- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- 1-130-978/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51657-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Beatričė Bakanauskaitė
- Kaltinamasis
- R. V.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimokantis(duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. 2016 m. lapkričio 2 d. apie 16 val. netoli parduotuvės „Maxima“, adresu Klaipėdos g. 103, Panevėžys, iš nenustatyto asmens už 10 Eur nusipirkdamas neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,396 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurią automobiliu „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), po ko apie 22 val. susitikęs su U. K. ir minėtu automobiliu nuvažiavęs į aikštelę prie Žagienės g. 8 namo, Panevėžyje, nenustatytą kiekį šios narkotinės medžiagos platino U. K., duodamas jai rūkyti šios medžiagos, susuktos į cigaretę, po ko likusią dalį – ne mažiau kaip 0,396 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikė automobilyje, kol 2016 m. lapkričio 3 d. apie 01 val. minėtame automobilyje ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
K. R. V. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl padarytos veikos kaltu prisipažįsta iš dalies, nesutinka, kad platino narkotinę medžiagą. Šiuo metu dirba vadybininku (duomenys neskelbtini), studijuoja (duomenys neskelbtini), nevedęs. Nurodė, kad kartu su savo drauge U. (K.) šnekėjo 2016 m. lapkričio 1 d., pasakojo apie apsirūkiusį klasioką. Nusprendė, kad ir jiems būtų įdomu parūkyti. Kitą dieną jis nupirko žolės, vakare susitiko su U. ir kartu nuvažiavo į aikštelę netoli laidojimo namų. Susuko žolę su tabaku, U. nedaug rūkė, abu žiūrėjo filmą ir užsnūdo. Išgirdęs policijos pareigūnų barbenimą į langą, atsibudo, atsidarė langą, pareigūnams pateikė dokumentus. Pareigūnams paprašius, išlipo iš automobilio, atidarė bagažinę. Pareigūnams paklausus, ar ką nors vartojo, U. atsakė, kad jie rūkė. Jis išsigandęs pasakė, kad neturi narkotinių medžiagų. Policininkai pradėjo ieškoti ir rado žolės. Jis (R. V.) pasakė, kad tai jo žolė. Vėliau atvažiavo ekspertizė, patikrino visą mašiną, bet nieko nerado, ir juos (R. V. ir U. K.) išvežė. Žolę pirko prie „Maximos“ parduotuvės iš čigono už 10 Eur tam, kad su Ugne parūkytų. Ji iš anksto buvo padavusi jam 5 Eur, žolės buvo vienas maišelis, nežino, kiek gramų ten buvo. Nežino, iš kur U. gavo pinigų, ji nedirba, mokosi, gal jai mama buvo davusi. Pasiaiškinimą (b. l. 46) rašė pats, laisva valia. Teismas turėtų tikėti jo teisme, ne ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Duodamas paaiškinimą, nesitikėjo tokių kaltinimų ir nenorėjo U. pridaryti bėdos, aiškino viską iš galvos, kad būtų jo kaltė, kad atsakytų už disponavimą. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, sakė, kad pavaišino U. žole, nes nenorėjo, kad U. būtų koks nors įrašas. Buvo parą laiko uždarytas, apklausos metu jam buvo stresas. Antrą kartą apklausiamam ikiteisminio tyrimo metu buvo šokas, kad kaltinamas narkotikų platinimu ir bandė koreguoti savo parodymus. Supanikavo, nesitikėjo tokių kaltinimų. Neturėjo advokato, galvojo, kad taip bus geriau. Negalvojo, kas jam gali grėsti. Žinojo, kad tai neteisėta. Tikėjosi, kad jį apkaltins rūkymu, bet ne platinimu. Norėjo apsaugoti draugę nuo baudžiamosios atsakomybės. Duodamas b. l. 58 užfiksuotus parodymus, visai fantazavo, kūrė istorijas. Gal norėjo pakeisti savo parodymus. Dalis tiesos yra, kad nusipirko žolės prie „Maximos“, dėl laiko, kad važiavo vakare prie aikštelės, kad kartu rūkė ir kas susiję su policija. Teisme dabar aiškina taip, kaip buvo, dabar pasitarė su advokatu, žino, kokia situacija. Kai jį kaltina tokiu rimtu straipsniu, nesvarbu, kad jo draugė bus patraukta atsakomybėn kaip bendrininkė. Žolės įsigijo ne platinimui. Jo sveikata normali, vieną kartą yra buvęs pas psichologą, bet vaistų nerašė, todėl ir nebenorėjo ten eiti, nežino, ką jam nustatė, ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nesakė, kad turėjo depresijos, nes pamiršo ir jo neklausė. Nėra vartojęs anksčiau narkotinių medžiagų. Gailisi, kad pavartojo. Jo poelgis neapgalvotas. Abu su drauge pavartoję nejautė jokio poveikio, juos atgrasė nuo minčių vartoti. Galvoja, kad žolės poveikio nejautė, užmigo nuo pervargimo. Ateityje žada nedaryti nusikalstamų veikų. Planuoja toliau dirbti savo darbą, gal dar užsiims mažmenine prekyba laikrodžiais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamojo R. V. 2016 m. lapkričio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad R. V. nebuvo sirgęs psichinėmis ligomis ar turėjęs galvos traumų. Sutinka dėl pareikšto įtarimo, kaltu prisipažįsta visiškai. 2016 m. lapkričio 2 d. apie 16 val. būnant prie „Maxima? parduotuvės Klaipėdos gatvėje, prie „Žaros“ turgelio, prie jo priėjo romų tautybės asmuo, kuris jam pasiūlė nusipirkti iš jo „žolės“. Sutiko ir iš jo nusipirko už 10 eurų peršviečiamame maišelyje buvusią medžiagą, mano, kad tai buvo „žolė“. Pardavusio „žolę“ asmens nepažįsta, matė pirmą kartą, pažinti negalėtų. Nusipirktą pakelį įsidėjo į striukės kišenę ir laikė. Apie 16.30 val. išvažiavo iš aikštelės ir važiavo namo adresu Ateities gatvė 46. Vakare apie 22 val. savo automobiliu „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (jo tik neužsiregistravęs savo vardu), važiavo pas savo draugę U. K.. Su ja važiavo į Ramygalos gatvėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie laidojimo rūmų „Ramybės takas“, tikslaus adreso nežino. Su Ugne kalbėjo automobilyje. Jame turėjo popieriaus suktinukus, skirtus tabakui sukti. Vieną suktinuką susuko iš maišelio, kurį jam pardavė romų tautybės vaikinukas, likusią medžiagą sudėjo į popieriaus lapą, jį sulankstė ir padėjo priekyje tarp sėdynių esančiame porankyje dėtuvėje. Su Ugne kartu surūkė susuktą suktinuką. Po to abu užmigo, nes buvo pavargę. Girdėjo, kaip pareigūnai beldė į automobilio langą. Atsidarė langą, padavė pareigūnui savo vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnas jam liepė išlipti iš automobilio, atidaryti bagažinę, klausė, kodėl jo vyzdžiai išsiplėtę. Pasakė, kad buvo užsnūdęs, nesakė, kad rūkė „žolę“. Pareigūnai pradėjo apžiūrėti automobilį, tarp porankio priekyje rado sulankstytą popieriaus lapą, kuriame buvo sudėjęs „žolę“, kurią pirko iš romų tautybės vaikino. Pareigūnai klausė jo, kas ten, liepė pačiam išlankstyti. Pasakė, kad „žolė“. Žinojo, kad negalima rūkyti „žolės“, bet norėjo pabandyti. Tai buvo pirmas kartas. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Pareigūnai jį su U. sulaikė, pristatė į policijos komisariatą. V. U. paleido, o jį sulaikė ir patalpino į areštinę (b. l. 52-54).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamojo R. V. 2016 m. gruodžio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad R. V. neprisipažįsta, kad platino narkotinę medžiagą. Nurodo, kad psichinėmis ligomis nėra sirgęs, galvos traumų nėra turėjęs. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo įtariamas suprato. Dėl pareikšto įtarimo nesutinka, neprisipažįsta, kad platino narkotinę medžiagą. Savo ankstesnius parodymus prisimena, nori papildyti, kad „žolę“ pirkosi sau, norėjo pats ją surūkyti, nenorėjo niekam jos nei parduoti nei kitaip platinti, tokio tikslo neturėjo. Kai susitiko su Ugne, jam rūkant ji pati paprašė duoti jai pabandyti. Sakė jai, kad tai „žolė“ ir sutiko jai duoti parūkyti. Tik tą vieną suktinuką jie su Ugne surūkė. Labai gailisi, kad nusipirko „žolę“, jos niekam neplatino, davė jos prašymu jai parūkyti, gailisi dėl tokio savo poelgio (b. l. 57-58).
Liudytoja U. K. teismo posėdžio metu parodė, kad R. V. yra jos vaikinas. Prieš įvykio dieną su vaikinu buvo susitikę ir nusprendė parūkyti žolės. R. pradėjo kalbą apie žolės rūkymą. R. buvo sakęs, kad jam kelis kartus yra siūlęs kažkoks čigonas jos nusipirkti, žolė kainavo 10 eurų. Tada ji padavė R. savo dalį - 5 eurus. Kitą dieną susitiko, nuvažiavo į aikštelę. Šnekėjosi, kai R. išsitraukė maišiuką, kuriame buvo žolės, įdėjo į popieriuką ir susuko mažą suktinuką. S. R. susuko su tabaku. Tai buvo daroma jos akivaizdoje. Ji nieko apie tai nenusimano, kiek kam žolės dėjo, ar vienodai, ar ne, nesidomėjo. Suktinuką kartu rūkė, tačiau jai nepatiko, tik kelis kartus įtraukė. Parūkę atsisėdo į automobilį ir nejučia užmigo, nes buvo pavargę, atsikėlė nuo policininkų beldimo. Policininkai pamatė, kad jų vyzdžiai išsiplėtę, klausė ar rūkė, ji (U. K.) atsakė, kad rūkė. Tuomet policininkai automobilį apieškojo ir rado žolės, ištraukė iš tarp sėdynių esančio porankio. R. prisipažino, kad žolė jo. Ji buvo išsigandusi ir patvirtino, kad R. sakė, kad žolė yra jo. Vėliau buvo iškviesta ekspertizė ir juos išvežė į komisariatą. Ji pirmą kartą bandė rūkyti. Roką charakterizuoja kaip sąžiningą, atsakingą, jis mokosi ir dirba. Anksčiau nėra vartojusi žolės. Supranta, kad žolės rūkyti negalima. Policijos pareigūnams nesakė, kad mokėjo 5 Eur, nes buvo išsigandusi, o sužinojus, kad jis kaltinamas platinimu, sąžinė užgraužė, nes žolę pirko per pusę. Kai vežė į komisariatą, ji sėdėjo automobilio priekyje, R. – gale. Komisariate buvo trumpą laiką kartu, kol tikrino daiktus, kai buvo ieškomi daiktai su Roku nesikalbėjo. Po to abu atskirai uždarė. Paaiškinimą rašė pati laisva valia tą pačią dieną, kai nuvežė į komisariatą, padiktuota nebuvo, pati sugalvojo, ką rašys. P. R. parašė paaiškinimą, ji buvo uždaryta vienutėje. Vėliau ją pakvietė ir ji parašė. Nežinojo, nematė, kad jis rašė paaiškinimą. Prašo remtis teismo metu duotais parodymais.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos U. K. 2016 m. lapkričio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad R. V. yra jos draugas. Jis su automobiliu Mercedes, tranzitiniais numeriais, apie 22 nal. atvažiavo jos paimti iš namų adresu (duomenys neskelbtini). Su R. nuvažiavo į aikštelę, kuri yra Ramygalos gatvėje, prie kapinių, prie laidojimo rūmų, galbūt „Ramybės takas“. Kalbėjosi su R., jis jai pasiūlė parūkyti „žolės“. Iš kur jis gavo „žolės“, nežino, jo neklausė ir jis jai nieko nepasakojo. R. iš savo piniginės išsitraukė maišelį, jame buvo „žolė“. R. tada susuko nedidelį suktinuką. R. ir ji surūkė vieną suktinuką per pusę. R. prieš rūkant iš maišelio sudėjo dalį „žolės“ į popierinį lapelį, jį sulankstė ir padėjo tarp sėdynių esantį porankį. Su R. surūkė tik vieną suktinuką, o kitą „žolę“ R. pasidėjo. Buvo pavargę, su R. užmigo. Negirdėjo, kad policijos pareigūnai beldė į langus, atsibudo ilgosioms šviesoms pradėjus šviesti į priekinį langą. R. taip pat miegojo, nieko negirdėjo. Prie automobilio priėjo policijos pareigūnai, paprašė R. vairuotojo pažymėjimo, klausė, ką jie veikė. Ar pareigūnai klausė, ar jie turi neleidžiamų daiktų su savimi, neprisimena. Pareigūnai pamatė išsiplėtusius R. akių vyzdžius ir paprašė jo išlipti iš automobilio, pradėjo apžiūrėti automobilį. Pareigūnai klausė, ar jie nerūkė „žolės“, ji atsakė, kad taip. Labai išsigando. Po kiek laiko ir jai pareigūnai liepė išlipti iš automobilio. Kaip pareigūnai rado „žolę“ nematė, nes stovėjo kieme, bet matė, kaip pareigūnai liepė R. išvynioti popierinį lapelį, kuriame R. buvo sudėjęs „žolę“. Pareigūnai iškvietė kitus pareigūnus, gal būt ekspertus, laukė jų. Pareigūnai daugiau automobilyje nieko nerado, ar dar ką paėmė, nematė. Pareigūnai ją ir Roką atvežė į policijos komisariatą, jai išrašė šaukimą, o Roką sulaikė. Tai buvo pirmas kartas, kai ji rūkė žolę. Iš kur ir kada R. ją gavo, nežino. Labai gailisi, kad taip darė. Žinojo, kad yra draudžiama rūkyti „žolę“, bet norėjo pabandyti (b. l.39-40).
Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad patruliuodami prie kapinių pastebėjo mašiną su degančiu pažibinčiu. Kadangi buvo vėlus metas, tai sukėlė įtarimus. Priėję pamatė automobilyje miegančius jaunuolius, kurie į nieką nereagavo, jokių judesių nerodė. Nueinant vairuotojas prabudo ir atidarė duris. Paklausus, ką veikė, atsakė, kad ilsisi, pavargę. Paklausė, ar neturi draudžiamų preparatų, patikrinę rado narkotinių medžiagų. Buvo iškviesti ekspertai. Jaunuoliai buvo sutrikę, akių vyzdžiai išsiplėtę, akivaizdžiai matėsi, kad vartojo. Vairuotojas prisipažino, kad vartojo žolės. Narkotinė medžiaga „žolė“ buvo sumaišyta su tabaku. Jei gerai prisimena, „žolė“ buvo maišelyje. Automobilio parankinėje buvo rastas maišelis su žole. Iš kur jos gavo, R. pasakyti negalėjo. Vairuotojas prisipažino, kad tai jo žolė. Paklausus, kas vartojo, sakė, kad vartojo abu. Daugiau nieko automobilyje nebuvo rasta. Jaunuoliai neminėjo kokiu būdu vartojo, kas kam siūlė. Mergina visa drebėjo, sakė, kad vartojo, jai buvo sunku kalbėti iš išgąsčio. Jaunuolius pristatė į Senamiesčio g. 100. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo S. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad 2016 m. lapkričio 3 d. 00.40 val. jis su vyr. patruliu S. N., patruliuodami maršrute, ties Ramygalos gatvėje esančių kapinių, Žagienės gatvė 8 namu, pastebėjo stovintį automobilį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jiems sukėlė įtarimą, kad tokiu laiku stovi prie kapinių. Su kolega nusprendė patikrinti minėtą automobilį. Priėję prie automobilio, pastebėjo, kad jame miega vaikinas ir mergina. Beldė į durelių stiklą, bet niekas nereagavo. Beldė toliau, kol prikėlė vaikiną ir merginą. Paklausus, ką jie čia veikė, jie atsakė, kad miegojo pavargę. Pastebėjo, kad vaikinui ir merginai yra išsiplėtę vyzdžiai. Jų paklausus, ar jie neturi su savimi draudžiamų daiktų, jaunuolis paaiškino, kad nieko neturi. Patikrinus automobilį, priekyje tarp sėdynių porankyje-dėtuvėje rado sulankstytą popieriaus lapelį, kuriame buvo augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama, narkotinė – kanapės. Popieriaus lapelis buvo paimtas. Mergina prisitatė U. K.. Ji paaiškino, kad ji rūkė „žolę“. Vaikinas prisitatė R. V. ir paaiškino, kad rasta augalinės kilmės medžiaga priklauso jam. Daugiau automobilyje nieko nerado. Iškvietė ekspertus, kurie apžiūrėjo automobilį. Ar dar kas buvo paimta iš automobilio, nematė. Jaunuolis ir mergina buvo sulaikyti ir pristatyti į Senamiesčio g. 100, Panevėžyje, esantį policijos komisariatą (b. l. 34-35).
Liudytojas S. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis tą vakarą, dirbdamas su kolega, važiavo nuo Staniūnų gatvės, pastebėjo, kad prie kapinių stovi automobilis. Su kolega nutarė patikrinti automobilį. Privažiavę prie automobilio, apšvietė žibintais. Pastebėjo automobilyje du asmenis, kurie į nieką nereagavo. Po kiek laiko automobilyje esantis jaunuolis pramerkė akis, išlipo iš automobilio, pradėjo su jais bendrauti. Sunkiai su juo bendravosi, matėsi, kad buvo apkvaišę nuo narkotinių medžiagų, nes alkoholio kvapo nesijautė. Narkotinė medžiaga žolė buvo sumaišyta su tabaku. Automobilio parankinėje buvo rastas maišelis su „žole“. Su jaunuoliu prie automobilio bendravo, jo akivaizdoje ištraukė narkotines medžiagas. Mergaitė buvo prie automobilio. Kai jaunuolis pasakė, kad jam priklauso kanapės, mergaitė buvo prie automobilio durelių. Ji gal ir galėjo girdėti, kai vaikinas pasakė, kad narkotinės medžiagos yra jo. Iš kur gavo „žolės“, R. pasakyti negalėjo. Vairuotojas prisipažino, kad „žolė“ yra jo. Paklausus, kas vartojo, sakė, kad vartojo abu. Mergina išlipo persigandusi, ji prisipažino, kad rūkė. Išsikvietė operatyvinę grupę, ekspertus, kurie apžiūrėjo automobilį ir surinko medžiagą. Jaunuolis išsikvietė draugą, kad paimtų jo automobilį, o jie (R. V. ir U. K.) buvo pristatyti į komisariatą. Važiuojant automobiliu merginą gal priekyje pasisodino. Paprastai, jei du asmenis veža, vienas sėdi priekyje, o kitas gale su policijos pareigūnu. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo S. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad 2016 m. lapkričio 3 d. apie 00.40 val. jis, patruliuodamas maršrute su vyr. patruliu S. R. ties Ramygalos gatvėje esančių kapinių, Žagienės gatvė 8 namu, pastebėjo stovintį automobilį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jiems sukėlė įtarimą, kad tokiu laiku stovi prie kapinių. Priėję prie automobilio, pastebėjo, kad jame miega vaikinas ir mergina. Beldė į durelių stiklą, bet niekas nereagavo. Beldė toliau, kol prikėlė vaikiną ir merginą. Paklausus, ką jie čia veikia, jie atsakė, kad miega pavargę. Pastebėjo, kad vaikinui yra išsiplėtę vyzdžiai. Jų paklausus, ar jie neturi su savimi draudžiamų daiktų, jaunuolis paaiškino, kad nieko neturi. Patikrinus automobilį, priekyje tarp sėdynių porankyje-dėtuvėje kolega rado sulankstytą popieriaus lapelį, kuriame buvo augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama, narkotinė – kanapės. Mergina prisitatė U. K.. Ji paaiškino, kad ji rūkė „žolę“. Vaikinas prisitatė R. V. ir paaiškino, kad rasta augalinės kilmės medžiaga priklauso jam. Daugiau automobilyje nieko nerado. Jaunuolis ir mergina buvo sulaikyti ir pristatyti į Senamiesčio g. 100, Panevėžyje, esantį policijos komisariatą. Taip pat buvo iškviesti ir ekspertai, kurie apžiūrėjo automobilį. Ar dar kas buvo paimta iš automobilio, nematė. (b. l. 30-31).
Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. V. yra jo žmonos brolis, mano, kad jam gali daryti teigiamą įtaką, būti autoritetas. Su žmona yra susituokę 2 metus. R. klausia jo nuomonės apie studijas, vadybą, verslą. Jis (J. P.) yra vadybininkas, nėra teistas, nebaustas administracine tvarka. Daug laiko praleidžia kartu: šventes švenčia, atostogauja. Vaikų neturi, šeimos pajamos apie 1000 Eur. Prašo būti jo laiduotoju be užstato.
Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad Panevėžyje, Žagienės g. aikštelėje, šalia kapinių stovinčiame automobilyje „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant priekinės kairės pusės sėdynės rastas kalendoriaus lapas, kuriame suvyniota augalinės kilmės medžiaga. Augalinės kilmės medžiaga kartu su kalendoriaus lapu supakuota į spec. paketą Nr. 156092. Ant sėdynės taip pat rasta sukamo tabako popieriaus dėžutė „Mascotte“, kuri supakuota į spec. paketą, Nr. 156090 (7-10 b.l.).
Iš specialisto išvados Nr. 140-(5503)-IS1-6219 matyti, kad žalios spalvos, sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga augalinės kilmės medžiagų mišinyje iš popierinio lankstinuko, paimto 2016 m. lapkričio 3 d. automobilyje „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,396 g. Tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,9 % (21-24 b.l.).
Iš vyr. patrulių S. N. ir S. R. tarnybinių pranešimų matyti, kad jose nurodytos aplinkybės analogiškos nurodytoms S. N. ir S. R. apklausose bei teismo posėdžio metu (28, 32 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš U. K. surašyto paaiškinimo matyti, kad kartu su R. V. jo automobilyje vartojo narkotinę medžiagą – „žolę“, priklausiusią R. V.. Iš kur jis ją gavo, nežino, neklausinėjo (36 b.l.).
Iš R. V. surašyto paaiškinimo matyti, kad automobilyje rasta narkotinė medžiaga – „žolė“ buvo pirkta iš čigono ir priklauso jam, kad ja buvo pavaišinęs draugę U. K.. Ją jie surūkė įvykio vietoje, pareigūnas mašinos porankyje rado jos likučius (46 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtos veikos požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui.
K. R. V. kaltinimas suformuluotas dėl narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo, gabenimo, platinimo, perduodant narkotinę medžiagą vartoti kitam asmeniui. Nagrinėjant bylą teisme R. V. prisipažino teismui, kad jis įgijo narkotines medžiagas, gabeno ir jas vartojo, davė jas vartoti savo draugei, tačiau nurodė, kad tikslo platinti jis neturėjo. Aiškindamas veikos padarymo aplinkybes, R. V. teismui teigė, kad „žolę“ jis pirko iš čigono už 10 eurų tam, kad su U. parūkytų, nes abu su U. taip buvo nusprendę, U. jam iš anksto buvo davusi 5 eurus, vakare susitikęs su U. ir kartu nuvažiavęs su ja į aikštelę netoli laidojimo namų, susuko „žolę“ su tabaku, kartu su U. ją rūkė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia kaltinamojo įvykio versija atsirado tik teisme, iki tol viso ikiteisminio tyrimo metu (tiek duodamas paaiškinimą, tiek abiejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu) jis nuosekliai teigė, kad narkotinė medžiaga priklausė jam, ją iš čigono už dešimt eurų įgijo atsitiktinai, nupirkęs parvažiavo namo, o vakare automobiliu nuvažiavęs pas draugę ir su ja nuvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę bei susukęs suktinuką (likusią narkotinę medžiagą padėjęs automobilio priekyje esančiame porankyje-dėtuvėje), narkotine medžiaga pavaišino U., t. y. U. nebuvo jam davusi pinigų išankstiniam šios medžiagos įgijimui ir apie tai, kad jis ją įgis ji iš anksto nežinojo (46, 52-54, 57-58 b. l.). Analogiškas kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir paaiškinimui aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu savo paaiškinime ir parodymuose davė ir pati U. K., minėti parodymai visiškai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotu katinamojo paaiškinimu ir parodymais, nuosekliai tarpusavyje atitinka vieni kitus, kaip nurodė pats kaltinamasis ir U. K. teismo posėdžio metu, savo minėtus paaiškinimus ir parodymus abu davė laisva valia, niekieno neverčiami ir nenurodė, kad minėtos aplinkybės būtų tarpusavyje iš anksto derintos. U. minėtame paaiškinime ir savo ikiteisminio tyrimo parodymuose taip pat, kaip ir R. V. ikiteisminio tyrimo metu, teigė jog kartu su R. V. jo automobilyje vartojo R. V. į suktinuką susuktą narkotinę medžiagą – „žolę“, priklausiusią R. V., kurią, būdamas automobilyje, jis jai pasiūlė pavartoti (kitą dalį „žolės“ R. padėjus į tarp sėdynių esantį porankį); iš kur jis ją gavo, nežino, neklausinėjo ir jis jai nieko nepasakojo (36, 39-40 b. l.). L. U. K. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai dėsčiusi minėtas aplinkybes, kaip ir R. V., teisme pakeitė savo parodymus, teigdama, kad prieš įvykio dieną su vaikinu R. V. nusprendė parūkyti „žolės“ ir kadangi R. buvo sakęs, kad jam kelis kartus kažkoks čigonas siūlė jos nusipirkti už 10 eurų, padavė R. savo pinigų dalį už žolę – 5 eurus. Tokius teisme pakeistus tiek kaltinamojo, tiek liudytojos U. K. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį, keičiant savo parodymus, padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės už sunkų nusikaltimą, už kurį įstatyme numatyta vienintelė – laisvės atėmimo bausmė (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį). Akivaizdu, kad U. K., būdama jo mergina, be to, labai jauno amžiaus, yra lengvai paveikiama ir pasiruošusi duoti bet kokius jam palankius parodymus, net ir baudžiamosios atsakomybės sau, kaip bendrininkei, kaina. Įvertinus tai, kad U. K. yra R. V. mergina, be to, skirtingai nuo paties R. V., nedirbanti, abejotina ir nelogiška yra kaltinamojo ir liudytojos U. K. teisme pateikiama nauja ir iki tol ikiteisminiame tyrime nė karto neminėta versija, kad U. K. savo vaikinui iš anksto davė savo dalį – t. y. 5 eurus už planuojamą įgyti „žolę“, tuo labiau, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme U. K. patvirtino, kad narkotikų vartojimo iniciatyva priklausė R. V.. Neracionalus ir abejotinas yra ir R. V. paaiškinimas apie teisme pakeistų jo parodymų priežastis, nors nurodo, kad atitinkamus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė, siekdamas nepridaryti Ugnei bėdos, kad jai nebūtų kokio nors įrašo, tačiau teisme pakeitęs parodymus, paaiškina, kad kai jį kaltina tokiu rimtu straipsniu, jam nebesvarbu, kad jo draugė bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn kaip bendrininkė. Ne iki galo nuoseklus R. V. ir duodamas parodymus teisme: nurodo, kad jo poelgis neapgalvotas, tačiau jei kartu su Ugne iš anksto apsitarė pirkti „žolę“, tai turėjo būti apgalvoję savo veiksmus bendram tikslui realizuoti. Logiškai ir įtikinamai paaiškinti savo parodymų pakeitimo teisme priežasties nesugebėjo ir U. K., kurį į klausimą, ko konkrečiai bijojo, ikiteisminio tyrimo metu tvirtindama, kad „žolė“ yra R., atsakė, kad bijojo, kad ją pasodins į kalėjimą už žolės vartojimą, tačiau toks paaiškinimas prieštarauja aplinkybei, kad pati U. K. nuo pat pradžių pareigūnams, o vėliau ir teisme prisipažino rūkiusi žolę, be to, jos parodymų pakeitimas teisme reiškia ir jos atitinkamos atsakomybės (kaip R. V. bendrininkės) kilimo klausimą. Įvertinus tai, kad ikiteisminio tyrimo metu savo paaiškinimus ir parodymus tiek kaltinamasis, tiek ir U. K. davė netrukus po įvykio, t. y. būdami netikėtai pareigūnų pažadinti, kaip patys nurodo, pavartoję „žolės“, streso būsenoje, tokiai situacijai esant, abiejų pozicijoms tarpusavyje vienas su kitu suderinti būtų reikėję didelių vidinių pastangų ir laiko, kurių jaunuoliai minėtoje situacijoje neturėjo (kaip kad nurodo U. K. vykstant į komisariatą sėdėjo nuo R. atskirai, komisariate taip pat nebendravo), o tai patvirtina, kad jų pirminiai parodymai atsirado niekieno neįtakoti, tarpusavyje natūraliai sutapo, ir, priešingai, pakeistiems teisme parodymams apmąstyti, atsiradus byloje gynėjui, jaunuoliai turėjo pakankamai laiko, o tai verčia abejoti jų staiga teisme pasikeitusių parodymų nuoširdumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir praėjus tam tikram laiko tarpui, t. y. įtariamajam jau spėjus apmąstyti savo poziciją, kuomet jam buvo pareikštas įtarimas dėl sunkesnio nusikaltimo ir jis buvo apklausiamas papildomai, jis nė vienu žodžiu neužsiminė, kad U. K. būtų kaip nors prisidėjusi prie narkotinės medžiagos įgijimo. Tai dar kartą patvirtina, kad pastaroji versija atsiranda tik į bylą įstojus gynėjui. Pažymėtina ir tai, kad kitų liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga atitinka, patvirtina ir sutampa su pirminiais, ikiteisminio tyrimo metu, ne teisme duotais kaltinamojo ir liudytojos U. K. parodymais ir sudaro logišką įvykių grandinę. Iš teisme ir ikiteisminio tyrimo metų duotų nuoseklių, vienas kitą atitinkančių ir byloje siunteresuotumo neturinčių liudytojų S. R., S. N. parodymų, byloje esančių jų tarnybinių pranešimų matyti, kad patikrinus automobilį ir automobilio priekyje esančiame porankyje - dėtuvėje radus „žolės“, R. V. prisipažino, kad tai jo žolė, jaunuoliai nurodė ją vartoję kartu (28, 30-31, 32, 34-35 b. l.). Iš specialisto išvados matyti, kad žalios spalvos, sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga augalinės kilmės medžiagų mišinyje iš popierinio lankstinuko, paimto 2016 m. lapkričio 3 d. automobilyje „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,396 g. Iš anksčiau aptartų duomenų matyti, kad R. V. neabejotinai turėjo tikslą ne tik pats naudoti minėtas narkotines medžiagas, bet šias narkotines medžiagas perduoti naudoti kitam asmeniui – U. K.. N. R. V. nurodė, kad nesutinka su tuo, kad jis platino narkotines medžiagas, tačiau teismas atmeta šią jo versiją, kaip pasirinktą gynybos būdą siekiant sušvelninti savo padėtį. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal teisminę praktiką tikslas platinti narkotines medžiagas gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šias medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2014). Kaip matyti, iš ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamojo parodymų, sutampančių su ikiteisminio tyrimo metu duotais U. K., kitų liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga, kaltinamajam mintis pavaišinti draugę kilo tuomet, kai jam rūkant suktinukę, U. jo paprašė duoti jai pabandyti. Pažymėtina, kad platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas bent vienam asmeniui. Aptartais bylos įrodymais, kaip jau minėta, nustatyta, kad R. V. veikė aktyviai, pirko narkotines medžiagas, jas gabeno, naudojo pats ir neatlygintinai perdavė Ugnei naudoti, taigi visi jo veiksmai rodo, kad platinimo narkotines medžiagas BK 260 straipsnio 1 dalies prasme.
K. R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
- į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą;
- į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą - jo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas yra baigtas;
- į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – nusikalstamos veikos susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu;
- į kaltės formą – nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia;
- į kaltinamojo asmenybę – R. V. nėra teistas (90 b.l.), administracine tvarka baustas už pavienius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (86-89 b.l), iš Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus pažymos matyti, kad R. V. lankėsi 2011 m. lapkričio 18 d., nustatytas lengvas depresijos epizodas (F32.0) (75 b.l.), iš 2016 m. gruodžio 21 d. Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)2016 matyti, kad R. V. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, todėl jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (80 b.l.), Panevėžio rajono Psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra, Priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi (72 b.l.), dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (81 b.l.).
Remiantis visomis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (BK 41 str., 61 str.), bausmės teisingumo ir protingumo kriterijais, kaltinamajam už BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, savo dydžiu lygus minimaliam laisvės atėmimo dydžiui.
Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, besimokantis, charakterizuojamas teigiamai, jauno amžiaus, praeityje niekada anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, byloje nėra nustatyta aplinkybių, rodančių jo polinkį nusikalsti ir vengti baudžiamosios atsakomybės, buvo sulaikytas, todėl turėjo galimybę įvertinti savo nusikalstamos veikos pasekmes, byloje nėra duomenų, kad po nusikaltimo padarymo būtų įvykdęs naujus teisės pažeidimus ir nėra pagrindo konstatuoti esant neigiamą kaltinamojo požiūrį į įstatymo saugomas vertybes, daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai R. V. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (tuo pačiu išsaugant kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius bei suteikiant kaltinamajam galimybę taisytis). Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė ir pareiga, numatytos BK 71 straipsnyje, 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 10 punkte, t. y. per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 5 MGL dydžio – 188,30 Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tęsti mokslą arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, R. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. lapkričio 3 d. 01.20 val. iki 2016 m. lapkričio 3 d. 14.46 val. (48-49 b.l.) (viena laikino sulaikymo para). Šis laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į R. V. skirtiną bausmę.
R. V. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (59-61 b.l.) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Proceso išlaidas šioje byloje sudarė 5 Eur už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo R. V. valstybei (BPK 105 straipsnis).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išsprendžiamas BPK 94 str. numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. V. per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 5 MGL dydžio – 188,30 Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tęsti mokslą arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 3 d. 01.20 val. iki 2016 m. lapkričio 3 d. 14.46 val. (1 parą).
R. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti valstybės naudai iš R. V. 5,00 Eur už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
paketą Nr. 156090 su sukamo tabako popieriaus pakuote, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugykloje (kvito Nr. 0000849) - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.augalinės kilmės medžiagą, medinius strypelius su vatos tamponėliais, pakuotes, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje (kvito Nr. 0000806) - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.