Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė: 1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko A. G. 2019 m. parengtą naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių planą: A. M. ir A. M. skiriant naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide B, A. B. – raide C, V. B. – raide F1 ir F2, T. B. – raide G1, G2, G3, G4, D. M. – raidėmis D1, D2, A. Š. ir A. Š. – raidėmis E1 ir E2; 2) nustatyti, kad žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A, visi bendraturčiai naudosis bendrai; 3) nustatyti ūkinio pastato 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant, kad A. M. ir A. M. naudosis ūkinio pastato dalimi, pasiūlyme pažymėta indeksu 6, A. B. – indeksu 1, V. B. – indeksu 5, T. B. – indeksu 3, D. M. – numeriu 4, A. Š. ir A. Š. – indeksu 2; 4) įpareigoti atsakovus A. Š. ir A. Š. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti visus jiems priklausančius daiktus iš ūkinio pastato dalies, pasiūlyme pažymėtos indeksu 8/1, ir tvarkingas patalpas pagal priėmimo-perdavimo aktą perduoti T. B.. Per teismo nustatytą terminą neperdavus sandėliuko T. B., skirti atsakovams 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną; 5) priteisti iš atsakovų ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovams A. Š. ir A. Š. patiems ar pasitelkiant trečiuosius asmenis atlikti šiuos veiksmus: ardyti šlaitą ar vykdyti bet kokius kitus ardymo, griovimo, statybos darbus greta A. M. ir A. M. nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato – garažo 6I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus šalinant savavalinės statybos padarinius, pagal atsakovams A. Š. ir A. Š. surašytus savavalinės statybos aktus, bei ginčo žemės sklype pjauti ar sodinti medžius, krūmus, užstatyti praėjimus ir pravažiavimus. Ieškovai nurodė, kad atsakovai vykdo įvairius statybos, griovimo, ardymo darbus, todėl siekiama užkirsti galimus neigiamus padariniams, dėl kurių priėmus ieškovams palankų sprendimą, jo įvykdymas taptų negalimas arba pasunkėtų. Šiuos darbus atsakovai vykdo be ieškovų sutikimo, buvo pažeistas šlaitą sutvirtinantis pamatas, dėl ko atsakovams surašytas savavališkos statybos aktas. Be to, atsakovė A. Š. su savo sugyventiniu, išgriovė A. M. priklausiusį įrankių saugojimo sandėliuką, užėmė kitiems bendraturčiams priklausančias rūsio patalpas, nupjovė seną spyną ir išnešę daiktus, užėmė ūkio pastato sandėliuko patalpas. Dėl atsakovų įvairių vykdomų statybos/griovimo/ardymo darbų kyla grėsmė, kadangi pasikeitus statinių išsidėstymui, ginčo sklype teismo nustatyta naudojimosi tvarka negalės būti įgyvendinama.

5. Atskirajame skunde atsakovė A. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiauja teise. Ieškovų procesiniuose dokumentuose pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai, prie prašymo nepridedama jokių jo pagrįstumą patvirtinančiu įrodymų, apart nuotraukų, kuriose užfiksuotos tam tikros atskiros izoliuotos aplinkybės, kurias ieškovai interpretuoja taip kaip jiems patogu. Daugelio nuotraukų atveju nėra jokios objektyvios informacijos, kada tos nuotraukos darytos, jos neatspindi realiai egzistavusios situacijos ir yra neinformatyvios. Nė vienoje nuotraukų nėra matyti, kad A. Š. ar jos artimieji atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Ieškovai yra labai netvarkingi ir neatsakingi - neprisideda prie sklypo tvarkymo, nors tai yra jų, kaip sklypo ir tam tikrų statinių bendraturčių, pareiga. Atsakovai, norėdami gyventi tvarkingai ir saugiai, ėmė tvarkytis sklypą, kad jame būtų patogu žaisti vaikams ir galima būtų patogiai gyventi ir juo naudotis visiems namo bendraturčiams. Ieškovai iš to, kad sklypas buvo sutvarkytas be jų prisidėjimo, akivaizdžiai gavo naudą. Negana to, ieškovai atsakovę ir jos artimuosius apšmeižė neva kaip kenkiančius ieškovams, darančius jiems kažkokią žalą, gadinančius jų turtą ir pan. Nors nėra nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. Nei antstolio M. P. 2019-05-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-19-46, nei UAB „Įraža“ 2019-05-30 išvadoje Nr. 19-05/08 nėra teigiama, kad atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Ieškovai nesąžiningai manipuliuoja teismu, o teismas to neįžvelgė ir įgyvendino jų nesąžiningą sumanymą - neteisėtai suvaržė atsakovės teises, palikdamas jai tik galimybę griauti savavalinę statybą ir kuriam laikui atimdamas galimybę įteisinti savavalinę statybą, nors teisę įteisinti atsakovei pripažįsta įstatymas, o savavalinės statybos padarinių šalinimas net nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės realiai nušalina atsakovus nuo naudojimosi sklypu, o ieškovams išlieka teisė atlikti veiksmus, kurie skundžiama nutartimi yra uždrausti atsakovams.

5.2. Ieškovai nepagrindė ir neįrodė, kad yra grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas kaip nors pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, be to pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimais. Kol naudojimosi sklypu ir ūkiniu pastatu tvarka nenustatyta, kiekvienas iš bendraturčių turi lygias teises, atsižvelgiant į jam tenkančią idealiąją dalį, naudoti, valdyti sklypą bei ūkinį pastatą ir valdo juos bendrai. Atsižvelgiant į esamą situaciją atsakovai ir įgyvendina savo, kaip bendraturčių, teises į abu minėtuosius nekilnojamuosius daiktus. Tuo atveju jeigu teismo sprendimu konkreti naudojimosi sklypu ir ūkiniu pastatu tvarka būtų nustatyta, tai ji galiotų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir negaliotų atgal. Teismui galutiniu sprendimu nustačius naudojimosi sklypu ir ūkiniu pastatu tvarką, tai būtų nauja teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, kuria atsakovai vadovautųsi ir pagal ją elgtųsi. Tačiau šiuo metu tokios aplinkybės nėra, o ieškovai nepateikė jokių argumentų, kad atsakovai gali nepaisyti būsimo teismo sprendimo byloje. Pati ginčo esmė nagrinėjamoje byloje lemia tai, kad teismo sprendimo vykdymas negali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi šiuo atveju bus tik nustatinėjama, kuria dalimi sklypo ir ūkinio pastato kiekvienas iš bendraturčių galės naudotis atskirai nuo kitų, o kuria bendrai su kitais. Taigi teismo sprendimas susijęs su tam tikrų sklypo ir ūkinio pastato dalių priskyrimu naudotis konkretiems asmenims. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrina būsimo teismo sprendimo vykdymo, nes nėra susiję su ieškinio reikalavimais. Šių aplinkybių teismas neanalizavo, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą bei be pagrindo atsakovų teises varžančią nutartį.

5.3. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra netinkamos ieškovų ir atsakovų, kaip bendraturčių, tarpusavio teisiniams santykiams, pažeidžia proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo, lygiateisiškumo principus. Šiuo atveju būtina, kad atsakovai ir bylos nagrinėjimo metu turėtų lygias teises su ieškovais valdyti, naudotis bendru sklypu ir disponuoti juo (įskaitant sklypo užstatymą nekilnojamaisiais daiktais ir apsodinimą medžiais bei krūmais, situacijos keitimą ir t. t.), nes nesant to, nusistovėjusią, ilgalaikę faktinę naudojimosi sklypu tvarką turėtų galimybę kurti/keisti tik ieškovai, o atsakovai lygiavertės galimybės dalyvauti šiame procese neturėtų. Vadovaujantis minėtais teisės principais ir normomis, turi būti arba visiems sklypo bendraturčiams leidžiama atlikti skundžiamoje nutartyje nurodytus veiksmus, arba visiems jiems draudžiama juos atlikti. O skundžiama nutartimi iš atsakovų buvo atimtos sklypo tam tikro naudojimo galimybės, tačiau tokia galimybė palikta ieškovams, taigi šalims sukurtos nelygiavertės sąlygos ir ieškovai šias jiems paliktas galimybes gali nesąžiningai išnaudoti savo naudai.

Šalies argumentai

6.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, kuriais ieškovai grindė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes yra grėsmė galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - fotonuotraukos, patvirtina, o ir pati apeliantė pripažįsta, kad be kitų bendraturčių sutikimų ji vykdo statybos darbus, dėl ko yra surašytas savavalinės statybos aktas; taip pat apeliantė pripažįsta aplinkybes, kad ėmė tvarkytis sklypą, kad jame būtų patogu žaisti vaikams ir galima būtų patogiai gyventi ir juo naudotis visiems namo bendraturčiams; kad ji užėmė ginčo sandėliuką, t.y. susidėjo į ginčo sandėliuką savo daiktus. Į bylą pateiktas antstolio 2019-05-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-19-46, 2019-05-30 eksperto išvada Nr. 19-05/08, foto nuotraukos patvirtina nurodytas ieškovų aplinkybes, kad atsakovė pati ir pasitelkdama trečiuosius asmenis atlieka natūralaus šlaito nukasimo darbus, ardo laiptelius ties garažu, niokoja bendraturčiams priklausantį turtą (nugriovė laikiną statinį - įrankių sandėliuką, kasa šlaitą prie pastato 6Ilp, ko pasėkoje yra pažeistos konstrukcijos (atraminė sienutė, buvę laiptai, balkonas ir atraminė balkono aikštelė). Antstolio M. P. 2019-07-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina aplinkybes dėl išardytų laiptelių, vykdomų žemės/šlaito kasimo darbų, ko pasėkoje yra pažeistas pamatas; ant pamatų, ties išėjimu iš garažo atsakovė yra sutempusi ir sumetusi įvairius daiktus. Tai, kad apeliantė piktnaudžiauja savo teisėmis ir elgiasi priešingai kitų bendraturčių interesais patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės Seniūnijos 2019-08-02 raštas, iš kurio turinio matyti, kad atsakovė A. Š. įpareigota netrukdyti ieškovams naudotis praėjimu link Nemuno upės, taip pat konstatuota, kad bendro naudojimo praėjime yra sukrauti V. V. (A. Š. sugyventiniui) ir A. Š. priklausantys įvairūs daiktai, statybinių medžiagų liekanos, plytos, dėžės ir kt., stovi senas šaldytuvas. Asmeninių daiktų laikymas ant bendro naudojimo praėjimo, paneigia atsakovės teiginius, jog ji rūpinasi visų bendraturčių gerbūviu.

6.2. Nustačius užstatytą statiniais žemės sklypo plotą, visų pirma nustatoma, kokia realine sklypo dalimi naudosis kiekvienas bendraturtis atskirai, ir tik esant poreikiui, pvz. prieiti prie statinių ar kitų pastatų, sklypo dalis paliekama bendram naudojimui. Todėl atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas apeliantės argumentas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą ir trukdo jai naudotis žemės sklypu ar jį tvarkyti, kadangi prieiti prie nuosavybės teisę priklausančių pastatų atsakovė turi realią galimybę. Draudimas atlikti bet kokius žemės sklypo pertvarkymo darbus, nėra ir negali būti laikoma atsakovės teisių pažeidimu. Akivaizdu, kad griaudama, ardydama, niokodama kitiems bendratarčiams priklausantį turtą, įrengdama naujas poilsio aikšteles ir pan., apeliantė siekia pakeisti statinių išsidėstymą žemės sklype, o tuo pačiu ir jau nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, o tai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

6.3. Taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas ardyti pamatą ar atlikti bet kokius kasimo darbus prie ieškovams M. priklausančio garažo, priešingai nei teigia apeliantė, yra susijęs su pareikštais reikalavimais, kadangi žemės sklypą prie garažo pagal siūlomą naudojimosi tvarką siūloma palikti naudotis M., o žemės sklypą, kuriame atsakovė išpjovė sodą bei krūmus, ir pastatė suolus, prašoma palikti naudotis B. ir B., juolab jog tai atitinka realines bendraturčių dalis ir neprieštarauja teismų išaiškinimui, kad jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kita vertus, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą. Šiuo atveju apeliantė sąmoningai nutyli aplinkybes, kad ji yra užėmusi ir savivaliauja ne tik bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame ginčo sklype, bet ir valstybei priklausančioje žemėje; ieškovams neleidžia naudotis ne tik jų nuosavybe, bet ir valstybei priklausančia žeme. Taigi, apeliantės elgesys iki ir po bylos iškėlimo, neteisingų, teismą klaidinančių, aplinkybių nurodymas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti apeliantės nesąžiningumą, o tai sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, siekiant užkirsti kelią bet kokiems nesąžiningiems apeliantės veiksmams.