Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys – A. K., A. K., Švenčionėlių socialinių paslaugų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką J. K., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvų – A. K. ir A. K., gyvenančių (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad 2018-09-10 iš Švenčionėlių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos socialiniam darbui su šeimomis buvo gautas pranešimas apie tai, kad A. K. ir A. K. rasti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivūs, o jų mažametė dukra J. K. kieme viena be tinkamos suaugusiųjų priežiūros. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, nuvykusi į vaiko J. K. gyvenamąją vietą, paėmė vaiką iš jai nesaugios aplinkos ir apgyvendino Švenčionėlių socialinių paslaugų centro budinčių globėjų šeimoje. A. K. ir A. K. policijos pareigūnai, atvykę į aukščiau nurodytą šeimą, alkotesteriu nustatė atitinkamai 4.17 promilių ir 3.12 promilių neblaivumą. Aplinkoje iškilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, konstatavus antrąjį grėsmės vaikui lygį, 2018-09-11 buvo surašytas Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti leidimą paimti nepilnametę J. K., gimusią 2010 m. liepos 9 d., iš jos tėvų. Nurodė šiuos esminius argumentus:

8.1. 2018-09-10 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa ir 2018-09-10 Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktas pagrindžia, kad vaikas paimtas iš nesaugios jam aplinkos siekiant užtikrinti teisėtus jo interesus;

8.2. laikinas vaiko apgyvendinimas Švenčionėlių socialinių paslaugų centro socialinių globėjų šeimoje visiškai atitinka vaiko geriausius interesus susidariusioje situacijoje. Nepilnamečio vaiko gyvenimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos bus užtikrintos socialinio globėjo šeimoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas Švenčionėlių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos pranešimas apie tai, kad A. K. ir A. K. rasti namuose (duomenys neskelbtini), neblaivūs, o jų mažametė dukra J. K. vaikštinėja kieme viena be tinkamos suaugusiųjų priežiūros. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė nuvykusi į vaiko J. K. gyvenamąją vietą paėmė vaiką iš jai nesaugios aplinkos ir apgyvendino Švenčionėlių socialinių paslaugų centro budinčių globėjų šeimoje. Tuo pačiu metu bendruoju pagalbos telefonu 112 buvo pranešta apie tai, kad A. K. ir A. K. namuose neblaivūs, ir paprašyta nustatyti tikslų jų neblaivumo laipsnį. Policijos pareigūnai, atvykę į aukščiau nurodytą šeimą, patikrino šių asmenų blaivumą, A. K. nustatytas 4.17 promilių, A. K. nustatytas 3.12 promilių neblaivumas. Buvo gautas pasiūlymas paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinus šio siūlymo pagrįstumą arba savarankiškai nustačius, kad toje aplinkoje iškilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei bei konstatuotas antrasis grėsmės vaikui lygis.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

9. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos (42 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

10. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų 2018 m. rugsėjo 11 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos ir Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto, matyti, kad nepilnametis vaikas J. K. buvo rasta namuose kartu su tėvais, kurie buvo nebalivūs, A. K. nustatytas 4.17 promilių, A. K. nustatytas 3.12 promilių neblaivumas. Taip pat nustatyta, kad motinos ir tėvo motyvacija rūpintis vaiku yra nepakankama, būstas neatitinka vaiko poreikių (el. b. t. 1 b. l. 17 – 32). Šeimoje anksčiau nebuvo nustatytas fizinio, psichologinio smurto naudojimo atvejų prieš nepilanmetį vaiką. Nustatytos aplinkybės priskirtinos prie rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko atstovu, vaiko socialine aplinka. Nurodyti veiksniai pagal Grėsmės vaikui lygių nustatymo anketoje pateiktus kriterijus yra priskirtini aukštos rizikos veiksniams, todėl pareiškėjo darbuotojai nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį ir laikinai paėmė vaiką iš tėvų (el. b. t. 1 b. l. 31 – 34).

11. Geriausių vaiko interesų apsaugos principas yra plačiai išanalizuotas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, nurodant, kad geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr., pvz., 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimtą byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79 ir kt.).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje W. M. M. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš esminių tėvų pareigų. Taigi tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Jonavos VTAS v. S.K. ir V.K., bylos Nr. 3K-3-92/2014).

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad suinteresuoti asmenys A. K., A. K. 2018 m. rugsėjo 12 d. duomenimis nėra bausti administracine tvarka (el. b. t. 1 b. l. 6 – 7). Švenčionėlių socialinių paslaugų centro 2018 m. sausio 30 d. pateiktoje išvadoje nustatyta, kad kartu su nepilnamečiu vaiku J. K. ir jos tėvais tame pačiame name gyvena močiūtė, A. K. pilnametis brolis su savo šeima bei dar vienas brolis (el. b. t. 1 b. l. 9). Švenčionėlių socialinių paslaugų centro pranešime nurodyta, kad A. K. dirba darbininku uždarojoje akcinėje bendrovėje „Sevika“, o A. K. dirba viešųjų darbų darbininke Sarių seniūnijoje (el. b. t. 1 b. l. 15). A. ir A. K. dalyvauja programose galinčiose padėti jiems atsisakyti priklausomybės nuo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šios nustatytos aplinkybės patvirtina tėvų siekį užtikrinti sveiką ir saugią aplinką nepilnamečiam vaikui bei apsaugoti vaiko interesus.

14. Pagal EŽTT jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1),peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. EŽTT ne vienoje byloje taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12;2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas.

15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametis vaikas J. K. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme buvo išklausyta. Nurodė, kad nori sugrįžti pas tėvus, jie jos neskriaudžia, nemuša ir nešaukia ant jos. Viešosios įstagos Švenčionių rajono ligoninės 2018 m. rugsėjo 10 d. pažymoje nustatyta, kad pranešimo apie galimą grėsmę vaiko sveikatai ir saugumai dieną nepilnametis vaikas J. K. buvo visiškai sveika, nenustatyta jokių sužalojimų ar galimo smurto padarinių (el. b. t. 1 b. l. 5).

16. EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996?III, p. 1001?02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requ?te no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas pagal įstatymą, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus būtinas demokratinėje visuomenėje. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų). Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (žr. Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tėvų A. K. ir A. K. ir jų vaiko ryšys stiprus, tėvus ir vaiką sieja stiprus ir saugus emocinis ryšys. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog nagrinėjama situacija būtų pasikartojanti. Tėvai rodo savo rūpestį, domisi dukros interesais, pripažįsta savo priklausomybę alkoholiui ir stengiasi savo elgesį pakeisti. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės (tėvai skambina telefonu ir domisi savo dukra, nepilnametė J. K. nuolat domisi, kada bus grąžinta į savo šeimą). Bylos duomenimis nėra nustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų šeimos išskyrimą, kaip išimtinę priemonę ir kaip išskirtinai rimtą apribojimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti, jog tėvų ir vaiko ryšys nėra pakankamas sveikai vaiko raidai ir tolimesniam vystymuisi, pažeidžia vaiko interesus ir teisę į saugią vaikystę.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, pagrįstai įvertino nustatytas faktines aplinkybes bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl apelianto atskirojo skundo netenkina, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.