Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-25-1-01162-2013-5

2015 m. lapkričio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, Laimai Grėbliūnienei, Indrei Vitkutei, Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nukentėjusiajam S. L., jo atstovei advokatei Ramutei Budrytei, nuteistajam G. J., jo gynėjui advokatui Antanui Danieliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. – 2 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, pagal BK 284 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat nukentėjusiojo S. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš G. J. 10000 Lt, kas sudaro 2896,20 Eur, neturtinės žalos atlyginimui ir 591,09 Lt, kas sudaro 171,19 Eur turtinės žalos atlyginimui. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš G. J. valstybės naudai 580 Lt, kas sudaro 167,98 Eur, išlaidų už nukentėjusiojo S. L. atstovės advokatės Ramutės Budrytės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. už tai, kad 2013-09-22, apie 17.50 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, konflikto su S. L. metu, tyčia – ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė S. L. į galvą, dėl ko jis nugriuvo ant betoninio šaligatvio, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės akiduobės linijinį lūžimą, dešinės ausies būgnelio plyšimą, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio ir dešinės vidurinės kaukolės pamato daubės kaulų lūžimus, kraujo iššliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu, kraujo iššliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, galvos smegenų sumušimą, sukėlusius nukentėjusiajam S. L. sunkų sveikatos sutrikdymą.

G. J. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad tuo pačiu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais tyčia panaudodamas fizinį smurtą sužalojo S. L., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistojo G. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 1 p. pagrindu, t. y. dėl pasikeitusių BK 75 str. 1 d. nuostatų teisėjų kolegijai nusprendus, kad yra pagrindas G. J. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Iš nukentėjusiojo S. L. parodymų matyti, kad išlipęs iš taksi automobilio G. J. prie namo laiptinės L. G. pasakė „ko tu čia nepatenkinta“, nusimetė striukę ir pradėjo S. L. smūgiuoti į apačią, į ausį, su kuria iki šiol negirdi, į akį, jis nugriuvo, prarado sąmonę. Šiuos jo parodymus patvirtino ir liudytoja L. E. G., kuri nurodė, kad G. J. sudavė S. L. smūgį į saulės rezginį, po to į veidą, buvo gal 4 smūgiai, po paskutinio smūgio į akį S. L. nuvirto. Visi kiti tiek ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme, tiek atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai, išskyrus liudytoją E. V., nurodė, kad paties momento, kaip S. L. krito ir susižalojo, jie nematė. Apklaustas apylinkės teisme liudytojas E. V. parodė, kad S. L. puolė kaltinamąjį, veidu atsitrenkė į jo alkūnę, susvyravo ir nugriuvo aukštielninkas, labiau į kairę pusę. Gintaras, tuo momentu kai jis atėjo, vyriškiui nesudavė. Tačiau pats G. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis (1 t., 54 b. l.) parodė, kad S. L. ranka jam užsimojo trenkti ir vieną kartą sudavė į dešinį petį ir pats paslydęs nugriuvo ant žemės. Tuo tarpu apklaustas byla nagrinėjant apylinkės teisme (1 t., 181 b. l.) jau nurodė, kad kai jam S. L. užsimojo trenkti, G. J. gynėsi, o S. L. atsitrenkė į jo alkūnę ir pats griuvo ant astfalto. Tai rodo, kad versija, jog S. L. nukrito po to, kai puldamas G. J. atsitrenkė į jo alkūnę ir pats griuvo ant astfalto, atsirado tik bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, praėjus penkioms dienoms po įvykio apklaustas įtariamuoju G. J. nurodė kitokias S. L. griuvimo aplinkybes. Šie parodymų nesutapimai kelia pagrįstas abejones tiek paties kaltininko G. J. parodymais, tiek jo versiją patvirtinusio liudytojo E. V. parodymais. Juo labiau, kad praėjus beveik pusantro mėnesio, t. y. 2014-11-03 pagal teismo pavedimą prokuoruri nustatyti įvykio liudytojus apklaustas I. B. parodė, kad matė kaip vyriškis, kuris galimai yra G. (J.), rankomis prisidengė galvą, o kitas susvirduliavęs nukrito ant grindinio. Tačiau apklausus šį liudytoją apeliacinės instancijos teisme, pastarasis jau nurodė, kad įvykio apylinkybių visai neprisimena, nes negali pasakyti kas buvo prieš savaitę, todėl nieko negali pasakyti apie anktesnius įvykius. Todėl kyla pagrįstos abejonės ir šio liudytojo, liudijusio G. J. naudai parodymais, t. y. jis pats nurodė, kad neatsimena senesnių nei savaitės įvykių, tačiau ikiteismnio tyrimo metu aiškiai nurodė aplinkybes, kurios buro beveik prieš pusantro mėnesio. Abejones šio liudytojo parodymais, duotais tyrėjui, kelia ir tai, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas R. J. patvirtino jo ankstsnėje apklausoje duotus parodymus, jog įvykio nematė, su I. B. įvykio metu kartu nebuvo ir su juo apie tai nekalbėjo. Minėtų liudytojų apklausas atlikusi tyrėja V. M. nurodė, jog visi jos apklausti liudytojai, išskyrus vieną, nurodė, jog įvykio nematė, esančių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ji nesistengė pašalinti, kadangi buvo įpareiogta tik apklausti liudytojus nurodytais klausimas.

2013-12-27 specialisto išvadoje Nr. G3344/13 (02) nurodyta, kad S. L. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės akiduobės linijinis lūžimas, dešinės ausies būgnelio plyšimas, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio ir dešinės vidurinės kaukolės pamato daubės kaulų lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, galvos smegenų sumušimas. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir kairės akiduobės linijinis lūžimas padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių ir yra būdingas tiesioginiam smūginiam kontaktui. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumštimi. Kiti išvardinti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, paveikiant galvos dešinę pusę. Tikėtina, kad tai galėjo gautis S. L. nugriuvus ir galvos dešine puse atsitrenkiant į kietą buką pagrindą. Sužalojimai S. L. padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo ir galvos smegenų sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad apklaustas apylinkės teisme specialistas L. G. parodė, kad nukentėjusiajam buvo tiesioginis smūgis į kairę akį, nes jei būna tiesioginis smūgis, tai lūžta viršutinė akiduobės sienelė, o jei griūtų – lūžtų apatinė akiduobės sienelė. Šiuo atveju turėjo būti smūgis, buvo panaudota didesnė jėga, nei atsimušimas į ranką. Padaryti sužalojimai aprašytoms įvykio aplinkybėms atitinka. Šie specialisto parodymai patvirtina, kad G. J. sudavė S. L. smūgį kumščiu į galvą, nuo kurio nukentėjusiajam lūžo viršutinės akiduobės sienelė (kairės akiduobės linijinis lūžimas), o po šio smūgio S. L. krito ant betoninio grindinio ir patyrė įvairius sužalojimus. Tai paneigia G. J. skundo motyvus, kad S. L. nukrito pats atsitrenkęs į besiginančio G. J. alkūnę.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad nustatytu laiku, nustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, G. J. tyčiniais veiksmais – tiesioginiu smūgiu į galvą – sužalojo S. L., kuris patyrė įvairius sužalojimus, o dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo ir galvos smegenų sumušimo jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad šį sveikatos sutrikdymą G. J. padarė esant tiesioginiai neapibrėžtai tyčiai, tačiau iš bylos duomenimis nustatytų aplinkybių matyti, kad G. J. veikė netiesioginės tyčios forma, t. y. panaudodamas fizinį smurtą S. L. atžvilgiu jis konkrečių padarinių nesiekė, tačiau buvo abejingas atsiras padariniai ar ne. Konkrečiu atveju atsiradę padariniai įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o esant netiesioginiai tyčiai, atsakomybė nustatoma būtent pagal atsiradusius padarinius. Su skundžiamame nuosprendyje nurodyta G. J. kaltės forma kaip tiesiogine neapibrėžta tyčia sutikti negalima, nes bylos duomenimis nenustatyta, kad suvokdamas pavojingą veikos pobūdį ir numatęs padarinius, G. J. jų norėjo, nors ir jų nedetalizavo. Ši apylinkės teismo nuosprendyje klaidingai nurodyta aplinkybė neįtakoja teisingo G. J. nusikalstamų veiksmų teisinio įvertinimo, bet į tai gali būti atsižvelgiama sprendžiant G. J. paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu G. J. teisingai pripažintas kaltu dėl S. L. sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. G. J. pagrįstai ir teisėtai nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. Įvertinus tai, nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis neigia savo kaltę, jos formą, taip pat tai, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog S. L. nukrito apeliantui jį pastūmus ar smūgiavus, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Nors apeliantas neigia, kad jis S. L. sudavė kelis smūgius, tačiau jo parodymus paneigia specialisto išvada Nr. Nr. G3344/13 (02), kurioje nurodyta, kad poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir kairės akiduobės linijinis lūžimas padaryta kietu buku daiktu, tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumščiu, o sužalojimai S. L. padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Apeliantas taip pat teigia, kad S. L. elgesys buvo agresyvus, todėl esant realiam ir pavojingam kėsinimuisi, jis turėjo teisę į būtinąją gintį. Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti, kadangi būtinoji gintis įmanoma tik atremiant pradėtą ar tiesiogiai gresiantį ir besiginančiajam akivaizdų kėsinimąsi, pavojingą asmeniui, (...), kėsinimasis turi būti realus, egzistuojantis objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kadangi, kaip teigia pats nuteistasis, labai girto nukentėjusiojo elgesys – necenzūriniai žodžiai, spaudymasis, užsimojimas trenkti ir smūgio sudavimas į petį – negali būti laikomi realiu, pradėtu ar besitęsiančiu kėsinimusi, todėl, nėra pagrindo daryti išvadai (tokios išvados nepadarė ir pirmosios instancijos teismas), jog G. J. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Todėl galima teigti, kad G. J. panaudojo fizinį smurtą S. L. atžvilgiu veikdamas netiesiogine tyčia. Tuo pagrindu nuteistojo skundo motyvai dėl galimybės jo veiksmus kvalifikuoti kaip padarytus dėl neatsargumo, esant būtinajai ginčiai ar būtinosios ginties ribų viršijimui, kas lengvintų nuteistojo atsakomybę, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Skunde taip pat teigiama, kad S. L. du kartus davė parodymus ir abu kartus skirtingus, tuo tarpu jo sugyventinė L. G. keturis kartus davė parodymus ir visus skirtingai. Tačiau tiek iš nukentėjusiojo S. L., tiek iš liudytojos L. G. parodymų matyti, kad jie viso bylos tyrimo metu dėl esminių aplinkybių nesiskyrė, t. y. kad G. J. naudojo S. L. atžvilgiu fizinį smurtą, dėl ko S. L. nukrito ant betoninio grindinio, taip patirdamas sunkius sužalojimus. Tuo tarpu paties nuteistojo parodymai bylos tyrimo metu buvo nenuoseklūs, t. y. iš pradžių jis teigė, kad S. L. nukrito kai pats paslydęs nugriuvo ant žemės, tačiau apylinkės teisme jau nurodė, kad tai įvyko, kuomet S. L. atsitrenkė į G. J. alkūnę. Tai, kad tarp G. J. ir nukentėjusiojo nuo seno yra priešiški santykiai, atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes, nesudaro pagrindo paneigti G. J. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistasis taip pat teigia, kad apylinkės teisme nebuvo apklausti visi apelianto nurodyti asmenys, kurie betarpiškai matė šią situaciją, bet buvo vadovaujamasi tik suinteresuotų asmenų prieštaringais parodymais, kas leidžia daryti išvadą, jog tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teismas buvo šališki. Nagrinėjant bylą apeliacinę tvarka ir atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo papildomai apklaustas pats nuteistasis G. J., nukentėjusysis S. L. bei liudytojai I. B., V. M. ir R. J., tačiau naujų aplinkybių, kurios duotų pagrindą suabejoti G. J. kalte, nustatyta nebuvo. Įvertinus byloje esančius duomenis negaliama daryti išvados, kad apylinkės teismas įrodymus vertino netinkamai, pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuoostatas, kas suteiktų pagrindą teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu ar teisme nesilaikyta objektyvumo principo, t. y. kad byla išnagrinėta šališkai.

G. J. nurodo, kad nepagrįstai iki nuosprendžio vykdymo pradžios nuteistajam kardomoji priemonė pakeista į suėmimą, nors jis nėra pavojingas visuomenei, neteistas, o suėmimas apriboja jo teisę į gynybą. Atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo, apylinkės teisme skundžiamame nuosrpendyje įstatymo nuostatų nepažeidė, nes BPK 307 str 1 d.6 p. nurodyta, kad apkaltinojo nuopsprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. Be to, priėmus sprendimą apeliacinės instancijos teisme dėl apskųsto nuosprendžio, jis įsiteisėja ir pradedamas vykdyti, todėl tikrinti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtos kardomosios priemonės teisėtumą netikslinga. Taip pat negalima teigti, kad skundžiamu nuopsrendžiu paskirtas suėmimas G. J. suvaržė jo teisę į gynybą, nes tai nesutrukdė nuteistajam apskųsti jo atžvigliu priimto nuosprendžio bei dalyvauti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kur jo interesus atstovavo ir gynėjas advokatas.

Nuteistasis skunde teigia, kad S. L. prašė priteisti iš G. J. didelę pinigų sumą, nors LR CK 6.269 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis, neatsako už užpuolikui padarytą žalą. Kadangi byloje nustatyta, jog S. L. buvo padaryta žala tyčiniais nusikalstamais G. J. veiksmais, taikyti minėtos CK 6.269 str. 1 d. nuostatos pagrindo nėra. Kitų argumentų, kodėl S. L. priteista žala yra aiškiai per didelė, nuteistasis savo skunde nenurodė, to nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Nuteistasis skunde nurodo, kad atsižvelgiant į jį charakterizuojančias aplinkybes – buvęs profesionalus sportininkas, turi universitetinį išsilavinimą, gali įsipareigoti pagal išgales bent iš dalies atlyginti padarytą žalą S. L., kuris įvykio metu ir pats elgėsi provokuojančiai, turi būti svarstomas klausimas dėl BK 62 str. 2 d. ar 54 str. 3 d. nuostatų taikymo jo atžvilgiu. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, taip pat nukentėjusiojo S. L. elgesį įvykio metu, apylinkės teismas pagrįstai nenustatė BK 62 str. 2 d. ar 54 str. 3 d. numatytų pagrindų, leidžiančių G. J. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Be to, apylinkės teismas nuteistajam nustatė ir taip gerokai mažesnę nei BK 135 str. 1 d. nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Todėl daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta teisinga bausmė, o skirti dar švelnesnę bausmę pagrindo nėra.

Tačiau nagrinėjamu atveju, pasitkeitus įstatymo redakcijai, svarstytinas klausimas dėl BK 75 str. 1 d. nuostatų taikymo G. J. atžvigliu. Skirdamas nuteistajam gerokai mažesnę nei tokio nusikaltimo sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, į visas bylos aplinkybes ir skiriamą bausmę tinkamai motyvavo. Tačiau įsigaliojus BK 75 str. 1 d. pakeitimui (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554) teisėjų kolegija sprendžia, kad svarstytinas klausimas dėl G. J. apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nu­sikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas sa­vybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai G. J. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad G. J. anksčiau neteistas, dirbantis, turi aukštąjį išsilavinimą, nusikalto veikdamas netiesioginės tyčios forma, be to, G. J. veiksmams įtakos turėjo ir pateis nukentėjusiojo elgesys. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 1 p. pagrindu, t. y. dėl pasikeitusio BK 75 str. 1 d., teisėjų kolegijai nusprendus, kad yra pagrindas G. J. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Kadangi dalis G. J. apeliacinio skundo motyvų yra susiję su tuo, kad jam nebūtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl nusprendus nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas, vertinama, kad nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies.

BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio prie­mo­nes ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo tei­sinį reglamentavimą, įvertinus tai, jog G. J. nuteistas už tyčinį smurtinį, žalą asmens sveikatai padariusį nusikaltimą, skirtinos BK 75 str. 2 d. 8 p. numatytos pareigos bei IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., G. J. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.) ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 7 MGL (minimalių gyvenimo lygių), kas sudaro 263,62 euro (du šimtus šešiasdešimt tris eurus, 62 euro centus), įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.