Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1785-259/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-10Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2023-12-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
e2S-1785-259/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08690-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Atsakovas
A. Š., D. M.
Ieškovas
A. M., A. B., T. B., V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1785-259/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08690-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.;3.1.18.1.1.2.;3.1.18.2.2.;3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. M., A. M., A. B., T. B., V. B. ieškinį atsakovams A. Š., A. Š., D. M. dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė: 1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko A. G. 2019 m. parengtą naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių planą: A. M. ir A. M. skiriant naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide B, A. B. – raide C, V. B. – raide F1 ir F2, T. B. – raide G1, G2, G3, G4, D. M. – raidėmis D1, D2, A. Š. ir A. Š. – raidėmis E1 ir E2; 2) nustatyti, kad žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A, visi bendraturčiai naudosis bendrai; 3) nustatyti ūkinio pastato 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant, kad A. M. ir A. M. naudosis ūkinio pastato dalimi, pasiūlyme pažymėta indeksu 6, A. B. – indeksu 1, V. B. – indeksu 5, T. B. – indeksu 3, D. M. – numeriu 4, A. Š. ir A. Š. – indeksu 2; 4) įpareigoti atsakovus A. Š. ir A. Š. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti visus jiems priklausančius daiktus iš ūkinio pastato dalies, pasiūlyme pažymėtos indeksu 8/1, ir tvarkingas patalpas pagal priėmimo-perdavimo aktą perduoti T. B.. Per teismo nustatytą terminą neperdavus sandėliuko T. B., skirti atsakovams 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną; 5) priteisti iš atsakovų ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovams A. Š. ir A. Š. patiems ar pasitelkiant trečiuosius asmenis atlikti šiuos veiksmus: ardyti šlaitą ar vykdyti bet kokius kitus ardymo, griovimo, statybos darbus greta A. M. ir A. M. nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato – garažo 6I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus šalinant savavalinės statybos padarinius, pagal atsakovams A. Š. ir A. Š. surašytus savavalinės statybos aktus, bei ginčo žemės sklype pjauti ar sodinti medžius, krūmus, užstatyti praėjimus ir pravažiavimus. Ieškovai nurodė, kad atsakovai vykdo įvairius statybos, griovimo, ardymo darbus, todėl siekiama užkirsti galimus neigiamus padariniams, dėl kurių priėmus ieškovams palankų sprendimą, jo įvykdymas taptų negalimas arba pasunkėtų. Šiuos darbus atsakovai vykdo be ieškovų sutikimo, buvo pažeistas šlaitą sutvirtinantis pamatas, dėl ko atsakovams surašytas savavališkos statybos aktas. Be to, atsakovė A. Š. su savo sugyventiniu, išgriovė A. M. priklausiusį įrankių saugojimo sandėliuką, užėmė kitiems bendraturčiams priklausančias rūsio patalpas, nupjovė seną spyną ir išnešę daiktus, užėmė ūkio pastato sandėliuko patalpas. Dėl atsakovų įvairių vykdomų statybos/griovimo/ardymo darbų kyla grėsmė, kadangi pasikeitus statinių išsidėstymui, ginčo sklype teismo nustatyta naudojimosi tvarka negalės būti įgyvendinama.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovų prašymą patenkino - ieškinio užtikrinimui uždraudė atsakovams A. Š., A. Š. ir D. M. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo patiems ar pasitelkiant trečiuosius asmenis, tame tarpe sugyventinį V., atlikti šiuos veiksmus: ardyti šlaitą ar vykdyti bet kokius kitus ardymo, griovimo, statybos darbus greta A. M. ir A. M. nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato – garažo 6I1P, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išskyrus griovimo darbus, reikalingus šalinant savavalinės statybos padarinius, pagal atsakovams A. Š. ir A. Š. surašytus savavalinės statybos aktus, bei ginčo žemės sklype pjauti ar sodinti medžius, krūmus, užstatyti praėjimus ir pravažiavimus.

4. Teismas sprendė, jog ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde atsakovė A. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiauja teise. Ieškovų procesiniuose dokumentuose pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai, prie prašymo nepridedama jokių jo pagrįstumą patvirtinančiu įrodymų, apart nuotraukų, kuriose užfiksuotos tam tikros atskiros izoliuotos aplinkybės, kurias ieškovai interpretuoja taip kaip jiems patogu. Daugelio nuotraukų atveju nėra jokios objektyvios informacijos, kada tos nuotraukos darytos, jos neatspindi realiai egzistavusios situacijos ir yra neinformatyvios. Nė vienoje nuotraukų nėra matyti, kad A. Š. ar jos artimieji atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Ieškovai yra labai netvarkingi ir neatsakingi - neprisideda prie sklypo tvarkymo, nors tai yra jų, kaip sklypo ir tam tikrų statinių bendraturčių, pareiga. Atsakovai, norėdami gyventi tvarkingai ir saugiai, ėmė tvarkytis sklypą, kad jame būtų patogu žaisti vaikams ir galima būtų patogiai gyventi ir juo naudotis visiems namo bendraturčiams. Ieškovai iš to, kad sklypas buvo sutvarkytas be jų prisidėjimo, akivaizdžiai gavo naudą. Negana to, ieškovai atsakovę ir jos artimuosius apšmeižė neva kaip kenkiančius ieškovams, darančius jiems kažkokią žalą, gadinančius jų turtą ir pan. Nors nėra nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. Nei antstolio M. P. 2019-05-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-19-46, nei UAB „Įraža“ 2019-05-30 išvadoje Nr. 19-05/08 nėra teigiama, kad atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Ieškovai nesąžiningai manipuliuoja teismu, o teismas to neįžvelgė ir įgyvendino jų nesąžiningą sumanymą - neteisėtai suvaržė atsakovės teises, palikdamas jai tik galimybę griauti savavalinę statybą ir kuriam laikui atimdamas galimybę įteisinti savavalinę statybą, nors teisę įteisinti atsakovei pripažįsta įstatymas, o savavalinės statybos padarinių šalinimas net nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės realiai nušalina atsakovus nuo naudojimosi sklypu, o ieškovams išlieka teisė atlikti veiksmus, kurie skundžiama nutartimi yra uždrausti atsakovams.

5.2. Ieškovai nepagrindė ir neįrodė, kad yra grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas kaip nors pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, be to pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimais. Kol naudojimosi sklypu ir ūkiniu pastatu tvarka nenustatyta, kiekvienas iš bendraturčių turi lygias teises, atsižvelgiant į jam tenkančią idealiąją dalį, naudoti, valdyti sklypą bei ūkinį pastatą ir valdo juos bendrai. Atsižvelgiant į esamą situaciją atsakovai ir įgyvendina savo, kaip bendraturčių, teises į abu minėtuosius nekilnojamuosius daiktus. Tuo atveju jeigu teismo sprendimu konkreti naudojimosi sklypu ir ūkiniu pastatu tvarka būtų nustatyta, tai ji galiotų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir negaliotų atgal. Teismui galutiniu sprendimu nustačius naudojimosi sklypu ir ūkiniu pastatu tvarką, tai būtų nauja teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, kuria atsakovai vadovautųsi ir pagal ją elgtųsi. Tačiau šiuo metu tokios aplinkybės nėra, o ieškovai nepateikė jokių argumentų, kad atsakovai gali nepaisyti būsimo teismo sprendimo byloje. Pati ginčo esmė nagrinėjamoje byloje lemia tai, kad teismo sprendimo vykdymas negali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi šiuo atveju bus tik nustatinėjama, kuria dalimi sklypo ir ūkinio pastato kiekvienas iš bendraturčių galės naudotis atskirai nuo kitų, o kuria bendrai su kitais. Taigi teismo sprendimas susijęs su tam tikrų sklypo ir ūkinio pastato dalių priskyrimu naudotis konkretiems asmenims. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrina būsimo teismo sprendimo vykdymo, nes nėra susiję su ieškinio reikalavimais. Šių aplinkybių teismas neanalizavo, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą bei be pagrindo atsakovų teises varžančią nutartį.

5.3. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra netinkamos ieškovų ir atsakovų, kaip bendraturčių, tarpusavio teisiniams santykiams, pažeidžia proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo, lygiateisiškumo principus. Šiuo atveju būtina, kad atsakovai ir bylos nagrinėjimo metu turėtų lygias teises su ieškovais valdyti, naudotis bendru sklypu ir disponuoti juo (įskaitant sklypo užstatymą nekilnojamaisiais daiktais ir apsodinimą medžiais bei krūmais, situacijos keitimą ir t. t.), nes nesant to, nusistovėjusią, ilgalaikę faktinę naudojimosi sklypu tvarką turėtų galimybę kurti/keisti tik ieškovai, o atsakovai lygiavertės galimybės dalyvauti šiame procese neturėtų. Vadovaujantis minėtais teisės principais ir normomis, turi būti arba visiems sklypo bendraturčiams leidžiama atlikti skundžiamoje nutartyje nurodytus veiksmus, arba visiems jiems draudžiama juos atlikti. O skundžiama nutartimi iš atsakovų buvo atimtos sklypo tam tikro naudojimo galimybės, tačiau tokia galimybė palikta ieškovams, taigi šalims sukurtos nelygiavertės sąlygos ir ieškovai šias jiems paliktas galimybes gali nesąžiningai išnaudoti savo naudai.

Atsiliepimas

2. Ieškovai A. M., A. M., A. B., T. B., V. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

6.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, kuriais ieškovai grindė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes yra grėsmė galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - fotonuotraukos, patvirtina, o ir pati apeliantė pripažįsta, kad be kitų bendraturčių sutikimų ji vykdo statybos darbus, dėl ko yra surašytas savavalinės statybos aktas; taip pat apeliantė pripažįsta aplinkybes, kad ėmė tvarkytis sklypą, kad jame būtų patogu žaisti vaikams ir galima būtų patogiai gyventi ir juo naudotis visiems namo bendraturčiams; kad ji užėmė ginčo sandėliuką, t.y. susidėjo į ginčo sandėliuką savo daiktus. Į bylą pateiktas antstolio 2019-05-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-19-46, 2019-05-30 eksperto išvada Nr. 19-05/08, foto nuotraukos patvirtina nurodytas ieškovų aplinkybes, kad atsakovė pati ir pasitelkdama trečiuosius asmenis atlieka natūralaus šlaito nukasimo darbus, ardo laiptelius ties garažu, niokoja bendraturčiams priklausantį turtą (nugriovė laikiną statinį - įrankių sandėliuką, kasa šlaitą prie pastato 6Ilp, ko pasėkoje yra pažeistos konstrukcijos (atraminė sienutė, buvę laiptai, balkonas ir atraminė balkono aikštelė). Antstolio M. P. 2019-07-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina aplinkybes dėl išardytų laiptelių, vykdomų žemės/šlaito kasimo darbų, ko pasėkoje yra pažeistas pamatas; ant pamatų, ties išėjimu iš garažo atsakovė yra sutempusi ir sumetusi įvairius daiktus. Tai, kad apeliantė piktnaudžiauja savo teisėmis ir elgiasi priešingai kitų bendraturčių interesais patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės Seniūnijos 2019-08-02 raštas, iš kurio turinio matyti, kad atsakovė A. Š. įpareigota netrukdyti ieškovams naudotis praėjimu link Nemuno upės, taip pat konstatuota, kad bendro naudojimo praėjime yra sukrauti V. V. (A. Š. sugyventiniui) ir A. Š. priklausantys įvairūs daiktai, statybinių medžiagų liekanos, plytos, dėžės ir kt., stovi senas šaldytuvas. Asmeninių daiktų laikymas ant bendro naudojimo praėjimo, paneigia atsakovės teiginius, jog ji rūpinasi visų bendraturčių gerbūviu.

6.2. Nustačius užstatytą statiniais žemės sklypo plotą, visų pirma nustatoma, kokia realine sklypo dalimi naudosis kiekvienas bendraturtis atskirai, ir tik esant poreikiui, pvz. prieiti prie statinių ar kitų pastatų, sklypo dalis paliekama bendram naudojimui. Todėl atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas apeliantės argumentas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą ir trukdo jai naudotis žemės sklypu ar jį tvarkyti, kadangi prieiti prie nuosavybės teisę priklausančių pastatų atsakovė turi realią galimybę. Draudimas atlikti bet kokius žemės sklypo pertvarkymo darbus, nėra ir negali būti laikoma atsakovės teisių pažeidimu. Akivaizdu, kad griaudama, ardydama, niokodama kitiems bendratarčiams priklausantį turtą, įrengdama naujas poilsio aikšteles ir pan., apeliantė siekia pakeisti statinių išsidėstymą žemės sklype, o tuo pačiu ir jau nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, o tai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

6.3. Taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas ardyti pamatą ar atlikti bet kokius kasimo darbus prie ieškovams M. priklausančio garažo, priešingai nei teigia apeliantė, yra susijęs su pareikštais reikalavimais, kadangi žemės sklypą prie garažo pagal siūlomą naudojimosi tvarką siūloma palikti naudotis M., o žemės sklypą, kuriame atsakovė išpjovė sodą bei krūmus, ir pastatė suolus, prašoma palikti naudotis B. ir B., juolab jog tai atitinka realines bendraturčių dalis ir neprieštarauja teismų išaiškinimui, kad jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kita vertus, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą. Šiuo atveju apeliantė sąmoningai nutyli aplinkybes, kad ji yra užėmusi ir savivaliauja ne tik bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame ginčo sklype, bet ir valstybei priklausančioje žemėje; ieškovams neleidžia naudotis ne tik jų nuosavybe, bet ir valstybei priklausančia žeme. Taigi, apeliantės elgesys iki ir po bylos iškėlimo, neteisingų, teismą klaidinančių, aplinkybių nurodymas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti apeliantės nesąžiningumą, o tai sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, siekiant užkirsti kelią bet kokiems nesąžiningiems apeliantės veiksmams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

4. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis numato CPK 145 straipsnio 1 dalis. Joje, be kita ko, nustatyta viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismų praktikoje akcentuojama, kad pačiame įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors priešingos šalies veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo.

6. Ieškovai ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovams A. Š. ir A. Š. patiems ar pasitelkiant trečiuosius asmenis ardyti šlaitą ar vykdyti bet kokius kitus ardymo, griovimo, statybos darbus greta ūkinio pastato – garažo 6I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus šalinant savavalinės statybos padarinius, pagal atsakovams surašytus savavalinės statybos aktus, bei ginčo žemės sklype pjauti ar sodinti medžius, krūmus, užstatyti praėjimus ir pravažiavimus.

7. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi patenkindamas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors ir nemotyvavo, tačiau padarė išvadą, jog ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.

8. Apeliantė A. Š. atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones piktnaudžiauja teise; nėra grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas; pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimais, yra netinkamos šalių, kaip bendraturčių, tarpusavio teisiniams santykiams bei pažeidžia teisingumo, sąžiningumo, protingumo, lygiateisiškumo principus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais iš esmės sutinka.

9. Pažymėtina, jog pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu ir ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo. Ieškovai teismui pareikštu ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal matininko A. G. 2019 m. parengtą planą bei ūkinio pastato 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal ieškovų parengtą pasiūlymą. Akivaizdu, kad tarp ieškovų ir atsakovų yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo ir ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, t. y. ginčo objektas yra būtent ginčo žemės sklypo ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių (ieškovų ir atsakovų) tvarkos nustatymas. Tuo tarpu ieškovų prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone iš esmės siekiama ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, bet prevencinių tikslų – uždrausti atsakovams vykdyti ardymo, griovimo, statybos darbus greta ieškovams priklausančio kito, nei ginčo, ūkinis pastatas, bei ginčo žemės sklype pjauti ar sodinti medžius, krūmus, užstatyti praėjimus ir pravažiavimus.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatitinka įstatymų leidėjo valios laikinąsias apsaugos priemones taikyti siekiant užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Nepateikus byloje patikimų duomenų apie apeliantės nesąžiningumą, taigi ir grėsmę, kad galbūt ieškovams palankaus sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, pripažintina, kad ieškovai neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

12. Pažymėtina, jog prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai jokių apeliantės galimą nesąžiningumą patvirtinančių argumentų iš esmės nenurodė. Savo ruožtu atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą ieškovai apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais neva apeliantės elgesio nesąžiningumą patvirtina jos savivaliavimas ne tik bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame ginčo sklype, bet ir valstybei priklausančioje žemėje, jos siekis pakeisti statinių išsidėstymą ginčo žemės sklype. Tačiau pastebėtina, kad tai, jog ieškovai ir apeliantė skirtingai vertina tarp jų kilusio ginčo aplinkybes ir todėl skirtingai jas komentuoja (traktuoja) savo procesiniuose dokumentuose, savaime nepatvirtina apeliantės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, be to, ieškovų nurodomos aplinkybės, t. y. ar apeliantė nurodė tikrovę atitinkančius faktus bei ar tinkamai įvertino tarp jos ir ieškovų susidariusią konfliktinę situaciją, gali būti išsiaiškinta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl šiuo metu, nesant galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo byloje, jos nėra pakankamos apeliantės tikėtinam nesąžiningumui pagrįsti.

13. Sutiktina ir su apeliantės atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina būsimo teismo sprendimo vykdymo, nes nėra susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimais. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi, šiuo atveju iki kol naudojimosi ginčo žemės sklypu ir ūkiniu pastatu tvarka nenustatyta, kiekvienas iš bendraturčių turi lygias teises, atsižvelgiant į jam tenkančią idealiąją dalį, naudoti, valdyti žemės sklypą bei ūkinį pastatą ir valdo juos bendrai. Tuo atveju jeigu teismo sprendimu konkreti naudojimosi žemės sklypu ir ūkiniu pastatu tvarka būtų nustatyta, tai ji galiotų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir atgal negaliotų. Ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių argumentų, kad atsakovai gali nepaisyti būsimo teismo sprendimo byloje vykdymo. Ginčo esmė nagrinėjamoje byloje lemia tai, kad teismo sprendimo vykdymas negali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi šiuo atveju bus tik nustatinėjama, kuria žemės sklypo ir ūkinio pastato dalimi kiekvienas iš bendraturčių galės naudotis atskirai vienas nuo kito, o kuria bendrai su kitais. Taigi, šiuo atveju būsimas teismo sprendimas yra susijęs su tam tikrų žemės sklypo ir ūkinio pastato dalių priskyrimu naudotis konkretiems asmenims. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, jog nepritaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nebebus galimybės įgyvendinti galutiniu teismo sprendimu nustatytos ginčo žemės sklypo ir ūkinio pastato naudojimosi tvarkos (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

14. Kadangi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai dėl pritaikytų priemonių proporcingumo šiuo atveju, nesant apskritai pagrindo taikyti ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nebeaktualūs, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

15. Nesant pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Apeliantė pateikė prašymą priteisti iš ieškovų apeliantės naudai 238,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (200,00 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti už atskirojo skundo parengimą ir 38,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą). Pažymėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl apeliantės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų A. M., A. M., A. B., T. B., V. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas