š. ir A. Š. - 61/756 žemės. Teismas privalėjo vertinti, ar atsakovai gali naudotis ieškovų turtu. Laikina naudojimosi tvarka, užtikrintų šalių pusiausvyros principą –ieškovai ir atsakovai laikinai naudotųsi konkrečiomis žemės sklypo dalimis, kas užtikrintų žemės sklypo status qua išsaugojimą, laikinai sureguliuotų tarp šalių kylančius ginčus dėl naudojimosi turtu, užtikrintų protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principus. Nustačius prašomą laikinąją apsaugą, būtų užkirstas kelias atsakovams be bendraturčių sutikimo tęsti žemės sklypo pertvarkymo darbus iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

7.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės prevenciniu tikslu gali būti taikomos tik pareiškus prevencinį ieškinį. CPK normos nenumato draudimo teismui materialinio reikalavimo užtikrinimui taikyti prevencines priemones, siekiant užkirsti kelią žalai, ar naujiems teisminiams ginčams kilti. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

7.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimas iš esmės sutampa su laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimu ir kad jų pritaikymas iš esmės reikštų ieškinio patenkinimą. Sutinka, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė iš dalies turi prevencinio pobūdžio ir iš dalies sutampa su ieškovo materialiuoju teisiniu reikalavimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad ji negali būti taikoma, nustačius būtinas laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas. Ieškovai laikinąja apsaugos priemone siekia išlaikyti žemės sklypo status qua padėtį. Kad yra reali grėsmė žalai kilti, patvirtina Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1320-528/2021 dėl žalos A. M. atlyginimo. Kartu su skundu ieškovai teikia papildomus įrodymus, kurie patvirtina aplinkybes, kad pateikus teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai ir toliau atlieka veiksmus keliančius grėsmę ne tik žalai, bet ir naujiems teisminiams ginčams kilti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, esant duomenų apie atsakovų nesąžiningumą. Atsakovams yra žinoma nusistovėjusi naudojimosi tarp bendraturčių tvarka, ilgą laiką šios tvarkos laikėsi, tačiau šiuo metu atsakovai sąmoningai ieškovų naudojamoje sklypo dalyje įrengia savo poilsio zonas. Pasikeitus aplinkybėms, nėra paneigiama atsakovų teisė kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Su teismo pozicija, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas reikštų ginčo išnagrinėjimą iš esmės, nėra pagrindo sutikti, kadangi tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, teismas galės priimti galutinį procesinį sprendimą. Mano, kad egzistuoja antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

2. Atsakovė D. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1. Ieškovai nenurodo, kokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės ar pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Žemės sklypas koks buvo, toks liks, priėmus teismo sprendimą bus nustatytos tik naudojimosi juo dalys, priskirtinos naudotis vieniems, kitiems ar bendrai. Tuo tarpu prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas keltų grėsmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Laikinoji naudojimosi sklypu tvarka suformuotų faktinę naudojimosi tvarką, kuri būtų naudinga ieškovams, ir kuri nulemtų tai, kokią nuolatinę naudojimosi sklypu tvarką teismas nustatytų galutiniu sprendimu. Tai šiurkščiai pažeistų atsakovės teises. Alternatyvios naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo ieškovai turėtų siekti reikšdami atitinkamą ieškinio reikalavimą, laikinųjų apsaugos priemonių institutas tam nėra tinkamas. Negalima prašyti taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios neturėtų įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau teiktų ieškovams naudą, laikinai sureguliuotų ginčo teisinius santykius, iš anksto teiktų ieškovams tai, ko jie reikalauja ieškiniu. Nesant nustatytos naudojimosi sklypu tvarkos, bendraturčiai naudojasi sklypu bendrai, o tai geriausiai užtikrina laikiną situacijos sureguliavimą. Be to, tokių priemonių taikymas pažeistų šalių lygiateisiškumo principą, nes ieškovus pastatytų į privilegijuotą padėtį, t. y. jų reikalavimai būtų patenkinti neišnagrinėjus bylos iš esmės. Laikinųjų priemonių taikymas pažeistų ir proporcingumo principą, nes jų taikymas nėra reikalingas kol vyksta bylos nagrinėjimas visi bendraturčiai įgyvendina savo teises į sklypą lygiais pagrindais ir tai geriausiai atitinka šalių interesų suderinimo principą. Ieškovų argumentai ir įrodymai apie automobilio statymą yra nesąžiningi ir nepagrįsti. Automobilį sklype stato ten, kur tuo metu randa vietos. Pavienės nuotraukos nerodo realios situacijos. Ieškovų pateiktos foto nuotraukos, aplinkybės, kad kviečiami policijos pareigūnai, patvirtina, jog santykiai yra konfliktiški, tačiau jos pačios savaime kitų aplinkybių ar grėsmės būsimam sprendimui neįrodo. Be to, visos ieškovų nurodomos aplinkybės gali būti nustatytos tik išnagrinėjus ginčą iš esmės. Iš papildomų naujų įrodymų nėra aišku, nuo ko nukentėjo ieškovai, ar jų kaip nukentėjusiųjų statusai turi tiesioginį ryši su nagrinėjama byla. Kiemo valymas nuo sniego neturi nieko bendro su poreikiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiais metais iškrito pakankamai didelis sniego kiekis, todėl buvo būtina jį nukasti, natūralu, kad sniegą sukasė į šonus.

8.2. Ieškovai siekia nustatyti įpareigojimus V. V., kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Atsakovei pareiga atsakyti už V. V. negali būti nustatoma, nes tai neproporcingai ir nepagrįstai varžytų atsakovės teises.

3. Atsakovė A. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Teismas teisingai nurodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas niekaip nepasunkėtų ir nepasidarytų neįmanomu, t. y. nesutrukdytų įgyvendinti naudojimosi sklypu tvarkos. Ieškovai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė siekiu laikinai sureguliuoti ginčo santykius, nereiškė argumentų apie tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Šiuos argumentus pateikė tik atskirajame skunde. Tačiau atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi šie argumentai nagrinėjant atskirąjį skundą negali būti vertinami.

9.2. Ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas keltų grėsmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia išsaugoti esamą padėti (status quo). Priešingai, ieškovai siekia pakeisti esamą faktinę naudojimosi sklypu tvarką. Laikinoji naudojimosi sklypu tvarka nulemtų nuolatinę naudojimosi sklypu tvarką, kurią nustatytų teismas galutiniu sprendimu. Tai šiurkščiai pažeistų atsakovės teises. Nenustačius naudojimosi sklypu tvarkos, bendraturčiai naudojasi sklypu bendrai ir tai geriausiai užtikrina laikiną situacijos sureguliavimą. Nepagrįsti ieškovų argumentai, kad atsakovai naudojasi sklypu daugiau nei galėtų pagal turimas idealiąsias dalis. Dėl šių motyvų teismas išspręs išnagrinėjęs ginčą iš esmės.

9.3. Prašomų priemonių taikymas pažeistų šalių lygiateisiškumo principą, ieškovus pastatytų į privilegijuotą padėtį, t. y. jų reikalavimai būtų patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Teismas turi išlikti objektyvus ir nešališkas visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, todėl negali tenkinti vienos iš šalių reikalavimų. Taip pat šių priemonių taikymas pažeistų proporcingumo principą. Kol vyksta bylos nagrinėjimas visi bendraturčiai įgyvendina savo teises į sklypą lygiais pagrindais. Ieškovų argumentai ir įrodymai apie automobilio statymą yra nesąžiningi ir nepagrįsti. Automobilį sklype stato ten, kur tuo metu randa vietos. Pavienės nuotraukos nerodo realios situacijos. Teismas dėl ieškovų pretenzijų atsakovams pagrįstumo galėtų spręsti išnagrinėjęs ginčą iš esmės.

9.4. Ieškovai laikinąsias apsaugos priemones prašo nustatyti kaip naudojimosi sklypu tvarką pagal schemą, kuri nesutampa su reiškiamais ieškinio reikalavimais, todėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškinio reikalavimais. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovai prašymu siekia to paties pobūdžio materialinių teisinių padarinių kaip ir ieškiniu, t. y. siekia naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Alternatyvios naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo ieškovai turėtų siekti reikšdami atitinkamą ieškinio reikalavimą.

9.5. Prašymu ieškovai siekia nustatyti įpareigojimus V. V., kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Atsakovei pareiga atsakyti už V. V. negali būti nustatoma, nes tai neproporcingai ir nepagrįstai varžytų atsakovės teises.

9.6. Ieškovai teikia naujus įrodymus – nutarimus pripažinti nukentėjusiaisiais ir nuotraukas, tačiau šiuose nutarimuose nėra nustatyti tariamus administracinius nusižengimus padarę asmenys. Nė vienas iš atsakovų tokių tariamų administracinių nusižengimų nepadarė, o ieškovai teikiamais įrodymais nesąžiningai klaidina teismą. Ieškovai nenurodo, kodėl negalėjo šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VIII. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl papildomų dokumentų priėmimo

5. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK 2021 m. sausio 19 d. nutarimą pripažinti V. B. nukentėjusiąja administraciniame tyrime; Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK 2021 sausio 25 d. nutarimą pripažinti A. M. nukentėjusiuoju administraciniame tyrime. Nurodo, kad naujai teikiami rašytiniai įrodymai rodo, kad pateikus teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai ir toliau atlieka veiksmus keliančius grėsmę ne tik žalai, bet ir naujiems teisminiams ginčams kilti. Apeliacinio proceso metu apeliantai papildomai pateikė 2021 m. kovo 12 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas galimai ieškovės A. Š. atžvilgiu.

6. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 180 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų ryšio su byla, CPK 197 straipsnio nustatytais reikalavimais rašytiniams įrodymams, CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

7. Iš 2021 m. kovo 12 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą negalima spręsti apie pradėto tyrimo aplinkybes, įtariamąjį asmenį, jo ryšio su nagrinėjama byla, taip pat įvertinus, kad ieškovai A. Š. yra iškėlę kitą civilinę bylą Nr. e2-1320-528/2021, be kita ko, dėl žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas nenustato naujai pateiktų įrodymų ryšio su nagrinėjamu klausimu, todėl juos atsisako priimti.

8. Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK 2021 m. sausio 19 d. nutarimas ir 2021 sausio 25 d. nutarimas ir jame pateiktos fotonuotraukos, kuriose vaizduojamas ginčo žemės sklypas, susiję su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovai turėjo galimybė dėl jų atsiliepti, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai įvertintini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką ir įpareigojimus atsakovams netrukdyti naudotis tam tikromis žemės sklypo dalimis, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui, buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl naudojimo tvarkos žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir ūkiniu pastatu 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Kadangi naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta, tai ginčo žemės sklypu šalys naudojamasi bendrai, o kokia buvo nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, nėra nustatinėjama sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ši aplinkybė bus nustatyta tik bylą nagrinėjant iš esmės ir vertinant visus byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl nepagrįstas atsakovės D. M. atsiliepimo argumentas, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra galimai siekiama pagrįsti faktinę naudojimosi tvarką.

12. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir statiniu nustatymo (CK 4. 75 straipsnis). Teismo sprendimas yra priimamas dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinio patenkinimo atveju teismas patvirtintų ieškovų prašomą žemės sklypo ir ūkinio pastato naudojimosi tvarką. Apeliantai sutinka, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš dalies sutampa su ieškovų ieškinio reikalavimais. Dėl to, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, ieškovų keliami reikalavimai būtų patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, t. y. būtų išspręstas ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo. Pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog laikinosios apsaugos priemonės, kurios iš esmės sutampa su pareikštais reikalavimais, tam tikrais atvejais (kai pareiškiami prevencinio pobūdžio reikalavimai) gali būti taikomos, tačiau jų taikymas turi būti pakankamai pagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė ne prevencinį ieškinį, todėl jų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, sudarė pagrindą tokio prašymo netenkinti.

13. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Apeliantai teisingai nurodo, kad būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Tačiau nepagrindžia, kaip nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovams galimai palankiu galutiniu teismo sprendimu nustatyta ginčo turto naudojimosi tvarka galėtų prarasti prasmę ar tapti netikslinga. Nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikia įrodymų, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo vykdymui ir tai yra vienintelis būdas užtikrinti teismo sprendimo vykdymą.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų siekis nustatyti laikinąją naudojimosi tvarką ginčo žemės sklypu ir statiniu iš esmės prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui, t. y. patenkinus apeliantų prašymą dėl laikinos naudojimosi ginčo turtu tvarkos nėra išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovams pranašumo atsakovų atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovų valios. Minėta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas. Taigi įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis AB „Vidiva“ v. UAB „Galinta ir partneriai“, UAB „Kauno Vitingas“ dėl ieškovės prašymo iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimta civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovai prevencinio ieškinio nereiškia.

15. Apeliantai būtinybę nustatyti laikinus įpareigojimus atsakovams: netrukdyti ieškovams naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais F (40 kv. m.), B (136 kv. m.), C (41 kv.m.), bei sklypo dalimi A (464 kv. m.), kuria visi bendraturčiai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės naudosis bendrai; įpareigoti atsakovus A. Š., A. Š., jiems priklausančias transporto priemones statyti ir daiktus sandėliuoti žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu E; įpareigoti A. Š. užtikrinti, kad jos sugyventinis V. V. jam priklausantį automobilį statytų žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu E; įpareigoti atsakovę D. M. jai priklausančias transporto priemones statyti ir daiktus sandėliuoti žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu D, grindžia tarp šalių susiklosčiusiais konfliktiškais santykiais ir nurodo, kad atsakovai ardo, griauna tai, ką yra įsirengę ieškovai. Ieškovai teigia, kad atsakovai užstato savo automobiliais žemę, ūkinį pastatą (sandėliukus), ieškovų garažą, sukrauna ant bendro naudojimo žemės jiems priklausančius daiktus, dėl ko ieškovams nėra galimybės prieiti ir/ ar pravažiuoti prie jų asmeninės nuosavybės. Šias aplinkybes grindžia Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK 2021 m. sausio 19 d. nutarimu ir 2021 sausio 25 d. nutarimu. Atskirajame skunde apeliantai papildomai nurodo, kad atsakovai įsirengia poilsio zonas žemės sklypo dalyse, kuriomis faktiškai naudojasi ieškovai.

16. Vertinant šiuos apeliantų argumentus pastebėtina, kad byloje nėra jokio pagrindo taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl jau vien todėl tokie įpareigojimai nenustatytini. Be to, byloje sprendžiamas ginčas ne dėl savininko pažeistų teisių gynimo (CK 4.98 straipsnis), o dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir statiniu nustatymo (CK 4.75 straipsnis). Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovų nurodomomis aplinkybėmis dėl jų teisių pažeidimo, taip pat nesuponuoja pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymas neužtikrins galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymo (CPK 144 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Pastebėtina, kad analogiška išvada nurodyta Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1785-259/2019, kuomet ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovams atlikti veiksmus, kurie buvo nesusiję su nagrinėjamos bylos pagrindu ir dalyku (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

17. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo atveju iki kol naudojimosi ginčo žemės sklypu ir ūkiniu pastatu tvarka nenustatyta, kiekvienas iš bendraturčių turi lygias teises, atsižvelgiant į jam tenkančią idealiąją dalį, naudoti, valdyti žemės sklypą bei ūkinį pastatą ir valdo juos bendrai. Taigi ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje lemia, kad teismo sprendimo vykdymas negali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi šiuo atveju dar tik bus nustatinėjama, kuria žemės sklypo ir ūkinio pastato dalimi kiekvienas iš bendraturčių galės naudotis atskirai, o kuria bendrai. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad teismas nevertino, kokiu teisiniu pagrindu šalys valdo žemės sklypą, ar siūloma nustatyti laikinoji naudojimosi tvarka preliminariai įvertinus šalių daiktines teises, nepažeis šių teisių, nes atsakovai naudojasi didesniame dalimi bendro turto, nei jiems priklauso idealioji dalis, nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ir nepagrįsta, kadangi šios aplinkybės nenustatinėjamos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18. Apeliantai nurodo į atsakovų nesąžiningumą, į Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1320-528/2021 pagal ieškovų A. M., A. M., V. B. ieškinį atsakovams A. Š., A. Š., V. V., tretiesiems asmenims T. B., A. B., D. M. dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo, žalos atlyginimo. Tačiau šios ieškovų teisme iškeltos kitos civilinės bylos aplinkybės nagrinėjamoje byloje negali pagrįsti atsakovų nesąžiningumą, kadangi kitos bylos pagrindas ir dalykas skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Be to, apeliantų argumentai, kad atsakovams yra žinoma nusistovėjusi naudojimosi tarp bendraturčių tvarka, bet šiuo metu jie sąmoningai ieškovų naudojamoje sklypo dalyje įrengia savo poilsio zonas, vertintini kaip atsakovų nesutikimas su ieškovų ieškinio aplinkybėmis dėl nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o ne pagrindžia atsakovų nesąžiningumą. Jau minėta, kad dėl nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos bus sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės.

19. Apeliacinė instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo, teisingumo ir proporcingumo principų (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl to skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.