Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio sumažinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog nepilnametis šalių sūnus kartu su atsakove gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute su visais patogumais, kuriame vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vaikas mokosi 11 gimnazijos klasėje, žaidžia futbolą bei dainuoja ansamblyje. Vaiko teigimu ieškovas visai juo nesidomi, juo visada rūpinosi atsakovė, kuri kiekvieną savaitę jam duoda po 10 Eur kišenpinigių, jį išlaiko. Gauti iš ieškovo pinigų sudėtinga, kišenpinigių jis neduoda, paprašius pinigų dainavimo reikmėms, davė 100 Eur, tuo tarpu atsakovė tam skyrė 700 Eur. Vaikas nurodė, kad anksčiau ieškovas vartojo alkoholį, atvažiavus į svečius neįsileisdavo į namus. Išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, kad ieškovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario su visais patogumais bute, kuriame trūksta tvarkos bei švaros. Ieškovo reikalavimas sumažinti nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydį iki 80 Eur per mėnesį neatitinka vaiko interesų, kadangi tokio dydžio išlaikymas negalėtų patenkinti net minimalių, būtiniausių nepilnamečio vaiko poreikių.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimą, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2015 m., kai teismas priteisė iš atsakovo po 150 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, abi šalys dirbo, ieškovas dirbo apsaugos įmonėje, atlyginimas su priedais buvo šiek tiek didesnis nei minimali mėnesinė alga. 2016 metais ieškovas dirbo specialių valymo mašinų operatoriumi, kol darbe įvyko nelaimingas atsitikimas - jis patyrė stuburo traumą, ko pasekoje negalėjo valdyti dešinės kojos. 2017 metais ieškovui diagnozuota osteoporozė, dviejų metų terminui iki 40 procentų sumažintas darbingumo lygis. Ieškovas nedirba, kadangi negali ilgai sėdėti, niekas nesiima įdarbinti tokio darbuotojo, Darbo birža taip pat neturi jam darbo pasiūlymų. Ieškovo pajamas sudaro tik 242 Eur nedarbingumo pensija, nuo kurios 50 procentų atskaičiuojama vaiko išlaikymui. Likusios pinigų sumos nepakanka būtiniausiems ieškovo poreikiams tenkinti, kadangi vien vaistams reikia apie 150 Eur per mėnesį. Ieškovui finansiškai padeda jo motina. Ieškovo turtas areštuotas dėl išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis yra bendra nuosavybė su broliu, kuris žemės sklypo parduoti nenori, o nustatyti savo turto dalį ieškovas neturi lėšų. Be to, ieškovas nurodė, kad šalių sūnus gyvena ne su atsakove, o (duomenys neskelbtini) pas ieškovo motiną, kuri vaiką išlaiko ir tenkina visus vaiko poreikius – maitina, užtikrina gyvenamąją vietą. (duomenys neskelbtini) vaikas lanko mokyklą, turi draugų, dainuoja (duomenys neskelbtini) klube, instrumentus perka ar kompensuoja mokykla. Ieškovo teigimu, atsakovė yra skolinga ieškovo motinai pinigų, vaikui maisto atveža retai. Korepetitorių vaikui nereikia, futbolo šiuo metu jis lyg ir nelanko, apie vokalo pamokas ieškovui nėra žinoma.

Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, nors šaukimas jai įteiktas asmeniškai (b. l. 153). Pažymėtina, kad atsakovė neatvyko ir į 2018-08-14 teismo posėdį, nors apie jo vietą ir laiką buvo informuota tinkamai (b. l. 96).

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 158).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį sūnų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta, nutraukiant šalių santuoką bendru sutikimu, nustatyta su atsakove. 2011-03-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu taip pat numatyta, kad ieškovas įsipareigoja nepilnamečiam sūnui teikti išlaikymą po 300 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (b. l. 6). 2015-07-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis pakeistas, iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam A. B. po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (b. l. 7-8). Priimdamas sprendimą dėl nepilnamečiam vaikui teikiamo dydžio pakeitimo teismas vertino pasikeitusius vaiko poreikius ir šalių finansinę padėtį. Todėl, atsižvelgdamas į padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius užklasinei veiklai (pradėjo lankyti futbolą), drabužiams, knygoms, vadovėliams, komunalinėms paslaugoms, padidino nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydį iki 150 Eur per mėnesį. Vaiko poreikių tenkinimui reikalingas išlaikymas iš šalių priteistas lygiomis dalimis. Teismas vertino tai, kad ieškovas buvo sveikas, jauno ir darbingo amžiaus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis ir (arba) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį grindžia pasikeitusia savo finansine padėtimi. Taigi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ieškovo nurodytu pagrindu, turi būti nustatyta, ar nuo 2015-07-20 teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. B. išlaikymui priteistas 150 Eur per mėnesį išlaikymas, priėmimo dienos pasikeitė ieškovo turtinė padėtis.

Ieškovas sumažėjusias savo galimybės teikti vaikui išlaikymą grindžia pablogėjusia savo sveikatos būkle. Pateikė į bylą įrodymus, kad 2017-06-05 jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 9-10, 138, 140). Diagnozuota stuburo osteochondrozė, idiopatinė osteoporozė, su patologiniu lūžiu, kepenų cirozė, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, stuburo lūžio padariniai (b. l. 140). Nustatytos rekomendacijos dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, nurodant, kad ieškovas negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: esant visą kūną veikiančios vibracijos poveikiui, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, veikiant ergonominiams ir biologiniams rizikos veiksniams: keliant daugiau kaip 15 kg krovinius rankomis, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, veikiant fiziniams rizikos veiksniams: dirbti darbą aukščiau 1,3 metro aukštyje, požeminį darbą, darbą elektros srovės atžvilgiu, pavojingose patalpose, dirbti su mechaniniais įrenginiais, kai naudojama rankinė pastūma (b. l. 139).

Iš byloje esančio 2015-07-20 teismo sprendimo, kuriuo teismas padidino nepilnamečiam šalių vaikui teiktino išlaikymo dydį iki 150 Eur per mėnesį, matyti, kad sprendimo priėmimo metu ieškovas buvo sveikas, darbingas. Teismas, remdamasis Valstybės socialinio draudimo fondo duomenimis, nustatė, kad iki 2015-05-26 atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitose įmonėse, gaudavo kintantį atlygį už darbą, buvo darbingas, darbingo amžiaus vyras, duomenų apie jo neįgalumą nebuvo. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis 2015 m. ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis jo darbo užmokestis sudarė apie 400 Eur per mėnesį (b. l. 120-136).

40 procentų darbingumo lygis ieškovui nustatytas tik 2017-06-05, t. y. po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio priėmimo. Teismas daro išvadą, kad ieškovo sveikatos būklė, lyginant su buvusia teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo priėmimo metu, yra ženkliai pablogėjusi, jo darbingumas sumažėjęs 60 procentų. Šiuo metu ieškovas yra tik 40 procentų darbingas, iš rekomendacijų dėl ieškovo darbo pobūdžio bei sąlygų, matyti, kad ieškovui aplinkybės įsidarbinti yra nepalankios, kadangi labai ribota jo galimybė dirbti fizinį darbą, darbą, kur reikia vaikščioti, stovėti, lankstytis. 2017-07-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus sprendimu ieškovui skirta 216,25 Eur netekto darbingumo pensija (b. l. 21). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis šiuo metu ieškovas nedirba (b.l. 64-68), jam mokama netekto darbingumo pensija, kuri sudaro 243,90 Eur per mėnesį, papildomai kiekvieną mėnesį kompensuojamos 9,50 Eur dydžio transporto išlaidos (b. l. 12, 64-68).

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad iš jo gaunamos netekto darbingumo lygio pensijos antstoliai kiekvieną mėnesį išskaičiuoja po 121 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, likusi išlaikymo dalis kaupiasi kaip skola. Tai pagrindžia į bylą pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018-02-27 pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, kurios duomenimis, 2018 m. iš atsakovo gaunamos pensijos kiekvieną mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui išskaičiuojama po 121,50 Eur (b. l. 22-23). Taigi, ieškovui savo būtiniausiems poreikiams (maistui, vaistams, komunalinėms paslaugos, higienai ir kt.) patenkinti lieka 122,40 Eur. Ieškovas į bylą pateikė savo sudarytą vartojamų vaistų lentelę, pagal kurią jis kiekvieną mėnesį vaistams išleidžia po 155,78 Eur (b.l. 92), vaistų receptus (b. l. 82-91), pirktų vaistų kvitus (b. l. 81). Nors pateikti vaistų kvitai nepatvirtina ieškovo nurodytų išlaidų dydžio, pateikti įrodymai iš esmės pagrindžia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad dėl sveikatos būklės jis nuolat patiria išlaidų vaistams.

Aiškindami ir taikydami teisės normas, reglamentuojančias vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teismai taiko orientacinį kriterijų, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Iš nustatytų aplinkybių dėl ieškovo sveikatos būklės nustatyta, kad jis darbingas tik 40 procentų, todėl, atitinkamai, mažesnės jo galimybės užsidirbti. Nors jis gauna netekto darbingumo pensiją, atsižvelgtina į tai, kad jo pajamos nesiekia minimalios mėnesinės algos, galimybės gauti darbą ženkliai sumažėjusios, o sveikatos būklės reikalauja papildomų išlaidų.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Taigi nors tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą bei turimų išlaikytinių skaičių.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovui priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis 0.3100 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 100, 110-111, 118-119). Nekilnojamojo turto registro duomenimis šie nekilnojamojo turto objektai yra areštuoti, butas įkeistas hipoteka. Pažymėtina, kad nekilnojamąjį turtą ieškovas įgijo dar iki 2015-07-20 teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio priėmimo. Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovo vardu registruotų juridinių asmenų akcijų nėra (b. l. 62). VĮ Regitra duomenimis, ieškovo vardu registruota viena 1977 m. gamybos transporto priemonė, kuri yra išregistruota dėl draudimo dalyvauti viešajame eisme (b. l. 14-15, 69-70). Duomenų apie kitus ieškovo išlaikytinius į bylą nepateikta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nuo 2015 m., kai teismas padidino iš ieškovo priteistiną nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, kadangi jis neteko didelės dalies darbingumo, apsunkintos jo galimybės rasti darbą. Tuo tarpu atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat matyti, kad atsakovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius 4 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šie nekilnojamojo turto objektai taip pat įgyti iki 2015-07-20 teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo priėmimo. Tačiau po šio sprendimo priėmimo 2017-08-24 atsakovė asmeninės nuosavybės teise įgijo butą (duomenys neskelbtini), 20 200 Eur vertės (b. l. 99, 101-109, 112-117), tačiau ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šį butą atsakovė įgijo pardavusi kitą jai priklausiusį butą. Į Regitra duomenimis, atsakovės vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurių pirmoji registracijos data yra 1993 m., ir kurios yra išregistruotos dėl draudimo dalyvauti viešame eisme, bei valdymo teisė į vieną transporto priemonę (b. l. 71-75). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovei priklauso (duomenys neskelbtini) įmonė (b. l. 63). Nors parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nurodė individualia veikla nebeužsiimanti, Valstybinio socialinio draudimo duomenys liudija priešingai (b.l. 76). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovė taip pat dirba dviejose įmonėse: (duomenys neskelbtini), kuriame jos gaunamos mėnesinės pajamos yra 212 Eur neatskaičius mokesčių, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jos vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 400 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 76-80). Duomenų apie tai, kad atsakovė turi sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jos darbingumo lygiui, byloje nėra. Atsakovė nepateikė duomenų apie iš individualios veiklos gaunamas pajamas. Teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsakovės atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad sprendžiant dėl išlaikymo vaikui dydžio atsižvelgtina ne tik į šalių turtinę padėtį, bet ir į vaiko poreikius. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad vaiko poreikiai išaugo, reikia daugiau lėšų muzikos užsiėmimams, įrangai, reikalingas kompiuteris, lėšos laisvalaikiui, atsakovė neišgali skirti lėšų sūnaus anglų bei lietuvių kalbų korepetitoriams, kurie tapo būtini, kadangi vaikas nespėja derinti mokslų su papildoma veikla. Futbolui skiriamų lėšų dydis nepasikeitė, tačiau pabrango apranga.

Pažymėtina, kad atsakovė nurodytų šalių vaiko poreikių dydžio neįrodinėjo, nenurodė, kiek šiuo metu reikia lėšų nepilnamečio vaiko mėnesio poreikiams patenkinti, nepateikė poreikių įrodymų, neatvyko į teismo posėdį, nepaaiškino dėl poreikių dydžio. Vis dėl to atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, vaiko amžių, pagrįstai tikėtina, kad vaiko poreikiai išaugo, daugiau išlaidų nei 2015 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, vaistams, higienos priemonėms, laisvalaikiui. Nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nepilnametis šalių sūnus gyvena ne su atsakove, o pas ieškovo motiną, kuri jį išlaiko, maitina ir užtikrina teisę į gyvenamąjį būstą, atitinkamų aplinkybių įrodymų byloje nėra. Išvadą teikiančios institucijos buities tyrimo akte užfiksuota, kad išklausant vaiko nuomonę jis nenurodė, jog pas senelę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), gyvena, užsiminė, jog pas ją kartais nakvoja. Pažymėtina, kad ieškovas neprašo keisti su atsakove nustatytos vaiko gyvenamosios vietos. CK 3.185 straipsnio 1 dalis numato, kad ištuokos atveju vaiko turto (t. y. ir priteisto jam išlaikymo) valdymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, ji turi turto, dirba, duomenų, kad turi sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos atsakovės darbingumo lygiui, byloje nėra. Ieškovas yra tik 40 procentų darbingas, turimos sveikatos problemos neleidžia jam gauti pakankamai pajamų vaiko išlaikymui. Jam priklausantis turtas yra areštuotas, įkeistas hipoteka, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kartu su kitais bendrasavininkais, dėl ko galimybė jį realizuoti yra apsunkinta. Teismas daro išvadą, kad ieškovo galimybės tinkamai išlaikyti savo nepilnametį sūnų yra ribotos, šiuo metu jis neturi galimybės teikti vaikui išlaikymą, reikalingą jo būtinųjų poreikių patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė už ieškovo, į tai, kad nuo 2015 m. ieškovo finansinės galimybės yra ženkliai pablogėjusios, o galimybės įsidarbinti – labai ribotos, teismas daro išvadą, kad atsakovė turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Vis dėl to mažindamas išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra 40 procentų darbingas, gali dirbti ne fizinį darbą ir papildomai užsidirbti lėšų, be to, gauna nedarbingumo pensiją, todėl prie vaiko išlaikymo gali prisidėti didesne dalimi nei nustatyto darbingumo procentas. Be to, atsakovas turi turto, teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jo turimo žemės sklypo vertė didelė, turtas areštuotas dėl išlaikymo įsiskolinimo, todėl manytina, kad ieškovas gali imtis priemonių gauti papildomų lėšų ir, pagal galimybes, teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, jog ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydis nėra pakankamas net būtiniems vaiko poreikiams tenkinti.

Teismas daro išvadą, kad bylos duomenimis, ieškovo prašymas yra pagrįstas iš dalies, todėl iš ieškovo priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymas mažintinas iki 100 Eur per mėnesį kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina atsakovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas už turtinio pobūdžio reikalavimą turėjo sumokėti 25 Eur dydžio žyminį mokestį ((150 Eur – 80 Eur) x 12 mėn. x 0,03 proc.), tačiau sumokėjo 20 Eur, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atleistas (b. l. 25-26, 28-29).

Kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas 71 proc. (70 x 50 / 100), tai iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 17,75 Eur žyminio mokesčio.

Byloje taip pat susidarė 13,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, valstybės naudai iš ieškovo priteisiama 3,88 Eur, iš atsakovės - 9,51 Eur šių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201, 3.208 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3403-897/2015 nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,75 Eur (septyniolika eurų 75 euro centus) žyminio mokesčio ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,39 Eur (trylika eurų 39 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,88 Eur (tris eurus 88 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.