- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-12
- Bylos Nr.
- M1-91-1068/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24617-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Nukentėjusysis
- B. E.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemones A. E., jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, pagrindinio išsilavinimo, senatvės pensininkui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. E. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą: 2021 m. liepos 21 d. apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini), savo namų virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sugriebė ir stipriai suspaudė sutuoktinei B. E. kairę ranką dilbio srityje bei sugriebė jai už sprando ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Šalies argumentai
A. E. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad viskas buvo vasarą. Suspaudė žmonai ranką, nes susipyko, o už plaukų sugriebė netyčia. Buvo išgėręs, susinervinęs. Žmona pradėjo bartis, jis ir neištvėrė. Kitą kartą remontavo krūmapjovę, rankoje turėjo peilį. Žmona pradėjo bartis, kad nemoka sutaisyti, tai ir pagrasino, bet tikrai nežadėjo peiliu durti. Jie vedę nuo 1969 metų ir visko gyvenime yra buvę, bet teismo nebuvo nė karto. Jis vartoja vaistus, bet tuo metu jų nebuvo išgėręs, buvo pavartojęs alkoholio, kas turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Šiuo metu gydosi, jam leidžia vaistus kartą per mėnesį. Apie savo ligą žino seniai. Supranta, kad negali vartoti alkoholio, bet kartais nori. Žmona iškvietė policiją tik todėl, kad pakėlė triukšmą. Žmonai galėjo skaudėti, kai suspaudė ranką.
Motyvuojamoji dalis
A. E. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys:
Nukentėjusioji B. E. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tikslios datos nepamena, bet tai buvo prieš pusmetį, liepos mėnesį. Vyras A. E. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ji norėjo jam pašildyti maistą. Jis neleido, supyko, pasakė, kad pats moka, sugriebė jai už rankos, kaklo. Už plaukų jos netampė, buvo tik suėmęs už sprando. Tada buvo išgąstis, truputi skaudėjo. Ji išsigando, išbėgo iš namų ir iškvietė policiją. Policija vyrą išvežė į areštinę. Ranką skaudėjo, bet medikų nereikėjo. Buvo tik mėlynė. Gal po savaitės vyras pjovė gyvatvorę, ji sugedo. Jis ją taisė, jai liepė kviesti elektrikus. Elektrikas pasakė, kad su elektra viskas gerai. Dėl to jie susiginčijo. Vyras pradėjo grasinti, rankoje turėjo peilį. Ji stovėjo tolėliau, nes matė, kad jis durniuoja. Ji tikra, kad su peiliu, ar kuo kitu jis nebūtų jos sužalojęs. Jis sėdėjo ant laiptų ir grasino. Grasinimo metu jis taisė krūmapjovę. Peilis, kuriuo grasino, buvo mažas, bukas, kuriuo laidus tvarko. Ji jo nebijojo. Vėliau, namuose jis pradėjo trankyti duris. Ji išsigando, kad neišeitų iš namų, neprigertų, todėl iškvietė policiją, medikus, kad vyrui suleistų vaistus, jis nusiramintų ir leistų jai ilsėtis, o ne dėl to, kad jo bijojo. Medikai vaistų neleido, sakė, kad neleidžia įstatymai. Šiuo metu vyras nusiraminęs, vartoja vaistus, niekur nelaksto ir draugų išgėrimui nebeieško. Jie kartu gyvena virš 60 metų. Vyras Klaipėdos psichiatrinėje ligoninėje būdavo gydomas sovietiniais laikais. Užtekdavo paskambinti, atvykdavo medikai, išsiveždavo, pasigydydavo ligoninėje savaitę ir viskas būdavo gerai. Dėl ligos jam dažnai reikėdavo pasigydyti. Kai alkoholio nevartoja, jis elgiasi normaliai. Vaistai kenkia ir širdžiai, todėl gydytojas buvo nutraukęs jam vaistų vartojimą. Jam nereikia priverstinio gydymo. Jis pas gydytoją lankosi pats jau pusę metų, jam suleidžia vaistus, vakarais geria vaistus miegui. Iki šio įvykio ji niekada policijos nekvietė. Kvietė medikus tik tam, kad suleistų jam vaistus, o policiją, kad netriukšmautų.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( t. 1, b.l. 21-22), B. E. parodė, kad pasirašė protokolą neskaičiusi. Vyras jai sakė „kaip pisiu aš tau“, jis taip nurodinėjo, kad ji kviestų elektriką.
Iš 2021 m. liepos 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad iš B. E. priimtas pareiškimas, kad 2021 m. liepos 21 d. apie 19.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis A. E. tampė ją sugriebęs už kairės rankos, po to už plaukų ir sukėlė jai fizinį skausmą ( t. 1, b.l. 1-2).
Byloje pridėtos dvi rankos fotonuotraukos, apie kurių darymo aplinkybes jokiame procesinio veiksmo protokole nepažymėta (t. 1, b.l. 8-9). Iš prie bylos pridėtų vaizdo įrašų iš įvykio vietos matyti, kad policijos pareigūnas 2021 m. liepos 21 d. fotografavo nukentėjusiąją. Fotonuotraukos neaprašytos, nespalvotos, sužalojimo žymių nesimato.
Iš 2021 m. liepos 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad iš B. E. priimtas pareiškimas, kad 2021 m. liepos 28 d. apie 19 val. savo namų kieme (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis A. E., rankoje laikydamas peilį užsimojo ir reikšdamas agresiją pasakė „kad pisiu tau su juo“, taip grasindamas su ja fiziškai susidoroti. Po tokių jo veiksmų, ji labai išsigando ir skubiai nuėjo į šoną. Tokius žodžius suprato, kad jis nori jai durti peiliu ( t. 1, b.l. 21-22).
Iš alkotesterio Alcotest 6820 Nr. ARHK-0648 kvitų matyti, kad 2021 m. liepos 21 d. 20.06 val. A. E. nustatytas 0,88 promilių girtumas, B. E. buvo blaivi ( t. 1, b.l. 10).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 6820, ARHK 0648 panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2021 m. liepos 29 d. A. E. nustatytas 0,98 promilių girtumas (t. 1, b.l. 31).
Įvykio vietos apžiūros metu 2021 m. liepos 29 d. padarytos fotonuotraukos, iš kurių matyti sugadintų namo durų vaizdas ir ant grindų padėtos medinės lazdos vaizdas ( t. 1, b.l.24, 32-36).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. liepos 21 d. 19.47 val. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi B. E., kuri pranešė, kad vyras – psichinis ligonis ką tik griebė pranešėją už rankos, grasino „užmušiu“ ( t. 1, b.l. 54).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. liepos 29 d. 18.23 val. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi B. E., kuri pranešė, kad vyras tranko duris, pranešėja bijo įsileisti, bijo išeiti į lauką ( t. 1, b.l. 78).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas peilis, paimtas 2021 m. liepos 29 d. (t. 1, b. l. 23) . Nustatyta, kad peilio su kriaunomis bendras ilgis 17 cm., geležtės smaigalys nulaužtas, likusios geležtės dalies ilgis - 7 cm (t 1, b. l. 97-101).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.
Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.
BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad A. E. 2021 m. liepos 21 d. apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini), savo namų virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sugriebė ir stipriai suspaudė sutuoktinei B. E. kairę ranką dilbio srityje bei sugriebė jai už sprando, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nors nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodyta, kad A. E. tampė nukentėjusiąją už plaukų, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vyras jai tik buvo sugriebęs už sprando, dėl ko A. E. faktiškai atlikti veiksmai prieš nukentėjusiąją tikslintini, pašalinant aplinkybę, jog jis tampė nukentėjusiąją už plaukų. Šis aplinkybių patikslinimas nesunkina asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, padėties ir nekeičia veikos kvalifikavimo.
Tokiu būdu A. E. padarytos įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje požymius.
Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. spalio 6-13 d. ekspertizės akte Nr. Nr. 85TPK-208/2021 nurodyta, kad A. E. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu- paranoidine šizofrenija. A. E. nusikaltimo padarymo metu buvo lėtinio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos - paūmėjimo būsenoje, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu A. E. psichikos būsena atitinka lėtinio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos - dalinę medikamentinę remisiją, dėl ko jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. A. E. dėl savo psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, dalyvauti posėdžiuose ir būti apklausiamas; jis gali suprati kai kurias aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai ir apie tai suteikti minimalią faktinę informaciją. A. E. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones- ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 1, b. l. 149-157).
Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog A. E. darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis buvo nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
BK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.
Remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-208/2021 išvadomis ir atsižvelgiant į A. E. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaujantis BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).
Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 straipsnio 1 dalis)
A. E. buvo įtariamas ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymo, kad grasino nužudyti arba sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: 2021 m. liepos 28 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), savo namų kieme ties lauko durimis, apsvaigęs nuo alkoholio, užsimojęs priešais sutuoktinę B. E. rankoje laikytu peiliu, necenzūriškai grasino jai tuoj pat smogti peiliu, tokiu veiksmu sudarydamas nukentėjusiajai realų pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016). Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010,2K-553-942/2015).
BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013,2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016 ir kt).
Ginčas tarp A. E. ir nukentėjusiosios B. E. 2021 m. liepos 28 d. kilo dėl sugedusios krūmapjovės. A. E. nesisekė jos sutaisyti. Jis, būdamas neblaivus dėl to nervinosi ir liepė nukentėjusiajai nedelsiant kviesti elektrikus, nesiginčijant su juo dėl gedimo priežasties ir pagrasindamas žodžiais „kaip pisiu aš tau“. Šio žodinio ginčo metu A. E. sėdėjo ant laipų ir rankoje laikomu virtuviniu peiliu atlikinėjo krūmapjovės remonto darbus, o nukentėjusioji tuo metu stovėjo atokiau. Tokie A. E. išsakyti žodžiai negali būti traktuojami kaip realus ir akivaizdus pavojus B. E. gyvybei, nes dėl įvykusio konflikto ir A. E. pasakytų žodžių, B. E. jokios pagalbos 2021 m. liepos 28 d. net nekvietė. Pagalbos ji kreipėsi tik kitą dieną – 2021 m. liepos 29 d. ir kaip pati nurodė tik dėl to, kad būtų suleisti vaistai sutuoktiniui, nes žinojo, kad jis serga psichine liga, o tuo metu A. E. dar ir alkoholiu piktnaudžiavo, dėl ko jo elgesys buvo pasikeitęs, agresyvus ir tą dieną jis trankė duris, o nukentėjusioji bijojo jį įsileisti į namus dėl tokio neadekvataus jo elgesio. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. E. anksčiau būtų smurtavęs ar grasinęs sutuoktinei, naudojęs prieš ją psichologinį ar fizinį smurtą, bauginęs ar pan., todėl vienkartinius grasinimus žodžiais, kuriuos galima suprasti tik kaip galimą/tikėtiną fizinio smurto panaudojimą, bet jokiais objektyviais veiksmais nesiekiantį BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto tikslo grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą laikyti realiu, nėra jokio pagrindo. Grasinimo realumą turi patvirtinti objektyvūs duomenys, kurių nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nepakanka. Dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad grasindamas sutuoktinis vieną kartą pamojo peiliu į priekį, jos nekliudė, atsistojęs nebuvo, arčiau nėjo. Policijos dėl šio įvykio tą pačią dieną nekvietė, nes neišsigando (t. 1, b.l. 86).
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios parodymai iš esmės yra vienintelis duomenų apie sutuoktinio elgesį įvykio metų šaltinis, todėl jos duoti parodymai teismui yra itin svarbūs ir jais netikėti teismas neturi pagrindo. Byloje esantiems parodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-287/2013, 2K-107-489/2017 ir kt.).
Nesant byloje kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių grasinimo faktą ir jo realumą, visos abejonės dėl veikos padarymo vertintinos galimai ją padariusio asmens naudai.
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad A. E. veikoje nėra baudžiamojo įstatymo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalį požymių, todėl bylą dėl šios veikos nutraukia.
Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis, kuriuo buvo įtariama, kad A. E. grasino nukentėjusiajai. Kadangi peilis menkavertis, todėl jis sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
A. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu, teismas
nutaria:
A. E. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Taikyti A. E. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
Nutraukti baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. E., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių.
A. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą: peilį – sunaikinti, pavedant tai atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (kvito Nr. 040521).
Kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.