- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2S-1338-459/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04913-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- asociacijos „Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Verslo mokymo centras“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės asociacijos „Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo mokymo centras“ ieškinį atsakovei asociacijai „Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslo mokymo centras“ kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo įsakymą priteisiant iš skolininkės 8 000 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 83 Eur žyminį mokestį.
2. Kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų areštą, neviršijant reikalavimo sumos, kadangi reiškiamų reikalavimų suma yra nemaža, o skolininkas tyčia ilgą laiką piktybiškai negrąžina skolos, į raginimus sumokėti skolą nereaguoja, todėl yra tikėtina grėsmė, kad teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismo motyvai:
4.1. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog prašomos priteisti skolos suma yra pakankamai didelė, skolininkė vengia geranoriškai atsiskaityti su kreditore, įvertinus, kad kreditorės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą, daroma išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atsakovė asociacija „Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti. Skundo motyvai:
4.1. Apeliantė nurodo, kad taikytas piniginių lėšų areštas trukdo Vietos plėtros strategijos įgyvendinimui ir pažeidžia Klaipėdos žuvininkystės regiono viešuosius bendruomenės interesus įsisavinti paramą.
4.2. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nenurodė, kodėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl toks ieškovės prašymas laikytinas nepagrįstu.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „Verslo mokymo centras“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:
5.1. Nurodo, kad ieškovės išieškoma suma už atliktus darbus buvo finansuota iš gautos viešosios projektinės finansinės paramos Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei pagal projektą (duomenys neskelbtini) (įgyvendinančioji institucija Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA), taigi akivaizdu, kad išieškomas lėšas taip pat buvo numatyta padengti iš projektinių lėšų, tačiau tai dėl ieškovei nežinomų priežasčių atlikta nebuvo, dėl to ieškovė ir kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo.
5.2. Nurodo, kad po paslaugų suteikimo atsakovė turėjo atsiskaityti su paslaugų teikėju, t. y. ieškove, už suteiktas paslaugas pagal sąskaitą faktūrą bei paslaugų priėmimo–perdavimo aktą ir šiuos dokumentus pateikti NMA, pagal juos turėjo gauti 100 proc. intensyvumo finansavimą. Atsakovė projektinį finansavimą iš NMA ir toliau gauna, tačiau dėl neaiškių priežasčių piktybiškai vengia ieškovei padengti ankstesnius įsipareigojimus iš tos pačios NMA finansinės paramos priemonės.
5.3. Nurodo, kad ieškovės parengtai strategijai įgyvendinti yra numatytos administravimo išlaidos (daugiau nei 498 tūkst. Eur), kurios nėra skirstomos „į įšorę“, o būtent skirtos vidinėms atsakovės funkcijoms atlikti. Kitaip tariant, minėtos lėšos tiesiogiai skirtos atsakovei ir yra jos dispozicijoje.
5.4. Nurodo, kad atsakovė nuo 2016 m. piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškove, tą įrodo ir dabartinė situacija, kai akivaizdu, jog atsakovė vietoj to, kad spręstų problemą iš esmės, galbūt tyčia piktnaudžiauja procesu ir siekia kaip įmanoma ilgiau temti laiką, tikėdamasi kaip įmanoma greičiau išleisti gautas lėšas ir galbūt po to, kai baigsis ES projektinis finansavimas, baigti savo veiklą tam, kad išvengtų likusių įsiskolinimų. Nuolatiniai geranoriški prašymai, prasidėję nuo 2016 m., adresuoti atsakovės atstovui A. Ž., atsiskaityti už atliktus darbus ignoruojami, joks dalykiškas pokalbis dėl skolos grafiko sudarymo nepalaikomas, nors ieškovė visą tą laiką vadovavosi konstruktyvumo, dalykiškumo bei draugiškumo principais. Ieškovė mano, jog laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymas yra būtinas teismo sprendimui įvykdyti. Kitaip teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
8. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria tenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016-06-09 buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-09-15 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos ieškovė teikė atsakovei sutartyje numatytas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku už jas atsiskaityti. Ieškovė už suteiktas pasaugas išrašė atsakovei 2016-06-29 sąskaitą faktūrą, serija VMC, Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-07-28 – sąskaitą faktūrą, serija VMC, Nr. (duomenys neskelbtini), 8000 Eur sumai ir kartu su sąskaitomis pateikė atsakovei 2016-06-29 paslaugų perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-07-28 paslaugų perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriais atsakovė sutiko, pretenzijų nereiškė ir pasirašė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 31 d. priėmė teismo įsakymą dėl 8 000 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 83 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės asociacijos „Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė“ kreditorei UAB „Verslo mokymų centras“. 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi teismas areštavo pinigines lėšas, neviršydamas reikalavimo sumos. 2018 m. birželio 30 d. atsakovei pateikus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo ieškovė 2018 m. liepos 18 d. pateikė ieškinį. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nors procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai CPK 123 str. 2 d. numatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinys patenkintas.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
13. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino ir sprendimas už akių įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 13 d., todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tai yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės pareikštas reikalavimas buvo aiškiai nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismo jau yra patenkintas ir laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi, paliktos galioti iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo už akių įvykdymo.
14. Apeliantė pažymėjo, kad ieškovė nenurodė vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nenurodė, kodėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl toks ieškovės prašymas laikytinas nepagrįstu.
15. Pirmosios instancijos teismas grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, motyvavo tuo, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašomos priteisti skolos suma yra pakankamai didelė, o skolininkė vengia geranoriškai atsiskaityti su kreditore.
16. Kai byloje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus, vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, jeigu šios priemonės yra taikomos, nusprendžiant dėl jų masto. Todėl proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.
17. Kadangi byloje nėra duomenų apie apeliantės finansinę padėtį, manytina, jog nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio suma (t. y. 8 000 EUR) asociacijai „Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė“ laikytina didele. Apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį. Atsakovei tenka procesinė pareiga įrodyti, jog ieškovės pareikšto reikalavimo suma jai nelaikytina didele ir nekelia grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo realiam įvykdymui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie jos turtinę padėtį ir neįrodinėjo aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl galimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo. Duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovė nenurodė ir atskirajame skunde. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliantės argumentas, kad taikytas piniginių lėšų areštas trukdo Vietos plėtros strategijos įgyvendinimui bei pažeidžia Klaipėdos žuvininkystės regiono viešuosius bendruomenės interesus įsisavinti paramą, atmestinas kaip visiškai deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.