- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-1103-950/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03247-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (skolininko) M. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės S. V. pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys – (išieškotoja) Ž. V. ir (skolininkas) M. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė S. V. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalies pagrindu pateikė teismui 2022 m. gruodžio 28 d. surašytą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, kuriame nustatė, kad M. V. (toliau – ir skolininkas / apeliantas) nevykdė vykdomajame rašte Nr. e2-294-1088/2022 nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos, nes negrąžino Ž. V. (toliau – ir išieškotoja) nepilnamečio sūnaus D. V. Šv. Kalėdų pirmąją dieną iki 20.00 val., vaikas 2022 m. gruodžio 27 d. buvo M. V. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini).
2. Be to, antstolė S. V. CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu pateikė teismui 2023 m. vasario 2 d. surašytą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą (aktas patikslintas 2023 m. vasario 6 d. dėl rašymo apsirikimo), kuriame nustatė, kad skolininkas M. V. nevykdė vykdomajame rašte Nr. e2-294-1088/2022 nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos, nes negrąžino Ž. V. nepilnamečio sūnaus D. V. 2023 m. sausio 20 d. 20.00 val. (negrąžinimo faktas užregistruotas epolicija.lt), vaikas buvo grąžintas 2023 m. sausio 23 d. 11.30 val.
3. Antstolė prašė skirti skolininkui M. V. baudą už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą – 300 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, tai yra už 15 dienų (nuo 2022 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. sausio 22 d., išskaičius paskutines 5 vaikų atostogų dienas sausio mėnesį), išieškotojos Ž. V. naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkinto iš dalies – paskyrė skolininkui M. V. suinteresuoto asmens Ž. V. naudai 1 500 Eur baudą už 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-294-1088/2022, nevykdymą.
5. Teismas nustatė, kad antstolės S. V. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-294-1088/2022. Vykdomasis raštas išduotas Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo dalyje dėl M. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. 2022 m. gruodžio 28 d. antstolė priėmė Patvarkymą dėl teismo sprendimo vykdymo. Tą pačią dieną antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo konstatavo, kad skolininkas pažeidė vykdomojo rašto 2 punktą – Šv. Kalėdų pirmąją dieną iki 20.00 val. negrąžino nepilnamečio vaiko D. V. motinai, vaikas 2022 m. gruodžio 27 d. buvo skolininko gyvenamojoje vietoje. Antstolė 2023 m. vasario 2 d. surašė dar vieną Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (aktas patikslintas 2023 m. vasario 6 d. dėl rašymo apsirikimo), kuriuo konstatavo, kad skolininkas pažeidė Vykdomojo rašto 1 punktą – negrąžino nepilnamečio vaiko D. V. motinai 2023 m. sausio 20 d., vaikas buvo grąžintas tik 2023 m. sausio 23 d.
6. Teismas konstatavo, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nevykdyta du kartus – pirmasis atvejis fiksuotas antstolei nustačius, jog nepilnametis vaikas D. V. 2022 m. gruodžio 27 d. yra tėvo namuose, nors turėjo būti grąžintas motinai 2022 m. gruodžio 25 d. 20.00 val. Antrąjį atvejį patvirtina e.policija.lt pateiktas išieškotojos pranešimas. Tai, kad teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka nebuvo vykdoma liudija ir Valstybės vaiko teisių apsaugos bei įvaikinimo tarnybos atliktas situacijos vertinimas. Aplinkybės, jog teismo sprendimas, antstolės fiksuotais atvejais nebuvo įvykdytas neginčijo ir pats skolininkas.
7. Teismas pažymėjo, kad skolininkas negalėjimą vykdyti teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos sąlygų, grindžia iš esmės viena aplinkybe – nepilnamečio vaiko D. V. nenoru grįžti pas motiną. Vertindamas, ar ši aplinkybė laikytina objektyvia, nuo skolininko valios nepriklausančia aplinkybe, teismas sprendė, kad nepilnametis D. V. teismo nustatyta tvarka bendravimui su motina nebuvo perduotas 2022 m. gruodžio 25 d. 20.00 val., vaiką atvežus prie motinos namų, tačiau jam atsisakius lipti iš automobilio ir eiti pas motiną pastarajai neleidus iš tėvo namų su savimi pasiimti tėvo dovanos – kompiuterinio žaidimo. Po ilgų derybų motinai vis gi sutikus, kad tėvas atvežtų sūnui kompiuterinį žaidimą, M. V. atsisakė tai padaryti. To pasėkoje, D. V. nepasiliko motinos namuose.
8. Teismas konstatavo, kad toks M. V. elgesys (nesutikimas atvežti vaikui D. V. dovaną iš namų, kai išieškotoja tam davė sutikimą) neatitiko pareigos kooperuotis su kitu iš tėvų (vaiko motina), buvo sąmoningas, priklausė tik nuo skolininko valios ir tiesiogiai nulėmė teismo sprendimo neįvykdymą. Skolininkas M. V. nesiėmė jokių aktyvių priemonių, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas. D. V. 2022 m. gruodžio 25 d. neperdavus išieškotojai Ž. V., jis skolininko gyvenamojoje vietoje nepertraukiamai išbuvo iki 2023 m. sausio 23 d., taip prarasdamas galimybe teismo sprendimu nustatyta tvarka bendrauti su savo motina, išvykti su ja į iš anksto suplanuotas atostogas. Tokiam skolininko elgesiui pateisinti, teismas objektyvių priežasčių nenustatė.
9. Teismas įvertinęs CPK 771 straipsnyje nustatytos baudos paskirtį, bylos aplinkybes, tai, kad sprendimas nevykdytas du kartus, skolininkas anksčiau nebaustas, neįvyko iš anksto suplanuotos atostogos, skyrė M. V. 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, t. y. 1 500,00 Eur (100,00 Eur x 15 d.), išieškotojos Ž. V. naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu skolininkas M. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį, priteisti iš pareiškėjos antstolės S. V. jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus, jas liudijančius, rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skolininko nuomone, egzistavo objektyvios priežastys, lėmusios sprendimo neįvykdymą. 2022 m. gruodžio 25 d.–2023 m. sausio 22 d. laikotarpiu jis negalėjo perduoti sūnaus D. V. išieškotojai Ž. V. dėl objektyvių priežasčių – sūnus kategoriškai atsisakė likti su motina, vėliau ir vykti pas ją. Dėl šių aplinkybių, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus, nusprendė sūnų vežtis kartu namo, adresu: (duomenys neskelbtini). Analogiška situacija susiklostė ir sekančiomis antstolės fiksuotomis pažeidimo dienomis.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Skolininkas laiko, kad pirmosios instancijos teismas jo veiksmus, nustatinėjant kaltę, vertino selektyviai ir formaliai. Teismas klaidingai nurodė, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka 2022 m. gruodžio 25 d. buvo neįvykdyta vien dėl to, jog neva jis sūnui D. V. neleido iš namų pasiimti ir pas išieškotoją nusivežti kompiuterinio žaidimo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes, tik subjektyvūs išieškotojos paaiškinimai, kurie turėtų būti vertinami kritiškai, atsižvelgiant į šalių itin konfliktinius santykius.
1.3. Bendravimo su vaiku tvarka negali būti privalomai (priverstinai) vykdytina. Tai reiškia, kad bendravimas su nepilnamečiais vaikais negali būti vykdomas prievartine forma, nes tai neatitiktų vaiko interesų. Jokioje teisės normoje ar teismų praktikoje nenustatyta, jog atskirai gyvenančio tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku būtų vykdomas priverstinai, nes neįmanoma įsivaizduoti prievartinio bendravimo. Skolininkas negali sūnaus prievarta versti bendrauti ar likti su išieškotoja, kai jis kategoriškai atsisako tą padaryti. Priešingas aiškinimas būtų visiškai nesuderinamas su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, nepaisant ir vaiko, kuris geba išreikšti savo mintis, nuomonės.
1.4. Apelianto nuomone, skundžiamą nutartį priėmusi teisėja, rėmėsi išimtinai išieškotojos paaiškinimais ir tinkamai nevertino faktinės situacijos, kas liudija jos šališkumą.
1.5. Skolininkas laiko, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-429-1132/2023 primtą nutarimą, kuriuo buvo panaikintas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. kovo 3 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kuriuo M. V. buvo pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina. Minėtame nutarime iš esmės yra įvertinti tie patys skolininko veiksmai kaip ir skundžiama nutartimi, įskaitant, kaltės klausimą ir sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimą, t. y. 2022 m. gruodžio 25 d. skolininko veiksmuose nėra tyčios bei kaltės, bei buvo siekiama išimtinai užtikrinti geriausius vaiko interesus. Šiuo atveju nurodytame nutarime nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais sprendžiant baudos už teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimą.
Atsiliepimas
11. Pareiškėja antstolė S. V. pateikė atsiliepimą M. V. atskirą skundą, kuriuo prašė Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nors atskirajame skunde M. V. ir teigia, jog vykdant teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, bei pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – visur ir visada, imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, tačiau šią nuostatą taiko selektyviai, savo ambicijas iškeldamas aukščiau vaiko interesų.
2.2. Skolininkas M. V., nesilaikydamas teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos bei savo elgesiu nesiekdamas, kad šios tvarkos būtų laikomasi, vaikui ugdo nepagarbą ne tik jo motinai Ž. V., bet ir teismo sprendimui. Teismui nustačius bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, abu tėvai privalo užtikrinti, kad tos tvarkos būtų laikomasi ir tam dėti visas pastangas. Tais atvejais, kai ši tvarka neužtikrina tiek vaiko, tiek abiejų jo tėvų interesų arba tėvai gali nustatyti, jų nuomone, „teisingesnę“ bendravimo su vaiku tvarką, tėvai turi teisę tokią tvarką nustatyti patys, tačiau iki ši tvarka bus nustatyta, abu tėvai privalo laikytis teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.
2.3. Skolininkas M. V. nesilaikė teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, ignoravo teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, „prisidengimas“ tuo, kad esą teismo sprendimo nevykdė „...atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus...“. Toks skolininko elgesys laikytinas kaltės patvirtinimu ir pasiteisinimu siekiant išvengti sankcijų jo atžvilgiu taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies buvo tenkintas antstolės S. V. pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
16. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
18. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-294-1088/2022 buvo nustatyta M. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais – A. V. ir D. V. tvarka. Minėto sprendimo pagrindu 2022 m. gruodžio 23 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Vykdomasis raštas 2023 m. gruodžio 27 d. pateiktas vykdyti antstolei S. V., kartu informuojant apie tai, jog M. V. nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2 punkto, numatančio, kad „poriniais metais atsakovas su vaikais bendrauja Šv. Kūčių dieną, pasiimdamas vaikus tos dienos 09.00 val., ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, grąžindamas vaikus tos dienos 20.00 val., bei paskutines penkias vaikų atostogų dienas (sausio mėnesį), pasiimdamas vaikus bendravimo pirmą dieną 09.00 val. ir grąžindamas vaikus penktos dienos 20.00 val., jei po to nebendrauja toliau 1 punkte nustatyta tvarka“. Antstolė 2022 m. gruodžio 28 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, kuriuo konstatavo, kad skolininkas M. V. negrąžino Ž. V. nepilnamečio sūnaus D. V. Šv. Kalėdų pirmąją dieną iki 20.00 val., vaikas 2022 m. gruodžio 27 d. buvo M. V. gyvenamojoje vietoje, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat antstolė tos pačios dienos patvarkymu „Dėl teismo sprendimo Nr. e2-294-1088/2022 vykdymo“ įpareigojo skolininką laikytis Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu nurodytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. 2023 m. sausio 24 d. antstolė buvo informuota apie pakartotinį teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo atvejį. Be to, antstolės kontoroje 2023 m. sausio 31 d. buvo gautos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 2VSV-109 ir Nr. 2VSV-110. To pasekoje, antstolė S. V. 2023 m. vasario 2 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą (aktas patikslintas 2023 m. vasario 6 d. dėl rašymo apsirikimo), kuriuo konstatavo, kad skolininkas M. V. negrąžino išieškotojai Ž. V. nepilnamečio sūnaus D. V. 2023 m. sausio 20 d. 20.00 val. (negrąžinimo faktas užregistruotas epolicija.lt), vaikas buvo grąžintas 2023 m. sausio 23 d. 11.30 val.
19. Skolininkas M. V. (toliau – ir apeliantas) iš esmės neginčija aplinkybės, jog Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. sausio 22 d.) nebuvo tinkami vykdoma, tačiau skolininkas neigia savo kaltę dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimo, teigdamas, jog egzistavo objektyvios priežastys, lėmusios sprendimo neįvykdymą, t. y. 2022 m. gruodžio 25 d.–2023 m. sausio 22 d. laikotarpiu jis negalėjo perduoti sūnaus D. V. išieškotojai Ž. V. dėl objektyvių priežasčių – sūnus kategoriškai atsisakė likti su motina, vėliau ir vykti pas ją.
20. Teismas, vertindamas apelianto elgesį, pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad M. V. veiksmai neatitiko pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti su kitu vaiko tėvu (nagrinėjamu atveju – motina Ž. V.), kas ir sudarė pagrindą skirti jam baudą už teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą. Pažymėtina, jos sprendžiant baudos už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą skyrimo M. V. klausimą, reikšminga aplinkybė yra tai, kad vaikas D. V. nebuvo grąžintas Ž. V. nepertraukiamą laiką, kurį pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką jis privalėjo praleisti su motina. Nors apeliantas atskirajame skunde ne kartą pažymėjo, jog pats vaikas D. V. nenori grįžti pas motiną, tačiau, kaip matyti iš vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuotų aplinkybių (vaikas nesupranta, kodėl turi skambinti mamai; tėvas įrašinėja, kai vaikas sako, kad nenori pas mamą; kartais tėvas filmuoja; vaikui bendravimas apie šeimą yra nemaloni tema), tokį vaiko nenorą formuoja paties apelianto pasyvus elgesys ne skatinant D. V. bendrauti su motina, o priešingai – nesiimant reikiamų priemonių, kad būtų realiai įgyvendinama Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka.
21. Kaip jau buvo minėta, teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais vieno iš tėvų (tėvo / motinos) veiksmais, bet ir bendradarbiavimo bei kooperavimosi su kitu tėvu principų pažeidimu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog M. V., po to kai 2022 m. gruodžio 25 d. nusprendė sūnų vežtis atgal į savo gyvenamąją vietą, kitomis dienomis (t. y. gruodžio 26 d., gruodžio 27 d., gruodžio 28 d. ir t.t.) dėjo aktyvias ir sąžiningas pastangas, siekdamas jį grąžinti motinai. Būtent dėl tokio pasyvaus ir tęstinio skolininko elgesio vaikas D. V. motinai buvo grąžintas tik 2023 m. sausio 23 d. 11.30 val.
22. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad būtent pats nepilnametis vaikas D. V. atsisako bendrauti su motina, todėl priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ignoravo vaiko valią. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko norai ne visais atvejais sutampa su jo interesais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašių priežasčių vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Vaiko grąžinimas motinai, su kuria Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu yra nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, pagal tuo pačiu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, negali būti laikomas veiksmu prieštaraujančiu vaiko interesams.
23. Nepagrįstais pripažintini M. V. atskirojo skundo argumentai dėl galimo bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas požymių, liudijančių teisėjos šališkumą ar nusistatymą kurio nors iš proceso dalyvių (taip pat ir skolininko) atžvilgiu, nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir (ar) prielaidomis. Teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai ar byloje surinktų faktinių duomenų vertinimas, kuriuos byloje dalyvaujantis asmuo galėtų traktuoti kaip sau nepalankius, savaime nereiškia teismo šališkumo.
24. Atmestini ir apelianto argumentai, kad sprendžiant baudos paskyrimo jam už teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimą prejudicinę reikšmę turi Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-429-1132/2023 primtas nutarimas.
25. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) liudija, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) M. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį ir jam skirtas įspėjimas dėl to, kad būdamas nepilnamečio D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu, 2022 m. gruodžio 25 d. nepanaudojo tėvo valdžios ir neperdavė sūnaus D. V. motinai Ž. V. pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-294-1088/2022.
26. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-429-1132/2023 primtu nutarimu anksčiau minėta administracinio nusižengimo bylos teisena M. V. atžvilgiu buvo nutraukta, konstatavus, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, požymių.
27. Apeliacinės isntancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek 2023 m. kovo 3 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), tiek vėliau Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-429-1132/2023 primtas nutarimas buvo susiję su M. V. vienkartiniais veiksmais, atliktais išimtinai 2022 m. gruodžio 25 d. 20.00 val. Tuo tarpu civilinės bylos dėl baudos skyrimo skolininkui už teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą nagrinėjimo dalyką sudarė M. V. tęstiniai veiksmai laikotarpiu nuo 2022 m.gruodžio 25 d. iki 2023 m. sausio 22 d., pasireiškę, kaip jau buvo konstatuota anksčiau, bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos tinkamu nevykdymu. Šios aplinkybės nesudarė 2023 m. kovo 3 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) bei vėliau Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-429-1132/2023 primto nutarimo įrodinėjimo dalyko, todėl jokios prejudicinės reikšmės neturi.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
29. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkas M. V. tinkamai nevykdė Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-294-1088/2022, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, o jo nurodyti skundo argumentai negali būti vertinami kaip objektyviai pateisinantys teismo sprendimo nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė skolininkui baudą.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
32. Palikus galioti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nėra pagrindo priteisti skolininkui M. V. iš antstolės S. V. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.