- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-879-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13010-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- R., R. K.
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11004-192/2012 pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui R. K. dėl atlygintinių paslaugų apmokėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 343,58 Lt skolos už ryšio paslaugas, 102,50 Lt palūkanų, visas bylinėjimosi išlaidas, 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas 2001-04-14 su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ sudarė skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo sutartį Nr. 0M035706, pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka. Atsakovui buvo perduotas naudotis telefonas NOKIA 5110, taip pat suteikta operatoriaus SIM kortelė bei nustatytas minimalus naudojimosi GSM/DSC paslaugomis terminas 12 mėnesių. Atsakovui neapmokėjus 2002-04-16 sąskaitos, teikiamos ryšio paslaugos buvo apribotos, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo abonentinio mokesčio mokėjimo pagal sutartį, todėl jam buvo pateiktos 2002-05-16 bei 2002-06-16 sąskaitos, ir sutartis 2002-06-14 buvo nutraukta. 2008-12-23 sutartimi pirminio kreditoriaus UAB „Omnitel“ reikalavimo teisė buvo perleista naujam kreditoriui - ieškovui. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu atsakovui paprastu laišku. Be to, reikalavimo perleidimo sutarties kopijos atsakovui buvo pateiktos kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl jis buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą. Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., 6.261 str., prašė priteisti iš atsakovo 102,50 Lt palūkanų, kurios paskaičiuotos nuo 2006-09-20 iki kreipimosi į teismą dienos 2011-08-29, t. y. už paskutinius penkerius metus, bei laikotarpį iki patikslinto ieškinio parengimo (LR CK 1.130 str. 1 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui 343,58 Lt skolos, 87,84 Lt palūkanų ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 56 Lt žyminio mokesčio, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 11,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2001-04-14 tarp atsakovo ir UAB „Omnitel“ buvo sudaryta sutartis OM Nr. 035706 dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo ne trumpesniam nei 12 mėn. terminui sutartis. UAB „Omnitel“ atsakovui išrašė sąskaitas už laikotarpį 2002-04-16 - 2002-05-15 283,58 Lt sumai, už laikotarpį 2002-05-16 - 2002-06-15 30 Lt sumai, už laikotarpį 2002-05-16 - 2002-06-14 30 Lt sumai, viso - 343,58 Lt. UAB „Omnitel“ 2008-12-23 Reikalavimo teisių ir skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu savo kreditorinius reikalavimus perleido ieškovui. 2011-09-08 ieškovas kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovo. Teismas darė išvadą, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie skolos reikalavimo perleidimą, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, tokiu būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Kadangi sutarties ir jos priedo ištraukų kopijos atsakovui buvo pateiktos kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku, teismas laikė, kad atsakovui apie skolos reikalavimo perleidimo faktą ieškovui buvo praneša tinkamai. Teismas atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu atmesti ieškovo reikalavimus, kadangi ieškovas, kreipdamasis į teismą 2011-09-08, praleido 10 metų senaties terminą, skaičiuotiną nuo 2001-04-14, atmetė nurodydamas, kad reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista reikalavimo teisė ne tik į atsakovo įsiskolinimą už suteiktas telekomunikacines paslaugas, bet ir su šiuo reikalavimu susijusius kitus, papildomus turtinius reikalavimus. Kadangi teisė į reikalavimą dėl palūkanų priteisimo pradiniam kreditoriui atsiranda kiekvieną dieną nuo to laiko, kai atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, vadinasi, ieškinio senaties terminas dėl 87,84 Lt palūkanų priteisimo nebuvo suėjęs, todėl ieškinio senaties terminas netaikytinas. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 87,84 Lt palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2006-09-20 iki 2011-11-02 (ieškinio pateikimo dienos) kaip pagrįstą ir įrodytą. Atsakovo atsikirtimus, kad jis ryšio paslaugomis nesinaudojo, o SIM kortelė nebuvo aktyvuota, ir jis jokių sąskaitų negavo, teismas atmetė, kadangi mokėjimų suvestinės duomenimis nustatė, kad mokėjimai buvo atliekami nuo 2001-04-30 iki 2002-04-02.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas dėl šių motyvų:
1) Dėl ieškinio senaties termino taikymo
Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kadangi faktiškai sutartis su UAB „Omnitel“ konkliudentiniais veiksmais buvo nutraukta iš karto po jos pasirašymo. Apeliantas nurodo, kad jokiomis UAB „Omnitel“ teikiamomis ryšio ar kitokiomis paslaugomis niekada nesinaudojo, todėl sąskaitos išrašytos nepagrįstai. Sutartis nutraukta 2001-04-14, todėl 10 metų senaties terminas reikalavimams reikšti suėjo 2011-04-14.
2) Dėl tinkamo informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą
Tam, kad reikalavimo perleidimas sukeltų teisines pasekmes skolininkui, skolininkas turi būti tinkamai informuotas apie sutarties sudarymo faktą. Ieškovas nepateikė dokumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, jog apeliantui buvo siųstas pranešimas dėl reikalavimo perleidimo. Ieškovo nurodytas argumentas, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu atsakovui paprastu laišku, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, byloje pateiktose sąskaitose nurodytas laikotarpis nesutampa su ieškovo reikalavimo teisių perėmimo sutartyje nurodyta data 2002-05-01. Pateiktose UAB „Omnitel“ sąskaitose nurodytas laikotarpis nuo 2002-04-16 iki 2002-05-16 - 283,58 Lt už vietinio eterio laiką, 2002-05-16 iki 2002-06-15 - minimalus 30 Lt mokestis už paslaugą, 2002-05-16 iki 2002-06-14 minimalus mokestis už paslaugą, kai tuo tarpu UAB „Omnitel“ reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytas laikotarpis – 2002-05-01.
3) Dėl įsiskolinimo už paslaugas
Apeliantas nurodo, kad ieškinio reikalavimas už laikotarpį nuo 2002-04-16 iki 2002-05-15 priteisti 283,58 Lt įsiskolinimą už vietinio eterio laiką yra nepagrįstas, kadangi jis faktiškai negalėjo naudotis UAB „Omintel“ teikiamomis mobilaus ryšio paslaugomis, nes neturėjo aktyvuotos UAB „Omnitel“ SIM kortelės. 2002-05-16 sąskaita Nr. 5011744549 ir 2002-06-16 sąskaita Nr. 5012246429 negali būt pripažintos rašytiniais apelianto skolos už minimalų paslaugos mokestį įrodymais, kadangi UAB „Omnitel“ jokių, tame tarpe ir minimalių paslaugų, apeliantui neteikė. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė Kauno apygardos teismo nutartyje nurodymų išsiaiškinti aplinkybes.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jog skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Laiko nepagrįstais skundo argumentus, jog apeliantas nebuvo informuotas apie skolos perleidimą, kadangi apie tai jis buvo informuotas siųstu paprastu laišku. Be to, papildomai, siekiant, kad apeliantas būtų tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, sutarties bei priedo, kuriame nurodyti apelianto duomenys ir perleidžiamos skolos dydis, ištraukos nuorašai buvo pateikti teismui dėl teismo įsakymo išdavimo, sutarties ištraukos nuorašas papildomai pateiktas ir su patikslintu ieškiniu. Kadangi sutarties ištraukos nuorašas apeliantui buvo įteiktas kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir nuo to momento apeliantas turi teisę reikšti visus atsikirtimus naujajam kreditoriui, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skundo argumentas, jog reiškiamam reikalavimui pareikšti buvo suėjęs bendrasis 10 metų senaties terminas yra nepagrįstas. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės pažeidimo momento. Kadangi apeliantas tinkamai neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi pagal 2002-04-16, 2002-05-16, 2002-06-16 pateiktas sąskaitas, senaties terminas yra skaičiuojamas ne nuo sutarties dėl atlygintinų paslaugų teikimo pasirašymo, o nuo to momento kada apeliantas praleido terminą tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, susijusias su viešo intereso gynimu (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl tinkamo informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą
Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jis buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo sutartį. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, byla Nr. 3K-7-168/2010). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovui Reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir jos priedų ištrauka, buvo pateikta kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (t.1, b. l. 5-7, 19), padarė išvadą, kad atsakovas buvo informuotas tinkamai. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota reikalavimo perleidimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika. LAT yra pabrėžęs, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, t. y. įteikiant skolininkui ieškinį su priedais, laikytinas tinkamu skolininko informavimu ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes nevaržo skolininko teisių labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-105/2011). Todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad pranešimas dėl reikalavimo perleidimo jam buvo siųstas, nes, kaip nurodyta, jam buvo įteikti pareiškimo dėl skolos išieškojimo su reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedų ištrauka nuorašai.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti skolą ir palūkanas nėra praleistas, su kuo nesutinka atsakovas, teigdamas, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2001-04-14, t. y. nuo pat sutarties sudarymo, kadangi ji faktiškai buvo nutraukta iš karto po jos pasirašymo. Tokie atsakovo argumentai nėra pagrįsti įrodymais, nes tokių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atvirkščiai, UAB „Omnitel“ skolų suderinimo duomenys (t. 1, b. l. 121-123, 132-135) patvirtina, kad sutartis po jos sudarymo buvo vykdoma, ir atsakovas atliko mokėjimus 2001-04-30 - 2002-04-02 laikotarpiu. Atsakovas neapmokėjo tik 2002-04-16 sąskaitos už 2002-04-16 - 2002-05-16 laikotarpį (t. 1, b. l. 11), kurią, remiantis sutarties nuostatomis, privalėjo apmokėti iki sąskaitoje nurodytos datos (sutarties 6.1 punktas). Kadangi sąskaitoje nebuvo nurodyta mokėjimo data, prievolė, remiantis CK 6.53 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti įvykdyta per septynias dienas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę momento, t. y. iki 2002-04-23. Būtent nuo šio momento ieškovui (pirminiam kreditoriui) atsirado teisė į ieškinį (CK 1.127 straipsnio 1 ir 2 dalys), o ieškovas pareiškimą dėl skolos išieškojimo ir įsakymo išdavimo padavė 2011-09-08, t. y. nepraleidęs 10 metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Taip pat pagrįstos ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties termino taikymo ir netesybų (palūkanų) dalyje, teismas tinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pagrįstai palūkanas priteisė už 5 metų laikotarpį (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).
Dėl skolos pagrįstumo
Apelianto teigimu, jis nėra skolingas, kadangi faktiškai negalėjo naudotis UAB „Omintel“ teikiamomis mobilaus ryšio paslaugomis, nes neturėjo aktyvuotos UAB „Omnitel“ SIM kortelės. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos atsakovo argumentus, kadangi, remdamasis mokėjimų suvestinės duomenimis (t. 1, b. l. 121-123, 133-135), nustatė, kad pagal atsakovo su UAB „Omnitel“ sudarytą sutartį buvo atliekami mokėjimai nuo 2001-04-30 iki 2002-04-02, kas leido teismui padaryti išvadą, kad SIM kortelė buvo aktyvuota ir paslaugos atsakovui buvo teikiamos. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Omnitel“ perleido naujam kreditoriui - ieškovui reikalavimo teisę į 343,58 Lt skolą, kurią pagrindžia UAB Omnitel“ pateikti duomenys - sąskaitos (CK 6.104 straipsnio 1 dalis). Todėl apelianto argumentai, jog reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytas laikotarpis - 2002-05-01, o sąskaitose nurodytas kitas laikotarpis neturi esminės reikšmės. Reikalavimo teisė perleista į tam tikrą skolos sumą, kurią pagrindžia pradinio kreditoriaus perduoti dokumentai, t. y. pradinio kreditoriaus išrašytos sąskaitos. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad 2002-04-16 (t. 1, b. l. 11) sąskaitoje nurodytas išnaudotas vietinio eterio laikas, už kurį paskaičiuotas paslaugos mokestis - 240,32 Lt, yra mokestis už laikotarpį nuo 2002-04-16 iki 2002-05-15, t. y. faktiškai už būsimą laikotarpį, kadangi toks laikotarpis nurodytas tik eilutėje „Abonentinis mokestis“, o ne nurodant panaudotą vietinio eterio laikotarpį. Minimalus mokestis už paslaugą nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2002-04-16 iki 2002-05-15 pareikalautas sumokėti kita 2002-05-16 sąskaita (t. 1, b. l. 12). Tokie sąskaitų duomenys leidžia daryti išvadą, kad skola 240,32 Lt už vietinio eterio laiką yra ne už laikotarpį nuo 2002-04-16 iki 2002-05-15, bet už laikotarpį iki 2002-04-16.
Atmestini ir apelianto argumentai, kad sutartimi nebuvo numatytas minimalus paslaugos mokestis, kadangi sutarties 3.6, 5.4.1 punktuose buvo numatyta kliento pareiga, taikius paslaugų apribojimą dėl pavėluoto atsiskaitymo mokėti abonentinį mokestį, kuris ir buvo nurodytas sąskaitose 2002-04-16 - 2002-06-16 laikotarpiu (t. 1, b. l. 12-13). Kaip nurodyta, atsakovas neįrodė, kad sutartis buvo nutraukta anksčiau, o sutartis buvo pasirašyta neterminuotam laikotarpiui (sutarties 8.1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.