Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Žanui Arsenijui Dzemido,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui J. S., trečiasis asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas J. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą informuotas viešo paskelbimo būdu (47 b. l., CPK 130 str.) ir teismo šaukimu, išsiųstu paskutiniu teismui žinomu atsakovo adresu Chemijos g. 90, Kaunas (53 b. l., CPK 121 str. 2 d.). Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo įteikti atsakovo seseriai I. S. adresu (duomenys neskelbtini), šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį įtektas atsakovo motinai adresu (duomenys neskelbtini) (15, 20 b. l., CPK 123 str. 2 d.), todėl laikytina, kad atsakovas apie nagrinėjamą bylą ir jam pareikštus ieškinio reikalavimus informuotas tinkamai. Be to, atsakovas apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas viešo paskelbimo būdu paskelbus pranešimą specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė, prašymų dėl bylos nagrinėjimo ir atsiliepimo iš atsakovo negauta. Byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant.

Trečiojo asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą trečiasis asmuo informuotas (32-33, 37, 40, 52 b. l.). Pozicijos dėl pareikšto ieškinio raštu neišdėstė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2011-01-14 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 30 (8 b. l.). Šalys vaikų neturi.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi jis, sudarius santuoką, po dviejų savaičių bendro gyvenimo išėjo iš namų, į šeimą negrįžo, ieškovei nepaaiškino, kodėl ją paliko, su ja daugiau nebendravo, į telefono skambučius neatsakinėjo. Atsakovas šių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, atsiliepimo nepateikė. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 str. 1 d.). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, pateiktus įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus nesirūpino šeima, pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 str. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, susitaikyti nepageidauja, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 str.2 d.).

Tai, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus nesirūpino šeima, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str.).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).

Ieškovė nurodė, kad šalys dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto santuokoje neįgijo. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pažyma (12 b. l.), VĮ „Regitra“ pažymos (10-11 b. l.).

Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo. Ieškovė, būdama santuokoje, 2011-07-25 pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C107147236 yra paėmusi 2700 Lt vartojimo kreditą iš UAB Ūkio banko lizingas. Ieškovė nurodė, kad šį kreditą paėmė asmeninėms reikmėms, todėl prašo pripažinti jį asmenine jos prievole, pretenzijų atsakovui dėl to nereiškia. Trečiasis asmuo kreditorius UAB Ūkio banko lizingas prieštaravimų dėl šio ieškinio reikalavimo nepareiškė, todėl nustatytina, kad po santuokos nutraukimo turimus kreditorinius įsipareigojimus UAB Ūkio banko lizingas pagal 2011-07-25 vartojimo kredito sutartį Nr. C107147236 ieškovė vykdys asmeniškai (CK str. 3.126, 3.109 str. 3 d. ).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jai išlaikymas iš atsakovo nereikalingas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – S., atsakovui – S..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 143 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų (CPK 3 str. 2 d., 88 str. 6 d., 98 str.) ir 25 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 14 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 30, sudarytą santuoką dėl atsakovo J. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. S. palikti santuokinę pavardę- S., atsakovui J. S. palikti pavardę – S.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai UAB Ūkio banko lizingas pagal 2011-07-25 vartojimo kredito sutartį Nr. C107147236, yra asmeninė ieškovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Priteisti iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1643 Lt (tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt trys Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 25 Lt (dvidešimt penki Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto pasidalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.