Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas

G. S. a.k (duomenys neskelbtini), gimęs 1991.04.04., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas 2010.02.03. pagal Lietuvos Baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2d., 135 str. 2d. 9 p., 138 str. 2 d. 9 p., 180 str.1 d.

A. K. a.k (duomenys neskelbtini), gimęs 1990.04.29., Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str.2 d., 135 str.2 d. 9 p.,, 138 str. 2d. 9 p., 180 str. 1d.,

M. M. a.k (duomenys neskelbtini) gimęs 1993.12.04., Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas 2009.12.31. pagal Lietuvos Baudžiamojo kodekso 25 str., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str.2 d., 135 str. 2 d.9 p., 138 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji G. S., A. K. ir M. M. slapta pagrobė automobilį:

Kaltinamieji G. S., A. K. ir M. M. būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje 2012 m. rugsėjo 10 d. apie 23 val. M. M. išdaužus Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatvės namo Nr. 13 kieme stovėjusio S. D. priklausančio automobilio Mazda 323 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių durelių stiklą ir G. S., A. K. bei M. M. įsibrovus į automobilį, G. S. užvedus variklį ir šiam kaltinamajam vairuojant, kaltinamieji šį automobilį nuvažiavo iš stovėjimo vietos ir taip pagrobė šį 700 litų vertės turtą.

Kaltinamieji G. S., A. K. ir M. M. taip pat padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų bei panaudodami fizinį smurtą ir taip atimdami galimybę nukentėjusiesiems priešintis, pagrobė svetimą turtą:

2012 m. rugsėjo 11 d. apie 1 val., kaltinamieji G. S., A. K. ir M. M. Vilniuje, gatvėje prie namo Garvežių gt. Nr.5, būdami apsvaigę nuo alkoholio užpuolė gatvėje buvusius R. R. ir D. Z., juos sumušė, visi bendrais veiksmais abiems nukentėjusiesiems suduodami nenustatytą skaičių smūgių bei spardydami kojomis į įvairias kūno vietas padarė R. R. sunkaus masto sveikatos sutrikdymą: daugybines veido ir dešinės viršugalvio pusės-smilkinio žaizdas su kraujosrūvomis akių vokuose, kairio skruostikaulio, kairės akiduobės šoninės sienelės , dešinio momenkaulio, abiejų smilkinkaulių žvynų bei pamato dešinės vidurinės daubos lūžius bei didelę kraujo išlają virš galvos smegenų dešiniojo pusrutulio kietojo dangalo, o D. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą: odos nubrozdijimą su poodine kraujosrūva dešinėje momeninėje srityje, odos nubrozdijimą su poodine kraujosrūva dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosrūvas dešinio užausio srityje, kairės akies kaušelyje, poodines ir odines kraujosrūvas kaktos dešinėje pusėje , dešinio smilkinio, dešinės akies vokų bei dešinio skruosto srityje, poodines krausjosrūvas ir odos nubrozdijimus nosies srityje, poodines kraujosrūvas kairės akies vokuose, poodinę kraujosrūvą dešinio peties sąnario srityje, poodinę kraujosrūvą ir odos nubrozdinimus dešinio riešo sąnario srityje, poodinę kraujosrūvą kairiame žaste, poodinę kraujosrūvą su odos nubrozdijimu kairėje plaštakoje, dešinės pusės šešto šonkaulio lūžį, poodinę kraujosrūvą kairėje blauzdoje. Šio užpuolimo metu, visiems kaltinamiesiems panaudojus fizinį smurtą ir taip atėmus nukentėjusiesiems galimybę pasipriešinti, G. S. iš nukentėjusiojo R. R. kelnių kišenės ištraukiant 20 Lt vertės piniginę su 130 Lt pinigų bei kitais beverčiais daiktais: 1 doleriu, vairuotojo pažymėjimu, nuolaidų kortelėmis, o M. M. iš nukentėjusiojo D. Z. paimant 20 litų bei 180 Lt vertės sportinius batelius ,,Nike“, visi kaltinamieji bendrais veiksmais plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamasis M. M. taip pat sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui:

2012 m. rugsėjo 11 d. apie 01 val., Vilniuje, prie namo, esančio Vilniuje, Garvežių gt. 5., R. R. ir D. Z. užpuolimo metu, įvykio vietoje buvusiai V. B. siekiant sustabdyti muštynes, M. M. pagriebęs nukentėjusiąją už peties stūmė į metalinius vartus, sukeldamas į juos atsitrenkusiai nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Automobilio pagrobimas.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. naktį jam pasiūlius pavogti aikštelėje prie gyvenamo namo stovintį automobilį, M. M. smūgiu ranka išdaužė automobilio durų stiklą, G. S. automobilį užvedė ir kartu su M. M. bei A. K. trise juo važinėjo.

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio naktį G. S. pasiūlius pavogti aikštelėje stovintį automobilį jis tam pritarė, ranka išdaužė automobilio priekinių durelių langą, susižalojo ranką, nuėjęs pas K. į namus ją sutvarstė, po to grįžus prie automobilio G. S. sujungdamas laidus jį užvedė ir M. M., G. S. ir A. K. sėdę į automobilį G. S. vairuojant juo važinėjo mieste.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio naktį jam kartu su G. S. bei M. M. einant gatve išgirdo dūžtantį stiklą, matė ranką susižalojusį M. M., jį parsivedė į savo namus, sutvarstė ranką, po to visi trys grižo prie automobilio ir sėdę į jį nuvažiavo. A. K. suprato, kad automobilis buvo pavogtas, tačiau kaip G. S. siūlė jį pavogti, kaltinamasis negirdėjo.

Nukentėjusioji S. D. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. naktį buvo pavogtas prie namų aikštelėje stovėjęs jos automobilis Mazda 323. Vėliau jis buvo rastas aikštelėje prie degalinės, buvo išdaužytas priekinių durų stiklas, išardyta užvedimo spynelė, kruvinos sėdynės, sulankstytas rato diskas, bamperis. Pavagiant automobilį nukentėjusiajai buvo padaryta 700 litų žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamųjų.

Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta vieta Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatvėje, prie namo Nr. 13, kur stovėjo S. D. automobilis Mazda 323 prieš vagystę (t.1.b.l. 21).

Byloje esantis S. D. pareiškimas policijai patvirtinta, kad 2012.09.11. buvo pavogtas jos automobilis (t.1.b.l.19).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad ant pavogto automobilio buvo rastas M. M. kraujas (t.1.b.l.76).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pavogti automobilį pasiūlė G. S., M. M. išdaužė automobilio langą, kad būtų galimybė į jį patekti, G. S. sujungdamas laidus užvedė automobilį ir jį vairavo. Nors kaltinamasis A. K. ir neigia savo dalyvavimą automobilio pagrobime, tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis kartu su kitais kaltinamaisiais buvo tuo metu, kai buvo pasiūlyta pavogti automobilį, kaip pats tvirtina, girdėjo dūžtantį langą, todėl akivaizdu, kad girdėjo ir suprato, kad automobilis vagiamas. Daužant langą M. M. susižalojus ranką, A. K. jį parsivedė į namus ir sutvarstė sužalotą ranką ir po to vėl visi kaltinamieji sugrįžo prie automobilio į jį įsėdo, G. S. sujungiant užvedimo laidus ir automobilį užvedus, visi kaltinamieji juo važinėjo. Visi šie veiksmai rodo, kad A. K. turėjo suprasti ir žinoti, kad automobilis vagiamas, padėjo vagiant automobilį susižalojusiam ranką M. M. ją sutvarstyti, kaip nurodė G. S., A. K. iš namų paėmė peilį automobilio užvedimo laidams nupjauti, vėliau sėdęs į pavogtą automobilį juo važinėjo. Visa tai patvirtina, kad A. K. buvo automobilio vagystės bendrininkas ir jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip ir kitų vagystės bendrininkų.

Tokiu būdu byloje surinktais įrodymais yra neginčytinai nustatyta, kad G. S., A. K. ir M. M. pagrobė automobilį ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str.2 d. Nusikaltimas kaltinamiesiems įrodytas.

Kūno sužalojimai ir plėšimas.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012.09.11. naktį jam ir A. K. bei M. M. važiuojant pagrobtu automobiliu, gatvėje tarp jų ir gatvėje buvusių nukentėjusiųjų įvyko konfliktas dėl gatvėje palikto prekybinio vežimėlio. Konflikto pradžioje iš automobilio išlipo A. K. ir M. M., kokius veiksmus jie atliko kaltinamasis nematė, tik pastebėjo gulintį ant žemės D. Z. ir prie jo stovinčius ir ant jo šaukiančius A. K. ir M. M.. G. S. išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie R. R. vieną kartą spyrė jam į veidą. Po to G. S. ir A. K. buvo iš konflikto vietos išvažiavę, tačiau netrukus grįžo ir G. S. pribėgęs prie D. Z. užsimojo ranka ir D. Z. nukrito ant žemės. Prie šio nukentėjusiojo pribėgęs A. K. spyrė į rankas, G. S. jam taip pat spyrė į ranką. Iš gulinčio R. R. kelnių kišenės G. S. ištraukė 20 litų. Vėliau M. M. parodė sportinius batelius (kedus), pasakydamas, kad juos nuėmė nuo nukentėjusiojo. Kitų smurto veiksmų neatliko.

Tai, kad kartu su kitais kaltinamaisiais vartojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu bei pagrobė turtą G. S. pripažino ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.2.b.l. 121, 128).

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jam kartu su kitais kaltinamaisiais važiuojant pagrobtu automobiliu kilo konfliktas tarp jų ir gatvėje buvusių nukentėjusiųjų dėl gatvėje pastatyto prekybinio vežimėlio. Sustojus automobiliui kaltinamasis iš jo išlipo kartu su M. M. ir matė, kaip pastarasis kumščiu smogė D. Z. į veidą, A. K. jam du kartus spyrė į šoną. M. M. smogus kumščiu dar kartą D. Z. atsitūpė. M. M. liepė D. Z. nusiimti batus, ką šis ir padarė. Tuo metu A. K. pamatė, kaip G. S. smogė su koja R. R. į galvą, nuo smūgio nukentėjęs nukrito ant žemės, matė pramuštą galvą. Prie gulinčio R. R. buvo priėjęs ir pasilenkęs ir M. M., tačiau ką darė, kaltinamasis nematė. Po to vykstant konfliktui A. K. matė, kaip G. S. pakartotinai spyrė R. R., matė, kaip M. M. smogė į veidą D. Z.. Konflikto metu A. K. sudavė tris smūgius D. Z., R. R. nemušė.

Tai, kad kartu su kitais kaltinamaisiais vartojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu bei pagrobė turtą A. K. pripažino ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.2.b.l. 55, 60).

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinamiesiems važiuojant pagrobtu automobiliu, tarp kaltinamųjų ir gatvėje buvusių nukentėjusiųjų įvyko konfliktas, kurio metu automobiliui sustojus M. M. iš jo išlipo kartu su A. K. ir priėjęs prie D. Z. M. M. smogė jam vieną kartą ranka į veidą. Visiems ginčyjantis pamatė gulintį R. R., tačiau kas jam sudavė, kaltinamasis nematė. Matė tik kaip A. K. vieną ar du kartus spyrė D. Z.. Po to matė, kaip A. K. įvykio vietoje buvusiu prekybiniu vežimėliu trenkė gulinčiam R. R.. Konflikto metu M. M. paėmė D. Z. batus. Kaip paimė pinigus, nepamena. Po to M. M. vėl kumščiu smogė D. Z. į galvą, šis suklupo, ir jam spyrė G. S. ir A. K.. Jie taip pat spardė D. Z. į nugarą, šonus ir vėliau.

Tai, kad kartu su kitais kaltinamaisiais vartojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu bei pagrobė turtą M. M. pripažino ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.4.b.l. 172, 176).

N. R. R. parodė, kad 2012.09. iš 10 į 11 d. naktį jis netoli savo namų būdamas gatvėje su D. Z., V. B., R. R. ir kitais asmenimis buvo užpultas jam nežinomų asmenų ir smarkiai sumuštas: jam buvo sužalota galva, padaryti sužalojimai veide bei kitose kūno vietose, kas konkrečiai sumušė nukentėjusįjį jis negali pasakyti. Užpuolimo metu ir jo buvo paimta piniginė 130 litų vertės su 20 litų pinigais, nuolaidų kortelės. Prašo priteisti 130 Lt turtinės ir 50.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2012.09.10. apie 24 val. jai su kitais draugais einant gatve prie jų privažiavo automobilis iš kurio iššoko keli vaikinai ir pradėjo mušti ėjusius gatve: priėjęs prie R. R. M. M. nieko nesakęs spyrė jam koja į galvą, nukentėjusiajam nukritus ant žemės pradėjo jį spardyti į veidą, krūtinę bei kitas kūno vietas. Nukentėjusiajai prašant nutraukti muštynes, M. M. paėmė ją už peties ir trenkė į metalinę tvorą. Kas sužalojo D. Z. nukentėjusioji nematė, tačiau prie jo matė G. S., A. K. taip pat ir M. M.. G. S. pribėgęs prie gulinčio R. R. jam taip pat spyrė kelis kartus į galvą. Kažkuris iš užpuolikų spyrė R. R.. Užpuolimo metu M. M. iš nukentėjusiosios reikalavo viską ką turi atiduoti. Ji matė kaip M. M. kraustė R. R. kelnių kišenes, paimė piniginę.

N. R. R. parodė, kad užpuolimo metu ji buvo gatvėje su R. R., D. Z. bei kitais asmenimis. Ji matė, kaip iš prie jų sustojusio automobilio iššokę trys jaunuoliai pradėjo R. R. ir D. Z. mušti. Nukentėjusioji nurodo, kad pirmiausiai iššoko iš automobilio A. K. ir M. M. ir užpuolė D. Z., po to G. S. pribėgęs prie R. R. nieko nesakęs koja spyrė į galvą ir nuo smūgio R. R. nukrito ant žemės. Kitas jaunuolis spardė D. Z.. Nukentėjusioji matė, kaip M. M. mušė ir spardė D. Z. ir R. R., taip pat vieną smūgį sudavė ir nukentėjusiajai. Nukentėjusioji matė kaip muštynėse dalyvavo visi kaltinamieji. Visų kiekvieno iš kaltinamųjų atliktų smurto veiksmų nukentėjusioji nurodyti negali nes muštynių metu to negalėjo įsidėmėti. Muštynių metu iš D. Z. buvo paimti kedai ir 20 litų, iš R. R. piniginė.

Nukentėjusioji patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, kad smurtą nukentėjusiųjų R. R. ir D. Z. atžvilgiu vartojo visi kaltinamieji (t.1.b.l. 119, 125, 133, 138, 143).

Liudytoja J. S. parodė, kad ji taip pat matė muštynes, bet patvirtinti kuris iš kaltinamųjų kokius veiksmus atliko negali, nes vyko muštynės aktyvus judėjimas, tačiau gali patvirtinti, kad mušėsi visi trys kaltinamieji.

Liudytoja pilnai patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.2.b.l.5).

Liudytoja G. D. parodė, kad užpuolimo metu buvo sumuštas jos sūnus R. R.. Muštynių liudytoja nematė, tačiau kitą dieną ji matė sumuštą sūnų ligoninėje, jis sakė, kad jam muštynių metu buvo spirta į galvą. Po kurio laiko liudytoja netoli įvykio vietos rado batus ir piniginę, kurią vėliau sūnus atpažino kaip savo.

Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta vieta Vilniuje, Konduktorių gatvėje, kur G. D. rado batus ir piniginę (t.1.b.l.43), šie daiktai buvo apžiūrėti (t.1.b.l.44,47,49).

Parodymo atpažinti metu R. R. atpažino savo piniginę, joje buvusias nuolaidų korteles, vairuotojo pažymėjimą (t.1.b.l. 50).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad R. R. buvo padarytas sunkaus masto sveikatos sutrikdymas, padarant daugybines veido ir dešinės viršugalvio pusės-smilkinio žaizdas su kraujosrūvomis akių vokuose, kairio skruostikaulio, kairės akiduobės šoninės sienelės, dešinio momenkaulio, abiejų smilkinkaulių žvynų bei pamato dešinės vidurinės daubos lūžius bei didelę kraujo išlają virš galvos smegenų dešiniojo pusrutulio kietojo dangalo. Sužalojimai padaryti smūginiais bukabriaunių daiktų poveikiais (t,1. b.l. 98).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad D. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas padarant odos nubrozdinimą su poodine kraujosrūva dešinėje momeninėje srityje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosrūva dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosrūvas dešinio užausio srityje, kairės akies kaušelyje, poodines ir odines kraujosrūvas kaktos dešinėje pusėje, dešinio smilkinio, dešinės akies vokų bei dešinio skruosto srityje, poodines kraujosrūvas ir odos nubrozdijimus nosies srityje, poodines kraujosrūvas kairės akies vokuose, poodinę kraujosrūvą dešinio peties sąnario srityje, poodinę kraujosrūvą ir odos nubrozdijimus dešinio riešo sąnario srityje, poodinę kraujosrūvą kairiame žaste, poodinę kraujosrūvą su odos nubrozdijimu kairėje plaštakoje, dešinės pusės šešto šonkaulio lūžį, poodinę kraujosrūvą kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dešimties trauminių poveikių pasekoje. dalis sužalojimų galėjo būti padaryti suduodant smūgius, dalis – atsitrenkus į bukus paviršius (t.1.b.l.113,138).

Parodymo atpažinti metu R. R. atpažino A. K. ir nurodė, kad užpuolimo metu jis mušė ir spardė R. R. bei D. Z. (t.1.b.l. 125).

Parodymo atpažinti metu R. R. taip pat atpažino M. M., patvirtindama, kad jis taip pat mušė D. Z., kraustė D. Z. ir R. R. kišenes, reikalavo D. Z. batų, sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į veidą (t.1.b.l. 133).

Parodymo atpažinti metu R. R. atpažino G. S. ir nurodė, kad užpuolimo metu jis kelis kartus spyrė į galvą R. R. (t.1.b.l.143).

Parodymo atpažinti metu V. B. atpažino A. K. nurodydama, kad užpuolimo metu jis mušė ir spardė R. R. bei D. Z. (t.1.b.l.154).

Parodymo atpažinti metu V. B. atpažino M. M., nurodydama, kad užpuolimo metu jis mušė ir spardė R. R. bei D. Z., stūmė V. B. į metalinius vartus, reikalvo telefonų ir pinigų. (t.1.b.l.163).

Parodymo atpažinti metu V. B. atpažino G. S. nurodydama, kad užpuolimo metu jis mušė ir spardė R. R. (t.1.b.l.168-173).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis A. M. parodė, kad jis matė, kaip užpuolimo metu kaltinamieji mušė nukentėjusiuosius (t.2.b.l.55,62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis A. Š. taip pat parodė, kad jis matė, kaip užpuolimo metu visi kaltinamieji mušė ir spardė R. R. ir D. Z. (t.2.b.l.86,95).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis G. S. dalinai pripažindamas savo kaltę, nurodė kurioje vietoje jis su kitais kaltinamaisiais sumušė nukentėjusiuosius (t.2.b.l. 134-146).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. K. dalinai pripažindamas savo kaltę, parodė kurioje vietoje jis ir kiti kaltinamieji mušė nukentėjusiuosius (t.3.b.l. 66-76).

Parodymo atpažinti metu A. K. nurodė M. M., patvirtindamas, kad jis kartu su G. S. ir A. K. mušė nukentėjuosiuosius (t.3.b.l. 77).

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. M. dalinai pripažindamas savo kaltę, parodė, kurioje vietoje ir kaip jis ir kiti kaltinamieji susmušė nukentėjusiuosius (t.2. b.l. 179-184). Tokiu būdu tai, kad visi trys kaltinamieji vartojo smurtą nukentėjusiųjų R. R. ir D. Z. patvirtino patys kaltinamieji pripažindami tiek kiekvienas savo kai kuriuos padarytus smurto veiksmus tiek ir nurodydami apie kitų kaltinamųjų tuo metu atliktus smurto veiksmus, tai patvirtino įvykio vietoje buvusios R. R. ir V. B., bei įvykį matę liudytojai J. S., A. M., A. Š..

Užpuolimo metu buvo vartojamas intensyvus smurtas R. R. ir D. Z. atžvilgiu, jie buvo mušami rankomis ir spardomi kojomis netikėtai juos užpuolus nakties metu ir vykstant muštynių sąmyšiui, todėl akivaizdu, kad nei vienas iš užpuolimo vietoje buvusių asmenų negali tiksliai nurodyti kiekvieno iš kaltinamųjų visų atliktų smurto veiksmų, tiksliai nurodyti kuris iš kaltinamųjų kokius konkrečius smurto veiksmus atliko. Kaltinamųjų, kurie suinteresuoti švelninti savo padėtį mažinant jų asmeniškai pavartoto smurto apimtis ir pobūdį, parodymai negali būti pagrindu laikyti, kad kiekvienas iš kaltinamųjų užpuolimo metu atliko tik tuos smurto veiksmus, kuriuos patys pripažįsta. Kiti asmenys taip pat užpuolimo metu buvo mušami ar šoko būsenoje ir užpuolimo sąmyšyje, todėl negali tiksliai nurodyti visų kiekvieno iš kaltinamųjų atliktų veiksmų. Tuo pačiu pažymėtina, kad kai kurie nesutapimai įvykio vietoje buvusių asmenų parodymuose dėl atliktų smurto veiksmų eiliškumo, kiekvieno iš kaltinamųjų konkrečiai padarytų smurto veiksmų bei jų apimties, negali būti pagrindu laikyti, kad šių asmenų parodymai negali būti įrodymais, patvirtinančiais, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiesiems buvo padaryti tuo metu, kai kaltinamieji juos užpuolė ir vartojo intensyvų smurtą jų atžvilgiu. Kad nukentėjusiesiems nustatytus sužalojimus padarė kiti asmenys, jokių duomenų nėra.

Visi trys kaltinamieji suduodami smūgius rankomis bei spardydami kojomis į įvairias kūno vietas atliko bendrus tyčinius veiksmus abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, todėl laikytina, kad visi nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai yra bendrų tyčinių visų kaltinamųjų smurto veiksmų pasekmė ir visi kaltinamieji bendrais veiksmais padarė nukentėjusiesiems visus nustatytus sužalojimus (išskyrus D. Z. veido nubrozdinimus, kurie pagal specialisto išvadą buvo padaryti anksčiau).

N. R. R. užpuolimo metu buvo padarytas sunkus sužalojimas, todėl laikytina, kad šį sužalojimą nukentėjusiajam padarė visi kaltinamieji.

Nukentėjusiajam D. Z. užpuolimo metu buvo padarytas apysunkis kūno sužalojimas, todėl laikytina, kad šį sužalojimą nukentėjusiajam padarė visi kaltinamieji.

Kaltinamasis G. S. pripažino, kad užpuolimo metu jis iš gulinčio R. R. kelnių kišenės ištraukė pinigus, kaltinamasis M. M. pripažino, kad užpuolimo metu jis paėmė nukentėjusiojo D. Z. sportinius batus ir pinigus.

Nukentėjusieji patvirtino, kad užpuolimo metu buvo pagrobta R. R. 20 Lt vertės piniginė su joje buvusiais 130 Lt pinigų, vienas suvenyrinis JAV doleris, vairuotojo apžymėjimas, nuolaidų kortelės, o iš D. Z. buvo pagrobti sportiniai batai ir 20 Lt pinigų.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nukentėjusiųjų turtas buvo pagrobtas pasinaudojus nukentėjusiųjų atžvilgiu pavartotu smurtu ir jiems padarytais sužalojimais, kuriuos padarė visi kaltinamieji bendrais veiksmais ir taip bendrais visų kaltinamųjų veiksmais atėmus nukentėjusiesiems galimybę priešintis, todėl nepriklausomai nuo to, kad turtą užpuolimo metu betarpiškai grobė tik G. S. ir M. M., laikytina, kad plėšimą padarė visi kaltinamieji.

Tokiu būdu kaltinamieji G. S., A. K. ir M. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Baudžiamojo kodekso 180 str.1 d., nusikaltimas šiems kaltinamiesiems įrodytas.

Užpuolimo, kurio metu buvo pagrobtas nukentėjusiųjų turtas, nukentėjusiajam R. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl laikytina, kad šis sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų. Kaip minėta, šį sužalojimą R. R. padarė visi kaltinamieji bendrais tyčiniais veiksmais, todėl šie jų veiksmai taip pat kvalifikuotini ir kaip sunkus sužalojimas dėl savanaudiškų paskatų.

Tokiu būdu kaltinamieji G. S., A. K. ir M. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p., nusikaltimas kaltinamiesiems įrodytas.

Taip pat užpuolimo, kurio metu buvo pagrobtas nukentėjusiųjų turtas, nukentėjusiajam D. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl laikytina, kad šis sužalojimas nukentėjusiajam taip pat buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų. Kaip minėta, šį sužalojimą D. Z. padarė visi kaltinamieji bendrais tyčiniais veiksmais, todėl šie jų veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus sužalojimas dėl savanaudiškų paskatų.

Tokiu būdu kaltinamieji G. S., A. K. ir M. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 9 p., nusikaltimas kaltinamiesiems įrodytas.

Nors kaltinamieji tvirtina, kad jie smurto veiksmus pradėjo nukentėjusiesiems prekybiniu vežimėliu užstačius kelią, tačiau ši aplinkybė nekeičia nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos, tuo labiau, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių šią kaltinamųjų versiją, todėl ji negali būti pripažinta pagrįsta ir turinčia reikšmės kaltinamųjų padarytų veiksmų vertinimui ar jų atsakomybei.

Byloje taip pat nėra surinkta pakankamai duomenų, kad užpuolimo metu smurtas buvo pavartotas ir panaudojant prekybinį vežimėlį, todėl tokie veiksmai kaltinamiesiems neinkriminuojami.

3.Fizinio skausmo sukėlimas.

Kaltinamasis M. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio smurto įvykio vietoje buvusių merginų atžvilgiu jis nevartojo.

Tuo tarpu nukentėjusioji V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b.l. 148,149), tiek teisme patvirtino, kad muštynių metu kaltinamasis M. M. suėmęs ją už peties stumė į tvorą, ji atsitrenkė veidu ir jį sužalojo.

Parodymo atpažinti metu V. B. atpažino M. M. patvirtindama, kad jis vartojo smurtą ir jos atžvilgiu (t.1. b.l. 163).

Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, laikant, kad ji yra suinteresuota papildomai sunkinti M. M. padėtį esant nustatytiems žymiai sunkesniems šio kaltinamojo smurtiniams veiksmams, ar dėl kitų priežasčių duoda melagingus parodymus dėl M. M. atliktų jos atžvilgiu smurto veiksmų, pagrindo nėra.

Nesant dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumą, laikytina, kad M. M. pastumdamas V. B. ir šiai atsitrenkiant į tvorą (vartus), sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ką patvirtino ir nukentėjusioji.

Tokiu būdu, M. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., nusikaltimas įrodytas.

Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.2.b.l. 121, 55, t.4.b.l. 172), tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad prieš automobilio vagystę bei muštynes gėrė alkoholinius gėrimus, todėl atsižvelgiant į jų padarytus veiksmus tiek pagrobiant automobilį tiek užpuolant ir sumušant jiems nepažįstamus asmenis, laikytina, kad girtumas turėjo įtakos jų nusikalstamų veiksmų padarymui, jie nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė pripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgiama į tai, kad jų nusikalstami veiksmai pasižymėjo ypatingu įžūlumu, kai naktį buvo užpulti iki to jiems nepažįstami žmonės, jų atžvilgiu tuo pačiu metu visi trys kaltinamieji vartojo intensyvų smurtą taip savo aktyviais veiksmais vienas kitą skatindami ir neatlikdami jokių veiksmų, kad kitų bendrininkų smurtas būtų nutrauktas. Nukentėjusiesiems buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, tame tarpe ir sunkūs, sulaužant galvos kaulus. Nukentėjusieji buvo mušami ir spardomi kitų žmonių akivaizdoje, nekreipiant dėmesio į jų prašymus nutraukti smurtą, neapsiribojant padarytais sužalojimais iš sumuštų nukentėjusiųjų buvo atimtas jų turtas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei padarytų nusikaltimų sunkumą bei pobūdį, kaltinamiesiems skirtinos tik realios laisvės atėmimo bausmės kurios be alternatyvų numatytos ir už kaltinamiesiems inkriminuojamus plėšimą ir kūno sužalojimus.

Skiriant bausmę G. S. taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis padarė kelis nusikaltimus vienas iš kurių labai sunkus, esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, anksčiau teistas, taip pat į tai, kad jis yra jauno amžiaus, iš dalies pripažino savo kaltę.

Skiriant bausmę A. K. taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis padarė kelis nusikaltimus vienas iš kurių labai sunkus, esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, baustas administracine tvarka (t.4.b.l.29), taip pat į tai, kad jis yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, iš dalies pripažino savo kaltę.

Skiriant bausmę M. M. taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis padarė kelis nusikaltimus vienas iš kurių labai sunkus, esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (t.5.b.l.23), taip pat į tai, kad jis yra jauno amžiaus, iš dalies pripažino savo kaltę.

A. K. padarė labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažįsta dalinai, todėl jo atžvilgiu taikyti Baudžiamojo kodekso 40 str. pagrindo nėra.

Galutinės bausmės už padarytus nusikaltimus kaltinamiesiems skiriamos apėmimo būdu subendrinant bausmes paskirtas už nusikaltimus sudarančius idealiąją nusikaltimų sutaptį ir prie šiuo būdu subendrintos bausmės taikant dalinį bausmių sudėjimą pridedant dalį paskirtos bausmės už kitus nusikaltimus.

N. R. R. civilinis ieškinys dėl 50.000 litų neturtinės žalos bei 130 litų turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusysis nurodė, kad užpuolimo metu buvo pagrobta jo 130 litų. Pinigų pagrobimo fakto neginčija ir kaltinamasis G. S.. Netikėti nukentėjusiojo parodymais pagrindo nėra, todėl 130 litų turtinė žala priteistina pilnai.

Nukentėjusiajam R. R. buvo padaryti sunkūs, pavojingi gyvybei, kūno sužalojimai dėl ko jis buvo ilgą laiką gydomas ligoninėje, po to ambulatoriniu būdu, buvo ilgam laikui sutrikdyta jo sveikata, liekamuosius reiškinius nukentėjęs tvirtina jaučiantis iki šiol. Dėl patirtų išgyvenimų, normalaus gyvenimo ritmo sutrikdymo, ilgalaikio gydymosi ir kitų neigiamų pasekmių kokios iškyla žmogui padarius sunkius ir pavojingus gyvybei sužalojimus (fizinis skausmas, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir kt.), neabejotinai nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, nukentėjusiojo naudai priteistina 40.000 litų dydžio suma.

Byloje esantys dokumentai (t 6.b.l. 115,116), patvirtina, kad nukentėjusysis už jo atstovavimą yra sumokėjęs advokatui 1500 litų. Ši suma laikytina pagrįstomis proceso išlaidomis ir pilnai priteistina iš kaltinamųjų (BPK 104 str.2d.).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 8.425, 67 Lt priteisimo už nukentėjusiojo R. R. gydymą patvirtintas byloje esančiais dokumentais (t.6., b.l.41,42), todėl tenkintinas pilnai šią sumą priteisiant iš kaltinamųjų.

Kaip teisminio nagrinėjimo metu parodė nukentėjusioji S. D., pavagiant jos automobilį buvo išdaužytas priekinių durų stiklas, sukruvintos sėdynės, išardyta raktų spynelė, šiuos padarytus automobilio sugadinimus patvirtina ir byloje nustatytos automobilio pagrobimo aplinkybės, kurių neginčija ir kaltinamieji. Nors nukentėjusioji vėliau jai gražintą automobilį pardavė, dėl minėtų automobilio apgadinimų neabejotinai sumažėjo automobilio prekinė vertė, nes automobilis buvo parduotas nesuremontuotas, todėl nukentėjusiosios nurodyta 700 litų dydžio dėl to atsiradusi žala, yra pagrįsta ir reali, todėl ši suma priteistina iš kaltinamųjų nukentėjusiosios naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301, 303 - 307 str., str.,

nusprendė:

G. S. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu trims metams;

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu trims metams;

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p. ir nuteisti laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 9 p. ir nuteisti laisvės atėmimu dviems metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę G. S. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomosios priemonės - suėmimo G. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Bausmės pradžią G. S. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos- 2014.06.05.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 str. į paskirtos bausmės laiką G. S. įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012.09.11. iki 2014.06.05.

A. K. a.k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu trims metams;

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1d. ir nuteisti laisvės atėmimu trims metams;

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p. ir nuteisti laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d.9 p. ir nuteisti laisvės atėmimu dviems metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę A. K. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 str. į paskirtos bausmės laiką A. K. įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012.09.11. iki 2013.07.09.

M. M. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu trims metams;

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1d. ir nuteisti laisvės atėmimu trims metams;

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p. ir nuteisti laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str.2 d.9 p. ir nuteisti laisvės atėmimu dviems metams;

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str.1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę M. M. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomosios priemonės - suėmimo M. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Bausmės pradžią M. M. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos- 2014.06.05.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 str. į paskirtos bausmės laiką M. M. įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013.01.31. iki 2014.06.05.

Priteisti iš G. S., A. K. ir M. M. solidariai: 40.000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, 130 Lt (šimtą trisdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo ir 1.500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) proceso išlaidų nukentėjusiojo R. R. naudai, 700 Lt (septynis šimtus litų) žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. D. naudai, 8.425,67 Lt (aštuonis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis litus 67 centus) žalos atlyginimo Lietuvos Privalomojo sveikatos draudimo fondo naudai.

Daiktus, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje: nuoplovas su biologiniais pėdsakais, 5 stiklainius, daktiloskopines plokšteles, stiklo šukes, batelius - sunaikinti, piniginę, vairuotojo pažymėjimą Nr.50476019, nuolaidų korteles – grąžinti R. R..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, suimtiems nuteistiesiems, nuo nuosprendžio nuorašų įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.