- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-28
- Bylos Nr.
- I-6099-386/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01178-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,
2019 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2 – 5) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsiradusios atliekant bausmę Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. gegužės 28 d.
Pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas Alytaus PN 7-ajame lokaliniame sektoriuje, gyvenamosios patalpos plotas siekia 31,4 kv. m. ir vienam asmeniui tekdavo tik 3,01 kv. m. gyvenamojo ploto, o atėmus patalpoje esančių baldų užimamą plotą, vienam asmeniui tekdavo tik 2,5 kv. m. gyvenamojo ploto. Teigia, kad kalinimas minėtomis sąlygomis yra prilyginamas žmogaus kankinimui, neatitinka elementarių žmogiškumo standartų, žemino jo orumą.
Akcentuoja, kad Alytaus PN įrengti sanitariniai mazgai bei prausyklos prieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintiems teisės aktams. Sanitariniame mazge įrengti 6 tualetai ir 1 pisuaras, o prausykloje yra 9 praustuvės, kuriomis naudojasi visas 7-asis lokalinis sektorius, minėtame sektoriuje nuolat būna nuo 150 iki 200 nuteistųjų. Dėl minėtos aplinkybes yra priverstas nuolat laukti eilėse norint pasinaudoti sanitariniu mazgu ar prausykla. Prausyklose leidžiama nusiprausti po karštu vandeniu tik kartą per savaitę, o pačių patalpų būklė yra tragiška – konstrukcijos pavojingai sutrūkinėjusios, kriauklės pažeistos korozijos, yra sveikatai pavojingo pelėsio. Pareiškėjo nuomone, nuolat patiriami sunkumai naudojantis sanitariniu mazgu ar prausykla žemina jo orumą.
Šalia lokalinio sektoriaus prausyklos yra įrengtas rūkomasis, kurio plotas siekia tik 8,8 kv. m. Tokio dydžio patalpos yra gerokai per mažos tokiam dideliam rūkančių asmenų skaičiui, todėl sunku jomis naudotis pagal paskirtį. Pabrėžia, jog miegamosiose patalpose esančių lovų būklė prasta, jos yra daugybę kartų remontuotos, suvirintos iš kelių skirtingų lovų. Išduodami čiužiniai bei patalynė yra purvini, pilni parazitų, todėl yra priverstas miegoti nepatogiomis bei nehigieniškomis sąlygomis. Atkreipia dėmesį, kad Alytaus PN yra sudariusi sutartį su įmone dėl pataisos namuose aptinkamų kenkėjų naikinimo, tačiau nėra matęs, jog jo buvimo Alytaus PN metu būtų dezinfekuojamos sanitarinio mazgo patalpos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad yra priverstas gyventi sveikatai pavojingomis sąlygomis, kadangi virš gyvenamosios patalpos yra darbo cechas, kuriame praeityje buvo kilęs gaisras, gaisro metu nuteistieji nebuvo evakuoti. Pažymi, jog Alytaus PN pareigūnai atsisakydavo jį aprūpinti higienos reikmenimis bei patalpų valymo priemonėmis. Dėl skunde minėtų teisės aktų pažeidimų nesikreipė į Alytaus PN administraciją, kadangi bijojo prarasti darbo vietą ir būti perkeltas į kitą būrį.
Atsiliepimas
Alytaus PN, atstovaujantys atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 11 – 18) nurodo, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo atmesti jo skundą kaip nepagrįstą.
Paaiškina, jog nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2019 m. vasario 28 d. pareiškėjas paskirtas į 13 būrį (7 lokalinius sektorius – darbo zonoje dirbantys nuteistieji) 2 miegamąjį (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuris yra 31,46 kv. m. ploto, jame įrengta 10 miegamųjų vietų. Esant užimtoms visoms vietoms, gyvenamasis plotas vienam asmeniui siekė 3,146 kv. m. Pabrėžia, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus PN nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelėse. Įrengti sportiniai svarmenų kilnojamojo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti, lankytis nuteistųjų koplyčioje ir t.t. Tik nuo nuteistojo noro, teisingo prasmingos veiklos susiplanavimo, priklauso ar jis dienas leidžia miegamojoje patalpoje, ar užsiima kita veikla. 7 lokalinio sektoriaus kiemo plotas yra 765 kv. m. Atkreipia dėmesį, jog šiuo metu galiojantys teisės akai neįtvirtinta reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto norma, atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ar Alytaus PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN laikosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų. Bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus, o lokalinio sektoriaus miegamuosius bei sanitarinius mazgus privalo valyti patys nuteistieji. Pažymi, kad darbo cechai ir jų patalpos priklauso VšĮ „Mūsų amatai“ ir gyvenamosios patalpos nėra įrengtos virš darbo cechų. Sanitariniai mazgai įrengti atskirai nuo miegamųjų, tualetai atskirti sienelėmis, kiekviena kabina turi duris, kurias nuteistieji gali užsidaryti. 6, 8 ir 13 būrio sanitariniame mazge įrengtos 9 prausimosi vietos, 6 unitazai ir 1 pisuaras. Ginčo laikotarpiu lokaliniame sektoriuje gyveno iki 156 nuteistųjų. 7 lokalinio sektoriaus kieme įrengta rūkykla su stogeliu, taip pat įrengtas rūkomasis sektorius viduje.
Teisės aktai numato, kad privaloma nuteistiesiems sudaryti sąlygas prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą į savaitę. Dušai yra tvarkingi ir veikiantys. Nuteistieji paskirtuose būriuose gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama. 8, 6 ir 13 būrio nuteistieji yra dirbantys, todėl jiems suteikiama galimybė nusiprausti po šiltu vandeniu duše kiekvieną dieną, nes darbo vietoje papildomai įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra tualetas, praustuvė ir dušo kabina. Nuteistųjų patalynė skalbiama kiekvieną savaitę, jie turi po 2 patalynės komplektus. Čiužiniai, antklodės ir pagalvės yra nuolat dezinfekuojamos. Alytaus PN yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktinio dezinfekcijos stotimi“, įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Minėtos įmonės paslaugomis yra naudojamasi nuolat, todėl pareiškėjo teiginys apie buitinius parazitus gyvenamosiose patalpose yra nepagrįstas.
Ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, kadangi jis yra laikomas mokiu - sąskaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės išmokos dydžio pinigų sumą. Turimais duomenimis, pareiškėjas įstaigoje nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą, taip pat buvo mokamos išmokos iš Socialinės paramos fondo lėšų, todėl akivaizdu, kad jis turėjo realią galimybę įstaigoje esančioje parduotuvėje nusipirkti būtiniausių higienos priemonių. Atkreipia dėmesį, kad, jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje ar lokaliniame sektoriuje, jis turėjo teisę kreiptis į Nuteistųjų skirstymo komisiją su prašymu perkelti jį į kitą būrį, tačiau pareiškėjas šia teise niekada nepasinaudojo.
Teigia, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nurodo, kad nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti žalos atlyginimą. Teigia, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Pareiškėjas ar jo atstovas bei atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, todėl byla nagrinėta iš esmės rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. P. kreipėsi skundu į teismą, prašydamas priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sąlygų atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. d. iki 2019 m. gegužės 28 d.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Dėl ginčo laikotarpio, teisinio reglamentavimo ir įrodinėjimo
Pareiškėjas skundžiasi kalinimo sąlygomis atliekant bausmę nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. d. iki 2019 m. gegužės 28 d., kai buvo laikomas bendrabučių tipo patalpose 3 būrio 30 brigadoje – miegamasis Nr. 2, lova Nr. 5 ir 13 būrio 134 brigadoje – miegamasis Nr. 2, lovos Nr. 9 bei Nr. 10 (b. l. 27).
Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, o šie teisės aktai nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (BVK 2 straipsnis). BVK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (BVK 173 straipsnio 1 dalis). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 straipsnio 8 dalis).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194.
Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82.
Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908.
Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustato Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprūpinimo tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos) patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245.
Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtu būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr. pvz. LVAT 2011 rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2685/2011; 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-209-552/2016 ir kt.).
Dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų teisėtumo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą, be kita ko, kildina iš jo laikymo patalpoje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Bylos duomenimis, Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus bendrabučio tipo 3 būrio 30 brigadoje, miegamajame Nr. 2 vienam asmeniui tekdavo ne mažiau kaip 3,80 kv. m. (45,64 kv. m. / 12 asm.) gyvenamojo ploto, o 13 būrio 134 brigadoje, miegamajame Nr. 2 vienam asmeniui tekdavo ne mažiau kaip 3,14 kv. m. (31,46 kv. m. / 10 asm.) gyvenamojo ploto (b. l. 27 – 29).
Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.
Pažymėtina, kad Vidaus tvarkos taisyklės neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių bei esančių baldų užimamo ploto. Į kameroje esančių baldų užimamą plotą atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuomet pareiškėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Nagrinėjamu atveju nenustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią kameros ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.
Pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje ir dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti po lokalinio sektoriaus teritorija, todėl įvertinus minėtas aplinkybes pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog siekiant pasinaudoti būryje esančiu sanitariniu mazgu bei prausykla nuolat tekdavo laukti eilėse, kadangi juo nuolat naudodavosi nuo 150 iki 200 nuteistųjų. Aprūpinimo normos 7 punktas „Prausykla, tualetas“ reglamentuoja, jog viena praustuvė yra skiriama ne daugiau kaip 15 asmenų, o vienas klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras yra skirtas naudotis ne daugiau kaip 15 asmenų.
Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad 7 lokalinio sektoriaus 6, 8 ir 13 būrių sanitariniame mazge įrengtos 9 prausimosi vietos, 6 unitazai ir 1 pisuaras. Analogiškus duomenys savo skunde pateikė ir pareiškėjas. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad sanitariniuose mazguose įrengtomis praustuvėmis gali naudotis ne daugiau kaip 135 nuteistieji (9 x 15), o unitazais bei pisuaru – ne daugiau kaip 105 nuteistųjų (7 x 15).
Alytaus PN atsiliepime į skundą nepateikė duomenų apie tai, koks tikslus skaičius nuteistųjų ginčo laikotarpiu buvo laikomi 7 lokalinio sektoriaus 6, 8 ir 13 būriuose, tačiau nurodė, kad minėtuose būriuose iš viso įrengtos 156 miegamosios vietos, todėl remiantis byloje esančiais duomenimis konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu Alytaus PN pažeidė Aprūpinimo normos 7 punkto reikalavimus, kadangi 7 lokalinio sektoriaus 6, 8 ir 13 būrių sanitariniame mazge įrengta per mažas skaičius praustuvių bei unitazų/pisuarų ir šioje apimtyje pareiškėjo skundas laikytinas pagrįstu.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą taip pat kildina iš to, kad gyvenamosios patalpos ir jose esantys inventorius neatitiko Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimų – prausyklų konstrukcijos pavojingai pažeistos, praustuvės surūdijusios, yra sveikatai pavojingo pelėsio, patalynė bei išduodamas minkštasis inventorius netvarkingi, pilni kenkėjų, lovos prastos būklės bei pažeistos korozijos. HN 134:2015 12 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtu išvengtą nelaimingų atsitikimų. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas). Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (HN 134:2015 41 punktas).
Alytaus PN atsiliepime į skundą akcentuoja, kad pareigūnai tinkamai vykdo HN 134:2015 nustatytus reikalavimus, Alytaus visuomenės sveikatos centras atlieka reguliarius patikrinimus ar yra laikomasi minėto teisės akto reikalavimų. Pažymi, kad pagal Alytaus PN direktoriaus nustatytą tvarką gyvenamąsias patalpas bei sanitarinius mazgus valo patys juose laikomi asmenys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545 (b. l. 24 – 26) teigiama, kad 2018 m. gruodžio 18 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog nuteistieji asmenys apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, jos vėdinamus per langus, kiekvienam būriui skirti gyvenamieji kambariai, virtuvėlės, asmeninių daiktų sandėlis, rūbų džiovyklos, tualetai, prausyklos. Prausyklose įrengtos plautuvės, tiekiamas šaltas tekantis vanduo. Patalpų valymui skirtas inventorius, patalpas valo ir tvarko paskirti tvarkiniai. Dušų patalpų sienos, grindys išklotos plytelėmis, paviršiai lygus, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams. Švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą į savaitę. Asmeninių skalbinių skalbimui prausyklose įrengtos buitinės skalbimo mašinos. Dezinfekavimo kamera veikia, jos pakrovimo pusė nuo iškrovimo pusės atskirta pertvara. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą konstatuotina, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko patikrinimo metu nenustatė pareiškėjo skunde nurodytų Lietuvos higienos normų reikalavimų pažeidimų.
Pažymėtina, jog Alytaus PN kartu su atsiliepimu pateikė dezinfekuojamo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalą Nr. 272 (b. l. 36 – 43) patvirtinantį, kad nuteistiesiems išduotas minkštasis inventorius yra reguliariai dezinfekuojamas. Taip pat teismui pateiktos bendros dušinės (b. l. 44 – 47), 7 lokalinio sektoriaus prausyklos (b. l. 71) ir 7 lokalinio sektoriaus tualetu (b. l. 75) fotografijos, kuriose vizualiai matyti, jog dušinės, prausyklos ir tualetai yra tvarkingi bei švarūs.
Byloje esantys duomenys (b. l. 48 – 58) patvirtina, kad Alytaus PN yra teikiama kenkėjų kontrolės paslauga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Alytaus PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad graužikai ir buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir prieš epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017).
Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog 7 lokalinio sektoriaus rūkomasis yra gerokai per mažas tokiam skaičiui rūkančiųjų. HN 134:2015 7 punktas įpareigoja laisvės atėmimo įstaigas organizuoti asmenų apgyvendinimą taip, jog nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja rūkomųjų patalpų įrengimo, jų dydžio, tiesiog įpareigoja pataisos įstaigą patalpas įrengti taip, kad nerūkantieji nuteistieji nebūtu priversti kvėpuoti tabako dūmais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 7 lokaliniame sektoriuje yra įrengtos dvi rūkymui skirtos vietos (b. l. 72 – 73), todėl akivaizdu, jog HN 134:2015 7 punkto reikalavimų buvo laikomasi ir nėra pagrindo konstatuoti, kad Alytaus PN pareigūnai veikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, jog Alytaus PN pareigūnai atsisakė jam išduoti būtiniausius higienos reikmenis. Aprūpinimo tvarkos aprašo 2 punktas teigia, kad nuteistuosius, neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną bei higienos reikmenų, jais pagal aprašo 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina pataisos įstaigos administracija. Remiantis Aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priedu nuteistieji gali būti aprūpinami skalbimo milteliais, tualetiniu muilu, tualetiniu popieriumi, dantų šepetėliu, dantų pasta, skutimosi peiliukais ir dezodorantu arba antiperspirantu. Pažymėtina, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami tik nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui (Aprūpinimo tvarkos aprašo 5 punktas). Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (Aprūpinimo tvarkos aprašo 13 punktas). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad pareiškėjas Alytaus PN administracijai pateikė rašytinį prašymą išduoti jam Aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priede nurodytą higienos reikmenų paketą, taip pat nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštyje (b. l. 30 – 35) pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas reguliariai gauna piniginius pavedimus į pataisos įstaigoje esančią asmeninę sąskaitą iš trečiųjų asmenų, nuolat įsigyja prekes pataisos įstaigos parduotuvėje, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas nėra nemokus ir turi visas galimybės pats įsigyti reikalingas higienos priemones.
Pareiškėjas teigia, jog gyvenamosios patalpos yra virš metalo apdirbimo cecho, kuriame 2017 m. balandžio mėn. kilo gaisras, sukėlęs pavojų jo ir kitų nuteistųjų gyvybei. Alytaus PN atsiliepime nurodo, kad dirbtuvės, kuriose vyksta metalo suvirinimo darbai yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, jos įrengtos toliau, virš jų nuteistieji negyvena. Propano dujų balionai, naudojami suvirinimo darbams, yra sandėliuojami atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atnešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Pabrėžtina, kad remiantis bylos duomenimis pareiškėjas yra laikomas Alytaus PN nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. t. y. į pataisos įstaigą pateko jau po darbo ceche įvykusio incidento ir jis negalėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatai ar gyvenimo kokybei. Taip pat pareiškėjas nėra asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikta teisė ginti kitų asmenų interesus, todėl darytina išvada, jog šioje apimtyje pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas skunde prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 40 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgus į teisinį reguliavimą bei faktinius bylos duomenis konstatuotina, jog Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. buvo pažeistas Aprūpinimo normos 7 punkto reikalavimas, nes viena praustuvė ir vienas tualetas/pisuaras yra skiriamas 15 asmenų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kita (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).
Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).
Be to, būtina pabrėžti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumų pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2019 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3311-624/2019 ir kt.).
Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad ginčo laikotarpiu buvo privertas gyventi nežmoniškomis, jo orumą žeminančiomis sąlygomis, kurios jam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, depresija, kenkė sveikatos būklei. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuotą pažeidimą, jo trukmę, kai pareiškėjui nebuvo užtikrinta, kad lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge esančiomis praustuvėmis bei tualetais naudosis ne daugiau kaip 15 asmenų, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų turėję įtakos tolesniam pareiškėjo gyvenimui), kad atsakovės atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgus į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 100 (vieną šimtą) Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą pareiškėjo A. P. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.