Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei A. Š. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovo D. Z. ieškinys atsakovei A. Š. ir atsakovės priešieškinis ieškovui dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

2. Ieškovas D. Z. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš ieškovo D. Z. priteisti laikiną išlaikymą šalių bendrai dukrai S. Z., jį mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pagal šiuo metu galiojančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-22388-1050/2019 patvirtintos taikos sutarties 2.1 punktą ieškovas įsipareigojo teikti vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki vaikas sulauks pilnametystės; taip pat pagal sutarties 2.2 p. šalys susitarė, kad vaikui pradėjus lankyti formaliąsias ugdymo įstaigas (ikimokyklinio, priešmokyklinio (darželis), privalomą pradinio ir pagrindinio (iki 10 klasės) bei neprivalomą vidurinio (iki 12 klasių) ugdymo įstaigas ar neformaliąsias ugdymo įstaigas (muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai (korepetitoriai ir pan.), kiti švietimo teikėjai) vaiko tėvas D. Z. papildomai prie šios sutarties 2.1. punkte nurodyto išlaikymo apmoka ir pusę sumos pagal vaiko motinos A. Š. pateiktas kiekvieno mėnesio sąskaitas ir/ar kitus mokėjimą patvirtinančius dokumentus (ar jų kopijas) už: formalųjį ir neformalųjį ugdymą ir jam užtikrinti įgytas priemones ir aprangą (mokyklinė, sportinė, šventiniai kostiumai), šiose įstaigose vaikui teikiamą maitinimą ir kitas papildomas paslaugas ar privalomus mokesčius, ne vėliau kaip per 72 valandas nuo tokių sąskaitų (jų kopijų) pateikimo.

2.2. Pagal aukščiau nurodytas taikos sutarties nuostatas ieškovo šiuo metu kas mėnesį atsakovei mokama vaiko išlaikymo suma sudaro apie 500-550 Eur. Toks šiuo metu nustatytas vaiko išlaikymo modelis, kai ieškovas kas mėnesį turi mokėti fiksuotą 250 Eur sumą ir dar kompensuoti papildomas išlaidas, tarp šalių kelia daug ginčų, įneša neaiškumų ir pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, kadangi atsakovė dėl išlaidų sprendimus priima vienasmeniškai, dėl to nesitardama su ieškovui, o vėliau reikalauja ieškovo šias išlaidas kompensuoti.

2.3. Ieškovo gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį sudaro apie 1 400 Eur, o pagal dabar esantį išlaikymo teikimo modelį ieškovas kas mėnesį sumoka po 500-550 Eur išlaikymo sumą, t. y. daugiau negu trečdalį jo gaunamo darbo užmokesčio, ieškovas taip pat turi kitų turtinių įsipareigojimų. Atsakovė, pareiškusi byloje priešieškinį, kuriuo prašo iš ieškovo priteisti 450 Eur išlaikymo dydį, kartu su kas mėnesį atsakovės patirtų išlaidų kompensavimu, nepateikia teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jos kas mėnesį vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų faktą ir dydį, dėl to laikytina, kad vaiko išlaikymas kas mėnesį nesiekia 1 000 Eur sumos. Ieškovas vaiko išlaikymui geranoriškai sutinka mokėti kas mėnesį po 350 Eur sumą. Tokio laikinojo išlaikymo nustatymas užtikrins ne tik vaiko interesus, kadangi vaikui reguliariai bus teikiamas išlaikymas, bet taip pat sumažins šalių ginčus dėl papildomų išlaidų (ne)pagrįstumo, atstatys šalių teisių pusiausvyrą, nesudarys pagrindo atsakovei piktnaudžiauti galimybe reikalauti iš atsakovo kompensacijos už papildomas išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 7 d. nutartimi atmetė ieškovo D. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra tikslinga ir būtina, o šiuo metu, teismo vertinimu, vaiko interesus geriausiai atitinka status quo padėties išlaikymas, nekeičiant vaikui priteisto išlaikymo dydžio. Savo išvadą teismas motyvavo šiais argumentais:

4.1. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašymas - priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai jį mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos - nėra tikslus, jis gali klaidinti šalis dėl savo turinio, kadangi šiuo metu iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas 250 Eur per mėnesį mokamas išlaikymo dydis su indeksacija, tuo tarpu ieškovas, nors prašymo turinyje ir teigia, kad patiria ženklias papildomas išlaidas vaiko dantų gydymui ir būreliams, tačiau, pirma, šių išlaidų dydžio nepagrindžia, antra, tenkinus ieškovo prašymą taip, kaip jį formuluoja pats ieškovas, t. y. priteisus iš ieškovo ne 250 Eur, o 350 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą, nereiškiant jokių reikalavimų, susijusių su kitokia išlaikymo forma (prisidedant prie vaiko išlaikymo dengiant ½ dalį išlaidų), iš esmės gali kilti papildomų neaiškumų dėl vaikui teikiamo išlaikymo, taip pat ir pačiam ieškovui gali kilti didesnė išlaikymo dydžio teikimo našta.

4.2. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla nėra išnagrinėta, vaiko išlaikymo dydis, vaiko tikrieji poreikiai nėra galutinai nustatyti, todėl aptariamoje situacijoje išlaikymo vaikui sumažinimas galimai neatitiktų geriausių šalių nepilnamečio vaiko interesų. Tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pirmiausia turi atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus ir tai, kad nebūtų pažeistos jų teisės ir interesai. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, šiuo metu vaiko interesus geriausiai atitinka status quo padėties išlaikymas nekeičiant vaikui priteisto išlaikymo dydžio.

4.3. Nors ieškovas savo prašymą argumentuoja ir tuo, kad vaikas lanko penkis būrelius, kuriems ieškovas patiria dideles išlaidas, tačiau teismas pastebėjo, jog prašymo nagrinėjimo metu yra vasaros laikotarpis, kada paprastai ugdymo užsiėmimai ir popamokinė veikla nevyksta arba būna sumažėjusi, todėl šiuo metu ieškovo patiriamos išlaidos už vaiko būrelius ir veiklas turėtų būti mažesnės nei kitais metų periodais, kas esamuoju metu nesuponuoja būtinybės taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

4.4. Teismas tuo pačiu atkreipė dėmesį į tai, kad šalys susitarė ir sutiko pasinaudoti mediacijos procesu. Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, gali būti suardytas mediacijos procesas, atsirasti prielaidos tarp ieškovo ir atsakovės kilti didesnei priešpriešai. Tokiu būdu nebūtų pasiektas mediacijos tikslas – šalims sudaryti taikų susitarimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Apeliantas (ieškovas) D. Z. pateikė atskirąjį skunda, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartimi, prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priteisti iš ieškovo laikinąjį išlaikymą šalių bendrai dukrai S. Z., jį mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur, be ieškovo pareigos kompensuoti papildomas atsakovės patiriamas išlaidas pagal taikos sutarties 2.2. punktą. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovo prašymas nėra tikslus ir gali klaidinti dėl savo turinio, dėl ko gali kilti papildomų neaiškumų dėl vaikui teikiamo išlaikymo. Ieškovas savo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekė laikinai, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, sureguliuoti tarp jo, atsakovės ir vaiko esančius teisinius santykius, t. y. nustatyti fiksuotą ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui sumą, be atsakovės galimybės piktnaudžiauti taikos sutarties 2.2 punktu ir reikalauti papildomų, abejones keliančių išlaidų kompensavimo. Tokia ieškovo siekiamybė aiškiai ir nedviprasmiškai atsispindėjo ieškovo pateikto prašymo motyvacijoje. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tik formaliai vertino ieškovo prašymo dalyką, visiškai neatsižvelgdamas ir nesusiejęs jo su prašymo motyvuojamąja dalimi. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ieškovo pareikštą prašymą bei priėmė netinkamą nutartį.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla nėra išnagrinėta, vaiko išlaikymo dydis, vaiko tikrieji poreikiai nėra galutinai nustatyti, todėl aptariamoje situacijoje išlaikymo vaikui galimas sumažinimas galimai neatitiktų geriausių šalių nepilnamečio vaiko interesų. Tačiau vaiko poreikiai tarp šalių, sudarant taikos sutartį, taip pat nebuvo nustatinėjami. Taip pat vaiko poreikiai nėra aiškūs ir iš ieškovės į bylą pateiktos medžiagos, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad šiuo atveju vaiko poreikiai atitinka ieškovo kas mėnesį atsakovei mokamai 500-550 Eur dydžio sumai. Vertinant šią, ieškovo kas mėnesį mokamą sumą, taip pat darant prielaidą, kad atsakovė vaikui teikia (turi teikti) tokio paties dydžio išlaikymą, bei vertinant atsakovės kas mėnesį gaunamą 122 Eur dydžio paramą iš valstybės, laikytina, kad vaiko išlaikymas atsakovei kas mėnesį turi kainuoti 1 122 – 1 222 Eur. Tokia suma yra akivaizdžiai neprotinga ir nepagrįsta. Juo labiau - byloje nėra įrodymų ir negalima spręsti, kad visa ieškovo atsakovei kas mėnesį mokama 500-550 Eur dydžio išlaikymo suma yra naudojama vaiko poreikiams tenkinti. Dėl to teismo nutartyje padaryta prielaida, dėl ieškovo atsakovei mokamos 500-550 Eur dydžio išlaikymo sumos pagrįstumo, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisinga.

5.3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant laikiną išlaikymą turi būti vadovaujamasi tomis pačiomis nuostatomis, kaip ir priteisiant pastovų išlaikymą, t. y.: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaikymo vaikams, teismas turėtų vadovautis orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi. Šiuo metu minimali mėnesinė alga (netto) sudaro 777 Eur. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad išlaikymo dydis mažintinas mokamomis vaikui išmokomis. Šiuo metu vaikui skiriamų išmokų dydis yra 122,50 Eur per mėnesį, kuris yra mokamas į atsakovės sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo mokėtina vaikui išlaikymo suma galėtų būti ne didesnė kaip 327,25 Eur ((777 Eur – 122,5 Eur)/2). Kadangi atsakovė šiuo atveju nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog vaiko išlaikymas kas mėnesį kainuoja daugiau negu 777 Eur, ieškovo įsitikinimu, jo turima mokėti išlaikymo suma kas mėnesį turi sudaryti 327,25 Eur, tačiau ieškovas vaiko išlaikymui geranoriškai sutinka kas mėnesį mokėti fiksuotą 350 Eur sumą, be papildomų išlaidų kompensavimo, kadangi šios išlaidos bei bendra, kas mėnesį ieškovo mokėtina išlaikymo suma, kuri yra 500 – 550 Eur, yra nepritingai didelė.

5.4. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kad ginčo perdavimas teisminei mediacijai gali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali turėti neigiamos įtakos mediacijos procesui yra tik teismo daroma, niekuo nepagrįsta prielaida.

5. Atsakovė A. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Ieškovo šiuo metu teikiamas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į indeksaciją, sudaro 350 Eur, bei ieškovo mokamos papildomos išlaidos, numatytos taikos sutarties 2.2. ir 2.3. punktuose. Apeliantas nepagrįstai ir klaidingai nurodo, kad jis papildomos išlaidos vaiko išlaikymui kas mėnesį sudaro 250 Eur – 300 Eur. Šie ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės. Vidutiniškai per mėnesį ieškovo mokėtina suma (papildomos išlaidos) sudaro apie 137,74 Eur (2025 m. gegužės mėn. – 36,90 Eur; 2025 m. birželio mėn. - 234,11 Eur (iš kurių odontologinio gydymo išlaidos, tenkančios vaiko tėvui, sudarė 123,50 Eur ir rinkliava mokyklai, tenkanti vaiko tėvui, sudarė 74,50 Eur); iki 2025 m. liepos mėn. 20 d. – 142,22 Eur (iš kurios 112,50 Eur suma, tenkanti vaiko tėvui, sudarė už vaiko vasaros stovyklą)). Taigi, vidutiniškai ieškovo mokama išlaikymo vaikui suma kas mėnesį sudaro apie 488 Eur (350 Eur fiksuota suma + 137,74 Eur).

6.2. Pats ieškovas, pateikęs prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad sudarydamas 2019 m. taikos sutartį su atsakove, buvo įsitikinęs, kad jo papildomos išlaidos, numatytos taikos sutarties ir nutarties 2.2. ir 2.3. punktuose, sudarys apie 100 Eur. Dabar susiklosčiusi situacija praktiškai mažai kuo skiriasi, kadangi ieškovas teikia išlaikymą periodinėmis išmokomis, kurių indeksuota suma sudaro 350 Eur per mėnesį, ir papildomai prisideda prie išlaikymo pagal teismo nutarties 2.2. ir 2.3. punktus, kurių dydis sudaro apie 138 Eur. Taigi jo lūkesčiai, kuriuos jis turėjo 2019 m., kai šalys pasirašė taikos sutartį, vidutiniškai viršija 38 Eur/mėnesiui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

7. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-22388-1050/2019, tarp šalių D. Z. ir A. Š. buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys išsprendė klausimus, susijusius su šalių dukros S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo teikimu, bendravimu su skyrium gyvenančiu tėvu.

9. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra taikos sutarties 2 punkto papunkčiai, kuriuose yra nustatyti skyrium gyvenančio tėvo – ieškovo D. Z. teikiamo išlaikymo dukrai formos ir dydžiai, t. y. nustatyta, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. D. Z. teikia vaikui tokios formos ir dydžio išlaikymą:

2.1. Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) iki vaikas sulauks pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

2.2. Vaikui pradėjus lankyti formaliąsias ugdymo įstaigas (ikimokyklinio, priešmokyklinio (Darželis), privalomą pradinio ir pagrindinio (iki 10 klasės) bei neprivalomą vidurinio (iki 12 klasių) ugdymo įstaigas) ir/ar neformaliąsias ugdymo įstaigas (muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai (korepetitoriai ir pan.), kiti švietimo teikėjai), vaiko tėvas D. Z. papildomai prie šios sutarties 2.1. punkte nurodyto išlaikymo, apmoka ir pusę sumos pagal vaiko mamos A. Š. pateiktas kiekvieno mėnesio sąskaitas ir/ar kitus mokėjimą patvirtinančius dokumentus (ar jų kopijas) už: formalųjį ir neformalųjį ugdymą ir jam užtikrinti įgytas priemones ir aprangą (mokyklinė, sportinė, šventiniai kostiumai), šiuose įstaigose Vaikui teikiamą maitinimą ir kitas papildomas paslaugas ar privalomus mokesčius, ne vėliau kaip per 72 valandas nuo tokių sąskaitų (jų kopijų) pateikimo.

2.3. Tokia pat tvarka, kaip nurodyta šios sutarties 2.2. punkte, Vaiko tėvas D. Z. apmoka ir pusę brangių pirkinių vaiko formaliajam ir neformaliajam ugdymui užtikrinti (pvz., rašomasis stalas, kėdė, lova, spinta, kompiuteris, mobilaus ryšio telefonas ir pan.), mokesčius už gydytojo rekomenduotas medicinines paslaugas (pvz., dantų gydymas, dantų breketus, akinius, masažus, mankštas) ir mokamas gydytojo konsultacijas, už kurias neapmoka Valstybinė ligonių kasa.

10. Ieškovas, pareikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė priteisti laikiną išlaikymą šalių bendrai dukrai S. Z. jį mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismui skundžiamoje nutartyje, kuria atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vienu iš argumentų nurodė, jog toks ieškovo reikalavimas nėra tikslus, jis gali klaidinti šalis dėl savo turinio ir iš esmės gali kilti papildomų neaiškumų dėl vaikui teikiamo išlaikymo, taip pat ir pačiam ieškovui gali kilti didesnė išlaikymo dydžio teikimo našta. Atskirajame skunde ieškovas (apeliantas) nurodo, jog teismas, formaliai įvertinęs ieškovo prašymo dalyką, visiškai neatsižvelgė ir nesusiejo jo su prašymo motyvuojamąja dalimi, kur aiškiai ir nedviprasmiškai buvo išreikšta ieškovo pozicija nustatyti fiksuotą teikiamo išlaikymo vaikui sumą be ieškovo pareigos kompensuoti papildomas išlaidas, numatytas taikos sutarties 2.2 punkte.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent ieškovas, atstovaujamas kvalifikuoto teisininko – teisėjo padėjėjo, suformulavo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimą - priteisti laikiną išlaikymą šalių bendrai dukrai S. Z., jį mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. be ieškovo pareigos kompensuoti papildomas atsakovės patiriamas išlaidas. Ir nors, viena vertus, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad iš prašymo turinio yra ganėtinai akivaizdu, jog ieškovas siekia ne tik nustatyti fiksuotą / tvirtą mėnesinio laikino vaiko išlaikymo dydį, bet ir siekia, kad būtų eliminuota jo pareiga kompensuoti papildomas atsakovės patiriamas vaiko išlaikymo išlaidas, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog teismui yra draudžiama savo nuožiūra keisti ieškinio, taip pat ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dalyką (reikalavimą). Todėl nagrinėjamu atveju prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodžius tik reikalavimą nustatyti fiksuotą 350 Eur / mėn. vaiko išlaikymo sumą ir nenurodžius reikalavimo ieškovui nevykdyti pareigos kompensuoti papildomas su vaiko išlaikymu patiriamas išlaidas, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašymas nėra tikslus, kadangi, kaip matyti, motyvuojamoji prašymo dalis (nurodomos prašymo aplinkybės) yra platesnė nei konkrečiai suformuluotas prašymo reikalavimas (dalykas). Kita vertus, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio, teismas, nepaisant to, jog prašymo reikalavimas (dalykas) pilnai neatitiko ieškovo siekiamo tikslo (motyvuojamosios dalies argumentų), vertino ieškovo prašymą ir ta apimtimi, kuri nebuvo konkrečiai nurodyta prašymo reikalavime, t. y. vertino ieškovo poziciją dėl taikos sutartimi patvirtintos jo pareigos kompensuoti papildomas išlaidas (taikos sutarties 2.2 ir 2.3 punktų) laikino eliminavimo – pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovas patiriamų papildomų kasmėnesinių vaiko išlaikymo išlaidų šiuo atveju nepagrindžia įrodymais, o be to, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nesant nustatytų konkrečių vaiko poreikių, vaiko interesus geriausiai atitinka status quo padėties išlaikymas nekeičiant vaikui priteisto išlaikymo dydžio. Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas šiuo nagrinėjamu aspektu būtų netinkamai išnagrinėjęs ieškovo pareikštą prašymą.

12. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas) yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, kadangi civilinės bylos nagrinėjimas teisme gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti.

13. Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-22388-1050/2019 šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas iš esmės yra išspręstas teismo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartimi, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių – laikino vaiko išlaikymo priteisimo/pakeitimo – taikymo būtinybę / poreikį apskritai. Esamoje situacijoje akivaizdu, jog ieškovas siekia sumažinti jam teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo dydį, tačiau šis klausimas, kaip visiškai teisingai savo atsiliepime nurodo atsakovė, negali būti sprendžiamas per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą.

14. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog nagrinėjamu atveju šioje bylos proceso stadijoje vaiko interesus geriausiai atitiktų status quo padėties išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria ir sutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl žemiau nurodomų motyvų ir argumentų.

15. Ieškovas nurodo, jog kartu su teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatyta fiksuota 250 Eur / mėn. vaiko išlaikymo suma bei kas mėnesį papildomai atsakovės vaiko išlaikymui patiriamomis išlaidomis ieškovas kas mėnesį patiria apie 500-550 Eur vaiko išlaikymo išlaidų, kas, ieškovo manymu, yra neproporcingai ir neprotingai bei nepagrįstai per daug.

16. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, jog atlikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1 punkte nustatytos ieškovo periodinio fiksuoto vaiko išlaikymo sumos - 250 Eur - indeksavimą (CK 3.208 straipsnis), ieškovo mokėtina vaiko išlaikymo fiksuota suma prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu jau savaime siekia 350 Eur (https://www.antstoliurumai.lt/index.php?id=2061), todėl vertinant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo nors ir prašoma padidinti vaiko kasmėnesinio fiksuoto išlaikymo dydį nuo 250 Eur iki 350 Eur, akivaizdu, jog juo yra prašoma iš esmės tik eliminuoti pareigą ieškovui padengti atsakovės turimas papildomas išlaidas vaikui išlaikyti, dėl kurių šalys buvo susitarusios, sudarydamos taikos sutartį, todėl teismas sprendžia, jog tokio ieškovo prašymo patenkinimas neatitiktų geriausių vaiko interesų.

17. Antra, kaip visiškai teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors ieškovas ir nurodo, kad kas mėnesį vaiko išlaikymui jis skiria apie 500-550 Eur, tačiau ieškovas tokių savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais (pvz., banko išrašais), todėl nėra pagrindo spręsti apie tai, kad būtent tokios sumos vaiko išlaikymui yra skiriamos kas mėnesį.

18. Trečia, atskirojo skundo argumentai, kad nėra aišku, ar ieškovo atsakovei kas mėnesį pervedamos sumos yra naudojamos vaiko poreikiams užtikrinti, laikytini nepagrįstais. Šiuo aspektu pažymėtina, jog iš ieškovo priteistos vaiko išlaikymo sumos (250 Eur), kuri, kaip minėta, po indeksavimo siekia 350 Eur, ir iš esmės atitinka teismų praktikoje nustatytą orientacinio priteistino išlaikymo dydį (1 MMA/2), atsakovė neturi pareigos detalizuoti, kadangi laikytina, jog ši suma užtikrina tik minimalius vaiko poreikius. Tuo tarpu kitos/papildomos ieškovo mokamos vaiko išlaikymo sumos, kaip pats ieškovas nurodo, ir kaip tai nurodoma patvirtintoje taikos sutartyje, turi būti pagrįstos atitinkamais dokumentais (pvz., pirkimo čekiais, mokėjimo pavedimais ir pan.). Pažymėtina, jog kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas pateikė tris už dukros dantų gydymą / priežiūrą 2025 m. birželio mėnesį išrašytus čekius (bendrai 247 Eur sumai). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovo papildomai pervedamos dukros išlaikymui skirtos lėšos yra naudojamos tikslingai – vaiko poreikiams tenkinti, kuriuos atsakovė pagrindė / detalizavo rašytiniais įrodymais. Be to, apeliacinio teismo vertinimu, ieškovas labiau kelia klausimą, ar atsakovės vaiko išlaikymui skiriamų lėšų suma yra apskritai būtina visoje apimtyje (ar pagrįstai vaikas gydomas privačioje klinikoje, o ne valstybinėje institucijoje; ar vaikas turi lankyti tiek burelių, kiek lanko šiuo metu ir pan.), tačiau šis klausimas bus vertinamas pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau ne šioje stadijoje, t. y. ne per laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

19. Ketvirta, pažymėtina ir tai, kad pagal esamą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, ir apskritai nenurodo aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, keisti teismo 2019 m. nutartimi priteistą ieškovo mokėtino vaiko išlaikymo dydį.

20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai ir apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmetamas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (ieškovo) D. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.