Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Kauno teritorinės muitinės įgaliotai Teisės skyriaus atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) A. Ž. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo R. B. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. MD-KM00-ANR_N-175-2020, administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinės muitinės, Kauno „Tiekimo“ krovinių posto vyriausiasis inspektorius E. P. 2020 m. liepos 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., jame nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 9 d. 16 val. 34 min. iki 2020 m. kovo 18 d., 16 val. 41 min., tai yra:

1. 2020 m. kovo 9 d. 16 val. 34 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkas A. Ž., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno teritorinės muitinės Krovinių postui „Tiekimas“ pateikė eksporto deklaraciją (A) Nr. 20LTKC0100EK079BB2, 2020 m. kovo 9 d. patvirtindamas, kad prekės (blizginimo priemonės, klijai, plastikinės tarpinės, šlifavimo diskai kartono pagrindu, šlifavimo juosta, kreipiančiosios, detalės iš aliuminio stalo sujungimas, tvirtinimo ir montavimo įtaisai, siurblių dalys, įrankių laikikliai, kampainis, akumuliatorinis suktuvas-grąžtas, elektrinis diskinis pjūklas, pjūklai su įmontuotu elektros varikliu, šlifavimo mašina, šlifavimo įrenginių dalys, rutuliniai guoliai, transmisijos velenai, el. mašinos ats. dalys, inkaras, akumuliatoriaus įkrovikliai, akumuliatorius, dulkių siurbliai, elektroniniai mazgai, angliniai šepetėliai, matuoklės, automatinio reguliavimo prietaisai) pateiktos MTV „L. L. terminalas“ (deklaracijos 30 langelis), transporto priemonė - Ford/(duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 9 d. 16 val. 54 min., muitinės pareigūnas, nuvykęs į A. Ž. nurodytą prekių pateikimo vietą, (MTV „L. L. terminalas“) transporto priemonės su prekėmis nerado.

A. Ž. 2020 m. kovo 9 d. forminant muitinės eksporto procedūrą, pateikdamas deklaraciją 20LTKC0100EK079BB2, ir joje nurodydamas, kur yra deklaruojamos prekės, turėdamas prievolę prieš muitinę dėl prekių pateikimo pagal Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomos Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio nuostatos ir nepateikdamas prekių, pažeidė Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 267 straipsnio 2 punktas nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalyje – prekių, kurioms turėjo būti įforminta eksporto muitinės procedūra, nepateikiant per nustatytą muitinės procedūros vykdymo laiką (teikiant deklaraciją, kurioje buvo nurodyta, kur yra deklaruojamos prekės, ir muitinei ją priėmus iš karto, muitinei prekės pateiktos nebuvo).

2. 2020 m. kovo 10 d. 13 val. 50 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkas A. Ž., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno teritorinės muitinės Krovinių postui „Tiekimas“ pateikė eksporto deklaraciją (A) Nr. 20LTKC0100EK07BB67, 2020 m. kovo 10 d. patvirtindamas, kad prekės (pakeliami garažo vartai (nesurinkti) pateiktos MTV „L. L. terminalas“ (deklaracijos 30 langelis), transporto priemonė - DAF/(duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 10 d. 14 val. 22 min., muitinės pareigūnas, nuvykęs į A. Ž. nurodytą prekių pateikimo vietą, (MTV „L. L. terminalas“) transporto priemonės su prekėmis nerado.

A. Ž. 2020 m. kovo 10 d. forminant muitinės eksporto procedūrą, pateikdamas deklaraciją 20LTKC0100EK07BB67, ir joje nurodydamas, kur yra deklaruojamos prekės, turėdamas prievolę prieš muitinę dėl prekių pateikimo pagal Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomos Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio nuostatos ir nepateikdamas prekių, pažeidė Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 267 straipsnio 2 punktas nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalyje – prekių, kurioms turėjo būti įforminta eksporto muitinės procedūra, nepateikiant per nustatytą muitinės procedūros vykdymo laiką (teikiant deklaraciją, kurioje buvo nurodyta, kur yra deklaruojamos prekės, ir muitinei ją priėmus iš karto, muitinei prekės pateiktos nebuvo.

3. 2020 m. kovo 13 d. 14 val. 34 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkas A. Ž., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno teritorinės muitinės Krovinių postui „Tiekimas“ pateikė eksporto deklaraciją (D) Nr. 20LTKC0100EK0827C0, 2020 m. kovo 13 d. patvirtindamas, kad prekė (aliuminio konstrukcijos su komplektuojančiomis dalimis) pateikta MTV „Ad Verbum“ (deklaracijos 30 langelis), transporto priemonė - Scania/(duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 13 d. 17 val. 50 min., muitinės pareigūnas, nuvykęs į A. Ž. nurodytą prekių pateikimo vietą, (MTV „Ad Verbum“) transporto priemonės su prekėmis nerado.

A. Ž. 2020 m. kovo 13 d. forminant muitinės eksporto procedūrą, pateikdamas deklaraciją Nr. 20LTKC0100EK0827C0, ir joje nurodydamas, kur yra deklaruojamos prekės, turėdamas prievolę prieš muitinę dėl prekių pateikimo pagal Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomos Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio nuostatos ir nepateikdamas prekių, pažeidė Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 267 straipsnio 2 punktas nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalyje – prekių, kurioms turėjo būti įforminta eksporto muitinės procedūra, nepateikiant per nustatytą muitinės procedūros vykdymo laiką (teikiant deklaraciją, kurioje buvo nurodyta, kur yra deklaruojamos prekės, ir muitinei ją priėmus iš karto, muitinei prekės pateiktos nebuvo.

4. 2020 m. kovo 18 d. 15 val. 47 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkas A. Ž., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno teritorinės muitinės Krovinių postui „Tiekimas“ pateikė eksporto deklaraciją (A) Nr. 20LTKC0100EK08A652, 2020 m. kovo 18 d. patvirtindamas, kad prekė (pakavimo plėvelė) pateikta MTV „Ad Verbum“ (deklaracijos 30 langelis), transporto priemonė – P784EY/AM4609, 2020 m. kovo 18 d. 16 val. 41 min., muitinės pareigūnas, nuvykęs į A. Ž. nurodytą prekių pateikimo vietą, (MTV „Ad Verbum“) transporto priemonės su prekėmis nerado.

A. Ž. 2020 m. kovo 18 d. forminant muitinės eksporto procedūrą, pateikdamas deklaraciją 20LTKC0100EK08A652, ir joje nurodydamas, kur yra deklaruojamos prekės, turėdamas prievolę prieš muitinę dėl prekių pateikimo pagal Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomos Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio nuostatos ir nepateikdamas prekių, pažeidė Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 267 straipsnio 2 punktas nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalyje – prekių, kurioms turėjo būti įforminta eksporto muitinės procedūra, nepateikiant per nustatytą muitinės procedūros vykdymo laiką, teikiant deklaraciją, kurioje buvo nurodyta, kur yra deklaruojamos prekės, ir muitinei ją priėmus iš karto, muitinei prekės pateiktos nebuvo).

A. Ž., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 13 d. ir 2020 m. kovo 18 d. forminant muitinės eksporto procedūras, pateikdamas deklaracijas Nr. 20LTKC0100EK079BB2, Nr. 20LTKC0100EK07BB67, Nr. 20LTKC0100EK0827C0, Nr. 20LTKC0100EK08A652 ir jose nurodydamas, kur yra deklaruojamos prekės, turėdamas prievolę prieš muitinę dėl prekių pateikimo pagal Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomos Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio nuostatos ir nepateikdamas prekių, pažeidė Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 267 straipsnio 2 punktas nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 211 straipsnio 1 dalyje – prekių, kurioms turėjo būti įforminta eksporto muitinės procedūra, nepateikiant per nustatytą muitinės procedūros vykdymo laiką (teikiant deklaraciją, kurioje buvo nurodyta, kur yra deklaruojamos prekės, ir muitinei ją priėmus iš karto, muitinei prekės pateiktos nebuvo).

Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo R. B. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR_N-175-2020, administracinio nusižengimo byloje A. Ž. už nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 1000,00 (vieno tūkstančio) eurų bauda.

Skundą pateikęs asmuo – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – pareiškėjas A. Ž. prašo pakeisti 2020 m. rugpjūčio 6 d. Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo R. B. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-175-2020, administracinio nusižengimo byloje: dėl nutarimo 1-3 punktuose nurodytų veikų administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; dėl nutarimo 4 punkte nurodytos veikos neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę nuobaudą (200 eurų) dydžio baudą.

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Ž. nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. Kauno teritorinės muitinės nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl sekančių priežasčių.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad elektroninių eksporto deklaracijų pateikimo tvarka reglamentuota Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362, kuriuo patvirtintos Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto procedūrų vykdymu, mainų taisyklės (toliau -Taisyklės). Taisyklių 4 punktas numato galimybę taisyti eksporto deklaracijas.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad eksporto deklaracijų (A) Nr. 20LTKC0100EK07BB67 ir 20LTKC0100EK00827C0 teikimo atveju įvyko klaida ir jis, pasinaudodamas Taisyklėse numatyta galimybe, informavo muitinę apie klaidas, pateikdamas paaiškinimus MDAS priemonėmis, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes galima konstatuoti, kad jokio teisės pažeidimo jis nepadarė.

Taip pat skunde pažymima, kad eksporto deklaracijos (A) Nr. 20LTKC0100EK079BB2, teikimo atveju 17.52 val. MDAS priemonėmis pateikė muitinei paaiškinimą, kad „po prekių pateikimo automobilis atvyko į prekių tikrinimo vietą“.

Skunde nurodoma, kad iš Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo ir jo I bei II priedelių ratifikavimo 3 skyriaus 3.33 punkto matyti, jog muitinei nusprendus, kad deklaruojamas prekes reikia tikrinti, toks tikrinimas atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai užregistruojama prekių deklaracija. Taisyklių 4.6. numatyta, kad jeigu eksporto muitinės įstaiga, tikrindama priimtą eksporto (reeksporto) deklaraciją nusprendžia, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes ir (arba) paimti jų pavyzdžių, deklarantas apie tokį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IE560LT. Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, jog deklarantas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu (t. y. suteikti eksporto muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia tikrinimui atlikti arba pavyzdžiams paimti). Šiuo atveju yra svarbus yra deklaranto pareigos pateikti muitiniam patikrinimui prekes atsiradimo momentas. Iš minėtų Taisyklių, Sąjungos muitinės kodekso, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo ir jo I bei II priedelių ratifikavimo analizės darytina išvada, kad asmuo prekes muitiniam patikrinimui privalo pristatyti nedelsiant. Nei šiuose teisės aktuose nei jokiame kitame teisės akte reglamentuojančiame muitinės procedūras nėra nurodyta apibrėžto konkretaus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momento. Šiuo atveju deklaracija buvo teikiama elektroniniu būdu. Toks duomenų deklaravimas reiškia veikimą per atstumą ir atitinkamai turint labai ribotas galimybes betarpiškai įsitikinti tam tikromis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad fiziškai prekės buvo pristatytos, tačiau vėliau nei pateikta informacija, jog prekės jau muitinėje, šie veiksmai negali būti traktuojami kaip prekių nepateikimas muitiniam tikrinimui, todėl esant tokioms aplinkybėms, A. Ž. veiksmuose nėra ne tik objektyviųjų nusižengimo požymių prekių nepateikimo muitiniam tikrinimui atlikti, bet ir subjektyviosios nusižengimo pusės – kaltės.

Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju (ginčijamo nutarimo 1-3 punktuose nurodytais atvejais) pareiškėjas A. Ž. yra nubaustas nepagrįstai. Kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. Ž. skunde nurodo, kad eksporto deklaracijos Nr. 20LTKC0100EK08A652 teikimo atveju (ginčijamo nutarimo 4 punktas) nustatytų aplinkybių neginčija ir savo kaltę pripažįsta bei nuoširdžiai gailisi.

Toliau skunde akcentuojama, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą nei šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Skiriant nuobaudą už pažeidimus, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo (pažeidimo) pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo nuomone, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išlaiko du mažamečius vaikus, paskirta bauda ženkliai viršija jo vieno mėnesio gaunamas pajamas. Jo vienintelės gaunamos pajamos yra pajamos, susijusios su muitinės tarpininko veikla. Papildomų pajamų šaltinio neturi. Tokio dydžio baudos paskyrimas smarkiai pablogins jo turtinę padėtį, bei turės įtakos jo išlaikomų asmenų interesams. Nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, pagrįstai tikintis, kad kiti asmenys (prekių vežėjas) įvykdys reikalavimą pristatyti prekes į muitinės tikrinimo vietą.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-4-2013). Manoma, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neskiriant administracinės nuobaudos arba skiriant pareiškėjui mažesnę nei minimalią numatytą straipsnio sankcijoje baudą (b. l. 2–4).

Teismo posėdžio metu skundą pateikęs asmuo – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Ž. teismui pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, dviejų nepilnamečių vaikų gimimo liudijimus bei paskolos sutarties kopiją (b. l. 16–38).

Atsiliepimu į pareiškėjo – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. Ž. skundą, Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno teritorinės muitinės 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-175-2020, administracinio nusižengimo byloje.

Atsiliepime nurodoma, kad Muitinė, susipažinusi su A. Ž. pateiktu skundu mano, jog Kauno teritorinės muitinės 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANRN_N-175-2020 yra pagrįstas ir teisėtas, o Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai bei reikalavimai panaikinti minėtą Kauno teritorinės muitinės nutarimą turi būti atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde A. Ž. teigia, kad elektroninių eksporto deklaracijų pateikimo tvarka yra reglamentuota Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-362 „Dėl elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninis informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių, kurių 4.6 p. numato galimybę taisyti eksporto deklaracijas, kuria jis pasinaudojo. Nesant teisės aktuose apibrėžto konkretaus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momento, A. Ž. nuomone, kadangi fiziškai prekės buvo pristatytos vėliau, nei pateiki informacija, jo veiksmuose (trimis atvejais) nebuvo nei subjektyviųjų, nei objektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių.

Dėl elektroninės deklaracijos Nr. 20LTKC0100EK08A652, 2020-03-18 pateikimo Ž. savo kaltę pripažįsta, tačiau mano, kad paskirta administracinė bauda yra per didelė, todėl atsižvelgiant į jo turtinę ir šeiminę padėtį, paskirtą baudą prašoma sumažinti iki 200,00 Eur arba visai neskirti. Su šias pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais Kauno teritorinė muitinė nesutinka.

Atsiliepime nurodoma, kad A. Ž. skunde teismui klaidingai teigia, kad pasinaudojo galimybe taisyti teiktas muitinei eksporto deklaracijas, t. y. įvyko klaida apie kurią jis informavo muitinę.

Atsiliepime pažymima, kad vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodekso (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas) 173 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pateiktų muitinei deklaracijų taisymas neleidžiamas, jeigu muitinė pranešė deklarantui, kad ketina patikrinti prekes, todėl nagrinėjamu atveju jokio muitinei pateiktų eksporto deklaracijų taisymo nebuvo (pateiktos muitinti eksporto deklaracijos buvo anuliuotos).

Kauno teritorinė muitinė pažymi, kad nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, tačiau pabrėžiama, kad A. Ž., dirbdamas muitinės tarpininko atstovu, privalo puikiai išmanyti muitinės procedūras, prekių deklaravimo tvarką, nes jam keliami didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Taip pat pažymima, kad Sąjungos kodekso 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitokį sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina - visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Akivaizdu, jog A. Ž. pateikęs muitinei elektronines eksporto deklaracijas, buvo atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą, t. y. turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti.

Pateikta elektroninė deklaracija gali būti muitinėje priimta tik tada, kai šioje deklaracijoje uždeklaruotos prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui muitinės nustatytoje ir (ar) muitinės priimtinoje vietoje. Apie tokį prekių pateikimą muitiniam tikrinimui muitinei yra pranešama elektronine žinute, kurią pateikia asmuo teikiantis deklaraciją muitiniam įforminimui.

Atsiliepime nurodoma, kad A. Ž. skunde nurodo, kad prekės buvo deklaruojamos per atstumą ir nebuvo galimybės betarpiškai įsitikinti tam tikromis aplinkybėmis (tikėtina čia turima omenyje, ar prekės buvo nurodytoje vietoje). 2018-06-28 administracinio nusižengimo bylos Nr. II-327-1033/2018 nagrinėjimo metu A. Ž. yra nurodęs (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties Nr. II-327-1033/2018 3 lapas), kad „Kaune jis turi prisijungimus prie posto vartų ir elektroniniu būdu gali pažiūrėti ar automobilis įvažiavęs į muitinės teritoriją pagal automobilio numerius“. Tai patvirtina aplinkybę, kad A. Ž., teikdamas deklaracijas, kuriose nurodė (patvirtino), kur yra deklaruojamos prekės, turėjo galimybę patikrinti teikiamos muitinei informacijos tikrumą. Nagrinėjamu atveju, A. Ž. neįsitikinęs, jog deklaruojamos prekės tikrai yra prekių pateikimo vietoje ir pateikęs muitinei pranešimą, kad prekės paruoštos muitiniam tikrinimui, veikė savo rizika, ir ši aplinkybė nepašalina administracinės atsakomybės.

Dėl skunde pateikto prašymo skirti mažesnę baudą, susijusią su elektroninės eksporto deklaracijos Nr. 20LTKC0100EK08A652 pateikimu, pažymima, kad Kauno teritorinė muitinė, skiriant nuobaudą, atsižvelgė į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę - baustas už muitų teisės aktų pažeidimus, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ir pagrįstai padarė išvadą, kad bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai, paskyrus A. Ž. įstatymo sankcijoje numatytą baudą, nežymiai viršijančią sankcijoje numatytą minimalų dydį. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Kauno teritorinės muitinės nuomone, išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis A. Ž. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, neegzistuoja.

Atsiliepime pažymima, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu A. Ž. buvo galimybė taikyti administracinį nurodymą, t. y. galimybė sumokėti pusę minimalios sankcijoje numatytos baudos, tačiau A. Ž. pateikė žodinį prašymą nerašyti administracinio nurodymo.

Kauno teritorinės muitinės nuomone, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANR_N-175-2020 yra priimtas teisingai taikant materialinės teisės normas, objektyviai ir visapusiškai ištyrus surinktus įrodymus, yra pagrįstas ir teisėtas. A. Ž. kaltė įrodyta neabejotinais įrodymais, paneigus visus asmens nurodytus argumentus, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, teisingumo ir protingumo principais, todėl nėra pagrindo tenkinti A. Ž. skundo reikalavimų. Prašoma Kauno teritorinės muitinės 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANRN-175-2020 palikti nepakeistą ir A. Ž. skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – A. Ž. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti bei parodė, kad jis yra muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, ši įmonė teikia kitoms įmonėms muitinės procedūrų įforminimo paslaugas.

Trimis pirmais atvejais jis kaltės nepripažįsta, muitinės nubaustas nepagrįstai. 2020 m. kovo 9 d. jis buvo tarpininkas ir atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė eksporto deklaraciją (A) Nr. 20LTKC0100EK079BB2, 2020 m. kovo 9 d., 17 val. 52 min. MDAS priemonėmis jis muitinei pateikė paaiškinimą, kad po prekių pateikimo automobilis jau atvyko į prekių tikrinimo vietą“.

2020 m. kovo 10 d. jis, kaip tarpininkas A. Ž., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė eksporto deklaraciją (A) Nr. 20LTKC0100EK07BB67 ir 2020 m. kovo 13 d., tarpininkaudamas ir atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė eksporto deklaraciją (D) Nr. 20LTKC0100EK0827C0, tačiau eksporto deklaracijų (A) Nr. 20LTKC0100EK07BB67 ir 20LTKC0100EK00827C0 teikimo atveju įvyko klaida. Jis pasinaudojo numatyta galimybe ir informavo muitinę apie klaidas, pateikė paaiškinimus MDAS priemonėmis, todėl laiko, kad pažeidimo jis nepadarė. Kovo 10 d. 16 val. 50 min. MDAS priemonėmis jis muitinei pateikė paaiškinimą jame nurodydamas, kad pastebėjo, jog per klaidą į sistemą paleido eksporto deklaraciją su A, o ne su D. Taip pat 2020 m. kovo 13 d. leidžiant eksporto deklaraciją Nr. 20LTKC0100EK0827C0, 2020 m. kovo 13 d. 14 val. 41 min. jis pastebėjo, kad susikeitė numeris, todėl 14 val. 44 min. per sistemą nusiuntė pranešimą atšaukti procedūrą.

Pripažįsta, kad 2020 m. kovo 18 d., veikdamas kaip tarpininkas A. Ž. atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir padarė pažeidimą. Prašo skirti švelnesnę nuobaudą, atsižvelgti, kad augina du mažamečius vaikus, turi sveikatos problemų, įsipareigojimų.

Institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno teritorinės muitinės įgaliotasis atstovas – Teisės skyriaus atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, prašo jo netenkinti, atsiliepime išdėstyti visi motyvai.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – pareiškėjo A. Ž. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

ANK 211 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą, kuriuo laikomas prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už ANK 211 straipsnio 1 dalies nusižengimo padarymą dėl to, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkas, ir 2020 m. kovo 9 d. atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. kovo 10 d. atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. kovo 13 d. atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2020 m. kovo 18 d. atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno teritorinės muitinės Krovinių postui „Tiekimas“ teikė eksporto deklaracijas, nurodydamas kur yra deklaruojamos prekės, tačiau muitinės pareigūnas, nuvykęs į A. Ž. nurodytą prekių pateikimo vietą visais keturias atvejais prekių nerado, muitinei patikrinimui prekės pateiktos nebuvo.

A. Ž. nepripažįsta padaręs nusižengimus, nurodytus administracinio nusižengimo protokolo 1-3 punktuose, o pripažįsta dėl nusižengimo, nurodyto 4-ame punkte, padarymo.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), 15 straipsnio 2 dalies c punktas numato, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą (kai taikytina).

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 (galiojanti redakcija nuo 2017 m. sausio 5 d.) „Dėl elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 4.6 punkte numatyta: „Jeigu eksporto muitinės įstaiga, tikrindama priimtą eksporto (reeksporto) deklaraciją, nusprendžia, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes ir (arba) paimti jų pavyzdžių, deklarantas apie tokį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IE560LT. Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, jog deklarantas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu (t. y. suteikti eksporto muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia tikrinimui atlikti arba pavyzdžiams paimti).“, o tų pačių taisyklių 4.7 punkte numatyta: „Jeigu eksporto muitinės įstaiga, atlikusi muitinį įforminimą, priima sprendimą išleisti prekes, deklarantas apie šį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IE529LT, kuriame eksporto muitinės įstaiga nurodo jos atlikto muitinio tikrinimo rezultatus <...> ir eksporto (reeksporto) deklaracijos, kuria deklaruotos prekės išleidžiamos, priėmimo ir prekių išleidimo datas, taip pat nustatytą procedūros pripažinimo įvykdyta terminą, jei prekėms įforminama laikinojo išvežimo perdirbti procedūra. Eksporto muitinės įstaigai išsiuntus deklarantui elektroninį pranešimą IE529LT atitinkamos eksporto (reeksporto) deklaracijos muitinis įforminimas eksporto muitinės įstaigoje laikomas baigtu ir prilyginamas leidimui jas gabenti į išvežimo muitinės įstaigą.“

Taigi asmuo, teikiantis atstovavimo paslaugas muitinei Lietuvos Respublikos teritorijoje, tampa atsakingas ne tik už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, bet ir už operacijų vykdymą, t. y. šiuo atveju už prekių pateikimą muitinės kontrolei. Pažymėtina, jog aukščiau minėtas SMK straipsnis bendrąja prasme numato pareigas ir atsakomybę asmens teikiančio atstovavimo paslaugas muitinei Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi ir SMK 267 straipsnio nuostatų.

A. Ž. neneigia nustatytų faktinių aplinkybių, kad teikė eksporto deklaracijas muitinei, o nesutinka su jų vertinimu.

Nustatyta, kad A. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkas, 2020 m. kovo 9 d. Kauno teritorinei muitinei pateikė eksporto deklaraciją Nr. 20LTKC0100EK079BB2, nurodydamas, kad deklaruojama prekė yra MTV „L. L. terminalas“, 2020 m. kovo 10 d. Kauno teritorinei muitinei pateikė eksporto deklaraciją Nr. 20LTKC0100EK07BB, nurodydamas, kad deklaruojama prekė yra MTV „L. L. terminalas“, 2020 m. kovo 13 d. Kauno teritorinei muitinei pateikė eksporto deklaraciją Nr. 20LTKC0100EK0827C0, nurodydamas, kad deklaruojama prekė yra MTV „Ad Verbum“ bei 2020 m. kovo 18 d. Kauno teritorinei muitinei pateikė eksporto deklaraciją Nr. 20LTKC0100EK08A652, nurodydamas, kad deklaruojama prekė yra MTV „Ad Verbum“, tačiau visais keturiais atvejais muitinės pareigūnas nurodytoje vietoje prekių nerado. Akivaizdu, kad A. Ž. neužtikrino, kad deklaruojamos prekes muitinio tikrinimo metu būtų pateiktos muitinei.

Teismas pažymi, kad nustatyta, kad minėtomis datomis, A. Ž. teikė muitinei eksporto deklaracijas, šio fakto neginčija, tačiau pirmais trimis atvejais teikė paaiškinimus nurodydamas, kad vienu atveju po prekių pateikimo automobilis atvyko į prekių tikrinimo vietą, kitu atveju - per klaidą paleido į sistemą su A, o ne su D, o trečiu atveju A. Ž. nurodė, kad jis atšaukė procedūrą, kadangi per klaidą deklaraciją paleido su raide A, o ne su D, kaip išankstinę deklaraciją, kadangi automobilis turėjo į prekių tikrinimo vietą atvykti tik 2020 m. kovo 14 d. ryte.

Teismas pažymi, kad A. Ž. vykdo muitinės tarpininko pareigas ne vienerius metus, šioje srityje turi pakankamą darbo patirtį, todėl tokie A. Ž. paaiškinimai nėra patikimi ir teismo neįtikina, o vertintini kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad A. Ž., veikiant kaip muitinės tarpininkui tenka atsakomybė už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą, o tai, teismo nuomone, reiškia, kad muitinės tarpininkas turi imtis visų įmanomų priemonių, kad muitinės procedūros būtų įvykdytos tinkamai. Taigi šiame kontekste pažymėtina, kad vykdydamas muitinės tarpininko pareigas A. Ž. privalėjo įstatymų nustatyta tvarka elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Asmuo, teikiantis atstovavimo paslaugas muitinei Lietuvos Respublikos teritorijoje, tampa atsakingas ne tik už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, bet ir už operacijų vykdymą, t. y. šiuo atveju už prekių pateikimą muitinės kontrolei. Pažymėtina, jog aukščiau minėtas SMK straipsnis bendrąja prasme numato pareigas ir atsakomybę asmens teikiančio atstovavimo paslaugas muitinei Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi ir SMK 267 straipsnio nuostatų. Taigi akivaizdu, kad A. Ž. neužtikrino, kad deklaruojamos prekes muitinio tikrinimo metu būtų pateiktos muitinei.

ANK 211 straipsnio 1 dalies yra blanketinė norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, kokie konkretūs kitų teisės aktų reikalavimai tariamai buvo pažeisti. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. Ž. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 267 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Aukščiau minėtas SMK straipsnis bendrąja prasme numato pareigas ir atsakomybę asmens teikiančio atstovavimo paslaugas muitinei Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi ir SMK 267 straipsnio nuostatų. A. Ž. neužtikrino, kad deklaruojamos prekes muitinio tikrinimo metu būtų pateiktos muitinei, todėl administracinei atsakomybei pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį kilti pakanka nustatyti, kad nebuvo vadovaujamasi SMK 267 straipsnio nuostatomis. Šiuo atveju faktinė aplinkybė, kad paminėtų reikalavimų nebuvo laikomasi, nustatyta neginčijamai.

Nagrinėjamu atveju A. Ž. pateikė deklaracijų duomenis, tačiau nepateikė prekių muitinės kontrolei. Šiuo atveju, kai deklaruotos prekės nebuvo pateiktos muitiniam tikrinimui, taigi A. Ž., būdamas muitinės tarpininku, jau turėjo suprasti, jog deklaravus prekes, turi būti galimybė jas pateikti muitiniam tikrinimui, priešingu atveju gali kilti administracinė atsakomybė. Taigi visus nusižengimus lėmė ne kokios nors objektyvios priežastys, o jo paties neatsakingumas.

Vadovaujantis Muitinės departamento įsakymu Nr. 1 B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo‘‘ 1.1. ir 1. L1. punktais, kuriuose numatyta, jog automatiškai priimamos ir apdorojamos deklaracijos, jeigu jos pateiktos laikantis nustatytų reikalavimų, t. y. eksporto standartinė deklaracija, laikant, kad deklaracija pateikiama kartu su prekėmis. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad eksporto deklaracijos buvo pateiktos, jose nurodytos prekių buvimo vietos, tačiau nurodytos prekės deklaracijų pateikimo metu nebuvo pateiktos muitinei. Tokiu būdu neabejotina, kad A. Ž. pažeidė muitinės procedūros formalumus, dėl ko jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį.

Teismas taip pat sutinka su Kauno teritorinės muitinės atsiliepime išdėstyta pozicija, kurioje konstatuota, jog administracinio nusižengimo byloje yra surinkti visi įrodymai, patvirtinantys, kad A. Ž. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalies, požymiai.

Pažymėtina tai, kad A. Ž. skunde pateikia klaidingą interpretaciją, jog jis pasinaudojo galimybe taisyti teiktas muitinei deklaracijas, nes įvykus klaidai apie tai informavo muitinę.

Minėto SMK 173 straipsnis reglamentuoja muitinės deklaracijų taisymą. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti vieną arba daugiau muitinės jau priimtos muitinės deklaracijos duomenų elementų. Šiuo taisymu muitinės deklaracija negali būti pakeista tiek, kad ji galėtų būti taikoma ne toms prekėms, kurios iš pradžių buvo joje nurodytos; 2 dalis numato, kad taisyti neleidžiama, jeigu prašymas pateikiamas po to, kai: a) muitinė pranešė deklarantui, kad ketina patikrinti prekes; arba b) muitinė nustatė, kad muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi; arba c) muitinė išleido prekes.

Šiame kontekste pažymėtina, kad A. Ž. muitinei tokio prašymo neteikė, o juolab muitinė jau buvo pranešusi A. Ž. kad ketina tikrinti prekes, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pateiktų muitinei deklaracijų taisymas jau nebuvo leidžiamas. Kitų duomenų, patvirtinančių A. Ž. nurodytą aplinkybę, dėl deklaracijų taisymo, teismui pateikta nebuvo.

Tokiu būdu konstatuotina, kad A. Ž. yra tinkamas subjektas pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, jis privalėjo laikytis muitinės formalumų atlikimo tvarkos.

Be to, konkrečioje situacijoje be jau minėtų teisės aktų, svarbu aptarti ir 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. 1B-329 „Dėl bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos patvirtinimo“, kurio 34.3 punkte, kur nurodyta, kad pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą eksporto arba importo deklaraciją, asmuo, kuriuo vardu deklaruojamos prekės, pareiškia, kad jis deklaruoja minėtas prekes nurodytai muitinės procedūrai arba kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti arba prekių turimam Bendrijos prekių muitiniam statusui įrodyti ir, neapribojant teisės taikyti teisės aktų nustatytas sankcijas, tampa atsakingas už visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros arba kito muitinės sankcionuoto veiksmo taikymo pradžia, įvykdymą.

Tokiu būdu atsiranda muitinės tarpininko pareiga deklaruoti, o įvertinus tai, kad prekės dar nebuvo muitinėje ir negalėjo būti patikrintos, matyti, kad A. Ž. teikdamas eksporto deklaracijas, veikė rizikingai, tuo pažeidė jam inkriminuoto 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso, 267 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo R. B. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. MD-KM00-ANR_N-175-2020, administracinio nusižengimo byloje, priimtas nustačius A. Ž. veiksmuose pagal keturis išnagrinėtus atvejus visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius, ir institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūrų, nepadarė teisės taikymo klaidų.

Taip pat pažymėtina, kad institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos minimumą, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Nutarimu A. Ž. skiriant nuobaudą, nenustačius nei lengvinančių, nei sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių, už padarytą administracinį nusižengimą (4 nusižengimai), numatytą ATPK 211 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta šiek tiek didesnė negu minimali (minimali 900 Eur) sankcijoje numatyta 1000 Eur bauda.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal suformuotą teismų praktiką skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Skiriant A. Ž. nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl to paskirta ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta šiek tiek didesnė negu minimali bauda. Teismo nuomone šios rūšies nuobauda – bauda A. Ž. paskirta pagrįstai. Nors pareiškėjas teigia, kad administracinio nusižengimo protokolo 4-ame punkte padaryto pažeidimo savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau teismas negali pripažinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, vertinant A. Ž. asmenybę matyti, jog praeityje baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už analogiškus muitinės deklaravimo tvarkos pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kitos A. Ž. nurodytos aplinkybės (gaunamos pajamos nedidelės, turi du nepilnamečius vaikus, turi įsipareigojimų bankui, sveikatos problemų) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos neskyrimo arba švelninimo.

Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, teismas nenustatė. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė sumažinti paskirtą baudą iki 200 eurų, tačiau teismas įvertinęs visas aplinkybes, taip pat tai, jog minėtas pažeidimas fiksuotas ne pirmą kartą, asmuo nepripažino kaltės dėl trijų nusižengimų, o pripažino kaltę dėl vieno nusižengimo, nemano, kad byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti asmeniui švelnesnę nuobaudą.

Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, neteisingai kvalifikuota veika, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.

Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. Ž. skundo ir panaikinti Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo R. B. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-175-2020, administracinio nusižengimo byloje, nėra pagrindo.

Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. Ž. skundas atmetamas.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. Ž. skundą atmesti.

Palikti Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo R. B. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-175-2020, administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus administracinio nusižengimo bylą, gražinti Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.