- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-147-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36074-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- Daugiabučio
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovui V. V. dėl butų ir kitų savininkų pažeistų teisių gynimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą V. V. leisti ieškovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai bei renovacijos darbus vykdantiems rangovams pamatuoti duris ir langą virš durų fasadinėje pusėje, kur yra įėjimas į laiptinę ir 12 butą bei pakeisti minėtas duris ir langą, kaip tai numatyta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizacijos) projekte; tuo atveju, jeigu atsakovas nevykdys teismo įpareigojimų, ieškovės pasirinktam antstoliui suteikti teisę kartu su ieškovės atstovais bei renovacijos darbus vykdančiais darbininkais patekti į atsakovo nuosavybės teise valdomas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei pamatuoti duris ir langą virš durų fasadinėje pusėje, kur yra įėjimas į laiptinę ir 12 butą, bei pakeisti minėtas duris ir langą, kaip numatyta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizacijos) projekte; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenamajame name, kuriame yra atsakovui priklausančios patalpos, įkurta Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – Bendrija). 2015 m. bendrijos nariai nusprendė atnaujinti (modernizuoti) bendrijos pastatą, todėl buvo pasirašytos sutartys su rangovu UAB „Magirnis“ bei AB „Swedbank“. Modernizacijos projekte buvo nurodyta, jog dėl savavališko pagrindinio fasado medinių durų pakeitimo buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriuo reikalaujama pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti medines filingines duris, vietoje savavališkai įrengtų durų. Dėl pastato modernizacijos darbų buvo atidėtas minėtų savavališkų statybos padarinių šalinimas iki 2017-12-31, todėl vykdant tiek modernizacijos darbus, tiek siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, būtina pakeisti visas fasadines pastato duris į medines duris, juolab, kad iki 2017-12-31 neįgyvendinus pastato modernizavimo projekto, mažės VĮ „Būsto energijos taupymo agentūros“ skiriama parama. Vienos iš atsakovui priklausančių patalpų durų yra ir pastato fasadinės durys. Atsakovui raštu buvo siūlyta suderinti į jo bei bendros laiptinės patalpas vedančių durų keitimo projektą, tačiau atsakovas atsakymo į siūlymą nepateikė. Į atsakovą buvo kreiptasi dėl galimybės pamatuoti numatomas keisti duris ir langus virš jų, tačiau atsakovas tokių sąlygų ieškovui nesudarė. Atsakovui neleidžiant pamatuoti, o vėliau ir pakeisti, durų ir lango virš jų, bus neįmanoma įgyvendinti pastato modernizavimo projekto, todėl Bendrija praras valstybinę paramą, o gyventojai patirs didelius nuostolius.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. V. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sprendimas dėl daugiabučio namo modernizavimo ir atnaujinimo buvo priimtas tik dalies gyventojų. Kiti gyventojai, taip pat ir atsakovas, nepritarė bendrijos pastato modernizacijos projektui dėl bendrijos pirmininko ir valdybos narių informacijos apie modernizaciją nutylėjimo. Teigė, kad kartu su kitais gyventojais teikė prašymus dėl modernizacijos projekto sustabdymo iki jiems bus paaiškinta modernizacijos darbų eiga bei apimtys. Ne kartą kreipėsi į bendrijos primininką, prašydamas pateikti informaciją apie vykdomą modernizaciją, tačiau prašoma informacija nebuvo suteikta. Bendrija turi pareigą atstatyti ne visas pastato fasadines duris, o tik medines su domofonu, todėl atsakovas neprieštarauja, jog ieškovas pastato pietvakarinėje fasado pusėje metalines, įėjimo į bendro naudojimo patalpas duris, pakeistų į medines. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, jog atsakovo fasadinės durys yra metalinės, kadangi durys, į jam priklausančias patalpas, yra medinės, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nebuvo davusi nurodymo pakeisti minėtas duris kitomis medinėmis durimis. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad durys į jam priklausančias patalpas nėra bendrojo naudojimo objektas, kadangi įėjimo durys, iš lauko į jam priklausančias patalpas, yra patalpoje 12-1. Nurodė, kad ieškovei nebuvo apsunkinta galimybė išmatuoti minėtas duris ir langą virš jų, nes darbo dienomis nuo 9 iki 18 val., durys būna atrakintos, kad klientai galėtų patekti į atsakovo patalpas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-13 sprendimu ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovą V. V. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsileisti ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pasamdyto rangovo atstovus į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir leisti pakeisti fasado duris bei langą virš jų pagal Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) techninį projektą; atsakovui V. V. neįvykdžius šių įpareigojimų per nustatytą terminą, leista ieškovės atstovams bei renovacijos darbus vykdantiems darbininkams kartu su ieškovės pasirinktu antstoliu patekti į atsakovo nuosavybės teise valdomas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pakeisti fasado duris ir langą virš šių durų, vedančių į atsakovui priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), pagal Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizacijos) projektą.
4. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog atsakovo atsisakymas leisti atlikti pastato atnaujinimo darbus – pakeisti duris, esančias prie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, pažeidžia tiek kitų butų savininkų teises ir teisėtus interesus, nes jie negali užtikrinti tiek patalpų savininkų susirinkimo priimto sprendimo metu galiojusių teisės aktų, tiek dabar galiojančiuose teisės aktuose nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų: išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai; nebūtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos; įgyvendinant minėto reglamento privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus statinio architektūra turi būti tokia, kad ji neprieštarautų esminiams statinių reikalavimams, nustatytiems Reglamente (ES) Nr. 305/2011, kad architektūriniai, inžineriniai ir technologiniai inžineriniai sprendiniai derėtų tarpusavyje, sudarytų darnią, bendrą visumą, kad statiniai atitiktų universalaus dizaino reikalavimus, nustatomus normatyviniuose statybos techniniuose ir kituose dokumentuose (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 3, 49 dalys, 4 straipsnis, 5 straipsnis); laiku nepridavus rangos darbų, jie patirs nuostolius dėl valstybės teikiamos paramos už energetines priemones sumažinimo, tiek ir ieškovų teises, nes pagal parengtą ir patvirtintą techninį darbo projektą, rangovas privalo, be jokių išimčių, įgyvendinti visus jame numatytus sprendinius.
5. Teismas nurodė, kad namo butų ir kitų savininkų susirinkime priimti sprendimai dėl daugiabučio namo dalyvavimo renovacijos (modernizavimo) projekte ir investicinio projekto patvirtinimo, kuriame yra numatyta pakeisti ir suvienodinti dvivėres duris yra galiojantys ir nenuginčyti. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai atsisako esant bendraturčių priimtiems ir galiojantiems sprendimams vykdyti renovaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad dauguma namo gyventojų išreiškė pritarimą tik daugiabučio namo modernizavimo investiciniam projektui. Nurodytu dokumentu gyventojai pritarė modernizavimui, nustatė gaires, kaip ir kas turi būti modernizuojama, kokie rodikliai pasiekti modernizacijos metu, tačiau investicinis projektas nėra daugiabučio namo modernizavimo techninis projektas, pagal kurį vykdomi statybos darbai. Atliekant daugiabučio namo modernizavimo organizacinius veiksmus, pasirengimą modernizacijai, daugiabučio namo valdymo organai nešaukė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, kurio metu būtų apsvarstytas pateiktas projektas ir patalpų savininkai būtų turėję galimybę išsakyti savo nuomonę dėl projekte numatytų sprendimų. Ieškovė byloje nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad ji organizavo ir daugiabučio namo gyventojams viešam svarstymui pateikė daugiabučio namo modernizavimo projektą. Nesant tokių duomenų byloje, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad daugiabučio namo gyventojai pritarė projektiniams daugiabučio namo sprendiniams ir pasiūlymas, aiškiai išreiškė valią vykdyti daugiabučio namo modernizavimą pagal pateiktą projektą. Atsižvelgiant į nurodytą, nepagrįsta 2018-02-13 sprendime teismo padaryta išvada, kad daugiabučio namo gyventojams pritarus daugiabučio namo modernizacijai, sprendimas dėl daugiabučio namo modernizacijos tapo privalomu ir apeliantui.
6.2. Apeliantas neginčija daugiabučio namo modernizavimo fakto. Tarp šalių kilo ginčas ir apeliantas nesutinka su ieškovės reikalavimu pakeisti įėjimo duris į apeliantui priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Tokiu būdu priimti sprendimai privalomi ir kitiems bendraturčiams. Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio namo gyventojai neišreiškė valios dėl daugiabučio namo modernizavimo techninio projekto, nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas privalo vykdyti bendrijos reikalavimą – pakeisti duris į apeliantui priklausančias patalpas.
6.3. Ginčo bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė nėra parengusi ir nariai nėra patvirtinę bendrojo naudojimo objektų aprašo, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kurie daugiabučio namo objektai yra bendrojo naudojimo, valdomi bendraturčių sutarimu, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje. Bendrijai neparengus ir nepatvirtinus bendrojo naudojimo objektų aprašo, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad bendrija galėjo pasisakyti ir priimti sprendimus dėl durų į atsakovui priklausančias patalpas pakeitimo.
6.4. Teismas taip pat neteisingai, neįsigilinęs į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad virš įėjimo pro ginčo duris yra langas, kuris privalo būti pakeistas, kaip numatyta daugiabučio namo modernizavimo projekte. Įstačius langą virš ginčo durų, jis neturės jokios funkcinės paskirties, nes vidinėje lango pusėje yra siena.
Atsiliepimas
7. Ieškovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo V. V. apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
7.1. Neįvykdžiusi Kultūros paveldo departamento imperatyvių nurodymų, nepakeitusi ginčo durų į nurodytas, bendrija negalės užbaigti pastato modernizavimo, kas be visų kitų nepalankių pasekmių, reikš, jog bendrija taip pat negalės gauti ir valstybės paramos pastato modernizacijai. Trukdydamas pakeisti ginčo duris atsakovas pažeidžia reikšmingus bendrijos ir jos narių interesus, trukdo modernizuoti pastatą, siekia sudaryti situaciją, jog bendrijos nariai prarastų pastato modernizavimui skirtą paramą.
7.2. Bendrijos priimti sprendimai dėl pastato renovacijos nėra šio ginčo objektas. Minėti sprendimai yra galiojantys, atsakovas nėra pareiškęs jokių procesinių reikalavimų dėl bendrijos sprendimų panaikinimo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, jog yra pažeista bendrijos ar pastato savininkų sprendimų priėmimo tvarka.
7.3. Atsakovo išvada, jog kiti bendrijos nariai, namo patalpų savininkai dėl ginčo durų naudojimo negali priimti sprendimų yra neteisinga. Atsakovo nurodyto CK 4.85 straipsnio 3 dalis neužkerta kelio viso namo patalpų savininkams priiminėti sprendimus dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, tenkinančių atskiros dalies butų savininkų poreikius.
7.4. Atsakovo argumentas, kad įrengtas langas neturės savo funkcinės paskirties yra nepagrįstas. Kultūros paveldo departamento nurodymai dėl fasadinių durų ir langų pakeitimo bei suvienodinimo yra aiškiai susiję su atitinkančio paveldosaugos reikalavimus, pastato, esančio istorinėje Vilniaus dalyje, fasado išvaizda.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
8. Apeliacinis skundas atmestinas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų taip pat nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-13 sprendimu ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovą V. V. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsileisti ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pasamdyto rangovo atstovus į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir leisti pakeisti fasado duris bei langą virš jų pagal Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) techninį projektą; atsakovui V. V. neįvykdžius šių įpareigojimų per nustatytą terminą, leista ieškovės atstovams bei renovacijos darbus vykdantiems darbininkams kartu su ieškovės pasirinktu antstoliu patekti į atsakovo nuosavybės teise valdomas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pakeisti fasado duris ir langą virš šių durų, vedančių į atsakovui priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), pagal Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizacijos) projektą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog atsakovo atsisakymas leisti atlikti pastato atnaujinimo darbus – pakeisti duris, esančias prie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, pažeidžia tiek kitų butų savininkų teises ir teisėtus interesus, nes jie negali užtikrinti tiek patalpų savininkų susirinkimo priimto sprendimo metu galiojusių teisės aktų, tiek dabar galiojančiuose teisės aktuose nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų: išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai; nebūtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.
10. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su 2018-02-13 sprendime teismo padaryta išvada, kad daugiabučio namo gyventojams pritarus daugiabučio namo modernizacijai, sprendimas dėl daugiabučio namo modernizacijos tapo privalomu ir apeliantui. Jis nurodė, kad dauguma namo gyventojų išreiškė pritarimą tik daugiabučio namo modernizavimo investiciniam projektui. Atliekant daugiabučio namo modernizavimo organizacinius veiksmus, pasirengimą modernizacijai, daugiabučio namo valdymo organai nešaukė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, kurio metu būtų apsvarstytas pateiktas projektas ir patalpų savininkai būtų turėję galimybę išsakyti savo nuomonę dėl projekte numatytų sprendimų. Nesant tokių duomenų byloje, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad daugiabučio namo gyventojai pritarė projektiniams daugiabučio namo sprendiniams ir pasiūlymas, aiškiai išreiškė valią vykdyti daugiabučio namo modernizavimą pagal pateiktą projektą.
11. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-11-10 įsakymu Nr. D1-677 (įsakymo 2017-10-02 redakcija Nr. D1-805) 3 punktas numato, kad investicijų planas yra daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo etapas, kuriame, įvertinus architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimus, pagal namo energinio naudingumo sertifikato ir namo fizinės būklės tyrimo ir vertinimo duomenis ir reikalavimus pagrindžiamos namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės nustatant jų energinį ir ekonominį efektyvumą, investicijų dydį ir jų paskirstymą butų ir kitų patalpų savininkams, nustatomos pagrindinės techninės užduoties sąlygos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techniniam darbo projektui parengti. Techninis darbo projektas rengiamas butų ir kitų patalpų savininkams Valstybės paramos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka patvirtinus Investicijų planą ir gavus preliminarų projekto finansuotojo sutikimą dėl techninio darbo projekto rengimo ir (ar) atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo finansavimo ir kredito suteikimo, jeigu techninio darbo projekto parengimo ir (ar) atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo išlaidas numatoma apmokėti lengvatinio kredito lėšomis. Techninis darbo projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017„Statinio projektavimas, projekto ekspertizė 11 priedo nuostatomis.
12. Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 “Dėl statinio techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo nenumato projektinių daugiabučio namo modernizavimo sprendinių apsvarstymo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, taip pat nenumato, kad projektuojant turi būti atsižvelgta į individualias patalpų savininkų pageidavimus. STR 1.04.04:2017 numato, kad pastato projektavimas turi du etapus; pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – investicijų planas (ar investicijų projektas) ir techninis darbo projektas; rengiant kultūros paveldo statinio projektą privalo būti taikomos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos ir jo pagrindu parengti paveldo tvarkybos reglamentai, šių statinių laikinieji apsaugos reglamentai.
13. Nagrinėjamu atveju modernizuojamas namas yra kultūros paveldo statinys. Bylos duomenimis 2015-06-03 vykusiame daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų ir Bendrijos susirinkime butų ir kitų savininkų susirinkime buvo pritarta dėl daugiabučio namo dalyvavimo renovacijos (modernizavimo) projekte ir administratoriaus parengto investicinio plano patvirtinimo. Bendrija su UAB „Magirnis“ sudarė 2015-08-13 sutartį Nr. CPO69435, pagal kurią UAB „Magirnis“ įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų Darbų techninį darbo projektą ir atlikti statybos darbus, o bendrija įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus sutartyje, t.y. bendrija, kaip namo renovacijos (modernizavimo ) užsakovas, susitarė dėl techninio darbo projekto parengimo. Bylos duomenimis parengtam priešprojektinių pasiūlymų projektui buvo pritarta su pastabomis; Kultūros paveldo departamentas nurodė įrengti vienodas duris pagrindiniame fasade (įrengti medines duris su filingais) pagal Vilniaus paveldo statinio apskaitos anketą, kurią pateikė Vilniaus miesto savivaldybės kultūros paveldo skyrius. Esminis nagrinėjamo ginčo aspektas – atsakovo nesutikimas su fasadinių durų įrengimu pagal projektą, parengtą pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, dėl to kad projektiniui sprendiniui – metalinių durų pakeitimui medinėmis su filingais nebuvo gautas jo sutikimas. Apeliantas nesutinka su ieškovės reikalavimu pakeisti įėjimo duris į apeliantui priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau nėra ginčo, kad įėjimo durų pakeitimas yra daugiabučio namo modernizavimo techninio darbo projekto dalis, durų pakeitimas projekte numatytas pagal paveldosaugos reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, daugiabučio namo bendrija neturėjo pareigos atskirai svarstyti fasadinių durų pakeitimo problemą (CK 4.85 str. 1 d.). Bylos duomenimis investicijų projektas ir techninis darbo projektas buvo parengti nepažeidžiant Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašo ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatų, taip pat buvo atsižvelgta į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018-02-13 daugiabučio namo gyventojų sprendimas dėl daugiabučio namo modernizacijos tapo privalomu ir apeliantui. Apelianto nesutikimas su norminių aktų tvarka nustatytais namo modernizacijos projektiniais sprendiniais neturi reikšmės, apeliantas privalo vykdyti bendrijos reikalavimą – pakeisti duris į apeliantui priklausančias patalpas
14. Apeliantas nurodo, kad bendrija nėra parengusi ir nariai nėra patvirtinę bendrojo naudojimo objektų aprašo, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kurie daugiabučio namo objektai yra bendrojo naudojimo, valdomi bendraturčių sutarimu, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje. Bendrijai neparengus ir nepatvirtinus bendrojo naudojimo objektų aprašo, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad bendrija galėjo pasisakyti ir priimti sprendimus dėl durų į atsakovui priklausančias patalpas pakeitimo.
15. Pagal CK 48 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas detaliau reglamentuojamas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią bendrojo naudojimo objektai – tai: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
16. Ginčo objektas – įėjimo į atsakovui priklausančias patalpas duris, vienos iš dviejų namo fasado durų.
17. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 p. tokios durys priskiriamos prie išorinės (fasado) namo konstrukcijų ir yra bendro naudojimo objektas. Aplinkybė, kad fasado duris kartu yra duris į atsakovui priklausančias patalpas nekeičia jų teisinio režimo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 p. prasme. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad namo bendrija nėra parengusi bendro naudojimo objektų aprašo neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje.
18. Apelianto argumentai dėl lango (arkos) virš ginčo durų taip pat atmetami. Projektinis sprendimas dėl lango įrengimo virš fasadinių durų yra susijęs su paveldosaugos reikalavimais, tokio sprendimo tikslas - atstatyti autentišką pastato išvaizdą. Apelianto argumentas, jog įstačius langą virš ginčo durų jis neturės funkcinės paskirties, atmestinas kaip subjektyvus ir nepagrįstas.
19. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, patenkinęs Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, laikėsi įrodinėjimo taisyklių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas
21. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apelianto šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str., 302 str.). Atsakovė patyrė 400 Eur atsiliepimo parengimo išlaidų; prašymas dėl jų priteisimo patenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo V. V. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.