Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-587-544/2018

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 13 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) D. T. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2614-356/2018 pagal pareiškėjo (skolininko) D. T. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas J. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2018 m. kovo 22 d. antstolės A. M. kontoroje gautas pareiškėjo (skolininko) D. T. prašymas – skundas dėl atliktų vykdymo veiksmų bei vykdymo išlaidų išieškojimo. Skolininkas nurodė, kas jo atžvilgiu vykdomos administracinio teisės pažeidimo bylos turi būti nutrauktos dėl senaties termino. Taip pat prašė pateikti informaciją, už ką jis skolingas išieškotojui, nes apie šią skolą sužinojo tik iš antstolės 2018 m. vasario 22 d. patvarkymo. Kartu nurodė nesutinkantis dėl vykdomosiose bylose skaičiuojamų vykdymo išlaidų bei jų išieškojimo iš neturtinės žalos atlyginimo.Antstolė A. M. 2018 m. kovo 29 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė tenkinti skolininko skundą bei persiuntė jį kartu su vykdomosiomis bylomis pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad vykdomosiose bylose vykdomi veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus, vykdymo išlaidos yra apskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688, 739, 749 – 752, 585 straipsnių nuostatomis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir klausimas dėl to, kokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pagrindu ir kokio dydžio turi būti vykdomas išieškojimas iš skolininkui kaip neturtinės žalos atlyginimas priteistos sumos, perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Byloje nustatyta, kad antstolė A. M. vykdo vykdomąsias bylas: Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 54,76 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš D. T. pagal 2013 m. birželio 5 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2013 m. birželio 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 44,09 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš D. T. pagal 2013 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 564,18 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš D. T. išieškotojo J. M. naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skolininko D. T. atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog iš esmės dėl visų jo nurodomų aplinkybių yra išsamiai pasisakę tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas itin plačiai visų atskirojo skundo argumentų nenagrinėja bei pritaria skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytoms pagrįstoms išvadoms. Iš vykdomųjų bylų dokumentų matyti, jog 2014 m. spalio 14 d. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra grąžintas jį išdavusiai institucijai; 2014 m. spalio 14 d. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento grąžinimo (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra grąžintas jį išdavusiai institucijai. CPK 611 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Be to, vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui. Taigi pareiškėjo (skolininko) D. T. atskirojo skundo argumentai, susiję su nepagrįstu vykdymo išlaidų išieškojimu pasibaigus senačiai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose vykdomieji dokumentai grąžinti 2014 metais, yra nepagrįsti ir buvo atmesti visiškai pagrįstai.Vertindamas atskirojo skundo argumentus, susijusius su neva netinkamai nustatytu vykdymo išlaidų dydžiu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visose trijose vykdomosiose bylose, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šios išlaidos paskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos pirma ir trečia lentelėmis bei CPK 610 – 611 straipsniais, nustatančiais, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Pagal galiojančius teisės aktus apskaičiuotos vykdymo išlaidos negali būti neteisėtos. Apeliantas, nors nesutinka su antstolės apskaičiuotu vykdymo išlaidų dydžiu, tačiau nenurodo konkrečių dydžio netinkamo apskaičiavimo argumentų. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, o šį atskirojo skundo argumentą vertina nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis bei CPK 657 ir 660 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad raginimas įvykdyti sprendimą geruoju pareiškėjui (skolininkui) D. T., priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, buvo įteiktas tinkamai. Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, antstolės 2013 m. birželio 11 d. raginimas Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti sprendimą buvo siųstas registruota pašto siunta, tačiau procesiniams dokumentams, siųstiems tuo metu skolininko nurodomos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, grįžus neįteiktiems ir Gyventojų registre nesant asmens deklaruotos gyvenamosios vietos bei nenustačius kitų gyvenamosios vietos adresų, 2013 m. liepos 18 d. raginimas buvo paskelbtas viešai, kaip tai numatyta pirmiau minėtame CPK 660 straipsnyje. Pagrįsta ir teisėta yra skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pagal CPK 739 straipsnio nuostatas išieškojimas iš skolininkui priteistos neturtinės žalos atlyginimo yra galimas. CPK 739 straipsnyje nurodytas sumų, iš kurių negalimas išieškojimas, baigtinis sąrašas, neapima skolininkui priteistos neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad antstolė nepagrįstai nukreipė skolos išieškojimą į skolininkui D. T. priteistą sumą. Antstolės veiksmai priimant patvarkymą dėl pas trečius asmenis esančio skolininko turto arešto negali būti vertinami kaip teismo sprendimo, kuriuo priteista neturtinė žala, privalomumo ir jo vykdymo principų pažeidimas. Specialios vykdymo proceso nuostatos, nurodytos CPK 688, 749 – 752, 585 straipsniuose, įtvirtina galimybę areštuoti skolininko lėšas, esančias pas trečius asmenis. Pats apeliantas skunde nenurodo, kuo ir kaip konkrečiai pasireiškė teismo sprendimo privalomumo ir jo vykdymo principų pažeidimai. Taigi, atsižvelgdamas į nutarties 14-19 punktuose išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl virš aptartų skundo argumentų, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko pagrįstai netenkino dalies pareiškėjo skundo. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir antstolė nepagrįstai pernelyg siaurai vertino pareiškėjo D. T. skundo – prašymo argumentą dėl netinkamai užtikrinamų jo, kaip skolininko, teisių, vykdant išieškojimą bei areštuojant priteistą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti, esančią pas trečius asmenis. Pabrėžtina, jog CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtina, kad nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje („Ypatingoji teisena“) nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą dėl antstolio veiksmų, kuri priskiriama ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinoms byloms, turi būti pakankamai aktyvus ir įvertinti skolininko prašymą ne tik konkrečiai suformuluoto prašymo, tačiau ir faktiškai vykdomojoje byloje susiklosčiusios situacijos atitikimo įstatymo nuostatoms ir formuojami teismų praktikai apimtyje.Pareiškėjo (skolininko) D. T. antstolei pateiktame prašyme – skunde nurodoma, kad „antstolė neturi jokių teisių išieškoti iš neturtinės žalos atlyginimo iš man priteistos žalos atlyginimo“, o „šiuo nagrinėjamu atveju mano teisės yra pažeistos“. Kartu iš pareiškėjo skundo matyti, kad, jo vertinimu, atliekant vykdymo veiksmus jo atžvilgiu buvo netinkamai taikomos vykdymo proceso normos bei konkrečiai CPK 739 straipsnio nuostatos, kadangi iš jam priteistos neturtinės žalos išieškojimas nebuvo galimas. Taigi, skolininkui nesutinkant su visos priteistos neturtinės žalos dydžio areštu bei tvirtinant, kad taikant vykdymo proceso nuostatas buvo pažeistos jo teisės, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas patikrinti, ar išieškojimas iš skolininkui priklausančių pas trečius asmenis esančių lėšų yra galimas tiek iš visos sumos, tiek iš jos dalies, t. y. ar neegzistuoja pagrindas nustatyti minimalios sumos, iš kurios išieškojimas nėra vykdomas, dėl ko būtų pagrindas tenkinti dalį skolininko reikalavimų. Kaip matyti iš antstolės patvarkymo bei pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, visiškai nebuvo svarstyta ir nutartyje nėra pasisakyta dėl šios nutarties 22 punkte nurodytos aplinkybės ir klausimo, ar skolos pagal vykdomąjį raštą išieškojimas galimas iš visos skolininkui kaip neturtinės žalos atlyginimas priteistos sumos ar tik iš jos dalies, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalies, 688, 739 straipsnių nuostatas. Todėl šioje dalyje liko neatskleista bylos esmė, o tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir klausimą dėl vykdymo proceso nuostatų taikymo areštuojant bei atliekant išieškojimą iš skolininkui priklausančios priteistos neturtinės žalos perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas aptariamą klausimą, turėtų apsvarstyti, ar nagrinėjamu atveju nėra aktuali šiuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl apribojimo išieškoti iš 1 MMA dydžio piniginių lėšų. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas MMA dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarties dalį ir klausimą dėl vykdymo proceso nuostatų taikymo areštuojant bei atliekant išieškojimą iš skolininkui priklausančios priteistos neturtinės žalos perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.