- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-1877-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01559-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- A. Č., Ž. Š.
- Kategorijos
- 2.6.16.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, pareikštą atsakovams A. Č. ir Ž. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. L. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo ir sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016-04-27 turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Po turto pardavimo iš varžytinių akto sudarymo atsakovas neišsikėlė iš ieškovei priklausančio sodo namelio, žodžiu paprašęs ieškovės leisti jam ir jo sugyventinei laikinai, nuomos pagrindais, likti pagyventi. Ieškovė su tuo sutiko, nuomos sutarties su atsakovais nesudarė, nes jais pasitikėjo. Žodinis susitarimas buvo tęsiamas metams, nes atsakovas žadėjo sumokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas. Ieškovė 2019 metų rudenį žodžiu pareikalavo atsakovus iš namelio išsikelti iki 2020-01-01, tačiau atsakovai neišsikėlė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. Č. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą nutraukti, nes ji nurodytu adresu nebegyvena. Paaiškino, jog ji yra atsakovo, kuris yra II grupės invalidas, draugė, kuri jam padeda. Paaiškino, jog pati tarėsi dėl nuomos su ieškovės sūnumi V. L. ir šiam asmeniui mokėjo nuomą bei mokesčius už elektros energiją. Ieškovės sūnus 2019 metų rudenį informavo, kad nekilnojamas turtas bus parduodamas. Taip pat pasiūlė jį pirkti už 45000 EUR. Ji ieškojo asmenų galinčių padėti atsakovui, apie susidariusią situaciją informavo atsakovo vaikus. Teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu Ž. Š. name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2008 -2009 metų ir vedė bendrą ūkį. Atsakovas Ž. Š. dirbo jos individualioje įmonėje. Buvo paimta paskola, kurios negrąžinus bankas namą pardavė iš varžytinių. Patvirtino, kad po varžytinių ji su ieškovės sūnumi žodžiu susitarė, kad atsakovas nuomos pagrindais liks gyventi ieškovei priklausančiame name. Ji mokėjo nuomos mokestį, kurio dydis 150 EUR per mėnesį ir mokesčius už elektros energiją. Paaiškino, kad atsakovui išsikelti buvo pasiūlyta 2019 metų vasarą. Neišsikėlus, ieškovė per savo sūnų pareikalavo išsikelti 2019 metų rudenį. Patvirtino, kad už suvartotą elektros energiją buvo susidariusi skola.
4. Atsakovas Ž. Š. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes jis name, kurį paveldėjo, gyveno nuo 1993 metų. Pastatė priestatą, kuris nėra registruotas, 2007 metais parengė dujofikavimo projektą, 1998 metais sudarė sutartis su elektros energijos tiekėjais. Patvirtino, kad, nekilnojamąjį turtą pardavus iš varžytinių, jis liko gyventi name, jokių nuomos sutarčių nėra sudaręs. Paaiškino, kad dėl namo nuomos su ieškovės sūnumi tarėsi ir nuomos mokestį bei mokesčius už elektros energiją mokėjo A. Č.. Nurodė, kad yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą statybos ekonomikos ir darbų organizavimo srityje. Jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Patvirtino, kad 2020 metų pradžioje buvo išjungta elektra ir kad tebegyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini).
5. Ieškovės atstovas 2020-07-27 pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė reikalavimų, pareikštų atsakovei A. Č..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Iškeldino atsakovą Ž. Š. su jam priklausančiais asmeniniais daiktais iš ieškovei V. L. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – sodo pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 0,0529 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Priėmė ieškovės V. L. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo, pareikšto atsakovei A. Č. ir šioje dalyje bylą nutraukė. Priteisė ieškovei V. L., iš atsakovo Ž. Š. 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad byloje esantys nekilnojamojo turo registro išrašai, turto pardavimo iš varžytinių aktas patvirtina, kad ieškovė nuosavybės teisės į nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo teisėtai ir pagrįstai (CK 4.37 straipsnis), todėl turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius šios teisės pažeidimus (CK 4.95 straipsnis, 4.98 straipsnis). Pažymėjo, kad byloje šalių paaiškinimai bei liudytojo parodymai patvirtina, kad atsakovas Ž. Š., ieškovei įgijus nuosavybės teise aukščiau nurodytą sodo pastatą ir žemės sklypą, iš sodo pastato neišsikėlė. Atsakovas Ž. Š. patvirtino, kad jis nuomos, ar kitos sutarties, kuri sudarytų pagrindą jam gyventi sodo pastate su ieškove nesudarė. Šalys bei liudytojas patvirtino, kad nuo 2016-04-27 atsakovas Ž. Š. sodo pastate gyveno, nes atsakovės A. Č. ir liudytojo V. L. žodiniu sutarimu buvo sutarta leisti atsakovui Ž. Š. sodo pastate gyventi už 150 EUR nuomos mokestį, kurį mokėjo atsakovė A. Č.. Atsakovės A. Č. paaiškinimai ir liudytojo V. L. parodymai patvirtina, kad nuo 2019 metų vasaros iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovo Ž. Š. ne kartą buvo prašoma atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau jis to nepadarė, todėl yra pagrindas išvadai, kad nuo 2019 metų vasaros ieškovė nėra suteikusi atsakovui Ž. Š. teisės naudotis turtu nuomos, panaudos ar kitais pagrindais. Kadangi atsakovas Ž. Š. be teisėto pagrindo naudojasi svetimu turtu yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl šio atsakovo iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių sodo pastato (CK 4.95, 4.98 straipsniai).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
8. Apeliantas Ž. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priimti naujus įrodymus ir juos vertinti, nagrinėjant apeliacinį skundą. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
8.1. Nurodė, kad ieškovės įsigytas turtas buvo vienintelis apelianto nekilnojamasis turtas, kito nekilnojamojo turto, kuriame gali gyventi, atsakovas neturi. Pirmos instancijos teismas buvo informuotas, jog ieškovės įsigyto pastato, adresu (duomenys neskelbtini), plotas yra žymiai didesnis, negu nurodyta dokumentuose, kad jis yra iš esmės pagerintas atsakovo sąskaita.
8.2. Pažymėjo, kad ieškovė ginčo turtą įsigijo iš varžytinių 2016 metais. Tačiau nuo 2007 metų atsakovas papildomai per 2 aukštus pastatė ir įrengė 38,95 kv. metrų patalpas (tambūras, tualetas su vonia, tualetas su dušu, virtuvę, kambarį). Be to, sklype įrengti garažo pamatai (42 kv. metrai), iš 10,91 kv. metrų ploto sandėlio (statinio plane pažymėjimas 1.5) įrengtas koridorius. 2007 metais atsakovas parengė gyvenamojo namo dujofikavimo techninį projektą ir paklojo dujų tiekimo komunikacijas iki namo, 2011 metais buvo sudaryta artezinio gręžinio Nr. 1932 panaudos sutartis, atsakovas už įrengimą sumokėjo 4000 litų (apie 1200 eurų). Taip pat atsakovas ankščiau padidino pastatui teikiamos elektros galingumą, paklojo naują kabelį (apie 1200 eurų), įrengė nuotekų surinkimo sistemą (apie 1000 eurų). Nei antstolis, parduodantis turtą per varžytines, nei nauja turto savininkė, neapžiūrėjo turto prieš įsigijimą.
8.3. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra silpnos sveikatos (ligų kodai pagal TLK-10-AM yra G40.20 (epilepsija), F07.0 (asmenybės sutrikimas),T90.5 (centrinės nervų sistemos sužalojimai)), jam nustatytas 40 procentų darbingumas, jo pajamas sudaro tik 256 eurų per mėnesį pensijos. Dėl šių priežasčių atsakovas negalėjo įteisinti aukščiau nurodytus turto pagerinimus viešuosiuose registruose.
8.4. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas per 2020 m. liepos 27 d. parengiamąjį posėdį nutarė bylą iš karto skirti nagrinėti iš esmės teismo posėdyje. Tai buvo padaryta, neatsižvelgiant į ginčo šalių nuomonę dėl galimybės sudaryti taikos sutartį. Dėl tokios sutarties sudarymo Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškė, kad šalys taikos sutartį gali sudaryti ir vėliau. Be to, dėl to atsakovas negalėjo pateikti teismui duomenų apie savo sveikatą bei ginčo turte padarytus pagerinimus.
Atsiliepimas
9. Ieškovė V. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.
9.1. Nurodė, kad apelianto turtas buvo parduotas iš varžytynių, vykdant teismo sprendimą dėl skolos priteisimo, tačiau apeliantas neprašė teismo, kuris priteisė skolą, išdėstyti skolos sumokėjimą dėl apelianto sunkios turtinės padėties. Įstatymas nedraudžia vykdymo procese parduoti skolininko paskutinį būstą; kita vertus, apeliantas turi teisę kreiptis į savivaldybę dėl socialinio būsto suteikimo.
9.2. Pažymėjo, kad vertinant ginčo turtą vykdymo procese, yra atsižvelgta į visus teisėtai atliktus ir NT registre įregistruotus namo pagerinimus; kita vertus, apeliantas vykdymo procese neprašė skirti parduodamo iš varžytinių turto vertinimą, t. y. sutiko su varžytinėse paskelbta turto pardavimo kaina.
9.3. Nurodė, kad byla buvo užvesta 2020 metų sausio mėnesį, posėdis įvyko 2020 m. liepos 27 d., taigi apeliantas turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui iš esmės; kita vertus, visus įrodymus jis turėjo pateikti iki parengiamojo posėdžio pradžios, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių ir teisinių argumentų.
12. Iš į bylą pateikto 2016-04-27 turto pardavimo iš varžytinių akto ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020-01-15 išrašo nustatyta, kad atsakovui Ž. Š. nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – sodo pastatas ir 0,0529 ha ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nurodyto turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovei, kurios nuosavybės teisės į šį turtą įregistruotos nekilnojamojo turto registre 2016-05-04.
13. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad atsakovas Ž. Š., ieškovei įgijus nuosavybės teise aukščiau nurodytą sodo pastatą ir žemės sklypą, iš sodo pastato neišsikėlė. Atsakovas Ž. Š. patvirtino, kad jis nuomos, ar kitos sutarties, kuri sudarytų pagrindą jam gyventi sodo pastate su ieškove nesudarė. Šalys bei liudytojas patvirtino, kad nuo 2016-04-27 atsakovas Ž. Š. sodo pastate gyveno, nes atsakovės A. Č. ir liudytojo V. L. žodiniu sutarimu buvo sutarta leisti atsakovui Ž. Š. sodo pastate gyventi už 150 EUR nuomos mokestį, kurį mokėjo atsakovė A. Č.. Atsakovės A. Č. paaiškinimai ir liudytojo V. L. parodymai patvirtina, kad nuo 2019 metų vasaros iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovo Ž. Š. ne kartą buvo prašoma atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau jis to nepadarė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo Ž. Š. papildomai pateiktus naujus rašytinius įrodymus kartu su apeliaciniu skundu, t. y. darbingumo lygio pažymą, pastato su pagerinimais planą, dujofikavimo dokumentus, gręžinio panaudos sutartis, daro išvadą, kad atsakovas šiuos įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl priimti naujų įrodymų nėra pagrindo. Atsakovas nenurodė, jog teikė juos pirmosios instancijos teismui, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu nauji įrodymai galėtų būti priimti apeliacinės instancijos teismo. Be to, įrodymai, jog atsakovas turi nustatytą dalinį darbingumą, turi mažas jo išlaikymo pajamas, taip pat įrodymai, kad namo pagerinimai nėra įteisinti, nėra reikšmingi sprendžiant namo savininko ieškinį dėl asmens, buvusio turto savininku, ar asmens, kuris naudojosi turtu po jo pardavimo iš varžytynių, iškeldinimo.
Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
16. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškinys pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Intractus“ v. O. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-361/2013; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. ir kt. v. G. F. ir kt., bylos Nr. 3K-3-260/2008; kt.). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Jei iškeldinamojo teisė į būstą atsiranda prievolinių teisės normų pagrindu, reikalavimas iškeldinti turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja teisės naudotis patalpa pabaigą.
18. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuspręsti, jog atsakovas gyvena ieškovei priklausančiuose patalpose tarp šalių susiklosčius prievoliniams santykiams. Ieškovė yra įgijusi nuosavybės teisę į ginčijamą turtą, yra šio turto savininkė, tačiau negali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objekto ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), nes atsakovas gyvena ir naudojasi jai priklausančia nuosavybe be teisinio pagrindo ir ieškovės sutikimo. Akivaizdu, kad atsakovo naudojimasis ieškovės turtu objektyviai trukdo ieškovei šį turtą valdyti, disponuoti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iškeldinti atsakovą iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu ir tokiu būdu atkūrė ieškovės pažeistas teises.
19. Apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovės įsigytas turtas buvo vienintelis apelianto nekilnojamasis turtas, be to ieškovės įsigyto pastato, adresu (duomenys neskelbtini), plotas yra žymiai didesnis, negu nurodyta dokumentuose, kad jis yra iš esmės pagerintas atsakovo sąskaita. Tai, kad turtas buvo parduotas toks, koks jis faktiškai yra, o ne tik tai, kas yra įregistruota nuosavybės teisės dokumentuose, leidžia daryti išvadą, kad namo ploto neatitikimas negali būti pagrindu pripažinti, kad ieškovė nėra įsigijusi dalies namo ir tai suteiktų teisę atsakovui naudotis šia namo dalimi. Varžytynių metu buvo parduotas žemė sklypas ir sodo namelis , esantis nurodytu adresu, todėl atlikti namo pagerinimai buvo parduodami vykdant kartu su turtu.
20. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).
21. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra įrodytos abi aplinkybės: pagal 2016 m. balandžio 27 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 15 15 2016 04 27 151/15 ieškovė įsigijo sodo pastatą ir 0,0529 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovė yra ginčo buto savininkė ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) bei teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus (CK 4.98 straipsnis). Atsakovas po įvykusių turto pardavimo varžytynių, ieškovės prašomas neišsikėlė iš ieškovės įsigyto namo, tokiu būdu pažeidė ieškovės teisę naudotis įsigytu turtu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovas naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdamas ieškovės, kaip šio turto savininkės, teises (CK 4.37 straipsnis), mano, jog ieškovė teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovą teismo tvarka.
22. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio atsakovo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.